Kaip praneša teismas, tarp kaltinamųjų – buvęs Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjas Egidijus Laužikas, buvęs Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Konstantinas Gurinas, šiuo metu laikinai nušalintas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys, buvęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, šiuo metu laikinai nušalintas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys, Druskininkų savivaldybės meras bei Tarybos narys Ričardas Malinauskas ir kiti asmenys.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad suinteresuoti bei jiems tarpininkavę asmenys, kaip įtariama, planuodavo, tardavosi ir perduodavo įvairaus dydžio piniginius kyšius, siekdami neteisėtais būdais užsitikrinti pageidaujamus teismų sprendimus. Tyrimo medžiagoje nurodomos galimai duotų ir priimtų kyšių sumos siekia nuo 3  iki 60 tūkst. eurų. Dalis kaltinamųjų kaltinami veikę bendrininkaudami, dalis – organizuotoje grupėje. 

Byla paskirta nagrinėti trijų teisėjų kolegijai – Danutei Giačaitei (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Odetai Gruodienei ir Daivai Jankauskienei – kompiuterine programa, t. y. automatizuotu atrankos būdu. Šio būdo esmė – užtikrinti atsitiktinį bylų skyrimą teisėjams, laikantis nešališkumo, skaidrumo, nepriklausomumo ir bylų nagrinėjimo operatyvumo principų.

Dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje teisėjas turi nuspręsti ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo bylos gavimo teisme, jeigu kaltinamasis yra suimtas, ir per vieną mėnesį, – jeigu kaltinamasis yra laisvėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 240 straipsnio 1 dalis). BPK 240 straipsnio 2 dalis numato, kad byla teisiamajame posėdyje turi būti pradėta nagrinėti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo teisėjo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo.

Sudėtingos ar didelės apimties bylos, taip pat bylos, nagrinėjamos pagal iš anksto suderintą ir nustatytą teisiamojo posėdžio grafiką, turi būti pradėtos nagrinėti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo.

Antradienį parlamentarai pritarė, kad būtų svarstomas nutarimo projektas sudaryti specialiąją apkaltos komisiją iš viso dėl keturių teisėjų veiklos. Už tai buvo 36 parlamentarai, niekas nebalsavo prieš, 25 susilaikė. Toliau nutarimą svarstys Seimo komitetai.

Tačiau vienas iš projekto iniciatorių Seimo narys Vytautas Bakas teigė, kad svarstymo stadijoje nutarimo tekstą reikės koreguoti, mat trys apkaltos iniciatyvoje minimi asmenys dar pernai atleisti iš pareigų pažeminus teisėjo vardą.

„Apkalta galima tik teisėjo statusą turintiems asmenims. (...) Kiti išvengė konstitucinės atsakomybės“, – antradienį BNS sakė parlamentaras.

Anot jo, apkaltos procedūra dabar gali būti rengiama tik V. Kažiui.

Šio teisėjo įgaliojimai yra sustabdyti. Prezidentas Gitanas Nausėda siekė ir jį atleisti iš pareigų, bet Teisėjų taryba tam nepritarė.

Pernai rugpjūtį 37 Seimo nariai parengė apkaltos iniciatyvą iš viso keturiems teisėjams –  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui Egidijui Laužikui, Apeliacinio teismo teisėjams Konstantinui Gurinui, Valdimarui Bavėjanui bei Viktorui Kažiui. Tačiau projektas liko nesvarstytas, o trys teisėjai atleisti iš pareigų.

„Vienas iš šių teisėjų – Viktoras Kažys – dar turi teisėjo statusą, todėl (...) šis nutarimas yra aktualus“, – antradienį Seimo salėje teigė V. Bakas.

Anot apkaltos iniciatorių, minėti teisėjai įtariami stambaus masto kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu ir piktnaudžiavimu teismų sistemoje, t. y. jie galėjo atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su teisėjo priesaika ir konstituciniu statusu, o tai yra pagrindas pradėti apkaltos procesą.

Parlamentarų teigimu, tokie teisėjai turi būti atleisti surengus apkaltą, o ne už teisėjo vardo pažeminimą.

Teisėjai savo kaltę neigia.

Mes padėtume teismų sistemai, kurios labai aukšti teisėjai, įtariami sunkiais korupciniais nusikaltimais, apsivalyti ir atgauti visuomenės pasitikėjimą.

Anot V. Bako, pagrindinis apkaltos tikslas – teisėjų, sulaužusių priesaiką ir šiurkščiai pažeidusių Konstituciją, konstitucinė atsakomybė.

„Antras tikslas – mes padėtume teismų sistemai, kurios labai aukšti teisėjai, įtariami sunkiais korupciniais nusikaltimais, apsivalyti ir atgauti visuomenės pasitikėjimą, nes pati teismų sistema, kaip matome, šiandien negali įveikti korupcinių bylų. Jie bijo arba vengia teisti asmenis, kurie susiję su koncernais, su oligarchiniais dariniais“, – kalbėjo Seimo narys.

Pernai Seime svarstant siūlymus atleisti minėtus teisėjus pažeminus teisėjų vardą, kilo diskusijos, ar pagal Konstituciją prezidentas gali inicijuoti Aukščiausiojo, Apeliacinio teismų teisėjų atleidimą dėl teisėjo vardo pažeminimo, ar jie gali būti pašalinti tik Seime surengus apkaltos procedūrą.

Patys įtariamieji taip pat tvirtino, kad iš pareigų jie galėjo būti atleisti tik Seime surengus apkaltos procedūrą, todėl siekė, jog parlamento nutarimai ir prezidento dekretai būtų pripažinti neteisėtais.

Pernai vasarį teisėsauga pranešė atliekanti didelės apimties ikiteisminį tyrimą, kuriame įtariant kyšininkavimu sulaikyti aštuoni teisėjai ir penki advokatai. Įtarta, kad už įvairius palankius teisėjų sprendimus galėjo būti žadami ir mokėti kyšiai nuo 1000 iki 100 tūkst. eurų. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, sutartų kyšių suma galėjo siekti 400 tūkst. eurų.

Pasak V. Bako, šiuo metu minėtoje byloje įtarimai pateikti 12 teisėjų, šeši yra apklausti kaip specialieji liudytojai. Iš viso teisėjų korupcijos byloje įtarimai pateikti daugiau nei 50 asmenų. Tiriama per 110 nusikaltimų.

Teisėjo teigimu, įtarimai susiję su pernai priimtu nuosprendžiu, kurį vėliau patvirtino Aukščiausiasis Teismas. V. Kažys sako, kad jokio kyšio nebuvo.

„Aš esu kaltinamas už tai, kad prieš tai nuteistus nekaltus žmones mūsų kolegija išteisino ir tas sprendimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo paliktas galioti, nepaisant viso šito kilusio skandalo ir šleifo“, – žurnalistams penktadienį sakė V. Kažys.

Jis kalbėjo Teisėjų tarybai apsvarsčius prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvą atleisti jį ir dar septynis teisėjų korupcijos byloje įtariamus teisėjus.

V. Kažys sakė, kad įtarimai jo atžvilgiu yra nepagrįsti.

„Aš negaliu netgi išdėstyti konkrečiau savo pozicijos, nes įtarime nėra pareikšta nei veikos padarymo laikas, nei data, nei konkrečios aplinkybės. Tai aš negaliu gintis nei nuo įtarimo, nei nuo to, kas man šiandien yra inkriminuojama (teisėjo vardo pažeminimo)“, – kalbėjo teisėjas.

„Aš manau, kad to įtarimo niekas netikslina, nieko nedaro, nes nebuvo jokio kyšio“, – pridūrė jis.

Aš manau, kad to įtarimo niekas netikslina, nieko nedaro, nes nebuvo jokio kyšio.

Apeliacinio teismo teisėjas tvirtino, kad teisėsauga įtarimus jam galėjo suformuluoti „kitų žmonių pokalbių, kuriuose buvo mano pavardė“, pagrindu.

V. Kažys teigė, kad pernai išteisino asmenis, kuriuos anksčiau kaltais pripažino Šiaulių apygardos teismas, byla buvo susijusi su „žemės ūkio bendrovės pajininkų santykiais“.

Jis taip pat pareiškė manantis, kad Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismo teisėjai gali būti atleisti tik per apkaltos procedūrą Seime, o ne prezidento siūlymu dėl vardo pažeminimo.

„Aš manau, kad niekam nekyla abejonių, kad Seimo narys, prezidentas ar Konstitucinio Teismo teisėjas neturėtų būti atleistas kompromituojančiais pagrindais kaip nors kitaip, nei apkaltos tvarka. Nežinau, kodėl čia dabar buvo išskirti Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismo teisėjai“, – kalbėjo V. Kažys.

Pareiškus įtarimus, jo ir kitų įtariamųjų įgaliojimai buvo sustabdyti šiemet žiemą. V. Kažys tvirtino, kad jo šeima išsilaiko iš žmonos pajamų.

H. Jaglinskis: savo situacijos nelinkėčiau jokiam priešui

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis sako, kad nesutinka su pareikštais įtarimais korupcijos byloje, o savo situacijos nelinkėtų jokiam priešui.

„Jeigu aš turėčiau labai didelį priešą, kurio aš neturiu, visų tų procedūrų, kuriose esu nuo vasario iki šios dienos, net jam nelinkėčiau“, – žurnalistams penktadienį teigė H. Jaglinskis.

Jeigu aš turėčiau labai didelį priešą, kurio aš neturiu, visų tų procedūrų, kuriose esu nuo vasario iki šios dienos, net jam nelinkėčiau.

Teisėjų taryba penktadienį apsvarstė prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvą atleisti H. Jaglinskį ir dar septynis teisėjų korupcijos byloje įtariamus teisėjus.

„Aš tikiuosi teigiamo sprendimo. (...) Tikėjimas yra gyvenimo pagrindas“, – kalbėjo Vilniaus apygardos teismo teisėjas.

H. Jaglinskis patvirtino, kad įtarimai jo atžvilgiu susiję su bylinėjimusi dėl vadinamojo Vijūnėlės dvaro Druskininkuose. Teisėjas teigė, kad šie įtarimai nėra pagrįsti, tačiau detaliau jų nekomentavo.

Korupcijos byloje įtarimai taip pat pareikšti Druskininkų meru Ričardui Malinauskui, jo patarėjui Aivarui Kadziauskui ir Vijūnėlės „dvaro“ savininkui Žilvinui Poviloniui.

Pareiškus įtarimus, H. Jaglinsko ir kitų įtariamųjų įgaliojimai buvo sustabdyti šiemet žiemą.

Iš viso teisėjų korupcijos tyrime įtarimai pareikšti 48 asmenims.

„Man pareikšti įtarimai mažai ką turi bendro su teise. Čia daugiau politiniai ir viešųjų ryšių dalykai. Aš, kaip teisininkas, tokių dalykų nelabai galiu komentuoti“, – ketvirtadienio vakarą prie Lukiškių kalėjimo žurnalistams sakė paleistas teisėjas.

Jis teigė, kad ketina susipažinti su savo bylos medžiaga ir tada galbūt daugiau visuomenei pateiks informacijos.

„Apie kiekvieną rimtesnę bylą pradeda suktis žmonių būriai, nebūtinai advokatų, kurie kažkam žada, kažką šneka, kažką kalba, pokalbiai įrašomi ir nesami pinigai tampa esamais,“ – teigė V. Kažys.

Teisėjas teigė esąs „šimtu procentu“ įsitikinęs savo nekaltumu.

Man pareikšti įtarimai mažai ką turi bendro su teise. Čia daugiau politiniai ir viešųjų ryšių dalykai.

Pasak jo, kitų teisėjų sulaikymai su jam pateiktais įtarimais niekaip nėra susiję.

V. Kažys tvirtino, kad iš jo namų pareigūnai paėmė 3 tūkst. eurų. Jis teigė pinigus atidavęs pats, kai pamatė pateiktą nutarimą kratai atlikti.

„Tai yra mano asmeniniai pinigai, manau, kad tokia suma pas kiekvieną normalią šeimą namuose yra. Tai yra mūsų šeimos mėnesinės pajamos“, – sakė teisėjas.

Jis tikino, kad Lukiškių kalėjimas jam paliko gerą įspūdį, ten dirba labai mandagūs ir korektiški pareigūnai.

„Areštinėje, konvojuje, Lukiškėse viskas vyko pagal įstatymą, jokių pretenzijų negaliu reikšti. Jeigu sako, kalinimo sąlygos labai blogos, tai jie meluoja, nors tai nėra penkių žvaigždučių viešbutis ant jūros kranto“, – sakė ilgametis baudžiamųjų bylų teisėjas. 

Jis tvirtino nežinąs, ką veiks laisvėje, mat jo kaip teisėjo, įgaliojimai yra sustabdyti prezidentės dekretu.

Kaip skelbė BNS, Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį panaikino Lietuvos apeliacinio teismo teisėjui V. Kažiui praėjusią savaitę skirtą suėmimą.

Ši nutartis neskundžiama.

Skundą išnagrinėjęs teismas konstatavo, jog taikyti įtariamajam V. Kažiui anksčiau skirtą dešimties parų suėmimą nėra jokio baudžiamojo proceso įstatyme numatyto pagrindo.

Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad iš jam pateiktų teisėsaugos duomenų negalima spręsti, jog įtariamasis neleistinais būdais bandys trukdyti procesui, tie duomenys apibūdina tik galbūt padaryto nusikaltimo pobūdį, o ne rodo V. Kažio ketinimus sau palankia linkme paveikti ikiteisminį tyrimą.

„Teismas vertino, kad vien faktas, jog toks ikiteisminis tyrimas apskritai vyksta, jo sudėtingumas, apimtis bei stadija negali būti pagrindu skirti kardomąją priemonę“, – teigiama pranešime.

Vilniaus miesto apylinkės teismas V. Kažį dešimčiai parų leido suimti praėjusią savaitę. Prokurorai prašė suimti jį mėnesiui.

Panaikinus V. Kažio suėmimą, bylą nagrinėjantis prokuroras skyrė teisėjui kitas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nurodymą nebendrauti su tam tikrais asmenimis.

55 metų V. Kažys 1992–1995 metais dirbo tuometiniame Vilniaus miesto antrajame apylinkės teisme, 1995–1999 metais nagrinėjo bylas Vilniaus apygardos teisme, o 1999 metais pradėjo dirbti Lietuvos apeliaciniame teisme, Baudžiamųjų bylų skyriuje.

Naujausiais duomenimis, teisėjų kyšininkavimo byloje įtarimai pateikti 34 asmenims, tarp jų – aštuoniems teisėjams ir šešiems advokatams, Druskininkų merui Ričardui Malinauskui ir jo patarėjui Aivarui Kadziauskui.

Anot teisėsaugos, įtariama, kad teisėjams už palankius sprendimus mokėtų kyšių sumos galėjo siekti nuo 1 tūkst. iki 100 tūkst. eurų.

Apygardos teismui panaikinus apylinkės teismo skirtą, antradienį į laisvę paleistas kitas bylos įtariamasis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį taip pat nepratęsė suėmimo toje pat korupcijos byloje suimtam Vilniaus apygardos teismo teisėjui Henrichui Jaglinskiui.