Protestą prieš V. Orbano vyriausybę sušaukė teisininkas ir buvęs vyriausybės „saviškis“ Peteris Magyaras (Pėteris Madjaras), Vengrijos politiką purtantis po skandalo dėl malonės asmeniui, susijusiam su vaikų seksualinio išnaudojimo byla. Jis yra buvusios teisingumo ministrės Judit Vargos buvęs vyras.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė, kad apie 100 tūkst. žmonių susirinko priešais Vengrijos parlamentą su šalies vėliavomis ir transparantais „Vengrai, kilkite!“.

„Žingsnis po žingsnio atsiimsime savo šalį ir plyta po plytos pastatysime suverenią, modernią Vengriją“, – džiūgaujančiai miniai pasakė P. Magyaras.

Pasak jo, jis netrukus paskelbs apie naują politinę partiją, birželį dalyvausiančią Europos Parlamento ir Vengrijos vietos valdžios rinkimuose.

Dėl minėto skandalo J. Varga buvo priversta pasitraukti iš viešojo gyvenimo, o 43 metų P. Magyaras iškilo kaip didelis V. Orbano kritikas.

Praėjusį mėnesį P. Magyaras paskelbė įrašą, galimai įrodantį svarbaus ministro korupciją, ir paragino atsistatydinti vyriausiąjį prokurorą.

„Magyaro iniciatyvą reikia paremti, nes [...] su dabartine opozicija beviltiška kovoti su Orbanu“, – AFP sakė 49 metų virėjas Leo Szabo (Leo Sabas). Jis pridūrė balsuosiantis už būsimą P. Magyaro partiją.

36 metų sporto trenerė Tamara, nesutikusi nurodyti savo pavardės, sakė, kad yra nusiteikusi skeptiškai, bet atėjo į protestą, nes „kažką reikia daryti“.

20-metis studentas Peteris Nagy (Pėteris Nadis) sakė norintis suteikti P. Magyarui šansą, nes vengrai „neturi, ką prarasti“.

Kaip rodo viena neseniai atlikta apklausa, P. Magyaro partija 9,7 mln. gyventojų turinčioje šalyje, kur visuotiniai rinkimai turi vykti 2026-aisiais, galėtų gauti 11–15 proc. balsų.

V. Orbanas susiduria su didžiausia politine krize per 14 savo darbo premjero poste metų. Ji kilo vasarį paaiškėjus, kad vienas vaiko lytinio išnaudojimo byloje nuteistas vyras gavo prezidento malonę ir buvo paleistas iš kalėjimo.

V. Orbanas, kuris pirmą kartą premjero poste dirbo 1998–2002 metais, 2010-aisiais sugrįžęs į šį postą ėmėsi riboti spaudos laisvę ir kitaip stiprinti savo pozicijas, dažnai konfliktuodamas su Briuseliu teisinės valstybės klausimais.

Jis taip pat konfliktavo su kitomis Europos Sąjungos bei NATO narėmis dėl savo ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, palaikomų net po Maskvos invazijos į Ukrainą.

V. Orbanas keliems mėnesiams užlaikė ES paramos Ukrainai paketą, kol galiausiai vasarį atšaukė savo veto.

Antras skandalas

Pirmoji po ilgos pertraukos masinė protesto akcija įvyko dar vasario viduryje, kai Budapešto centre susirinkę dešimtys tūkstančių žmonių piktinosi prezidentės Katalinos Novak sprendimu suteikti malonę su vaikų seksualinio išnaudojimo byla susijusiam asmeniui.

Dėl šio skandalo iš postų pasitraukė K. Novak ir keli aukšti valdžios atstovai, tarp jų – teisingumo ministrė Judit Varga, V. Orbano patarėjas, kalvinistų vyskupas Zoltanas Balogas. Istorijas, nors ir netiesiogiai, kirto ir paties V. Orbano reputacijai. Tačiau, nespėjus atslūgti pirmajam skandalui, driokstelėjo naujas.

P. Magyaras paviešino slapta įrašytą pokalbį su buvusia žmona, leidžiantį manyti, kad V. Orbano aplinkos žmonės mėgino daryti įtaką garsiai korupcijos bylai, kurią nuo 2022 m. tiria prokuratūra. Teisingumo ministerijos, kuriai tuo metu vadovavo J. Varga, valstybės sekretorius Pálas Völneris įtariamas ėmęs kyšių (apie 200 tūkst. eurų) iš Vengrijos teismo antstolių rūmų pirmininko György Schadloso.

Išdavė buvusią žmoną

J. Varga laikoma artima politine V. Orbano sąjungininke. Ji buvo teisingumo ministrė iki 2023 m. birželio, o atsistatydinusi ketina su partijos „Fidesz“ sąrašu dalyvauti artėjančiuose Europos Parlamento rinkimuose.

Pernai sausį kalbėdama su sutuoktiniu tuometė ministrė pasakojo, kad artimas V. Orbano patikėtinis, už ryšius su visuomene ir slaptosiomis tarnybomis atsakingas kabineto vadovas Antalas Rogánas liepė ištrinti dalį minėtos korupcijos bylos kaltinamojo akto.

„Jie pasiūlė prokuratūrai, ką reikia ištrinti, ir jie to laikėsi“, – apie A. Rogáno spaudimą tyrimui pasakojo J. Varga. Į P. Magyaro klausimą, ar prokuratūra yra nepriklausoma, ji atsakė teigiamai, tačiau nurodė išlygą: nepriklausomas nesąs Péteris Poltas, vyriausiojo prokuroro pareigas nuo 2010 m. einantis V. Orbanui artimas žmogus.

Į P. Magyaro klausimą, kodėl nebuvo išgelbėtas G. Schadlas, žmona atsakė: todėl, kad apie tai jau buvo sužinojusi žiniasklaida.

Slapta nuo tuometės sutuoktinės įrašytą beveik 2 minučių trukmės jųdviejų pokalbį P. Magyaras pateikė Generalinei prokuratūrai ir paviešino internete. Paskelbus pokalbį, J. Varga apkaltino buvusį vyrą išprovokavus kompromituojančių pareiškimų, papylė jam asmeninių kaltinimų dėl smurto, kurį patyrė per šešiolika santuokos metų. „P. Magyaras slapta įrašinėjo savo partnerę, t. y. mane, mūsų bendruose namuose, kad pasiektų savo politinių tikslų. Juo negalima pasitikėti“, – žiniasklaida citavo J. Varga.

Kaip ir V. Orbanas, P. Magyaras laiko save dešiniųjų pažiūrų, tačiau nėra Vakarų priešininkas ir nejaučia simpatijų Rusijai.

Nevienareikšmė padėtis

Kovo 27-ąją tūkstančius žmonių Budapešto centre subūręs P. Magyaras reikalavo V. Orbano atsistatydinimo. „Neleisime nuslėpti didžiausio per pastaruosius 30 metų teisinio ir politinio skandalo“, – sakė jis, ragindamas atsistatydinti ir vyriausiąjį prokurorą P. Poltą.

Ar P. Magyaras sugebės išnaudoti šį skandalą ir tapti stipriu valdžios oponentu, kol kas neaišku. Viena vertus, per keturiolika metų be pertraukos trunkančią karjerą premjero poste V. Orbanas yra sukūręs stiprų galios ir įtakos tinklą, kurio suardyti niekaip nepajėgia opozicija, metai iš metų parlamento rinkimuose patirianti nesėkmes. Be to, žvelgdami į 2024-uosius ekonomistai mato ekonomikos atsigavimo ženklų – pernai sausį infliacija siekė net 25 proc., o šiemet ji – vos 4 proc.

Protesto akcijos taip pat vyko opozicijos tvirtovėje – Budapešte, kurio meras yra V. Orbanui oponuojančios partijos atstovas. Tuo tarpu premjero politinė bazė – konservatyviai nusiteikę provincijos gyventojai, tikintys premjero pasakojimais apie juos sunaikinti siekiantį prakeiktąjį George’ą Sorosą.

Antra vertus, Vengrijos visuomenėje esama nepasitenkinimo V. Orbanu, jo santykiais su partneriais ES, atskalūniška pozicija Maskvos atžvilgiu. P. Magyaras – pažįstamas veidas. Žiniasklaida cituoja apklausą, kurios metu 13 proc. apie P. Magyarą girdėjusių respondentų teigė balsuosią už jį. Pirmasis interviu su juo „YouTube“ kanale „Partizán“ nuo vasario vidurio buvo peržiūrėtas 2,4 mln. kartų.

Ne naujokas jis ir sprendžiant aukščiausios politikos klausimus. Būdamas diplomuotas teisininkas, P. Magyaras dirbo tarptautinėse korporacijose, premjero kabinete, valstybei priklaususiose bendrovėse, iš kurių pasitraukė metų pradžioje. Galima net sakyti, kad politika – jo genų dalis: P. Magyaro močiutės brolis – buvęs prezidentas Ferencas Mádlas, jo senelis ir motina ėjo aukštas pareigas teismų sistemoje.

Alternatyva V. Orbanui?

Kad „Fidesz“ stovykloje P. Magyaras, sakantis, kad turi ir daugiau pokalbių su Vyriausybės pareigūnais įrašų, laikomas pavojingu, leidžia manyti provyriausybinių visuomenės veikėjų reakcija.

V. Orbano mėgstamiausias komentatorius Zsoltas Bayeris aktyvistą pavadino narcizu psichopatu, G. Gulyás skandalingojo pokalbio vertę sumenkino pareikšdamas, esą kilo daug triukšmo dėl nieko: „Buitinis ginčas su patyčias patiriančia žmona neturi nieko bendra su viešuoju gyvenimu.“ Vyriausybės atstovai P. Magyarą lygina su ekonomistu Péteriu Márki-Zay, kuris nesėkmingai vadovavo opozicinių partijų aljansui 2022 m. rinkimuose.

Kaip ir V. Orbanas, P. Magyaras laiko save dešiniųjų pažiūrų, tačiau nėra Vakarų priešininkas ir nejaučia simpatijų Rusijai. Būdamas 43-erių, jis gali drąsiai akcentuoti savo amžių, patirtį ir sakyti, kad yra tobulas valdžios atsinaujinimo garantas. Ar šie argumentai įtikins tėvynainius, P. Magyaras galės įvertinti jau šiandien, kai turi įvykti nauja jo inicijuojama protesto akcija.

Kiek anksčiau ketvirtadienį Rusijos centrinės rinkimų komisijos vadovė Ela Pamfilova pranešė, kad galutiniai rezultatai parodė, jog V. Putinas surinko 87,28 proc. balsų. Rinkimus, kurių metu 24 metus trunkantis jo valdymas pratęsiamas dar šešeriais metais, ji pavadino istoriniais.

Socialiniame tinkle „X“ Vengrijos vyriausybės atstovas spaudai Zoltanas Kovacsas (Zoltanas Kovačas) pareiškė, kad premjeras pasveikino V. Putiną, „pažymėdamas, kad abipuse pagarba grindžiamas Vengrijos ir Rusijos bendradarbiavimas leidžia rengti svarbias diskusijas net ir sudėtingomis geopolitinėmis aplinkybėmis“.

V. Putinas sutriuškino kitus tris oponentus, kurių kiekvienas gavo nedidelį procentą balsų.

Nors nė vienas jų realios opozicijos V. Putinui nepasiūlė, anot E. Pamfilovos, balsavimas buvo sąžiningas ir konkurencingas.

V. Orbanas savo sveikinime Rusijos prezidentui taip pat nurodė, kad Vengrija yra pasirengusi „intensyvinti bendradarbiavimą sektoriuose, kurių neriboja tarptautinė teisė“.

Be to, Vengrijos premjeras siekia sušvelninti Europos Sąjungos sankcijas Rusijai dėl jos plataus masto invazijos į Ukrainą ir ne kartą kritikavo Briuselio politiką Maskvos atžvilgiu.

V. Orbanas yra vienintelis Europos Sąjungos lyderis, vis dar palaikantis ryšius su Kremliumi, po to, kai 2022 metais Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Pastaraisiais metais abiejų NATO sąjungininkių santykiai yra atšalę. Jungtinės Valstijos dažnai kritikuoja Vengriją dėl jos glaudžių santykių su Rusija, dėl to, kad ji stabdė Švedijos stojimo į NATO procesą, ir dėl atsitraukimo nuo demokratijos.

Penktadienį J. Bidenas savo rinkiminės kampanijos renginyje sakė, kad V. Orbanas „atvirai pareiškė, jog nemano, kad demokratija veikia, ir siekia diktatūros“.

Tą pačią dieną JAV eksprezidentas ir respublikonų lyderis Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) priėmė Vengrijos lyderį savo rezidencijoje „Mar-a-Lago“.

Vengrija dėl šio J. Bideno komentaro iškvietė JAV ambasadorių.

Mes neprivalome toleruoti tokio melo iš bet kieno pusės, net jei tas asmuo yra Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas.

„Mes neprivalome toleruoti tokio melo iš bet kieno pusės, net jei tas asmuo yra Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas“, – spaudos konferencijoje sakė Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas).

„Paprašėme ambasadoriaus parodyti mums citatą, nurodant vietą ir datą, kur premjeras pasakė tai, ką jam priskyrė Jungtinių Valstijų prezidentas. Akivaizdu, kad toks pareiškimas nebuvo padarytas, todėl negalėjome gauti jokio esminio atsakymo“, – pridūrė jis.

JAV ambasada Budapešte patvirtino, kad ambasadorius Davidas Pressmanas (Deividas Presmanas) antradienį buvo iškviestas į skubų susitikimą Užsienio reikalų ministerijoje.

„Ambasadorius Pressmanas visada džiaugiasi galimybe aptarti Vengrijos demokratijos būklę su mūsų sąjungininke“, – naujienų agentūrai AFP elektroniniu paštu atsakė ambasada.

2014 metais pasakytoje kalboje V. Orbanas nurodė, kad kuria „neliberalią valstybę“, ir tvirtino, jog liberalios demokratijos „artimiausią dešimtmetį tikriausiai nesugebės išlaikyti pasaulinio konkurencingumo“.

Jis yra vienintelis Europos Sąjungos lyderis, vis dar palaikantis ryšius su Kremliumi, po to, kai 2022 metais Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Penktadienį vengrų premjeras nuvyko į Floridą susitikti su savo, kaip teigė, geru draugu D. Trumpu. V. Orbanas ne kartą išreiškė viltį, kad respublikonas grįš į valdžią Jungtinėse Valstijose.

V. Orbanas – vienintelis Europos Sąjungos lyderis, po Rusijos invazijos į Ukrainą palaikantis ryšius su Kremliumi – penktadienį buvo nuvykęs į Floridą susitikti su, jo žodžiais, savo geru draugu D. Trumpu. Vengrų premjeras ne kartą reiškė viltį, kad respublikonas D. Trumpas po rudenį įvyksiančių JAV prezidento rinkimų sugrįš į valdžią.

Vėlai sekmadienį pasakodamas apie savo vizitą visuomeniniam transliuotojui M1, V. Orbanas sakė, kad su D. Trumpu jo rezidencijoje „Mar-a-Lago“ kalbėjosi apie karą Ukrainoje.

„Jo labai aiški vizija ir su ja sunku nesutikti. Jis sako štai ką: visų pirma jis neduos nė skatiko Ukrainos ir Rusijos kare, – kalbėjo V. Orbanas. – Štai kodėl karas baigsis – nes akivaizdu, kad Ukraina pati negali išsilaikyti [...]. Jei amerikiečiai neduos pinigų, vieni europiečiai negalės finansuoti šio karo. O tada karas baigsis.“

D. Trumpo komanda, su kuria susisiekė naujienų agentūra AFP, šio pareiškimo nekomentavo.

Eksprezidentas kol kas taip pat nėra pakomentavęs, apie ką kalbėjo su V. Orbanu.

V. Orbanas supykdė kitus ES lyderius, rugsėjį susitikdamas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Anksčiau vengrų premjeras yra reiškęs nepritarimą Vakarų sankcijoms Maskvai.

V. Orbanas M1 taip pat sakė, kad D. Trumpas turi „gan detalius planus dėl to, kaip užbaigti šį karą“, bet atsisakė paaiškinti plačiau.

V. Orbanas nuolat ragina tuojau pat nutraukti ugnį ir pradėti taikos derybas, ir teigia, kad D. Trumpas, kuris anksčiau yra išreiškęs susižavėjimą V. Putinu, turi geriausias galimybes surasti kelią iš šio konflikto.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį kritikavo varžovą rinkimuose D. Trumpą dėl susitikimo su V. Orbanu ir sakė, kad vengrų premjeras ieško diktatūros.

Prezidentaujant D. Trumpui, Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje buvo taika, ir šių karų šiandien nebūtų, jei D. Trumpas būtų JAV prezidentas, tęsė V. Orbanas. D. Trumpas, anot jo, „reikalavo pagarbos pasaulyje ir taip sudarė sąlygas taikai“.

D. Trumpas ir V. Orbanas reguliariai viešai giria vienas kitą. V. Orbanas buvo vienintelis ES šalies vadovas, kuris dar prieš D. Trumpo išrinkimą prezidentu 2016 m. atvirai reiškė paramą respublikonui. Abu dešinieji populistai politiškai turi daug bendro.

V. Orbanas palaiko gerus ryšius ir su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

D. Trumpas lapkritį vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose sieks grįžti į Baltuosius rūmus.

V. Orbanas ne kartą išreiškė viltį, kad D. Trumpas sugrįš į valdžią, tvirtindamas, kad tai pagerins dvišalius santykius ir sustiprins saugumą Europoje, priešingai nei dauguma jo ES kolegų, kurie baiminasi visiškai priešingų dalykų.

„Tai visai ne avantiūra, o vienintelis protingas požiūris Vengrijai yra tikėtis prezidento D. Trumpo sugrįžimo“, – sakė jis anksčiau šią savaitę sakydamas kalbą Vengrijos prekybos ir pramonės rūmuose.

Vengrijos nacionalistas premjeras buvo vienintelis ES lyderis, kuris per 2016 metų JAV prezidento rinkimus palaikė nekilnojamojo turto magnato kampaniją, vėliau statė už jo perrinkimą 2020-aisiais ir nuo to laiko viešai žarstė jam pagyras.

D. Trumpas per naujausias savo kampanijos kalbas gyrė V. Orbaną kaip „stiprų lyderį“, nors kartą klaidingai pavadino jį „Turkijos lyderiu“.

JAV žiniasklaidai pranešus apie būsimą abiejų politikų susitikimą, Vengrija patvirtino, kad jis įvyks penktadienį.

Nors tiksli dienotvarkė nežinoma, susitikimu prabangioje D. Trumpo rezidencijoje Mar-a-Lage siekiama „toliau stiprinti Vengrijos ir Jungtinių Valstijų diplomatinius ir strateginius ryšius“, socialiniame tinkle „X“ rašė vyriausybės atstovas spaudai Zoltanas Kovacsas.

Diskusijose, kaip tikimasi, svarbią vietą turėtų užimti Ukraina, kadangi abu politikai nepritaria karinės pagalbos siuntimui siekiant padėti karo nualintai šaliai apsiginti nuo tebesitęsiančio Rusijos puolimo.

Vengrija yra vienintelė ES narė, išlaikiusi glaudžius ryšius su Kremliumi po Rusijos invazijos į Ukrainą.

V. Orbanas nuolat pasisako už neatidėliotinas paliaubas ir taikos derybas, tvirtindamas, kad buvęs JAV prezidentas yra geriausiai pasirengęs rasti išeitį iš konflikto.

Atšalę santykiai

Nėra žinoma, kad V. Orbanas būtų planavęs derybas su kokiais nors dabartinės JAV vyriausybės pareigūnais, nes nuo Joe Bideno inauguracijos 2021 metais abiejų šalių santykiai yra atšalę.

Tai visai ne avantiūra, o vienintelis protingas požiūris Vengrijai yra tikėtis prezidento D. Trumpo sugrįžimo.

JAV dažnai kritikuodavo Vengrijos vyriausybę dėl šios glaudžių santykių su Rusija, Švedijos kandidatūros į NATO stabdymo ir atsitraukimo nuo demokratijos.

Vašingtonas taip pat nutraukė dvišalę mokesčių sutartį ir atšaukė bevizio režimo programą.

Tuo tarpu V. Orbanas praėjusiais metais J. Bideno administraciją pavadino viena iš savo priešininkių, teigiama provyriausybinio dienraščio „Magyar Nemzet“ pranešime.

Rugpjūtį duodamas interviu konservatyvios televizijos komentatoriui Tuckeriui Carlsonui, Vengrijos lyderis, panašu, pritarė prielaidai, esą JAV mokesčių mokėtojų pinigais buvo finansuojama 2022 metų šešių partijų opozicijos aljanso rinkimų kampanija, kuria buvo siekiama jį nušalinti.

Daugelio Vakarų kolegų nemėgstamas V. Orbanas, kaip manoma, puoselėja ryšius su daugeliu garsių dešiniųjų politikų, tikėdamasis jų galimo proveržio rinkimuose.

Šį balandį Budapešte jau trečius metus iš eilės vyks su JAV respublikonų partija siejamos Konservatyvios politinių veiksmų konferencijos (CPAC) renginys.

Pastaruosius dvejus metus D. Trumpas siuntė trumpus iš anksto įrašytus vaizdo įrašus, kuriais sveikino susitikimo dalyvius.

Pernai vykusiame CPAC renginyje Vengrijoje V. Orbanas pasmerkė „Vakarų liberalų“ skleidžiamą „progresyvųjį virusą“ ir pasigyrė, kad savo šalyje tam turi „serumo“.

Atrodytų, galima lengviau atsikvėpti: užsispyrėlis sutramdytas. Viktoras Orbanas, neleidęs savo sąjungininkams ES ir NATO operatyviai reaguoti į aktualijas, pasirodė esąs labai atkaklus, tačiau silpnas šantažuotojas.

Mainais už tai, kad Kyjivas būtų pakviestas derėtis dėl narystės ES, Vengrija atgavo įšaldytus milijardus ES paramos. Iš aukštosios diplomatijos viražais stebinančios Italijos premjerės Giorgia'os Maloni V. Orbanas iškaulijo pažadą įsileisti jo „Fidesz“ į Europos reformatorių ir konservatorių partiją, kuriai ji pirmininkauja. Švedus, atmetusius V. Orbano pasiūlymą derėtis, jis vis tiek privertė atvykti su reveransu ir pažadu parduoti vengrams naikintuvų „Grippen“.

Atrodo, aljanso lyderių bendruomenėje, dažnai labiau primenančioje vaikų darželį nei solidžių politikų klubą, labai laukiama dienos, kai Viktoras pradės eiti į mokyklą. Tik kol kas maža ženklų, kad panašiai galvotų ir Vengrijos rinkėjai. Realesnė atrodo naujų V. Orbano visai nejuokingų išdaigų perspektyva – pavojingas suartėjimas su Kinija.

Jei Budapeštas sudarytų saugumo paktą, apie kurį viešai prabilta per sausį vykusį Kinijos viešojo saugumo ministro vizitą į Budapeštą, būtų stiprinami ne tik ekonominiai saitai, bet ir ryšiai teisėsaugos ir saugumo srityse. Oficialioje Pekino retorikoje minimas siekis bendradarbiauti kovos su terorizmu ir tarptautiniu nusikalstamumu srityse – ne tik gerokai pasenusi XXI a. pradžią, o ne šiandienos realijas atitinkanti formuluotė. Tai ir labai aiškus Kinijos pasiūlymas Vengrijai tapti trečiąja Pekino akimi. Tiesa, tokiu atveju V. Orbanas rizikuotų tapti jau ne vien smulkiakalibrių europiečių, bet sunkiasvorių partnerių iš JAV galvos skausmu. Jų, kaip žinia, nepašantažuosi.

Šis įvykis tapo didžiausia politine krize, su kuria susidūrė nacionalistų ministras pirmininkas Viktoras Orbanas nuo 2010 metų, kai sugrįžo į valdžią.

V. Orbano sąjungininkė Katalin Novak anksčiau šį mėnesį atsistatydino iš prezidento pareigų, kai paaiškėjo, kad ji suteikė malonę nuteistam vaikų seksualinio išnaudotojo bendrininkui.

Praėjusią savaitę valdančioji partija „Fidesz“ nominavo 67 metų Konstitucinio Teismo vadovą Tamasą Sulyoką vietoj K. Novak, pirmosios Vengrijos prezidentės moters.

Pirmadienį parlamentas, kuriame „Fidesz“ valdančioji koalicija su Krikščionių demokratų partija KDNP turi dviejų trečdalių daugumą, pritarė T. Sulyoko paskyrimui, o po to šis davė priesaiką. Prezidentu jis taps kovo 5 dieną.

Plačiajai visuomenei mažai žinomas T. Sulyokas 2014 metais tapo Konstitucinio Teismo teisėju, o po dvejų metų – KT pirmininku.

Opozicija kritikavo politinės patirties neturinčio T. Sulyoko nominaciją. Sekmadienį keturių opozicinių partijų surengtame proteste, kuriame buvo raginama surengti tiesioginius prezidento rinkimus, dalyvavo apie 3 000 žmonių.

Šis postas iš esmės yra reprezentacinis.

„Nuobodesnis prezidentavimas“

K. Novak skandalas kilo šio mėnesio pradžioje, kai naujienų svetainė „444“ atskleidė, kad ji pernai, popiežiaus Pranciškaus vizito išvakarėse, suteikė malonę buvusiam vaikų globos namų direktoriaus pavaduotojui.

Šis vyras 2022 metais buvo nuteistas trejiems metams ir keturiems mėnesiams kalėjimo už tai, kad dangstė savo viršininką, kuris ten seksualiai išnaudojo vaikus ir paauglius.

Dešimtys tūkstančių žmonių protestavo prieš malonės suteikimą šalyje, kurios vyriausybė ilgą laiką vykdė pažadų apsaugoti vaikus kampaniją.

V. Orbanas V. Novak atsistatydinimą prilygino „košmarui“, tačiau pabrėžė, kad tai buvo teisingas sprendimas.

Pirmadienį pradėdamas parlamento posėdį, jis apibūdino T. Sulyoką kaip žmogų, turintį „didžiulę patirtį, autoritetingas žinias ir neginčijamą autoritetą“. „Manau, kad Vengrijai dabar reikia tokio prezidento“, – sakė jis.

Vadovaujant T. Sulyokui, Konstitucinis Teismas priėmė keletą prieštaringai vertinamų sprendimų, be kita ko, ir dėl mokytojų teisės streikuoti.

Siekdamas nuraminti pyktį dėl malonės suteikimo skandalo, V. Orbanas pažadėjo sugriežtinti galiojančius įstatymus, kad nuteistiems vaikų skriaudėjams malonė nebūtų suteikiama.

Jis taip pat nori tikrinti su vaikais dirbančius asmenis, kad įsitikintų, jog šie išlaikė „deramą tinkamumo testą“, apimantį „gyvenimo būdą, seksualinius nukrypimus ir psichologinį tinkamumą“.

Tyrimų instituto „Iranytu Intezet“ politikos analitikas Szabolcsas Pekas sakė, kad sprendimas paskirti T. Sulyoką, kuris nėra partijos narys ir apibūdinamas kaip „santūrus žmogus“, reiškia, kad V. Orbanas žaidžia saugų žaidimą.

„Iš Tamaso Suljoko negalime tikėtis tokios po pasaulį keliaujančios, „įtakingos“ politikos, kokiai atstovavo Katalin Novak, nes jo profesinis pasirengimas ir asmenybė garantuoja nuobodesnį, galima sakyti, nuobodų prezidentavimą, o „Fidesz“ to ir reikia“, – sakė jis AFP.