Prieš du mėnesius Vilniuje vykusiame maratone – skandalinga istorija. Paaiškėjo, kad moterų maratono distancijos nugalėtoja Vilmantė Stašauskaitė vartojo dopingą. Moters mėginyje rasta papildo, kuris sporte uždraustas jau septynerius metus.

Pati bėgikė išplatino kiek ironišką žinutę.

„Aš su tuo gyvenu jau beveik du mėnesius. Man čia senos naujienos. O jums gero skaitymo. Kažkam pakels nuotaiką, kažkam bus tiek pat dzin, kaip man“, – rašė V. Stašauskaitė.

Sako nežinojusi, kad tokia pagalba draudžiama.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Internete radau informacijos, kad mildronatas padeda apsaugoti širdį nuo persidirbimo ir yra rekomenduojamas medikų. Niekada nesidomėjau, ar jis yra įtrauktas į neleistinų medžiagų sąrašą“, – sakė V. Stašauskaitė.

Sportininkės trenerė, kartu dirbanti jau daugiau nei trejus metus, atsiriboja nuo jos. Sako, kad yra nerealu, kad bėgikas iš tiesų nesupranta, ką vartoja.

„Kai mildronatas buvo uždraustas 2016 m., tai žiniasklaidoje buvo labai daug straipsnių. Tai yra viena labiausiai draudžiamų medžiagų. Jei ji būtų manęs bent paklaususi, aš būčiau kategoriškai pasakiusi, kad negalima vartoti tokio preparato“, – teigė bėgimo trenerė Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė.

Vilniaus Maratono nugalėtojai ir prizininkai testuojami šiemet buvo pirmą kartą ir apie laukiančius dopingo tyrimus žinojo.

V. Stašauskaitės laikas maratone – 2.47 val. Pati nugalėtoja laiko save mėgėja.

Kažkam pakels nuotaiką, kažkam bus tiek pat dzin, kaip man.

„Esu mėgėja bėgikė. Sportuoju savarankiškai pagal siųstą bėgimo planą. Niekada nebuvau įtraukta į antidopingo sąrašus, neturėjau nurodyti, ką vartoju, kokius vitaminus perku, kokius vaistus geriu, ar kokie man išrašyti“, – rašė V. Stašauskaitė.

„Vartoti neleistinas medžiagas visų atžvilgiu yra negražu. Reikia edukacijos apie tai ir mėgėjų bendruomenėje“, – sakė „RIMI Vilniaus Maratono“ projektų vadovė Monika Šaltenytė.

Už pirmą vietą maratone bėgikei atiteko ir 1,5 tūkst. eurų prizas. Tiesa, jis kol kas nebuvo išmokėtas. Jei testo rezultatai nepasikeis, prizas ir pirmoji vieta bus atimti.

„Smerkiu bet kokius sukčiavimus, bet kokius bandymus apeiti galiojančias taisykles. Esu kategoriška šiuo klausimu. Tikrai nepalaikau ir niekaip negaliu pateisinti“, – sakė trenerė V. Žūsinaitė-Nekriošienė.

Organizatoriai laukia tarptautinių ekspertų išvadų. Po jų paaiškės, kuriam laikui bus suspenduota bėgikė.

Ilgiausių distancijos nugalėtojai

Šiandien Vilniuje savo jėgas parodė ilgiausiųjų distancijų dalyviai – nuo pačio ryto startavo maratono bėgikai, kartu su jais - pusmaratonio dalyviai. „Rimi“ 5 km „Rinkis sveikiau“ distancija startavo po pietų, po kurios sekė „manodaktaras.lt“ 10 km distancijos bėgimas.

„Rimi Vilniaus maratonas“ kartu yra ir uždaras Lietuvos maratono čempionatas. Jo nugalėtojais šiandien tapo Dawid Garski iš Lenkijos, tapęs „Rimi Vilniaus maratono“ čempionu. Tarp lietuvių greičiausias buvo Andrius Preibys, 42.195 km įveikęs per 2:31:20, tapo Lietuvos maratono čempionu. Vilmantė Stašauskaitė, tą pačią distanciją nubėgusi per 2:47:32 tapo Lietuvos maratono ir „Rimi Vilniaus maratono“ čempione.

Netrukus po D. Garski ir A. Preibio  finišo liniją kirto ir trečiąją vietą maratono distancijoje bei antrąją Lietuvos maratono čempionate užėmė Tomas Bizimavičius, trasą įveikęs per 2:33:57, o Lietuvos maratono čempionato trečiąją vietą užėmė Modestas Dirsė, maratono tarsą įveikęs per 2:38:31. Moterų  tarpe antroji buvo Inga Bartkė, atbėgusi per 2:58:01. Trečiąją vietą maratono distancijoje pelnė Gitana Akmanavičiūtė, jos laikas - 3:04:09.

Lietuvos maratono čempionai buvo apdovanoti Lietuvos lengvosios atletikos federacijos, apdovanoti jų treneriai, taip pat prizais apdovanojo „Rimi Vilniaus maratono“ rėmėjai, piniginius prizus skyrė maratono organizatorius „Tarptautinis maratonas“.

Pusės maratono distancijos nugalėtojais šiais metais tapo latvis Dmitrijs Serjogins (1:06:31) ir Loreta Kančytė (1:21:38). Antrą vietą užėmė Lukas Tarasevičius, pusmaratonio distanciją įveikęs per 1:09:18. Moterų kategorijoje L. Kančytę vijosi ir antrą vietą užėmė sportininkė Veronika Kalashnikova iš Ukrainos, 21,098 km nubėgusi per 1:22:45. Trečiąją vietą iškovojo Aurimas Rimkus  (1:10:08) ir  Laura Vaitkevičienė (1:24:12).

Iš viso pusmaratonio distancijos varžyboms registravosi daugiau nei 2000 bėgikų.

Dar daugiau laimėtojų

Rimi Vilniaus maratono „manodaktaras.lt“ 10 km distancijos greičiausiems dalyviams taip pat atiteko nugalėtojų prizai: trasą greičiausiai įveikė Emils Matiass Reinfelds  (33:04) ir Lina Kiriliuk  (35:26).

10 kilometrų distancijoje lyderius vijosi ir antrą vietą užėmė Artūras Siudikas (33:13) ir Vaida Žūsinaitė-Nekrošienė  (35:29). Trečioje vietoje liko Jaunius Strazdas  (33:46) ir V. Kalashnikova (38:30).

„Rimi „Rinkis sveikiau“ 5 kilometrų distancijoje šiandien geriausiai pasirodė D. Serjogins, trumpiausią distanciją įveikęs per 14 min. 56 sek., bei L. Kiriliuk, trasą nubėgusi per 17 min. 16 sek. Lyderiams iš paskos antroje vietoje liko Erik Černiavski (15 min. 55 sek.) ir Karolina Bliujūtė (18 min. 38 sek.). Trečioji vieta atiteko Aivarui Čekanavičiui (15 min 59 sek.) ir Kitja Valterei iš Latvijos (18 min. 40 sek.).

Maratono, pusmaratonio ir 10 km ir 5 km laimėtojai apdovanoti nugalėtojų taurėmis, piniginiais prizais ir rėmėjų dovanomis.

Šių metų renginyje dalyviai įveikė 5 skirtingas distancijų trasas –  kiekvienas galėjo rinktis atstumą pagal savo pasiruošimą, amžių - distancijų ilgis siekė nuo 200 metrų vaikų bėgimo iki maratono - 42.195 km. Pastarojoje fiksuotas visų laikų Vilniaus maratono dalyvių rekordas - net 1200 dalyvių ryžosi įveikti ilgiausią nuotolį.

Šiemet jubiliejiniame, kasmetiniame renginyje fiksuota daugiau nei 10 tūkst. dalyvių.

Organizatoriai tikisi didžiausiame bėgime šalyje sulaukti kelių tūkstančių dalyvių.

Maratono trasa drieksis Vilniaus senamiesčiu, Neries pakrante, Užupiu, Paupiu, Vingio parku bei apims dalį Žvėryno ir Naujamiesčio

Nuo vidurnakčio iki 21 valandos sekmadienį bus draudžiamas transporto priemonių eismas Gedimino prospekto dalyje nuo Vinco Kudirkos aikštės iki Šventaragio gatvės, taip pat Šventaragio gatvės dalyje nuo Universiteto iki Tilto gatvės ir visoje bėgimo trasoje.

Prie vietų, kuriose bus ribojamas eismas, bus pastatyti laikinieji kelio ir informaciniai ženklai su galimais bėgimo trasos apvažiavimo maršrutais.

Sekmadienį taip pat keisis kai kurių viešojo transporto maršrutų trasos.

Konkrečius pokyčius, o taip pat ir eismo ribojimų žemėlapį galima pamatyti Vilniaus miesto savivaldybės interneto puslapyje.

Pradžia – gyvenant Airijoje

"Kažkuriame gyvenimo etape mes privalome suprasti, kad nėra nieko kilnesnio, nei padėti kitiems", – šią Martino Lutherio Kingo jaunesniojo citatą galima perskaityti A.Šlajaus socialinėje paskyroje. Kalbantis su Aisčiu supranti, kad jam tai nėra tik skambūs žodžiai – jau ne vienus metus jis organizuoja įvairias paramos rinkimo akcijas ir stengiasi dėl tų, kuriems reikia kitų pagalbos.

Kaip pasakoja A.Šlajus, viskas prasidėjo 2013-aisiais, kai Airijos lietuvių bendruomenė, vedama tuometės lyderės Rasos Raižienės, inicijavo tarpvalstybinį projektą. Juo buvo siekiama surinkti paramą keturioms organizacijoms, vienijančioms autizmu ir Dauno sindromu sergančius vaikus auginančias šeimas. Aistis su kolega bėgo maratoną ir taip rinko paramą dviem Lietuvos ir dviem Airijos organizacijoms.

Žmonės, kurie daro gera, dažniausiai tai daro dėl kitų, bet ne dėl to, kad pasaulis jiems plotų.

2014 m. A.Šlajus dalyvavo projekte "Mums rūpi". Tai buvo Airijos lietuvių bėgikų klubo iniciatyva, kviečianti atkreipti visuomenės dėmesį į vaikų dienos centrus Lietuvoje ir paremti juos finansiškai. Airijos lietuvių bėgikų klubas paramą vaikų dienos centrams Lietuvoje rinko oficialių, mėgėjams skirtų, bėgimo varžybų metu skirtingose pasaulio šalyse ir per įvairius viešus renginius. Visose bėgimo varžybose žmonės buvo kviečiami ne tik dalyvauti, bet ir finansiškai prisidėti prie vaikų dienos centrų Lietuvoje rėmimo ar lėšų rinkimo. Tada pavyko surinkti per 6 tūkst. eurų.

Po pirmos sėkmingos "Mums rūpi" akcijos supratę, kad gali kažką nuveikti savo bėgimu, ir dar paskatinti "Mamų unijos" ambasadorės Airijoje Ritos Laumsargytės-Mockės, bėgimo mėgėjai ėmėsi iniciatyvos surengti antrąją "Mums rūpi" akciją.

"2015 m. inicijavome antrąjį projektą "Mums rūpi". Prisijungti prie jo kvietėme visus Airijos lietuvius – pasirinkti bėgti pusę maratono ar maratoną ir taip rinkti paramą. Kiekvienas žmogus rinko paramą savo aplinkoje, o vėliau kiekvienas projekto ambasadorius pervedė surinktą sumą į bendrą sąskaitą, – pasakoja A.Šlajus. – Mums pavyko į bėgimą suburti apie penkiolika aktyvių tautiečių, gyvenančių ne tik Airijoje, surinkome per 7 tūkst. eurų, kurie buvo skirti "Mamų unijai". Už tas lėšas nupirkta trūkstama įranga Santaros klinikų Vaikų onkologijos skyriui."

Vaikams: 2014 m. A.Šlajus dalyvavo Airijos lietuvių bėgikų klubo iniciatyva surengtame projekte „Mums rūpi“, kai buvo renkamos lėšos Lietuvos vaikų dienos centrams. / A. Šlajaus asmeninio archyvo nuotr.

Asmeninis projektas

Šiemet A.Šlajus, naudodamasis Airijoje sukaupta ankstesnių projektų patirtimi, nusprendė įgyvendinti savo asmeninį projektą – bėgti maratoną, kad surinktų pinigų septyniolikmetės Veronikos reabilitacijai.

Veronika patyrė ne vieną gyvenimo smūgį. Buvusi profesionali jaunimo tinklinio žaidėja iš pradžių sužinojo, kad serga vėžiu, paskui dėl ligos neteko kojos.

"Daugelis mūsų nustoja šypsotis atsiradus menkiausiam trikdžiui, gyvenimo vibracijai ne pagal mus: kaimynas ne taip pažiūrėjo, vaikai išdaigą iškrėtė, draugas kažką ne taip leptelėjo… Žiūriu į Veronikos šypseną ir mano ribotam kompiuteriui sunku suprasti, kaip ji taip pozityviai ir stipriai iriasi kovodama su sunkia onkologine liga, – prisipažįsta Aistis. – Nepaisant mega kovos, buvusi profesionali tinklininkė toliau kasdieną pasitinka su šypsena ir nenustoja ja dalytis su kitais. Žinoma, mano surinkta parama tėra lašas jūroje, bet, kaip sakoma, lašas po lašo ir akmenį pratašo."

6 tūkst. – tiek eurų Veronikos reabilitacijai surinko A.Šlajus.

Vyras pripažįsta nesitikėjęs, kad jo iniciatyva sulauks tokio žmonių palaikymo. Tikėjęsis surinkti Veronikos reabilitacijai bent 2 tūkst. eurų, jis prisibeldė į žmonių širdis ir surinko per 6 tūkst. eurų. Už tai Aistis dėkingas Airijos, Norvegijos, Čikagos lietuvių bendruomenėms, kurios patikėjo jo žinute ir misija.

"Mūsų žmonių širdyse yra daug gerumo, tik jis tylus, nešaukia apie save, – tikina vyras. – Žmonės, kurie daro gera, dažniausiai tai daro dėl kitų, bet ne dėl to, kad pasaulis jiems plotų. Viso pasaulio neišgelbėsime, bet padėdami kitiems darome jį geresnį."

Ne tik imti, bet ir duoti

Ką A.Šlajus pasakytų tam, kuris nesupranta, kam jam viso to reikia, – bėgti, kankintis, eikvoti jėgas, gaišti savo laiką?

"Man atrodo, žmogui, kuriam kyla tokių klausimų, gyvenimas turbūt tiesiog yra per geras. Jis nesusidūrė su bėda, nepagalvoja, kad yra šiame pasaulyje žmonių, kuriems gyvenimas, deja, nesusiklostė taip, kaip jiems. Ir tie žmonės tikrai kenčia", – paaiškina pašnekovas.

Anot jo, nė vienas mūsų neplanuojame susirgti. Tačiau kai kuriuos staiga užklumpa sunki liga, kuri ne tik sužaloja fiziškai, bet dar ir pareikalauja daug lėšų. Retas kuris gali tą finansinį akmenį panešti. Pinigai, kurių reikia gydymui ar reabilitacijai, yra kosminiai, o tu jautiesi paliktas vienas, neturi turtingų tėvų ar tetų, dėdžių. Ką tada daryti?

Požiūris: Aistis įsitikinęs, kad šiame gyvenime turi ne tik imti, bet ir duoti, o geras darbas, gera intencija grįš kažkuo kitu. / A. Šlajaus asmeninio archyvo nuotr.

"Man atrodo, kad šiame gyvenime turi ne tik imti iš gyvenimo, bet ir duoti. Ir jeigu gali duoti būdamas sveikas, ypač kai tokie projektai nereikalauja kažkokių didelių privačių investicijų, o tiesiog pasiryžimo, valios ir šiek tiek laiko – gali pasistengti dėl kitų, – sako Aistis. – Kodėl? Ogi todėl, kad vieną dieną kažkas negero gali atsitikti mums, mūsų vaikams. Ir gal tada atsiras kažkas, kas padės mums. Arba tas geras darbas, gera intencija grįš kažkuo kitu. Aš tiesiog tikiu karma ir tikiu, kad kokią energiją skleidi šiame gyvenime, tokia energija anksčiau ar vėliau grįš."

Apie tą patį vyras kalba ir su savo septynerių bei ketverių sūnumis Mykolu ir Dominyku. "Tikiuosi, kad savo pavyzdžiu parodau, jog jeigu esi sveikas ir gebantis kažką padaryti dėl kitų, turi daryti ir nesitikėti finansinės grąžos. Galbūt tai suformuos jų nuomonę ateičiai apie tokius dalykus ir projektus. Manau, kad mes auginame tą jaunąją kartą, empatišką kitiems, o ne tik sau ir savo fiziniams poreikiams", – dalijasi savo gyvenimo supratimu A.Šlajus.

Neturime nieko daugiau - tik vienas kitą

Eglė Mėlinauskienė, Labdaros ir paramos fondo "Mamų unija" įkūrėja ir vadovė

Aistis bėgo tam, kad Veronika turėtų visas galimybes gauti kvalifikuotą reabilitaciją, kad mergina atsistotų ir galėtų vaikščioti. Sakysite - tuo turėtų pasirūpinti valstybė? Juokinga, tačiau, valstybės interesas ir prioritetai šiandien yra kitur. Tiek ir tokios reabilitacijos, kokią suteikia valstybė sunkią ligą išgyvenusiems vaikams, neužtenka.

Ačiū Dievui, kad Lietuvoje dar yra likę tokių žmonių kaip Aistis, kad bent maža saujelė jų, susispaudusi į tvirtą kumštį, laiko sunkiai sergančio vaiko ranką. Gera, nes šių dienų įvykių kontekste galvoti apie kitą ir jausti kito skausmą tampa retenybe. Mes neturime nieko daugiau - tik vienas kitą. Rytoj mano, tavo vaikas, sesė gali atsidurti bėdoje, ir mes būsime pasiruošę padėti.

A. Šlajaus asmeninio archyvo nuotr.

"Mamų unijos" fondas, skaičiuojantis tryliktus veiklos metus, egzistuoja tik žmonių gerumo, nuoseklaus, sąžiningo darbo dėka. Jeigu ne žmonių, organizacijų, verslo pagalba bei atjauta, fondas negalėtų suteikti tinkamos ir labai reikalingos pagalbos daugybei onkologinėmis ligomis sergančių vaikų. Juos per trylika darbo metų skaičiuojame šimtais.

Situacijų, reikalingų pagalbos, būna labai įvairių - nuo dovanojamo laiko savanorystei iki vaiko gyvybės gelbėjimo. Štai neseniai turėjome atvejį, kai Olandijos medikai, šioje šalyje gyvenančiam keturmečiui lietuvaičiui dėl onkologinės ligos, nusprendė amputuoti ranką. Berniuko tėvai buvo šokiruoti tokio medikų sprendimo. Medicininės pagalbos ėmėsi ieškoti kitose šalyse, tikėdamiesi išsaugoti vaiko ranką. Austrijos medikai sutiko padėti vaikui, matydami galimybę išsaugoti ranką ir jo gyvybę. Tik žmonių gerumo dėka pavyko surinkti neįtikėtiną - 30 tūkst. eurų - operacijai reikalingą sumą. Šiandien vaikas sveiksta ir abiem rankutėmis gali apkabinti tėtį ir mamą.

Gerumas daro stebuklus ir tokių atvejų yra ne vienas, kai net vienas paaukotas euras gali nulemti vaiko ateitį, atrasti kitas gydymo galimybes, kai savo šalies medikai ar valstybė tam neturi resursų ar patirties.

Gatvėmis bėgo ir vaikai, ir suaugusieji, ir profesionalai ir mėgėjai.

Deja, nelaimių neišvengta. Kai kuriems bėgikams pasidarė bloga, jiems prireikė medikų pagalbos. LNK žinių tarnybos duomenimis, jaunam vyrui sustreikavo širdis, jis buvo netekęs sąmonės. Pirminiais duomenimis, vyras bėgimui ruošėsi.

Netrukus medikai skubėjo padėti ir dar vienam vyrui, taip pat dėl širdies ritmo sutrikimų.

Tiesa, 10 kilometrų bėgimui ruošėsi toli gražu ne visi. Medikai perspėja, kad taip elgtis negalima. Jei nuolatos nesportuojate, maratonas gali ne sveikatos pridėti, o jos atimti.

Bogdanas Semenovyčius 42 km 195 m distanciją įveikė per 2 val. 24 min. 22 sek.

Antrąją vietą užėmė kitas ukrainietis Tarasas Salo (2 val. 25 min. 13 sek.), trečiąją - baltarusis Dmitrijus Grigorjevas (2:25.13).

Maratono nugalėtojas B. Semenovyčius, iškovojęs pergalę antrame maratone savo karjeroje, po finišo teigė esąs pavargęs, bet labai laimingas.

„Galbūt tik iš šalies atrodė, kad bėgu lengvai. Taip nebuvo, nes trasa Vilniuje yra gana sudėtinga. Joje vis dar nemažai pakilimų ir nusileidimų. Iš tikro labai džiaugiuosi, kad man pavyko tapti šių varžybų nugalėtoju, o dabar dar labiau jaudinsiuosi dėl savo žmonos, kuri šiuo metu pirmauja moterų bėgime“, - sakė B. Semenovyčius.

Greičiausias iš lietuvių Lukas Gaigalas (2:42.53) finišavo penktas. Šeštas liko šeštadienį savo vestuves atšventęs Vilius Aleliūnas (2:44.13), septintas - Andrius Preibys (2:43.56). Jie išsidalino Lietuvos maratono čempionato medalius.

N. Semenovyč maratono distanciją įveikė per 2 val. 47 min. 54 sek. Tarp visų dalyvių jos laikas yra aštuntas.

Antra tarp moterų finišavo Lietuvos čempione tapusi Lina Kiriliuk (2:50.27), trečia - baltarusė Alena Šumik (2:59.26).

Kiek anksčiau pasibaigusio pusmaratonio bėgimo nugalėtojais tapo lietuvis Valdas Dopolskas ir ukrainietė Oksana Raita.

Tarp vyrų greičiausias buvęs V. Dopolskas finišavo per 1 val. 7 min. 32 sek. ir beveik minute aplenkė antrojoje vietoje likusį latvį Dmitrijų Serjoginą (1:08.30). Trečias liko Lukas Tarasevičius (1:12.12).

V. Dopolskas pusės maratono trasoje Vilniuje buvo greičiausias ir 2015 bei 2016 metais.

Moterų pusės maratono bėgimo nugalėtojos titulas šiais metais atiteko Ukrainos sportininkei O. Raitai (1:17.22). Antra finišavo Loreta Kančytė (1:18.08), trečia - Remalda Kergytė-Dauskudienė (1:21.13).

Maratono trasą šiais metais pasiryžo įveikti 984 bėgikai, pusės maratono distanciją pasirinko 2088 sportininkai.

10 km bėgime greičiausi buvo Milda Eimontė ir Justinas Beržanskis.

Bene tituluočiausia 10 km bėgimo dalyvė - Lietuvos olimpietė Vaida Žūsinaitė, kuriai iki šiol priklauso ir maratono Vilniuje moterų rekordas. 2014 metais 42 km 195 m distanciją čia ji įveikė per 2 val. 43 min. 13 sek. Šiemet 10 km distanciją V. Žūsinaitė pasirinko dėl įtempto varžybų grafiko.

Visgi 10 km bėgime V. Žūsinaitei (36.54) nepavyko iškovoti pergalės. Ją kiek daugiau nei puse minutės aplenkė Milda Eimontė (36.21). Trečioji vieta atiteko Eglei Balčiūnaitei (38.13).

Vyrų bėgime greičiausias buvo J. Beržanskis (32.05). Antras finišavo Didžiosios Britanijos bėgikas Thomas Cornthwaite'as (32.41) ir Joną Stankevičių (34.51).

Daugiau nei 8 valandas vykęs Vilniaus maratonas baigėsi Moksleivių ir studentų iššūkių bėgimu ir nugalėtojų apdovanojimu.

Šiemet įsteigta komandų taurė atiteko „Vestos ir Viliaus gyvenimo maratono komandai“. Įdomu tai, kad visi šios komandos nariai dar vakar šoko Vestos Ambrazaitės ir Viliaus Aleliūno vestuvės.

Tradiciškai didžiausią būrį bėgikų - šiais metais 988 - prie starto linijos išrikiavo „Danske Bank“. Prizai atiteko ir kitoms gausų sportininkų būrį sukvietusioms bendrovėms ir organizacijoms - „Top Exchange“, SEB ir Lietuvos bankams. Tarp valstybės institucijų sportininkų gausa taip pat išsiskyrė ir Krašto apsaugos ministerija, kurios ekipai atiteko Seimo įsteigta taurė

Ypatingų maratono dalyvių ir svečių ovacijų susilaukė ir Rimanto Kaukėno paramos grupės suburta ekipa, kurioje galima buvo išvysti ne vieną krepšinio aikštelėje ar scenoje dažnai matomą veidą.

VšĮ „Tarptautiniai maratonai“ vadovas Darius Valavičius džiaugėsi įvykusia švente.

„Manau, kad ši bėgimo šventė paliko įspūdį visiems joje dalyvavusiems ir tiems, kurie tiesiog užsuko palaikyti bėgikų. Noriu padėkoti komandai, be kurios pastangų surengti tokio lygio šventės nebūtų įmanoma, taip pat rėmėjams, partneriams, savanoriams. Mums gi belieka pasistengti, kad kitų metų maratonas Vilniuje būtų dar masiškesnis ir ryškesnis“, - sakė D. Valavičius.

Dalyvauti 10 km bėgime šiemet užsiregistravo 3046 sportininkai, šeimos 4,2 km distancijoje - 3674 dalyviai, o moksleivių ir studentų iššūkių bėgime - net 3750.

Pirmą kartą Vilniaus maratone D. Hryhoryeu triumfavo 2011 metais. 2012 metais jis užėmė trečią vietą, o 2016-aisiais finišavo antras. Šįkart distanciją baltarusis įveikė per 2.26:58 ir aplenkė Vaislij Leminskij iš Kaliningrado (2.28:55) ir Lietuvos atstovą Andrių Jaksevičių (2.35:21).

„Sunkiausi buvo paskutiniai septyni kilometrai. Žinojau, kad taip bus – tokia šios trasos specifika, – po finišo sakė D. Hryhoryeu. – Ilgą laiką priekyje ramiai bėgome trise. Žinojau, kad pabaigoje dėl trasos dangos išvystyti greitį bus labai sunku ir man, ir varžovams, todėl svarbu buvo prieš tą atkarpą atitrūkti. Tokia buvo mano taktika, kuri pasiteisino“.

Moterų maratoną laimėjo ukrainietė Maria Hudak (2.48:58), aplenkusi Rusijos atstovę Elizavetą Pogudo (2.52:26) ir Aleną Šumik (3.02:42) iš Baltarusijos. Iš lietuvių geriausiai pasirodė Loreta Petkevičienė, užėmusi ketvirtą vietą (3.03:50).

„Pirmą kartą bėgau maratoną. Prieš važiuodama galvojau, kad tai bus ir paskutinis maratonas – pabandysiu ir tiek, bet dabar nesu tikra“, – po finišo šypsojosi M. Hudak.

„Dešimtame kilometre nuo pirmavusios varžovės buvau atsilikusi kilometru ir maniau, kad laimėti nepavyks. Vis dėlto 35-ajame kilometre pavyko išsiveržti į priekį. Buvo labai sunku bėgti, bet to ir tikėjausi. Paskutiniuose dviejuose kilometruose net tris kartus stabtelėjau, nes nelaikė kojos“, – pridūrė pirmą kartą į Vilnių atvykusi ukrainietė.

„RIMI Pusmaratonio“ bėgimą laimėjo R. Kančys ir ukrainietė

„RIMI Pusmaratonio“ (21 km 098 m) vyrų bėgimą, kaip ir tikėtasi, laimėjo Remigijus Kančys, distanciją įveikęs per 1.08:10. Antras finišavo Ignas Brasevičius (1.10:51), trečias – Jurij Vinogradov iš Rusijos (1.11:59).

„Taip ir galvojau, kad mudu su Ignu kausimės dėl pirmos vietos. Iš pradžių padiktavau greitoką tempą, po to laikiau jį. Ignas darė protingiau – palaukė, o po to spurtavo“, – po finišo kalbėjo R. Kančys.

Bėgikas pripažino, kad po varginančio sezono nebėgo maksimaliai greitai. „Negaliu sakyti, kad skridau trasa – bėgau saugiu tempu ir tiek. Greičiau bėgti – ne šiai dienai. Reikia pailsėti“, – sakė R. Kančys.

Moterų pusmaratonyje greičiausia buvo ukrainietė Oksana Raita (1.18:56). Antra finišavo Loreta Kančytė (1.20:36), trečia – Vaida Žūsinaitė (1.23.07). Pirmą kartą pusmaratonio distanciją bėgusi vidutinių nuotolių bėgikė Eglė Balčiūnaitė užėmė 4 vietą (1.24:58).

Iš Lvovo atvykusi O. Raita pusmaratinio distanciją taip pat bėgo pirmą kartą. Jai taip pat tai pirmoji viešnagė Vilniuje ir Lietuvoje, kuria ukrainietė liko patenkinta.

„Esu 3 km bėgikė, tai buvo pirmas pusmaratonis mano gyvenime. Dėl to iš pradžių buvo neramu, tačiau man labai patiko trasa – bėgosi labai gerai“, – sakė O. Raita.

Bėgti ilgesnę distanciją ukrainietę įkalbėjo naujasis treneris, kuris dirba su ilgų nuotolių bėgikais. „Manau, pasiliksiu ilgo nuotolio bėgimuose. Galbūt po metų ar dviejų būsiu pasirengusiu bėgti pilną maratono distanciją“, – tikino „RIMI Pusmaratonio“ nugalėtoja.

Ji negailėjo komplimentų Vilniui: „Man labai čia patinka. Kaip sakiau, Lietuvoje esu pirmą kartą. Vilnius labai panašus į mano miestą Lvovą – spalvingas miestas, kuriame žmonės labai mieli. Lvove taip pat vyksta bėgimai, visus kviečiu apsilankyti!“.

Be ryte startavusių maratono ir pusmaratonio bėgimų „Danske Bank Vilniaus maratone“ sekmadienį dar vyks keturi bėgimai: EUROCASH1 10 km bėgimas, „RIMI Šeimos“ 4,2 km bėgimas, „Corny moksleivių ir studentų bėgimas“ bei „#BEACTIVE vaikų bėgimas“.

Visuose bėgimuose šiemet užsiregistravo 14,5 tūkst. dalyvių iš 56-ių skirtingų šalių. Iš užsienio atvyko 1463 dalyviai, daugiausia – iš Lenkijos (251), Latvijos (214), Didžiosios Britanijos (118) ir Rusijos (114).

Rugsėjo 10 dieną vyksiančiame didžiausiame Lietuvoje bėgimo renginyje tūkstančiai dalyvių varžysis šešiose distancijose: maratono (42 km 195 m), „RIMI Pusmaratonio“ (21 km 098 m), EUROCASH1 10 km bėgime, „RIMI Šeimos“ 4,2 km bėgime, „Corny moksleivių ir studentų bėgime“ bei „#BEACTIVE vaikų bėgime“.

E.Balčiūnaitė paprastai varžosi 800 metrų distancijoje, tačiau „Danske Bank Vilniaus maratone“ šiais metais nusprendė išbandyti pusmaratonį.

„Pagalvojau, kodėl gi nepabandžius? Tai bus iššūkis pačiai sau. Dabar gyvenu atostogų ritmu, tai lengvai, savo malonumui prasibėgsiu“, – sakė bėgikė.

Ji bėgs sergančiais vaikais besirūpinančios Rimanto Kaukėno paramos grupės komandoje, o jei pavyks iškovoti prizinę vietą – gautą atlygį skirs fondui.

„Šis fondas – labai graži iniciatyva, norėjau prie jos prisidėti. Norėčiau paskatinti ir kitus prisijungti prie šios iniciatyvos ir padėti tiems mažiems žmogeliukams nusišypsoti“, – kalbėjo sportininkė.

Šiais metais pirmą kartą „Danske Bank Vilniaus maratono“ istorijoje bus apdovanoti ne trys, o šeši greičiausi maratono ir pusmaratonio distancijų bėgikai. Tad ir E.Balčiūnaitės tikslas – greičiausiųjų šešetukas.

„Danske Bank Vilniaus maratonas“ – vienas didžiausių sporto renginių Lietuvoje. Jis labai populiarus ir kasmet pritraukia labai daug ne tik bėgančiųjų, bet ir palaikančiųjų. Bus smagu pasidžiaugti šia gražia švente ir praleisti visą dieną Vilniaus širdyje“, – nekantravo E.Balčiūnaitė.

Visą tai atletas ketina padaryti per savaitę. Šiuo metu lietuvis vertinamas kaip dešimtas greičiausias pasaulyje ultra trail (itin ilga distancija bekele) bėgikas, tačiau net ir tokiam žmogui 24 val. be miego, 5 km į aukštį ir 42 km. bėgimo – labai sudėtingas iššūkis.

Vaido avantiūra prasidės nuo paties prestižiškiausio utra trail bėgimo pasaulyje – UTMB (Ultra Trail du Mont Blanc) bėgimo varžybų. Per keletą šalių kalnai besidriekiantis 171 km distancijos bėgimas yra itin ekstremalus ne tik dėl milžiniškos konkurencijos – vienu metu startuoja apie 8000 pačių stipriausių pasaulio ultra trail bėgikų – bet ir dėl gamtos sąlygų.

Bėgikai startuoja rugsėjo 1 dieną Prancūzijoje, Chamonix miestelyje ir bėga aplink aukščiausią Europos viršukalnę Monblaną kirsdami Italiją, Šveicariją ir Prancūziją. Šiems ištvermingiems žmonėms tenka įveikti tiek sniego ruožus, tiek +35C karščiu alsuojančius slėnius. Paprastai toks bėgimas trunka apie dvi paras, bėgama be miego, ir per visa trasą “ultra žmonėms” tenka įbėgti į 10 km aukštį. Trasoje budi apie 100 medikų ir dar tiek pat gelbėtojų, bėgikams padeda arti tūkstančio savanorių. Organizatoriai nurodo, kad šių varžybų metu išgeriama 15000 litrų Coca colos ir suvalgoma daugiau nei 1700 kg bananų. Vaidas planuoja UTMB įveikti per maždaug parą.

Įveikęs šią distanciją, V. Žlabys, su dar keliais bendražygiais, ketina įkopti į aukščiausio Europos kalno Moblano viršūnę. Bėgimo batelius pakeitęs alpinistiniais batais su katėmis, per porą parų vyras užlips į beveik 5 km. aukštį. Šioje iššūkio dalyje, deja, jau nėra nei norinčių padėti savanorių, nei bananų ir visą reikalingą įrangą, pradedant snieguotiems kalnams pritaikyta palapine, baigiant vandeniu termosuose (kad nesuledėtų kartais labai atšiauriomis minusinėmis temperatūromis pasitinkančiu kalnu) teks neštis pačiam ant pečių.

Nusileidus nuo Monblano, Vaidas iškart skris namo, į Vilnių, kur sekančią dieną stos prie Vilniaus maratono starto linijos. Pernai V. Žlabys „Danske Bank Vilniaus maratone“ atbėgo ketvirtas. Ir nors šiuo metu bėgiko 42,2 km trasos įveikimo asmeninis geriausias rezultatas yra 2:30:20 h, iškart po UTMB ir Monblano į nugalėtojų pakylą Vaidas teigia nepretenduojantis. Vyro paskaičiavimu, per savaitę jis sudegins apie 40000 kalorijų.