V. Prižgintienė pastarąjį kartą taryboje darbavosi prieš dvejas kadencijas (prieš aštuonerius metus). Švietimo srityje 30-ies metų patirtį sukaupusi „Ąžuolyno“ gimnazijos direktorė šiai mokyklai vadovauja jau šešiolika metų.

Vienbalsiai nuspręsta, kad V. Prižgintienę pavaduos Lietuvos rusų mokyklų mokytojų asociacijos atstovė, „Santarvės“ progimnazijos mokytoja Jelena Poletajeva.

Švietimo tarybos sekretore tapo naujoji Klaipėdos savivaldybės administracijos darbuotoja – Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Alma Radvilė. Kaip pati sakė, dirbti į uostamiestį moteris balandį atvyko iš Raseinių.

Taip pat du Švietimo tarybos nariai buvo deleguoti į Mokytojų padėjėjų etatų skyrimo komisiją. Jais išrinkti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto suvienijimo atstovė Auksuolė Atkočienė ir savivaldybės tarybos narys, Klaipėdos universiteto profesorius Rimantas Didžiokas. Iš viso šiai komisijai priklauso septyni nariai.

Į Ekspertų atrankos komisiją atrinkti dar du Švietimo tarybos nariai – Klaipėdos neformaliojo vaikų švietimo įstaigų vadovų atstovas, Moksleivių saviraiškos centro direktorius Vytautas Krutulis ir Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacijos Klaipėdos skyriaus atstovė, lopšelio-darželio „Vyturėlis“ vadovė Rima Rupšienė.

Tarp naujų Švietimo tarybos narių – ir vienas labai jaunas veidas. Į šią veiklą įsitraukė Lietuvos moksleivių sąjungos Klaipėdos mokinių savivaldų informavimo centro atstovė, „Varpo“ gimnazijos mokinė Agnė Jankūnaitė. 

Pirmojo posėdžio metu ne tik patvirtinta Švietimo tarybos vadovybė, bet ir iškelti švietimiečiams, mokiniams bei jų tėvams rūpimi klausimai.

Metams – beveik 30 eurų

Klaipėdiečių šeima suglumo, kai dukra parnešė namo sąskaitą ir nuomos sutartį.

"Įtartinas ir, mūsų supratimu, labai negražus bizniukas vykdomas Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazijoje. Tikėtina, kad ne tik joje. Visi puikiai žino, kokius kiekius knygų moksleiviams kasdien reikia nešiotis ir kad spintelė daiktams, skirtiems mokslo poreikiams, mokykloje šiandien jau yra kone būtinybė. "Ąžuolyno" gimnazijoje gi ši sritis užleista privačiam verslui pavadinimu "Čiku Raku" (Vilniuje registruota bendrovė "Greeners" – aut. past.). Spintelės nuoma mokymosi laikotarpiui – 4 metams – atsieina ne mažiau kaip 114 eurų. Ir tai tik viena nedidukė spintelė", – stebėjosi klaipėdietis.

Paaiškėjo, kad gimnazijoje spintelės nuoma kainuoja 3,19 euro mėnesiui. Tai reiškia, kad vieniems mokslo metams, neįskaitant vasaros, šis malonumas atsieina apie 29 eurus.

Įvairiais mokesčiais – nuo mokymosi pratybų iki užklasinės veiklos – varginamiems tėvams tai dar viena finansinė našta.

Tačiau labiausiai apmaudą kelia tai, kad jie neturi kitos išeities, kaip tik remti privatų verslą.

Arba nuomok, arba amortizuok jauną stuburą, besitąsydamas su vos pakeliama kuprine.

"Arba nuomok, arba amortizuok jauną stuburą, besitąsydamas su vos pakeliama kuprine. Norom nenorom kyla klausimas, kodėl vienos mokymo įstaigos sugeba, tebūnie, kad ir iš tėvų surinktomis lėšomis įsirengti savas spinteles, tuo metu minėta gimnazija valstybinės įstaigos patalpose suteikia galimybę pinigautis privačiam verslui. Juk mano vaikui pasistatyti privačios spintelės niekas neleistų", – samprotavo gimnazistės tėtis.

Įrengti – per brangu

"Šioje srityje nesu labai kompetentingas, tačiau kyla įtarimų, kad už 114 eurų tokią spintelę galima ne tik išsinuomoti, bet ir pagaminti", – įsitikinęs pašnekovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad progimnazijoje, kur mokosi kitas šeimos vaikas, spintelės priklauso mokyklai, todėl su tokia tvarka susiduria pirmą kartą.

Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazijos direktorė Vilija Prižgintienė aiškino, kad tėvai neprivalo leisti pinigų spintelės nuomai.

Daiktus mokiniai gali palikti rūbinėje arba nedidelėse daiktadėžėse, kurių kiekvienai klasei skiriama po penkias.

"Teisybė yra tokia, kad mokykla savo spintelių neturi. Turime tik kelias daiktadėžes, jas duodame vaikams nemokamai. Mokykloje yra rūbinė, kurioje galima pasidėti daiktus. Yra ir bendrovė, kuri nuomoja spinteles, tad tie, kurie labai nori, be jokios prievartos gali išsinuomoti", – kalbėjo pašnekovė.

Gimnazijos direktorė sakė nežinanti nuomos kainų, nes viskuo pasirūpina verslininkai – atveža, pastato spinteles bei su tėvais sudaro sutartis.

"Mes tik duodame vietą", – sakė V.Prižgintienė.

Įrengti savo spinteles mokyklai būtų per didelė prabanga.

Mes neturime tam pinigų. Iš kur mums jų paimti?

"Mes neturime tam pinigų. Iš kur mums jų paimti?" – retoriškai klausė direktorė.

Šiuo metu "Ąžuolyno" gimnazijoje mokosi beveik 600 mokinių, tačiau daiktadėžių tėra apie 100. Likusiems vaikams tenka arba nuomotis, arba visai apsieiti be spintelės.

"Be to, kiekvienam jų pastatyti po spintelę mes tiesiog neturėtume vietos", – pridūrė pašnekovė.

"Turėtų būti nemokama"

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Prižgintienės žodžiais, uostamiesčio mokyklose praktika labai įvairi – toli gražu ne visos įstaigos turi savo spinteles.

Tačiau vedėja pritarė tėvams, nepatenkintiems esama situacija.

"Šiaip neturėtų taip būti. Todėl kaip tik dabar atliekame apklausą – skaičiuojame spintelių poreikį. Norėtume, kad spintelės taptų mokyklos nuosavybe ir tėvams nereikėtų nei jų pirkti, nei iš kažkur nuomotis. Tai turėtų būti nemokama", – teigė L.Prižgintienė.

Planuojama, kad per trejus metus bus skiriama pakankamai lėšų, kad spintelės švietimo įstaigose būtų išpirktos.

Švietimo ir mokslo ministerijos Mokyklų veiklos skyriaus vedėjo Alvydo Puodžiuko komentaras:

Švietimo ir mokslo ministerija ne kartą yra priminusi, kad jokios rinkliavos (baldams, įrangai, remontui ir kt.) valstybinėse ir savivaldybių mokyklose teisės aktais nenumatomos. Galimas tik savanoriškas mokyklos rėmimas pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo reikalavimus ir pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatytą teisę iš gautų pajamų išskaičiuotų (mokėtina) pajamų mokesčio dalimi (iki 2 procentų) paremti pasirinktą subjektą, kuris pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turi teisę gauti paramą (populiariai vadinami 2 proc.). Tai paramos teikimo būdas, nereikalaujantis iš gyventojo papildomų materialinių išlaidų.

Už rinkliavas, jei jos vykdomos teisėtai ir savo noru, atsako mokyklos vadovas. Mokyklos vadovas turi žinoti kas vyksta mokykloje, įteisinti tik tuos savivaldos institucijų priimtus nutarimus, kurie neprieštarauja teisės aktams. Klausimai dėl tėvų teikiamos paramos turėtų būti svarstomi mokyklos taryboje. Šiuo atveju sprendimas dėl mokinių daiktų nemokamo saugojimo problemos, spintelių įsigijimo ar jų nuomos taip pat turėtų būti priimtas tariantis su tėvais gimnazijos taryboje. Ministerija rekomenduoja savivaldybėms, kaip mokyklų steigėjoms, ieškoti galimybių skirti lėšų mokykloms spintelėms įsigyti.

Moksleivius vis labiau piktina jiems priskirtas apsaugos darbuotojų vaidmuo, kai pertraukų metu mokiniai koridoriuose turi palaikyti tvarką ir ramybę. Pedagogai nesutinka su šia nuomone ir mano, kad mokiniai turi jausti atsakomybę už savo pačių lankomą mokymo įstaigą.

Pertraukos – poilsiui ir mokslui

Prieš mokinių budėjimą pertraukų metu pasisakantys jaunuoliai internetiniame puslapyje yra sukūrę peticiją, skatinančią uždrausti, anot jų, nereikalingą prievolę.
Moksleiviai įsitikinę, kad pagrindinė jų pareiga – eiti į mokyklą, ruošti pamokas ir būti pavyzdingiems. Jų teigimu, budėjimas mokymo įstaigose pertraukų metu neturėtų būti privalomas.

Jaunuoliai mano, kad tramdyti bendramokslius bendrojo lavinimo įstaigų koridoriuose ne jų, o pedagogų pareiga. Mokiniai pripažįsta, kad jie dažnai bijo sudrausminti vyresniuosius, o ir jaunesni bendramoksliai neretai moka atsikirsti, užgaulioja budinčius vaikus.

Vienos paauglės įsitikinimu, pertraukos mokiniams yra skirtos pailsėti, užkąsti arba pasikartoti prieš pamokas reikiamą informaciją, o ne vaikščioti koridoriais pirmyn ir atgal.

Mokinių nuomone, palaikyti tvarką per pertraukas turėtų tik mokytojai arba pasamdyti apsaugos darbuotojai.

Mokytojai nebudi

Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos direktorė Vilija Prižgintienė pasakojo, kad šioje mokymo įtaigoje vaikai pertraukų metu pasikeisdami turi budėti vieną savaitę kas pusę metų.
„Sudaromi tvarkaraščiai ir klasės gauna savo budėjimo laiką. Išimtis taikoma tik abiturientams, kuriems palaikyti tvarką reikia kartą per metus“, – teigė V.Prižgintienė.

Pasak jos, šioje gimnazijoje – vienoje iš nedaugelio mokyklų – pertraukų metu koridoriuose tvarką palaiko tik mokiniai. Pedagogų budėjimo buvo atsisakyta.
„Manau, kad budėjimas yra mokyklos bendruomenės susitarimo ir kultūros reikalas. Jei jaunuoliai mokyklose būtų sąmoningi, tvarkingi, saugotų mokyklos turtą, prižiūrėtojų nereikėtų.

Deja, mūsų visuomenė dar nėra tokia ir prievaizdų reikia įvairiais gyvenimo atvejais – ne tik mokyklose“, – sakė įstaigos direktorė.

Už budėjimą – skatinami

Jos įsitikinimu, budėjimas gimnazijoje mokiniams padeda šeimininko žvilgsniu pasižiūrėti į savo mokyklą, už kurią kiekvienas vaikas turi būti atsakingas pats. V.Prižgintienė patikino, kad įstaigoje represijų dėl privalomo tvarkos palaikymo nėra taikoma, atvirkščiai, moksleiviai už atliktą darbą yra paskatinami – jiems užskaitoma visuomenei naudinga veikla.

„Pertraukų metu pailsėti ir pasiruošti kitai pamokai reikia visiems: ir mokytojams, ir mokiniams. Tačiau vaikai viską suderina. Žinau, kad moksleiviai budėjimo metu pasikeisdami spėja ir užkąsti. Norėčiau tikėti, jog ateityje budėti nereikės niekam, nes kiekvienas, lankantis mokyklą, bus pakankamai sąmoningas“, – kalbėjo pašnekovė.

Jos teigimu, budėjimas per pertraukas dažnai susijęs su kita problema – dauguma mokyklų negali sudaryti sąlygų kokybiškam moksleivių poilsiui.
„Pinigų visada trūksta. Į infrastruktūrą, kuri sukurtų sąlygas mokinių laisvalaikiui, nėra investuojama. Finansai dažniausiai skiriami ugdymo procesams gerinti. Dažnai tik rėmėjų lėšomis įrengiamos poilsio zonos“, – sakė V.Prižgintienė.

Rekomendavo prevencinė programa

Klaipėdos „Gabijos“ progimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui Aušra Gavšinienė informavo, kad įtaigoje prieš maždaug trejus metus buvo atsisakyta budėjimo koridoriuose pertraukų metu. Šiuo metu tvarką mokykloje užtikrina tik pedagogai.

„Pokyčiai buvo įgyvendinti, kai 2008 m. „Gabijos“ progimnazija pradėjo dalyvauti „Olweus“ patyčių prevencijos programoje. Ši programa sukurta Norvegijoje, jos autorius – Bergano universiteto profesorius Dan Olweus, daugiau kaip 30 metų nagrinėjantis patyčių, smurto ir priekabiavimo temas. Programos nuostatos rekomendavo atsisakyti moksleivių budėjimo.

Manome, kad tai pasiteisino ir buvo naudinga“, – pasakojo progimnazijos pavaduotoja.

Anot jos, tokia tvarka mokyklos bendruomenė yra patenkinta. A.Gavšinienės teigimu, tai sumažino patyčių skaičių įstaigoje.

„Situacijų būna visokių. Kartais penktokas atrodo vyresnis už aštuntoką. Mokiniai ne visada sugebėdavo susitvarkyti su jiems priskirtomis pareigomis. Manau, kad tokia tvarka padeda vaikams išvengti nemalonių situacijų. Be to, moksleiviai daugiau dėmesio gali skirti mokslams“, – teigė pašnekovė.