„Įvyko taip, kaip įvyko. Tie skaičiai mažėja“, – apie sumažėjusį gimstamumą sakė Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė Diana Ramašauskaitė.

„Tai, kad jie dviese namuose, tai nereiškia, kad jie mylisi“, – prisiminus karantiną teigė seksologas Viktoras Šapurovas.

„Dar iki pandemijos Lietuvoje stebėjome demografinio gimstamumo rodiklio mažėjimą“, – sociologė, VDU sociologijos katedros profesorė Aušra Maslauskaitė.

Pornografijos prigaminta tiek, kad užteks artimiausiam šimtui metų.

„Sako, kad pornografijos prigaminta tiek, kad užteks artimiausiam šimtui metų“, – teigė V. Šapurovas. 

Praėjus devyniems mėnesiams po to, kai baigėsi pirmasis karantinas, 2021 m. kovą. Labai laukta ir daug kalbėta, kas gi dėsis už uždarų durų. Esą likus namie laisvas laikas turėtų būti išnaudotas grąžinant Lietuvą iki Marijaus Mikutavičiaus apdainuotų „trijų milijonų“.

„Ar mes čia matome karantino vaiką?“ – žurnalistė teiraujasi kitos mamos. „Ne, ne karantino vaikas“, – juokiasi mama. „Ne visai karantino, čia praeitų metų lapkričio. Toks pusiau karantino“, – sako kita mama. „O pas mus – šio rugsėjo. Specialiai niekas netaikė. Tikrai ne dėl to, kad neturėjome ką veikti“, – sakė dar viena vežimėlį stumdanti mama.

„Ne, tai nesutapo, mes tiesiog ruošiamės tam. Man atrodo turi ruoštis visi tėvai. O mes pasiruošėme visokeriopai ir dabar džiaugiamės“, – prisipažino pašnekovė.

„Draugų rate gimstamumas tikrai padidėjo karantino metu. Bet nemanau, kad čia ta įtaka“, – juokiasi mažylio mama.

Gandras ar karantinas? Bet jis vaikų atnešė išties nedaug. Gimimų skaičius nuo pirmojo karantino apogėjaus 24-iose Europos šalyse sumažėjo vidutiniškai keturiolika proc. Tačiau Lietuvai pasižymėti čia pavyko labiausiai. Ji užėmė pirmą vietą ir gimstamumas krito net 28 proc. Antroje – Ukraina su 24 proc. Toliau – Ispanija, Italija, Portugalija ir Prancūzija.

„Išties 2021 m. tas suminis gimstamumo rodiklis nukrito į tikrai labai žemą poziciją. Galbūt viena iš priežasčių yra, kad dar iki pandemijos stebėjome demografinio gimstamumo mažėjimą“, – sakė A. Maslauskaitė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Padaugėjo skyrybų tarp išsilavinusių žmonių.

„Padaugėjo skyrybų tarp išsilavinusių žmonių. Yra toks naujas reiškinys. Nes paprastai tokie žmonės moka gerai sutarti. Netgi jei tarp jų yra skirtumai ir nesutarimai“, – sakė V.Šapurovas.

„Gimdančių moterų amžius darosi vis didesnis. Vidutinis gimdančių moterų amžius Lietuvoje – 30 metų. Trisdešimt metų gimdant pirmą kartą susilauksi jau ne trijų-keturių vaikučių, bet turbūt tik dviejų“, – svarstė  D. Ramašauskaitė.

Tarp 24 šalių daugiau naujagimių pasaulio šviesą išvydo tik Suomijoje ir Danijoje. COVID-19 suvaldymo priemonės kiekvienoje šalyje buvo skirtingos. Tačiau beveik visur buvo įvestas karantinas. Tačiau tai tikrai nepadėjo. Nes daugelis jaunų šeimų gyvena butuose, gal net su tėvais, neišgali įsigyti atskiro nekilnojamojo turto.

„Galbūt dėl to, kad visi namuose ir vaikai namuose – tada nelabai kaip išeina. Jau su žmonomis pykosi, tai jei dar vaikas atsirastų, tai vyrų tiesiog nebebūtų namuose“, – svarstė jaunos mamos.

„Socialiniuose tinkluose daug kas skundėsi, kad vaikai namuose daug laiko praleidžia. Tai gal irgi daro įtaką“, – šypsojosi mamytė.

„Pandemija, kai žmonės uždaryti namuose, ten sėdi visi – ir mokiniai. Visai realu, kad gali trūkti progų likti dviese“, – svarstė V. Šapurovas.

„Tie pokyčiai, kurie buvo susiję su būsto rinka – kas sąlygoja jaunesnes šeimas atidėti vaikų gimimą, galėjo paskatinti tą anksčiau keletą metų iki pandemijos prasidėjusį gimstamumo mažėjimą. Bet vaiko „kaina“ šeimai neretai yra aukšta. Ir į tą „kainos“ formulę įeina daug dalykų, susijusių su būstu, su tuo, kaip šeima įsivaizduoja, ar galės patenkinti vaiko išsilavinimo poreikius, kaip tai atsilieps šeimos darbo derinimui namuose – daugybė dalykų“, – sakė A. Maslauskaitė.

 Lytinių sutrikimų klinika per pandemiją kasdien sulaukdavo po dešimt skambučių. Daugiausiai – iš moterų, kurios klausė, ką daryti dėl pasikeitusio vyrų seksualinio elgesio: reto sekso ir padažnėjusio pornografijos žiūrėjimo.

Užsidarius namie netrūko įtampos, trinties, erzelio. Tai, anot pašnekovų, atnešė daugiau nepasitenkinimo nei pasitenkinimo. O čia pastebimas ir kitas rekordas – per pandemiją pornografijos žiūrėjimas išaugo šešis kartus. Lytinių sutrikimų klinika per pandemiją kasdien sulaukdavo po dešimt skambučių. Daugiausiai – iš moterų, kurios klausė, ką daryti dėl pasikeitusio vyrų seksualinio elgesio: reto sekso ir padažnėjusio pornografijos žiūrėjimo.

„Išaugo pornografijos poreikis pirmiausia vyrams, bet ir moterims ne pro šalį ja  naudotis. Pandemija ir karantinas –priežastinis buvimas namuose kėlė daug susierzinimo. Pornografija yra tokia priemonė – pasitenkinimas pornografijos būdu – asmeninis seksas, tam nereikia nieko kalbinti, jokios nuotaikos. O kai bloga nuotaika, tai ji labai padeda. Tuomet žmonės masturbacija naudojasi kaip priemone nusiraminimui, atsipalaidavimui“, – sakė V. Šapurovas.

Liūdina ir tai, kad po pandemijos netrūksta patirčių , kai seksualinis gyvenimas suvokiamas ne kaip meilės ar malonumo išraiška, o pareiga.

„Iš klientės girdėjau: „Jei aš ištekėjusi, tai vyras turi gauti seksą. Ar aš to noriu, ar nenoriu“. Atsiranda taip vadinamas „greitukas“, kai nereikia jokių glamonių. Ateik, padaryk reikalą ir miegok ramiai“, – pasakojo V. Šapurovas. Anot seksologo, lietuviams nėra būdingas gebėjimas džiaugtis. O tai neabejotinai svarbu kalbant ir apie šeimos planavimą.

„Mediciniškai jeigu jauti įtampą, kokios yra prognozės pastoti?“ – klausė žurnalistė.

„Tas kažkiek daro įtaką, ne lemiamą, aišku. Turbūt yra sąmoningai vengiama pastoti“, – sakė D. Ramašauskaitė.

„Geriau, kai mylisi žmonės, kurie myli vienas kitą ir stengiasi suteikti vienas kitam džiaugsmą. Iš tikrųjų, matyt, tokių, kurie laimingi poroje, nemanau, kad yra daugiau  nei 30 proc.“, – liūdną tiesą atskleidė V. Šapurovas. 

2021 m. Lietuvoje gimė daugiau nei 23 tūkst. vaikų. Palyginti: prieš penkerius metus gimė penkiais tūkstančiais vaikų daugiau. Pagerėjimo ateityje nematyti. Jau fiksuojama, kad šiemet gims vaikų bent keliais šimtais mažiau.

„Manau, kad ženklesnių pokyčių nebus. Gimdymų skaičius dar mažėja. Vilniaus krašte per pirmą pusmetį lyginant su praėjusiais metais 170 gimdymų dar mažiau. Nieko gero“, –  sakė D. Ramašauskaitė.

„Matyt, tas neapibrėžtumas, susijęs su pandemija, nebuvo sumažintas per tam tikras gerovės politikos priemones. Tai galbūt nutiko kitose šalyse“, – sakė A. Maslauskaitė.

Kenkia berniukams?

Interneto portale delfi.lt buvo pasirodęs straipsnis su gydytoju seksologu, kur, be kitų temų, paliestas ir žindymas.

Žinomas seksologas Viktoras Šapurovas išsakė savo nuomonę, kad bendros maudynės su mama ar matomi nuogi tėvai kenkia vaiko vystymuisi. Kaip ir ilgalaikis žindymas, ypač berniukų.

"Aš neabejoju, kad motinos pienas yra labai gerai, bet manau, kad net ir ginekologai pasakytų, jog žindyti ilgiau nei vaikui sukanka metai nevertėtų", – mano seksologas.

Kai kurios mamos jautriai sureagavo į tokį seksologo paaiškinimą. Jų manymu, dauguma moterų ir taip nelinkusios žindyti savo vaikų, o toks viešas pasakymas tik sustiprina tokį įsitikinimą.

O kaip jaustis toms, kurios ilgai žindo savo vaikus? Ilgai žindančioms mamoms dažnai tenka atlaikyti artimųjų nepasitenkinimą dėl tokio pasirinkimo, o viešai išsakyta neigiama gydytojo nuomonė sustiprina nepalaikančiųjų gretas. Tuo labiau kad visuomenėje ir taip vyrauja skeptiškas požiūris į ilgalaikį žindymą.

Vaikų nežaloja

Gydytoja dietologė Barbora Jarašūnė – vienintelė šios srities specialistė Lietuvoje, itin besidominti žindymu.

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje dirbanti gydytoja taip pat savanoriškai konsultuoja žindančias mamas organizacijoje "Pradžių pradžia". Ji siekia tapti pirmąja specialiste Klaipėdoje, turinčia tarptautinio laktacijos ir žindymo konsultanto vardą (IBCLC).

"Straipsnyje pateikta kraštutinė subjektyvi vieno gydytojo asmeninė nuomonė", – sakė B.Jarašūnė, paklausta, kaip vertina seksologo išsakytas mintis.

Ji apgailestavo, jog gydytojas nesusipažinęs su šiuolaikinėmis, Lietuvoje galiojančiomis žindymo rekomendacijomis.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Jungtinių Tautų Vaikų fondas (UNICEF) ir kitos lyderiaujančios organizacijos rekomenduoja žindyti bent 2 metus (ar ilgiau, jei vaikas ir mama nori).

Pasak B.Jarašūnės, žindymas po vienerių metų yra naudingas tiek vaiko fiziniam, tiek kognityviniam vystymuisi ir šis natūralus procesas nesužaloja jo seksualinės raidos.

Žindo vis mažiau

Lietuvoje moterys kūdikius dažniausiai žindo iki šešių mėnesių, taip pat nemažai – iki metų.

PSO duomenimis, tik mažiau nei 3 proc. moterų negali žindyti. Šiuo metu visame pasaulyje mažėja žindomų kūdikių ir vis dažniau motinos pienas keičiamas dirbtiniais mišiniais.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje, gimus naujagimiui, gimdymo namuose žindyti pradeda 98 proc. moterų, keturis mėnesius žindo 43,4 proc. mamų.

Žindymo iki 6 mėn. trukmės rodikliai mūsų šalyje gerokai atsilieka nuo Europos, ypač Šiaurės šalių.

„Esama pavojingų potraukių, instinktais pagrįstų veiksmų, todėl turime būti kuo budresni ir nuovokesni ugdydami jaunąją kartą“, – tokiais žodžiais laidos temą pristatė „Kultūros teismo“ teisėja, teisės profesorė Snieguolė Matulienė.

Šįkart laidos dėmesio centre atsidūrė Vladimiro Nabokovo romano pagrindu sukurtas filmas „Lolita“. Tai – lyriškas psichologinis pasakojimas apie beprotišką vyriškio aistrą jaunutei mergaitei, peraugusią į tikrą meilę, bet pasibaigusią tragedija.

Anot seksologo V. Šapurovo, analizuojamame kūrinyje Lolita akivaizdžiai džiaugėsi savo galimybėmis bandyti suaugusio vyro aistrą, o tokį jos elgesį nulėmė konkurencija su motina: „Konkurencija tarp motinos ir dukros yra gana dažnas atvejis, ir nebūtinai seksualumo kontekste. Tačiau šiame kūrinyje Lolita dėl auklėjimo problemų konkuravo su motina kaip seksuali moteris ir tai lėmė jos, kaip suaugusios moters, elgesį.“

Psichologas pabrėžia, jog mama yra labai svarbus žmogus vaiko gyvenime. „Ji yra pirmasis asmuo, su kuriuo susipažįsta vaikas. Ir tik nuo pusantrų metų vaiko gyvenime tiek pat svarbus tampa tėvas. Jei vaikas turi problemų, psichologinės pagalbos pirmiausia turi kreiptis į motiną. Jei reikia, galima pakviesti prisijungti ir vaikų psichologą. Tačiau santykiai tarp mamos ir dukros dažnai būna sutrikę ir tai veda prie pakitusio elgesio. Pavyzdžiui, mergaičių valgymo sutrikimai išskirtinai susiję su mamos ir dukros negatyviais santykiais“, – tikina specialistas.

Seksologas tvirtina, jog su tokia situacija, kokia yra vaizduojama V. Nabokovo romane, praktikoje susidurti jam neteko. Ir vis dėlto, specialisto teigimu, kad ne tik Lolitos, bet ir jos geidusio suaugusio vyro Humberto elgesio priežasčių reikia ieškoti vaikystėje.

„Reikėtų įsiminti, kad elgesys iš dangaus nenukrenta, kiekvienas elgesys turi savo priežastis. Analitiškai vertinant, žmogus susiformuoja veikiant tam tikroms aplinkybėms. Asmenybė iš esmės susiformuoja iki paauglystės. Taigi, pagrindas yra vaikystė – tai, ką žmogus mato šiuo laikotarpiu, ir nulemia jo elgesį“, – teigia V. Šapurovas.

Anot seksologo, tėvams niekuomet nereikėtų numoti ranka į jų atžalų paauglystės metu išgyvenamus jausmus, pirmąją meilę. „Augindami vaikus nepastebime, kada ateina paauglys, ir puse žodžio ištaria, kad įsimylėjo, jį atstūmė, ir pan. Tokius dalykus mes esame linkę „nurašyti“, bet aš manau, kad reikia reaguoti labai rimtai, nes tai yra žmogaus ateitis. Visų pirma, tai – laimės klausimas, o paskui gali būti ir dar rimtesnių pasekmių. Jų galima laukti tais atvejais, kai žmogus, patyręs psichologinę traumą, negauna psichologinės pagalbos. Noriu atkreipti dėmesį, kad tai nėra ilgas procesas. Paprastai po sunkaus išgyvenimo pakanka ir pusmečio įveikti problemą“, – pabrėžia specialistas.

V. Šapurovas pastebi, jog neigiamai vaiko asmenybės formavimąsi gali nulemti ir tėvų pasirinkimas emigruoti paliekant atžalas artimiesiems. „Nemaža dalis vaikų atsiduria nepakankamai pajėgiančių juos prižiūrėti senelių rankose. O lytiškumo ugdymas mūsų šalyje šiuo metu yra tėvų rankose, kadangi [švietimo sistemoje] yra daug nesutarimų tarp konservatyviosios ir liberaliosios krypčių. Geros tėvų žinios lytiškumo ugdyme yra labai svarbios. Ir jei vaikas ateina pasitarti, tėvai turėtų su juo pasikalbėti“, – mano seksologas.

Laidos vedėja S. Matulienė atkreipia dėmesį, jog V. Nabokovo romanas buvo išleistas 1955 m., o šiuolaikinė visuomenė Lolitos įvaizdį yra linkusi priskirti modelio darbą pasirinkusioms merginoms. Su tuo sutiko ir modeliu jau dešimt metų dirbanti Diana Balaišytė.

„Modelio karjerą pradėjau, kai man buvo 15 m., ir per visą savo karjerą nesusidūriau su priekabiavimu. Žinau faktą, kad yra tai patyrusių merginų, bet kokrečių istorijų girdėti neteko.

Dirbdama esu susidūrusi su atvejais, kai teko apsinuoginti, ar fotografuotis su permatomais drabužiais, bet tai dariau tik tada, kai buvau pilnametė. Manau, tuo užsiimti galima, kai sulauki atitinkamo amžiaus, ir tik su sąlyga, kad jautiesi patogiai, o projektai yra ne vulgarūs, o meniniai“, – atvirauja modelis.

V. Balaišytė pastebi, jog visuomenėje apie modelio darbą yra susiformavęs klaidingas stereotipas: „Turime atskirti du dalykus. Mūsų visuomenėje šiomis dienomis modelis turi dar kelias „lydinčias“ profesijas: palydovė, įvaizdžio mergina, go-go šokėja ir pan. Tai – visiškai skirtingi dalykai.“

Plačiau – LRT KULTŪROS laidoje „Kultūros teismas“.

Po sunkios bei sočios, nors ir romantiškos vakarienės, noras mylėtis neretai sumažėja arba visai išnyksta. Bet kartais netikėti maisto produktų deriniai, regis, veikia priešingai – pakursto aistrą ir užveda seksualiems nuotykiams.

Idėja – sena kaip pasaulis

Idėja, kad kai kurie maisto produktai didina geismą, stiprina lytinį potraukį ir padeda įžiebti aistrą – sena kaip pati žmonija.

Antropologai afrodiziakų – medžiagų, sukeliančių arba padidinančių lytinį potraukį – istoriją sieja su pirmykščiais laikais, kai patys pagrindiniai žmogaus instinktai – išlikimas, kurį garantuoja maistas, ir giminės pratesimas, kurį laiduoja seksas, – buvo labai glaudžiai susiję. Tik tinkamai maitindamasis žmogus gali būti sveikas ir pajėgus, o būtent toks susilaukia gausaus sveikų palikuonių būrio. Tad ne veltui nuo seniausių laikų maistas laikytas šventu, o kai kurie produktai – ypatingais, turinčiais maginių galių.

Bėgant laikui, žmonių bendruomenėms tapus sėsliomis ir galinčiomis save išmaitinti, toks požiūris transformavosi, tačiau pati mintis, kad kai kurie produktai žmonių lytinį gyvenimą veikia ypač teigiamai, – išliko.

Net psichoanalizės pradininkas Zigmundas Froidas buvo įsitikinęs, kad patys veiksmingiausi lytinio potraukio stimuliatoriai – moliūgo sėklos, džiovinti vaisiai, ruginė duona ir net grybai bei dilgėlės.

Veikia. Tik ne skrandį, o galvą

Pasak individualiosios psichologijos analitiko, seksologo Viktoro Šapurovo, mūsų seksualumą, užsidegimą ir norą mylėtis išoriniai dirgikliai tikrai veikia. Įvairūs kvapai, maistas, lietimui skirtos medžiagos – stimuliuoja smegenų centrus, veikia mūsų emocinį nusiteikimą ir turi įtakos seksualiniam gyvenimui.

„Maistas kaip toks – nieko nejaudina. Jaudina aplinkybės, situacijos, kuriose jis vartojamas, draugija esanti kartu ir bendras emocinis nusiteikimas. Juk kai kurie patiekalai valgomi išimtinai romantiškomis aplinkybėmis, esant tam tikrai progai – būtent tai ir kuria tos situacijos išskirtinumą, į kurį mes ir reaguojame seksualiai susijaudindami,“ – aiškina seksologas.

Todėl, pasak jo, afrodiziakai tikrai gali turėti teigiamą poveikį lytinio gyvenimo kokybei: „Afrodiziakai tikrai veikia. Psichologiniai procesai yra labai galingi ir skatinamosios, aistrą kurstančios priemonės tikrai gali būti veiksmingos. Žinoma ne kaip receptas, kad štai tokį produktą suvalgius bus toks laukiamas efektas, bet veikiau kaip psichologiškai, emociškai stimuliuojantys priedai“.

Seksologo kabinete klausimų apie afrodiziakus taip pat pasitaiko: „Taip, žmonės domisi, net per konsultacijas klausia, ką valgyti, kad lovos reikalai geriau klotųsi,“ – sako Viktoras Šapurovas. – „Tik tokiais atvejais aš visada rekomenduoju susitelkti ne į produktus, bet į esminį dalyką – pačius santykius. Išsprendus tarpusavio santykių problemas, seksualinio suderinamumo, poreikių ir sueities pozicijų atitikimo, seksualinio artumo priimtinumo klausimus, atsiveria plati erdvė afrodiziakų naudojimui. Afrodiziakus rekomenduoju naudoti tik kaip pagalbinę priemonę tvarkant seksualinį gyvenimą,“ – akcentavo seksologas V. Šapurovas.

Patikimiausių afrodiziakų penketukas

Žinoma, geriausia, kai afrodiziakai stimuliuoja seksualiausią žmogaus organą – smegenis. Tačiau nemažiau veiksmingas gali būti fizinis jų poveikis. Mokslinių tyrimų duomenimis, kai kurie iš pirmo žvilgsnio visai neseksualūs maisto produktai, dėl savo maistinių savybių iš tiesų teigiamai veikia potenciją ir netikėtai gali pakurstyti aistrą, pagerinti seksualinio gyvenimo kokybę.

Pomidorai. Visiems toks įprastas pomidoras ne veltui tituluojamas „meilės obuoliu“. Kandamas sultingas pomidoras ne tik atrodo itin seksualiai, bet gali pagerinti lytinio akto kokybę, nes jame esančios medžiagos gerina raumenų tonusą bei kontrolę, o tai sekso žaidimų metu labai naudinga. Maistą gardinti pomidorais rekomenduojama ir  pirmųjų pasimatymo metu – žinoma, jei tikitės, kad jis neapsiribos tik romantiškais bučiniais.

Austrės. Mitų, gaubiančių magišką austrių galią seksualumui, – apstu. Tačiau mokslininkai šį produktą taip pat priskiria prie afrodiziakų, mat austrėse gausu cinko – elemento būtino laimės hormono testosterono  gamybai. Kas įvyksta kūne ir smegenyse, kai lytiškai susijaudiname? Ir vyrams, ir moterims visa tai priklauso nuo hormonų, o iš jų visų mūsų lytiniam potraukiui svarbiausias - testosteronas. Tad turbūt neverta stebėtis, kad pats Kazanova, kaip teigiama, mėgdavo rytą pradėti nuo šviežių austrių.

Karališkasis mišinys: razinos, karijų riešutai, spanguolės, migdolai. Mišinyje esantys itin malonaus kvapo migdolai dar nuo biblinių laikų daugelyje kultūrų laikomi vaisingumo simboliais. Tai gurmanų desertas, kuriame gausu riboflavinų, baltymų, B grupės vitaminų, taip pat vitamino E ir kalcio. Šie riešutai, nuo seno vartoti seksualinio gyvenimo kokybei gerinti, taip pat skatina testosterono gamybą vyrų organizme. Kokybiškam seksui svarbi ir organizmo medžiagų apykaita, kurią gerina karijų riešutuose esantis manganas. Mišinyje esančiose razinose gausu kalio ir geležies – medžiagų, svarbių raumenų darbui ir bendram organizmo imunitetui palaikyti bei stiprinti.

Česnakas. Visiškai neromantiškos išvaizdos ir kvapo prieskonis gausus medžiagų gerinančių kraujotaką, o tai – itin svarbu, kad seksas būtų kokybiškas. Šiame prieskonyje taip pat gausu seleno, kuris padeda testosterono gamybai. Sakoma, kad prieš daugelį metų Tibeto vienuoliams nebuvo leidžiama įeiti į vienuolyną, jei šie buvo valgę česnakų. Manyta, kad česnakas nevaldomai įkaitina aistras.

Čili pipirai. Dėl savo pikantiško skonio čili pipiriukai visada turėjo egzotiško produkto reputaciją bei simbolinę reikšmę įvairiose kultūrose. Tokiam vertinimui pritartų ir mokslininkai. Čili pipiriukai stimuliuoja endorfino (medžiagos, kuri turi savybę nuskausminti ir kelti euforiją) išsiskyrimą organizme. Taip pat gerina kraujotaką, o užkandę šio aštraus prieskonio patiriame panašias chemines reakcijas kaip ir tuomet, kai esame susijaudinę.

Šiandien aistringiausi pasaulio gyventojai švenčia Tarptautinę orgazmo dieną. Tai ekstazės ir malonumo diena, kurios šūkis – Vientisas pasaulio orgazmas! Ji kasmet minima jau penkiolika metų.

Šventės iniciatorius biseksualas Aleksas Hirka mano, jog šią dieną vertėtų švęsti kaip ir kitas didžiąsias šventes. Jis siūlo savo mylimajam dovanoti seksualias dovanas, prisiekti meilę ar suvaidinti erotinį spektaklį.

Individualiosios psichologijos analitikas-seksologas Viktoras Šapurovas, sveikindamas visus vienos maloniausių švenčių proga, linkėjo padaryti savo jausmų ir poreikių „inventorizaciją“.

„Siūlau pasitikrinti ar tikrai myli tą, su kuriuo draugauji, nes tik meilėje galima tikėtis orgazmo, ir ne vieno, o kelių ir dar pasikartojančių“, –  tikino specialistas.

Pasak jo, moters orgazmas be jausmų visai neegzistuoja, o vyro būna daug prastesnis. Todėl, seksologo nuomone, su bet kuo minėti šios dienos nereikėtų.

„Meilės aktas turėtų būti trigubas džiaugsmas – vieno partnerio, kito ir abiejų kartu“, –  nurodė V. Šapurovas, pasakodamas, jog dar viduramžiais buvo siekta nustatyti, kiek kartų mylėtis yra normalu.

„Buvo nuspręsta, jog seksu užsiėminėti reikia kartą per savaitę ir tik viena poza“, – juokėsi specialistas ir pridūrė, jog tokios normos nustatymas – visiškas blefas.

Pasak jo, meilės aktas yra bendras dviejų žmonių susitarimas, priklausantis nuo įgimto partnerių temperamento, tarpusavio santykių bei amžiaus.

„Orgazmo diena turėtų būti padėka tam žmogui, kurį myli ir su kuriuo šį malonumą jauti“, – apibendrino V. Šapurovas.

Terminas „orgazmas“ (aukščiausias lytinio pasitenkinimo laipsnis) kilo iš graikiško žodžio „orgao“ – degti aistra.

Orgija kažkada buvo vadinamos romėnų ir graikų apeigos, skirtos dievams, dažniausiai vyno ir pramogų dievui Bakchui arba Dionisui garbinti.

Šio ritualo metu buvo mėgaujamasi visais malonumais, nieko nesivaržoma, todėl galiausiai žodis „orgija“ pradėtas vartoti ištvirkavimo prasme.