Teismo sprendimas, įpareigojęs savivaldybę sumokėti 1,2 mln. litų netesybų „Nekilnojamojo turto gamai“ už nereikalingo nekilnojamojo turto nuomą, sukėlė sąmyšį: dėl keistų sprendimų kaltinamas buvęs administracijos direktorius Gintautas Paluckas atsakomybę permeta buvusiems sostinės politikams.
Dabartinė miesto valdžia atsakomybės už tokius nuostolius kratosi ir pirštu rodo buvusį savivaldybės administracijos direktorių G.Palucką.
Kalti visi kiti
Nuostolį Vilniaus miesto savivaldybė patyrė, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jai priteisė sumokėti daugiau nei 1,2 mln. litų sumą bendrovei „Nekilnojamojo turto gama“ už praeitos kadencijos sudarytą ir nutrauktą patalpų nuomos sutartį.
Savivaldybės teigimu, šis teismo sprendimas dar labiau apsunkins finansinę Vilniaus miesto savivaldybės situaciją. Nors ir daug dejuojama dėl naštos miesto biudžetui, skolą bendrovei savivaldybė jau spėjo atiduoti. Ji sumokėta iš asignavimų, skirtų skoloms padengti.
Gerokai prieš Aukščiausiojo Teismo sprendimą savivaldybė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu apginti viešąjį interesą, nes patalpos, kurių nuomos sutartis nutraukta, savivaldybei buvo nebereikalingos ir jos nebenaudojamos. Tiesa, Generalinė prokuratūra šio prašymo nesiryžo patenkinti – viešojo intereso šioje situacijoje neįžvelgė, bet pasiūlė šį klausimą spręsti civiline tvarka, t. y. teisme.
Savivaldybės atstovai teigia, kad buvo pakliūta į spąstus: nutrauktoji nuomos sutartis buvo sudaryta tik bendrovės „Nekilnojamojo turto gama“ naudai ir pažeidė tam tikrus galiojančius teisės aktus. „Vilniaus dienai“ šiuo klausimu buvo patarta kreiptis į praėjusią kadenciją dirbusį savivaldybės administracijos direktorių G.Palucką, kuris ir pasirašė minimą sutartį. Šis buvęs savivaldybės darbuotojas, beje, prieš keletą metų buvo pripažintas kaltu dėl neskaidraus viešųjų pirkimų konkurso ir nubaustas dvejų metų laisvės atėmimo bausme jos vykdymą atidedant vieniems metams.
Bandė išlaikyti finansinį stabilumą
Patalpų nuomos sutartis su bendrove „Nekilnojamojo turto gama“ buvo sudaryta 2008-ųjų balandžio 30 d., o nutraukta vos daugiau nei po metų – 2009-ųjų birželio 1 d. Įdomu tai, kad kasmet savivaldybė buvo įsipareigojusi bendrovei už 2216 kv. m patalpų nuomą sumokėti 1,7 mln. litų per metus.
2009 m. miesto valdžia mažindama išlaidas sumažino ir tarnautojų bei darbuotojų skaičių: nuo 944 iki 740. Anot savivaldybės, susiklosčius tokiai situacijai ir atsilaisvinus daugybei ploto administraciniame savivaldybės pastate, nebeliko poreikio nuomotis patalpas iš privačios bendrovės.
Savivaldybė tikina, kad pagrindinė gautos 1,2 mln. litų baudos priežastis buvo nuomotojo naudai sudaryta sutartis.
G.Paluckas juokiasi
Buvęs savivaldybės administracijos direktorius G.Paluckas situaciją „Vilniaus dienai“ dėstė kiek kitaip nei dabartiniai savivaldybės atstovai. Jis visą kaltę permetė tuometei savivaldybės tarybai, kuri ir priėmė galutinį sprendimą.
„Jeigu atkreipčiau dėmesį, tada buvo priimtas savivaldybės tarybos sprendimas šiuo klausimu. Administracija juk nepaėmė lėšų iš dangaus, pati neskyrė nuomos ir panašiai. Tie dalykai yra sprendžiami tarybos, yra įtraukiamos lėšos į biudžetą ir panašiai“, – teisinosi G.Paluckas.
Buvęs administracijos direktorius aiškino, kad tuomet sutarties projektas buvo pateiktas tuometei tarybai, svarstomas komitetuose, apsvarstytas ir savivaldybės administracijos teisininkų.
„Dabar aiškinti, kad kas nors ką nors pasirašė neteisėtai, mažų mažiausia yra neetiška. Žiūrint ir iš šios dienos taško, nieko ten ypatingo nebuvo. Nuomos kaina tuomet buvo derybų klausimas, tačiau šiuo atveju savivaldybės taryba ir atitinkamai komitetai įvertino visas aplinkybes ir buvo priimtas sprendimas, kad tokia sutartis tinka“, – sakė G.Paluckas.
