Varžybų organizatoriai džiaugiasi, jog atvirame Kauno miesto čempionate, penkiose amžiaus grupėse varžėsi gausus būrys jaunųjų sportininkų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš svetur – Rusijos ir Latvijos, taip pat renginys sulaukė nemažai rėmėjų paramos bei Lietuvos policijos dėmesio.

„Nemeluosiu, lyderiai tikrai nenuvylė. Visi lipo ant prizininkų pakylos.  Tikrai džiugu, jog turime ne vieną perspektyvų sportininką ir iš mažesnių miestelių – Telšių, Šiaulių ar Šakių. Bet pagrindiniai penkiakovės augančio jaunimo centrai yra Kaunas ir Vilnius.“ – pirmaisiais įspūdžiais po čempionato dalijosi vyr. teisėja Vilma Juchnevičiūtė.

Anot vyr. teisėjos ir vienos iš renginio organizatorių, Kaune auga ne vienas daug žadantis sportininkas. Vienas iš – Titas Puronas, kuris U-19 amžiaus grupėje keturkovėje iškovojo bronzą. Jo pagrindiniai konkurentai buvo rusai ir latviai. Taip pat, V. Juchnevičiūtės nuomone, ateityje šiuolaikinės penkiakovės bendruomenę gali sudrebinti jaunasis Kajus Marozas, kuris šiame čempionate tapo U-15 amžiaus grupės trikovės čempionu bei startavo keturkovės rungtyje, kurioje užėmė trečiąją vietą.

„Tai daugelio metų pastangos, tad tikėjimo pergale tikrai buvo. Savo amžiaus grupėje jaučiuosi pakankamai stipriai. Kadangi ne kartą esu susidūręs su tais pačiais konkurentais, jau numanau, ko galima tikėtis iš jų. Kas lėmė mano pergalę? Aš visuomet esu labai užsispyręs, stengiuosi atiduoti visas jėgas ir pasiekti aukščiausius rezultatus. Tačiau tuo pačiu sugebu ir susikaupti, kas yra taip pat labai svarbu geram penkiakovės sportininkui“ – apie savo sėkmės formulę kalbėjo K. Marozas, kuris atskleidė, jog ateityje tikisi sudalyvauti ir  jaunimo olimpinėse žaidynėse.

Didžiausia intriga Kauno miesto čempionate vyko bėgimo rungtyje. V. Juchnevičiūtės nuomone, dažniausiai visuose čempionatuose bėgimas sukuria tokią atmosferą, bet tai nėra taisyklė. „Ir fechtavime visuomet yra tos intrigos. Tas vienas dūris labai daug reiškia, kiekvienas eina ir kovoja dėl jo. Čia tiktų posakis – arba viskas, arba nieko. Buvo įdomu stebėti, kaip jaunimas kovoja dėl kiekvienos pergalės“.

Jaunasis sportininkas K. Marozas nedvejodamas pasakė, jog šiuolaikinė penkiakovė tuo ir įdomi – anot sportininko, penkios sporto šakos visuomet geriau nei viena. Ir nors K. Marozui šaudymo ir fechtavimo rungtys kelia daugiau iššūkių, vaikinas pripažino, jog strategavimas, kelių žingsnių į priekį apgalvojimas šią sporto šaką daro tik dar dar įdomesne.

Iš karto po Kaune vykusio čempionato šiuolaikinės penkiakovės atstovus pasiekė puiki žinia – Kauno miestas žingsniu arčiau Europos čempionato. „Dabar jau planuojame rengti ir didesnio masto čempionatus Kaune. Kitais metais vasario mėnesį organizuosime Lietuvos suaugusiųjų ir jaunimo čempionatą, o po jo laukia ir dar didesnis iššūkis – Europos U-17 ir U-19 čempionatas, kuris vyks birželio mėnesį. Jeigu dabar čempionate dalyvavo apie 100 dalyvių, Europos čempionate jų tikrai bus tris kartus daugiau. Ant mūsų pečių kris didžiulė atsakomybė, bet tuo pačiu su entuziazmu pasitiksime visus iššūkius“ – pasakojo V. Juchnevičiūtė.

V. Juchnevičiūtės teigimu, Lietuvos penkiakovės sportininkų rezultatai kiekvienais metais vis auga. Ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Jos nuomone, tokie rezultatai kiekvieną sportininką dar labiau motyvuoja ir neleidžia pamiršti, kad kiekvienas gali pasiekti daugiau nei pats įsivaizduoja.

Kauno „Žalgirio“ krepšininkų įprastą gyvenimo ritmą paįvairino netikėtas susitikimas – Lietuvos čempionų treniruotėje apsilankė visame pasaulyje mūsų šalį taip pat garsinančios šiuolaikinės penkiakovės sportininkai. Svečiai krepšininkus mokė fechtuotis ir šaudyti bei surengė improvizuotas šiuolaikinės penkiakovės varžybas.

Su „Žalgirio“ nariais susitiko 2013 metų pasaulio čempionas Justinas Kinderis, Kauno šiuolaikinės penkiakovės klubo „Feniksas“ nariai Gintarė Venčkauskaitė (12 vieta Londono olimpinėse žaidynėse), Vilma Juchnevičiūtė, Dovydas Vaivada ir jų treneris Henrikas Eismontas.

Susitikimo pradžioje krepšininkai linksmai apžiūrinėjo iki šiol rankose niekada nelaikytas tikras špagas, o J. Kinderis ir D.Vaivada pademonstravo fechtavimosi dvikovą. Po to J.Kinderis ir V.Juchnevičiūte tapo treneriais ir padėjo žalgiriečiams fechtuotis su G.Venčkauskaite ir D.Vaivada.

Šiuolaikinės penkiakovės varžybose lemtinga visada būna paskutinė – kombinuotoji bėgimo ir šaudymo – rungtis. Būtent šioje rungtyje buvo nuspręsta išaiškinti ir „Žalgirio“ šiuolaikinės penkiakovės čempioną.

Jau per apšilimą žalgiriečiai greitai suprato, kad pataikyti į taikinį lazeriniu pistoletu net ir iš dvigubai mažesnio atstumo nei per oficialias penkiakovės varžybas nėra labai lengva. Varžantis, kai prisidėjo dėl bėgimo padažnėjęs pulsas ir minimalus nuovargis, šaudyti tapo dar sunkiau.

Kombinuotosios rungties pusfinalio bėgimuose varžėsi po 4 žalgiriečius ir vieną penkiakovininką. J.Kinderiui ir G.Venčkauskaitei šaudant reikėjo į taikinį pataikyti po 5 kartus, o krepšininkams – po 2. Be to, į penkiakovės varžybas buvo įterptas ir krepšinio elementas – bėgimo viduryje reikėjo įmesti kamuolį į krepšį.

Į finalą pateko po du geriausiai pusfinalyje pasirodžiusius krepšininkus, o finale komandos draugams vilčių nepaliko taikliausiai šaudęs Jamesas Andersonas. Kiekvieną kartą pataikęs antrąjį šūvį amerikietis su prie taikinių liekančiais komandos draugais atsisveikindavo fraze „See you later“ („Susitiksime vėliau“).

Amerikiečiui J.Kinderis įteikė specialų prizą, o krepšininkai, atsidėkodami už apsilankymą ir smagią treniruotę, penkiakovininkams įteikė kamuolį su visų komandos narių parašais.

Po nuotaikingo renginio J.Kinderis sakė, kad krepšininkams pavyko greitai įsisavinti kai kuriuos šiuolaikinės penkiakovės elementus.

„Kai kurie labai greitai „pagavo“, kas yra šaudymas ir net fechtavimasis, o kai kuriems reikėtų tiesiog kiek daugiau laiko. Tai nėra taip lengva“, - šypsojosi pasaulio čempionas.

„Žalgirio“ krepšininkas Vytenis Lipkevičius teigė, kad iki šiol šiuolaikinę penkiakovę buvo matęs tik per olimpinių žaidynių televizijos transliacijas, o pabandyti jėgas pačiam buvo labai įdomu.

„Sunkiau buvo fechtuotis, nes ten yra daug specifikos, o smagiausia buvo šaudyti. Atrodė, kad tai yra lengva. Bet kai teko pačiam pabandyti, ir dar šaudyti apibėgus ratą, paaiškėjo, kad tikrai nėra taip lengva, kaip atrodė iš pradžių. Tomas Dimša finale nepataikė nė vieno šūvio, tad jam reikėtų labiausiai pasimokyti“, - juokavo V.Lipkevičius.

Visus komandos draugus nurungusiam J.Andersonui tai buvo pirmoji pažintis su šiuolaikine penkiakove.

„Apie ją nieko nežinojau. Tik fechtavimąsi buvau kažkiek atsitiktinai matęs per televiziją. Buvo įdomu išbandyti šį sportą, sužinoti šį tą daugiau. Aišku, prilygti penkiakovininkams negalime – šis sportas yra jų darbas, o mūsų – krepšinis. Tačiau laimėti visada smagu, kiekvienas pelnytas prizas suteikia papildomą progą linksmoms replikoms komandos draugų adresu“, – po varžybų šypsojosi „Žalgirio“ lyderis.