„Tai istorinė diena ne tik lietuviams ir lenkams, bet ir baltarusiams bei ukrainiečiams. Jau prieš šimtus metų europietiškų valstybių suverenumas, reformos ir tautų laisvė buvo pagrįsti susitarimu ir kompromisu, o ne jėgos kultūra. Šiandieniniame kontekste gegužės 3-iosios Konstitucija – puikus pavyzdys“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

1791 m. paskelbta Gegužės 3-iosios Konstitucija – pirmoji Europoje ir antroji pasaulyje (po JAV) rašytinė Konstitucija. Konstitucijoje įvardinama tautos kaip valstybės vientisumo ir suverenumo idėja. Ne monarchas su kariuomene, bet kiekvienas valstybės pilietis privalo ginti savo tautos laisvę. Tai dokumentas, skatinęs socialinę ir politinę Lietuvos visuomenės raidos pažangą, pradėjęs moderniai suprantamo parlamentarizmo ir politinės minties tradiciją Lenkijoje ir Lietuvoje.

Netrukus šia proga Rasų kapinėse atsiras lentelė lenkų kalba apie Literatų kalnelyje palaidotus įžymius lietuvių, lenkų ir baltarusių rašytojus, dailininkus, kompozitorius ir kultūros veikėjus.

Rasų kapinėse ilsisi dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, lietuvių tautos patriarchas dr. Jonas Basanavičius. Taip pat čia palaidoti 1920–1921 m. kovose žuvę Lietuvos kariai, o senųjų kapinių memoriale – kitoje fronto linijoje kovoję lenkų kariai.

„Izraelis – drąsos ir atkaklumo pavyzdys visoms pasaulio šalims ir tautoms. O Vilniaus ryšys su šia šalimi ir jo žmonėmis yra ypač ryškus ir gilus. Sostinėje ir šiandien gyvas žydiškas paveldas – miesto senojoje dalyje žydų kultūros, architektūros, meno ir net virtuvės pėdsakai lydi kiekviename žingsnyje, todėl su džiaugsmu sveikinu mums draugišką Izraelio valstybę su svarbia sukaktimi“, – Izraelio Nepriklausomybės dienos proga šalį sveikino sostinės meras Remigijus Šimašius.

Įdomūs faktai –  Izraelio valstybinės vėliavos idėją pasiūlė Lietuvos žydas Dovydas Volfsonas, per pirmąjį sionistų kongresą 1897 m. Izraelio vėliava buvo oficialiai patvirtinta 1948 m.

Dieną prieš Nepriklausomybės šventę, nuo balandžio 17 iki 18 d. vakaro, Izraelyje yra skelbiamas valstybinis gedulas, kurio metu prisimenami visi didvyriai žuvę už Izraelį ir teroro aukos. Šią dieną Izraelyje neveikia kai kurios televizijos, kiti kanalai transliuoja filmus apie žuvusius, prityla radijo stotys, miestuose skamba atminties sirenos, gyventojai lankosi kapinėse. Tačiau balandžio 18 d., nusileidus saulei, gedulą pakeičia Nepriklausomybės dienos šventė, kuri tęsiasi iki paryčių.

Vilnius nuo seno buvo žymiausias tradicinės žydų kultūros centras. XVII a. Vilniuje gyveno net 40 žymių rabinų, nors žydų tada tegyveno apie 2500. Pasakojama, kad visi 333 miesto išminčiai atmintinai mokėję visą Talmudą, čia veikė daugiau nei 110 sinagogų, o viso pasaulio žydai keliavo į Vilnių studijuoti šventojo žydų rašto. Šiuo metu sostinėje veikia viena choralinė sinagoga Pylimo gatvėje, kita, esanti Gėlių g. restauruojama.

Sostinėje XVIII a. gyveno ir vienas žymiausių žydų mokslininkų Elijas ben Saliamonas Zalmanas, pramintas Vilniaus Gaonu – Išminčiumi. Dėl šio mokslininko veiklos Vilnius tapo pripažintu dvasiniu ir moksliniu centru bei buvo pavadintas „Lietuvos Jeruzale“. Vilniaus Gaonui Žydų g. 5 namo kieme, kuriame gyveno mokslininkas, 1997 m. pastatyta skulptorių Kazimiero Valaičio ir Mindaugo Šnipo skulptūra bei memorialinė lenta.

Pernai sostinės savivaldybė pasirūpino, kad sovietmečiu statyboms naudotiems žydų antkapiams būtų parodyta derama pagarba – paminkliniai akmenys, kurie ilgus dešimtmečius nebuvo pagarbiai  pasirūpinta, šiuo metu jau atvežti į senųjų žydų kapinių teritoriją Olandų gatvėje ir prie Sporto rūmų. Visi paminklų fragmentai yra vertinami ir pagal rengiamus projektus atguls į jiems skirtas atminimo vietas senosiose žydų kapines Olandų gatvėje ir prie Sporto rūmų.

Vilniuje rūpinamasi ir Didžiąja Sinagoga – dėl šių maldos namų garbingo įpaveldinimo šiuo metu Savivaldybė dirba kartu su vietos ir pasaulio žydų bendruomene. Pagal bendrą sutarimą, jau šį rudenį vyks tarptautinės studentų kūrybinės dirbtuvės, tęsis archeologiniai tyrimai.

Vilnius myli Izraelį!

Žaliojo tilto skulptūros gali kelti grėsmę pėstiesiems Vilniaus miesto Žaliojo tilto skulptūros gali kelti grėsmę pėsčiųjų saugumui – tokią išvadą padarė jas apžiūrėję Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) prie Aplinkos ministerijos specialistai.

„Specialistų išvados rodo, kad šios skulptūros yra nesaugios. Kreipėmės į Vilniaus miesto savivaldybę ir tikimės, kad svarstant Žaliojo tilto skulptūrų likimą jos bus vertinamos ne tik kaip kultūros objektas, bet ir kaip grėsmė pėsčiųjų saugumui“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

VTPSI Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius informavo Vilniaus miesto savivaldybę, kad vizualiai apžiūrėjus Vilniaus miesto Žaliąjį tiltą su metalinėmis skulptūromis nustatyta, jog tilto dalys – skulptūros – gali būti avarinės būklės.

Anot specialistų, Žaliojo tilto skulptūros stipriai surūdijusios, suvirinimo siūlės ištrupėjusios, figūrų dalys atitrūkusios viena nuo kitos.

Vilniaus miesto savivaldybė planuoja moderniai apšviesti sostinės tiltus.

Šiuo metu yra skelbiamas konkursas, kurio nugalėtojai įrengs šiuolaikišką apšvietimą ant vieno iš šių tiltų: Žvėryno, Geležinio vilko ar Baltojo tilto.

Naujasis apšvietimas taip pat esą padėtų sutaupyti iki 80 proc. energijos. Toks tilto apšvietimo projektas būtų vienas pirmųjų Baltijos šalyse.

Miesto savivaldybė taip pat laukia vilniečių pastabų ir pasisakymų, kaip, jų akimis, galėtų atrodyti apšviesti Vilniaus tiltai.