Vilniaus apygardos administracinis teismas praėjusią savaitę patenkino bendrovės skundą ir panaikino privalomąjį AAD nurodymą kaip neteisėtą, nes jis neatitinka taisyklių, įvertinančių visas aplinkybes ir pagrindžiančių sprendimą.

„Privalomasis nurodymas neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą“, – rašoma gruodžio 6-osios teismo sprendime, kurį galima skųsti aukštesnės instancijos teismui.

Pasak teismo, „Ekobazės“ teritorijoje Vilniaus Lentvario gatvėje šiemet pavasarį patikrinimą atlikę aplinkosaugininkai birželio 13-ąją surašė privalomąjį nurodymą – įmonei liepta ten laikomas atliekas pašalinti ir perduoti tinkamai sutvarkyti.

Šį AAD sprendimą įmonė apskundė, bet liepą departamentui jo nepakeitus „Ekobazė“ kreipėsi į teismą.

Departamentas liepą pranešė, kad patikrinus „Ekobazės“ teritoriją nustatyta, jog įmonė užteršė šalia esantį sklypą beveik 4,8 tūkst. tonų nepavojingų atliekų – neteisėtai šalindama atliekas bendrovė žemei bei giliesiems jos sluoksniams padarė apie 21 mln. eurų žalos.

Dėl pažeidimų AAD kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą.

„Ekobazė“ tuomet kaltinimus atmetė. Įmonės teigimu, patikrintame žemės sklype laikoma perdirbta, atsijota inertinė medžiaga, gruntas, kuris gali būti naudojamas kelių tiesimui ar sklypų formavimui o ši produkcija pagaminta laikantis  taršos leidimo sąlygų ir teisės, todėl jos laikymas teritorijoje yra teisėtas

Bendrovės teigimu, AAD žalą gamtai nustatė be šio fakto įrodymų – neatliko žemės ar grunto taršos tyrimų, produkto atitikties ir eksploatacinių savybių tyrimų.

Skelbiama, kad pareiškėjai yra įsitikinę, kad neteisėtas įstatymų leidėjo neveikimas, kai nuo 2023 m. liepos 1 d. keliant teisėjų, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir žvalgybos pareigūnų užmokestį, nesant jokių objektyvių kriterijų, prokurorų atlyginimai nebuvo proporcingai padidinti, prilygsta jų atlyginimo mažinimui ir kartu yra prokurorų nepriklausomumo principo pažeidimas, teisės į teisingą darbo apmokėjimą pažeidimas, teisėtų lūkesčių ir lygiateisiškumo principų pažeidimas.

Teismas nutartimis įtraukė Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą kaip trečiąjį suinteresuotą asmenį, kadangi bylos išsprendimas gali turėti įtakos šios institucijos teisėms ir pareigoms, ir įpareigojo atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pateikti atsiliepimus.

„Teismas panaikino Vyriausybės nutarimą ir patenkino pareiškėjo Ričardo Pociaus skundą, teismas padarė išvadą, kad šie procedūrinio pobūdžio pažeidimai yra esminiai, jie užkirto kelią objektyviai ir nuodugniai ištirti, įvertinti faktinių aplinkybių visumą bei priimti pagrįstą spendimą“, – BNS sakė teismo atstovė Sigita Gamulėnienė.

Pasak jos, teismas pasigedo motyvavimo, kodėl R. Pociui buvo skirta būtent tokia tarnybinė nuobauda, taip pat konstatuota, jog buvo padaryti pažeidimai svarstant šį klausimą ypatingos skubos tvarka Vyriausybės posėdyje bei pasitarime.

Teismo sprendime pažymima, jog šiuo atveju ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog tarnybinę nuobaudą pareiškėjui gali skirti tik Vyriausybė nėra, tačiau ginčas kyla dėl atsakovo – Vidaus reikalų ministerijos (VRM) – pareigos pasiūlyti tikrinamą pareigūną patraukti (nepatraukti) tarnybinėn atsakomybėn.

Teismo vertinimu, esant pagrindui siūlyti skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tarnybinį tyrimą atliekantis subjektas privalo motyvuotai pasiūlyti tarnybinę nuobaudą, o R. Pociaus atveju toks konkretus pasiūlymas, pažeidžiant reikalavimus, tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo suformuluotas.

„Faktas, jog ministrė, rezoliucija tvirtinusi išvadą, nurodė, jog siūlo skirti papeikimą negali būti laikoma atitinkančio aprašo reikalavimus, kadangi nėra aišku, t. y. visiškai nemotyvuojama, kodėl yra siūloma būtent tokio griežtumo tarnybinė nuobauda“, – paskelbė Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Pažymėtina, jog atsakovai nei VRM, nei Vyriausybė savo procesiniuose dokumentuose nepateikė argumentų, pagrindžiančių skubos reikalingumą ginčo atveju.

Be to, teismo vertinimu, tarnybinės nuobaudos – papeikimo skyrimas nagrinėjamu atveju niekaip neatitinka skubos kriterijaus.

„Pažymėtina, jog atsakovai nei VRM, nei Vyriausybė savo procesiniuose dokumentuose nepateikė argumentų, pagrindžiančių skubos reikalingumą ginčo atveju“, – paskelbė teismas.

Byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant.

Vyriausybės kanceliarija liepos 4 dienos raštu informavo teismą, jog 2022 metų birželio 22 dieną Vyriausybės posėdyje vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės prašymu į posėdžio darbotvarkę buvo įtrauktas papildomas klausimas „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo”.

Remdamasi šiuo prašymu, ministrė pirmininkė posėdžio metu sutiko įtraukti šį Vidaus reikalų ministerijos papildomą klausimą ir pasiūlė padaryti pertrauką.

Vidaus ministerija nurodė, kad svarstant šį klausimą gali būti pateikta jautri informacija, susijusi su asmens duomenimis, todėl buvo priimtas sprendimas pereiti į kitą režimą – apsvarstyti šį klausimą iš anksto numatytame pasitarime.

Bylą pirmosios instancijos teisme laimėjusiam R. Pociui lygiomis dalimis iš atsakovų – Vidaus reikalų ministerijos ir Vyriausybės – priteista 3,7 tūkst. eurų  bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Buvęs VST vadovas teismo prašė panaikinti prieš metus, pernai birželio 22 dieną, priimtą Vyriausybės nutarimą, kuriuo jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) teigė, kad R. Pociui skirtas papeikimas už tarnybinį nusižengimą, kai pažeisdamas statutinėje tarnyboje griežtai reglamentuotą tarnybinį pavaldumą, nevykdydamas vadovybės nurodymo, pareigūnas rodė neigiamą pavyzdį įstaigos darbuotojams ir kitų statutinių įstaigų vadovams.

Anksčiau VRM yra sakiusi, kad nepaprastosios padėties metu VST priskirtos ypač svarbios nacionalinį saugumą užtikrinančios užduotys, apie kurių vykdymą buvo būtina nuolat informuoti vidaus reikalų ministrę.

Tuo metu R. Pocius, pasak ministerijos, nederino savo veiksmų su VRM vadovybe ir atsisakė vykdyti ministrės įsakymu patvirtintą planą.

Buvęs VST vadas savo ruožtu kaltino A. Bilotaitę nekompetencija, neryžtingumu nesiimant veiksmų, jog dėl neramumų prie Seimo būtų paskelbtas planas „Vėtra“, taip pat tvirtino, kad su juo buvo susidorota.

R. Pocius tarnybai vadovavo nuo 2015 metų.

Prieš tai jis tarnavo kariuomenėje, teisėsaugoje: buvo Karo tarnybos skyriaus viršininkas, Lietuvos karo policijos vadas, dirbo Krašto apsaugos ministerijos Generalinėje inspekcijoje, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Lietuvos taupomajame banke.

Ši byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant.

Buvęs VST vadovas teismo prašo panaikinti prieš metus, pernai birželio 22 dieną, priimtą Vyriausybės nutarimą, kuriuo jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) teigė, kad R. Pociui skirtas papeikimas už tarnybinį nusižengimą, kai pažeisdamas statutinėje tarnyboje griežtai reglamentuotą tarnybinį pavaldumą, nevykdydamas vadovybės nurodymo, pareigūnas rodė neigiamą pavyzdį įstaigos darbuotojams ir kitų statutinių įstaigų vadovams.

Anksčiau VRM yra sakiusi, kad nepaprastosios padėties metu VST priskirtos ypač svarbios nacionalinį saugumą užtikrinančios užduotys, apie kurių vykdymą buvo būtina nuolat informuoti vidaus reikalų ministrę.

Tuo metu R. Pocius, pasak ministerijos, nederino savo veiksmų su VRM vadovybe ir atsisakė vykdyti ministrės įsakymu patvirtintą planą.

Buvęs VST vadas savo ruožtu kaltino A. Bilotaitę nekompetencija, neryžtingumu nesiimant veiksmų, jog dėl neramumų prie Seimo būtų paskelbtas planas „Vėtra“, taip pat tvirtino, kad su juo buvo susidorota.

R. Pocius tarnybai vadovavo nuo 2015 metų.

Prieš tai jis tarnavo kariuomenėje, teisėsaugoje: buvo Karo tarnybos skyriaus viršininkas, Lietuvos karo policijos vadas, dirbo Krašto apsaugos ministerijos Generalinėje inspekcijoje, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Lietuvos taupomajame banke.

Vilniaus apygardos administracinis teismas praėjusį ketvirtadienį iš dalies patenkino A. Muzikevičiaus skundą ir panaikino žemės ūkio ministro pernai rugpjūtį pasirašytą įsakymą dėl jo tarnybinio nusižengimo.

„Atsakovės (Žemės ūkio ministerijos – BNS) išvada apie netinkamą darbo organizavimą remiasi tik prielaida, kylančia iš to, kad administruojant vieną iš NMA administruojamų projektų buvo nesilaikyta pažeidimo tyrimo termino. Taigi, šis pažeidimas pareiškėjui inkriminuotas nepagrįstai“, – rašoma teismo nutartyje.

Pernai gegužę ŽŪM gavo skundą iš vienos paramos gavėjos dėl NMA veiksmų vilkinimo ilgiau kaip devynis mėnesius atliekant patikrinimą. Teigta, kad projektas patiria daugiau nuostolių dėl NMA delsimo ir galimai dėl nekompetencijos administruojant projektą nei būtų vykdomas pritraukiant papildomas lėšas iš kitų šaltinių.

Šis pažeidimas pareiškėjui inkriminuotas nepagrįstai.

 

Tuo metu NMA teigė, jog vertinant paramos gavėjos prašymą buvo pradėtas įtariamo pažeidimo tyrimas. Jis tęsėsi beveik aštuonis mėnesius, nors maksimalus tyrimo terminas yra keturi mėnesiai. Galiausiai pažeidimas nebuvo nustatytas.

ŽŪM konstatavo, kad A. Muzikevičius pažeidė teisės aktus, tinkamai neorganizavo ir nekontroliavo NMA veiklos ir dėl to tyrimas vėlavo. A. Muzikevičiui buvo skirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba, tačiau pastarasis nesutiko ir teigė, kad visais atvejais, jeigu ir buvo pažeidimai, jie turėtų būti laikomi mažareikšmiais.

A. Muzikevičius prašė teismo priteisti patirtą neturtinę žalą, kurią jis vertino 5 tūkst. eurų, tačiau teismas jo netenkino.

Nuo ketvirtadienio antrą kadenciją Vilniaus apygardos teismo pirmininko pareigose pradeda skaičiuoti Loreta Braždienė.

Ji Vilniaus apygardos teismo pirmininkės pareigas ėjo nuo 2017 metų iki praėjusių metų gruodžio pradžios, kol baigėsi kadencija. Ji buvo vienintelė kandidatė, dalyvavusi atrankoje į šio teismo pirmininko pareigas.

Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko pareigas nuo ketvirtadienio pradeda eiti Gediminas Užubalis.

Nuo tos pačios dienos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoju tampa Ernestas Spruogis.

Pagal prezidento dekretą, nuo kovo 19-osios iš pareigų atleidžiamas Regionų apygardos administracinio teismo pirmininkas Rimantas Giedraitis, pasibaigus paskyrimo į šias pareigas terminui.

Regionų apygardos administracinį teismą planuojama sujungti su Vilniaus apygardos administracinio teismu.

Tokį sprendimą ketvirtadienį priėmė Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), patenkinęs Konkurencijos tarybos prašymą dėl asmeninės įmonės vadovo atsakomybės ir sankcijų jam, pranešė taryba.

VAAT pažymėjo, kad „Naujininkų ūkio“ vadovas turėjo pagrindo įtarti, kad jo vadovaujama bendrovė daro pažeidimą, bet nesiėmė veiksmų užkirsti tam kelią.

S. Čirba 1996–2000 metais buvo Seimo narys, išrinktas pagal Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą. 

Teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 

Apie galimą pažeidimą 2018 metais Konkurencijos tarybą informavo Vilniaus savivaldybė. Priežiūros institucija kapinių priežiūros konkurse kartelį sudariusioms pastatų priežiūros grupės „City Service“ įmonėms „Būsto aplinka“ ir „City Service Engineering“ skyrė bendrą 381,1 tūkst. eurų baudą.

Įmonės šią nuobaudą ne kartą skundė, kol šiemet liepą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas po atnaujinto tarybos tyrimo skyrė individualias baudas: „Būsto aplinkai“ – 253,4 tūkst. eurų, o „City Service Engineering“ – 108,6 tūkst. eurų.

LVAT patvirtino tarybos išvadą, kad 2018 metais „Būsto aplinka“ ir „Naujininkų ūkis“ padedant „City Service Engineering“ sudarė kartelį – susitarė pateikti suderintus pasiūlymus, įskaitant paslaugų kainas, ir konkurse tik imitavo konkurenciją.

Teismas konstatavo, kad taryba bendrovei „Naujininkų ūkis“ pagrįstai skyrė 31 tūkst. eurų baudą, tačiau iš dalies patenkino „Būsto aplinkos“ ir „City Service Engineering“ skundus ir nurodė skirti individualias sankcijas, nes tuo metu galiojusiame Konkurencijos įstatyme nebuvo numatyta galimybė taikyti solidarią atsakomybę.

Atitinkamas Seimo nutarimo projektas registruotas teisės aktų bazėje.

Kadangi teismai yra įsteigti įstatymu, reikia Seimo, kaip steigėjo, sutikimo pradėti apygardos administracinių teismų reformą.

„Nutarimo projektu siekiama tęsti 2018 metais pradėtą administracinių teismų reformą sprendžiant teisėjų ir teismų darbuotojų darbo krūvio bei sąlygų suvienodinimo klausimus, sudaryti prielaidas didinti bylų nagrinėjimo operatyvumą, nustatyti asmenims palankesnes teismingumo taisykles“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Seimas po pateikimo jau yra pritaręs prezidento Gitano Nausėdos pasiūlytai apygardos administracinių teismų reformai. Pagal Teismų įstatymo pataisas, numatyta, kad Lietuvoje būtų du administraciniai teismai – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) ir Lietuvos apygardos administracinis teismas.

Šiuo metu šalyje veikia trys administraciniai teismai – LVAT, Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Regionų apygardos administracinis teismas su Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio rūmais.

Teismų reforma, dalį jų sujungiant, vyksta nuo 2018 metų. Daugiausia sujungta apylinkių teismų, tačiau jų rūmų liko tiek pat, kiek buvo, tik jie administruojami iš keliolikos pagrindinių centrų.

Reformos tikslas – optimizuoti teismų darbą, suvienodinti darbo krūvius.

Pasak teismo, nagrinėjančio bylas, kuriose skundžiami Migracijos departamento sprendimai nesuteikti politinio prieglobsčio, pernai gauti 105 tokie pareiškėjų skundai, šiemet beveik per pusmetį sulaukta jau 82 skundų.

„Tačiau jau po kelių mėnesių jų dar gali smarkiai išaugti, kai šiuo metu sieną nelegaliai kertantys asmenys pateiks skundus dėl jiems nepalankaus Migracijos departamento sprendimo“, – teigiama teismo pranešime.

Teismas pabrėžia, kad visos politinio prieglobsčio bylos yra tarptautinio pobūdžio, prieglobsčio prašytojai yra užsieniečiai, dalis jų neturi jokios pilietybės, tad nagrinėdamas šias bylas, be Lietuvos teisės aktų, teismas privalo vadovautis ir tarptautiniais aktais, pirmiausia – Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso, taip pat Europos Sąjungos teise.

Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė Jolanta Malijauskienė pabrėžia, kad pareiškėjams pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymą turi būti nemokamai teikiama teisinė pagalba ir vertimas į jų gimtąją kalbą per visą prieglobsčio prašymo procesą.

„Dažniausiai tokios bylos nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Teismo procesas turi vykti taip, kad pareiškėjai galėtų jį suprasti. Neužtikrinus vertimo, reiktų teigti, kad procesas nėra teisingas“, – sako teismo pirmininkė.

Seimui praėjusią savaitę peržiūrėjus šių metų valstybės biudžetą, Vilniaus apygardos administraciniam teismui pritarta papildomai skirti 74 tūkst. eurų dėl išaugsiančio politinio prieglobsčio prašytojų bylų skaičiaus. Pasak teismo pirmininkės, gavus papildomą finansavimą, bus priimti keli teisėjų padėjėjai, taip pat reikės gerokai daugiau pinigų vertimo paslaugoms apmokėti.

Dauguma pareiškėjų, skundžiančių Migracijos departamento sprendimus nesuteikti politinio prieglobsčio, teigia nemokantys anglų, vokiečių, prancūzų ar rusų kalbų, todėl teismui tenka naudotis retų kalbų vertėjų paslaugomis.

Šiuo metu per Baltarusijos pasienį atvykstantiems migrantams reikalingi kurdų (sorani ir kurmandži dialektai) ir arabų kalbų vertėjai. Tokių vertėjų paslaugos yra pakankamai brangios. 1 val. kurdų kalbos nuoseklus vertimas žodžiu kainuoja 108 eurus. Arabų kalbos 1 val. nuoseklus vertimas žodžiu kainuoja apie 60 eurų. Kartais teismo posėdžiuose tenka dalyvauti dviem vertėjams: vienas vertėjas iš retos kalbos verčia į anglų kalbą, kitas – į lietuvių. Paprastai byla dėl politinio prieglobsčio išnagrinėjama per 1–1,5 valandos.

Teismas pažymi, kad šiemet vertėjų paslaugoms apmokėti buvo skirta 9,7 tūkst. eurų, o tokio finansavimo šiais metais „akivaizdžiai būtų neužtekę“.

Konkurencijos taryba pernai pripažino, kad bendrovė „Palink“ darė spaudimą septyniems tiekėjams išnaudoti preliminarų pardavimo skatinimo priemonėms numatytą biudžetą ir pažeidė Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą, draudžiantį tokius veiksmus.

Kaip teigiama teismo sprendime, įstatymas draudžia mažmeninės prekybos įmonei, kuri laikoma didesnę ekonominę galią rinkoje turinčiu ūkio subjektu, reikalauti, kad tiekėjas tiesiogiai ar netiesiogiai apmokėtų dalį mažmeninės prekybos įmonės arba kartu su šia įmone vykdomo pardavimo skatinimo išlaidų ar kitokiu būdu už jas atlyginti. Nustatyta šio draudimo išimtis, pagal kurią mažmeninės prekybos įmonei leidžiama raštu susitarti su tiekėju dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų, tačiau šiuo atveju tokio susitarimo nebuvo, todėl skundo dalį dėl Konkurencijos tarybos nutarimo panaikinimo teismas atmetė.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nors atsakovė ir paskyrė artimą sankcijos vidurkiui pagal aptariamą įstatymą baudą, tačiau pakankamai nepagrindė, kodėl skirta didesnė, nei įstatyme nustatytos sankcijos vidurkis, bauda, bei neatsižvelgė į savo praktiką skiriant baudą ir ją individualizuojant analogiškų pažeidimų atveju. Teismas, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, mažą pažeidimo mastą, vidutinę trukmę, padarė išvadą, kad atsakovė nepagrįstai pareiškėjai skyrė didesnę nei baudos vidurkis baudą, todėl patenkino UAM „Palink“ prašymą sumažinti jai Konkurencijos tarybos paskirtą baudą.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.