Tai numatyta „Vilniaus vandenų“ dešimties metų strategijoje, ketvirtadienį pranešė bendrovė.

„Infrastruktūros priežiūra ir plėtra privalo būti subalansuota – mūsų patirtos būtinosios sąnaudos ir įgyvendintos investicijos turi atitikti generuojamas pajamas, o planuojamos įgyvendinti investicijos turi atitikti įsiskolinimo apetitą“,  – pranešime teigė „Vilniaus vandenų“ vadovas Saulius Savickas.

Iki 2030 metų „Vilniaus vandenys“ planuoja skaitmenizuoti vandens apskaitą, už 39,4 mln. eurų pakeičiant 350 tūkst. mechaninių vandens skaitiklių ultragarsiniais, iki 2033 metų – už 120 mln. eurų pastatyti apie 250 kilometrų vandentiekio ir nuotekų tinklų. 

Šiuo metu bendrovė vertina galimybes nuotekų valykloje pastatyti monodeginimo gamyklą, kurioje iš dumblo būtų pagaminama 15 proc. įmonės suvartojamos elektros, taip pat ruošiamasi bandomajam projektui atgauti energiją iš nuotekų ir ją panaudoti šilumos ir karšto vandens gamybai.

90,79 proc. bendrovės akcijų valdo Vilniaus miesto savivaldybė, 4,06 proc. – Vilniaus rajono, 3,37 proc. – Švenčionių rajono ir 1,78 proc. – Šalčininkų rajono savivaldybės.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino naujus „Vilniaus vandenų“ tarifus.

Nuo vasario 1 dienos daugiabučių gyventojams tarifas padidės nuo 1,67 iki 1,7 euro už kubinį metrą (be PVM), individualių namų gyventojams – nuo 1,65 iki 1,68 euro, įmonėms – nuo 1,71 iki 1,74 euro.

Pasak „Vilniaus vandenų“ generalinio direktoriaus Sauliaus Savicko, tarifo augimą lėmė išaugusios prekių ir paslaugų kainos, didėjantis darbo užmokestis, išaugę skolinto kapitalo kaštai, pabrangusios investicijos į infrastruktūrą.

„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas daugiau nei 600 tūkst. klientų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose.

90,79 proc. bendrovės akcijų valdo Vilniaus miesto savivaldybė, 4,06 proc. – Vilniaus rajono, 3,37 proc. – Švenčionių rajono ir 1,78 proc. – Šalčininkų rajono savivaldybės.

Kaip šeštadienį pranešė „Vilniaus vandenys“, magistralinio vandentiekio avarijos likvidavimo darbai pradėti trečiadienį Tolminkiemio gatvėje užfiksavus nuotėkį.

Pasak „Vilniaus vandenų“ Gamybos tarnybos vadovo Viktoro Matonio, atkasus nuotėkio vietą, paaiškėjo, kad avarijai likviduoti reikės didesnių pajėgumų nei planuota. Todėl buvo priimtas sprendimas sudėtingiausius darbus, kurie reikalauja laikinai stabdyti vandens tiekimą į Pilaitę, atlikti naktimis, kai daugiau nei 12 tūkst. čia gyvenančių klientų ilsisi ir vartoja mažiausiai vandens.

Gydymo, ugdymo ir kitos įstaigos vandens atsargomis buvo aprūpintos iš anksto. Gyventojai, esant poreikiui, vandens atsargas galėjo pasipildyti jiems atvežtose vandens cisternose.

Abi naktis vandens tiekimą ryte pavyko atnaujinti anksčiau, apie 4 val. ryto, kad gyventojams būtų patogiau ruoštis į darbus.

„Ačiū gyventojams, kad buvo supratingi ir pakentėjo nepatogumus. Darbai buvo vykdomi tam, kad galėtume užtikrinti kokybišką ir nenutrūkstamą vandens tiekimą Pilaitės mikrorajonui ateityje. Darbų trukmė priklausė nuo avarijos sudėtingumo. Mūsų ir rangovų brigados trimis valandomis anksčiau nei numatyta likvidavo pagrindinę magistralinio vamzdžio nuotėkio vietą“, – sako „Vilniaus vandenų“ Gamybos tarnybos direktorius.

Po avarijų likvidavimo tinkluose darbų, sustabdžius ir atnaujinus vandens tiekimą, gana dažnai atsiranda drumstas vanduo. Nors didžioji dalis tokio vandens po atliktų darbų ir yra išleidžiama pro vandens hidrantus, nedidelė dalis jo gali patekti ir į gyventojų čiaupus. Jis nėra pavojingas, bet nepatrauklios išvaizdos.

Tokiu atveju rekomenduojama atsukti čiaupą ir šį vandenį nuleisti iki kol atsiranda įprastos kokybės vanduo.

„Paskutinė vasaros diena turėtų pasižymėti rekordiniu vandens suvartojimu. Jau dvidešimt penkerius metus būtent šią dieną istoriškai stebime didžiausią vandens suvartojimą per metus, kadangi miesto gyventojai sugrįžta po atostogų, ruošiasi naujo sezono pradžiai ir suruošia savo vaikus rugsėjo pirmosios šventei.  Todėl šią dieną miestui patiekiame daugiau vandens negu per didžiausias vasaros sausras ir karščius“, – sakė „Vilniaus vandenų“ Gamybos tarnybos vadovas Viktoras Matonis.

Kaip teigiama pranešime spaudai, mažiausiai vandens suvartota per ilgiuosius vasaros savaitgalius

Pasak V. Matonio, iš vandens suvartojimo duomenų galima įžvelgti sezoniškumo tendencijas  ir miesto gyventojų aktyvumo pokyčius.

Šią vasarą fiksavome du ramybės periodus mieste.

„Pagal vandens vartojimą mes jaučiame miesto pulsą – kada žmonės yra namuose, o kada – išvykę. Šią vasarą fiksavome du ramybės periodus mieste: daugiausiai miestiečių buvo išvykę ir ilsėjosi ilgąjį liepos savaitgalį: liepos 8-ąją buvo patiekta mažiausiai vandens šią vasarą. Antrasis mažiausiai suvartoto vandens periodas buvo fiksuotas per Žolinės laisvadienį ir dvi dienas iki jo. Tuo tarpu NATO viršūnių susitikimo savaitę vandens vartojimas nekrito tiek daug, kiek tikėjomės – jis atitiko įprastinius vasaros kiekius, tad tikėtina, kad dalis žmonių vis dėlto pasiliko mieste ir rinkosi dirbti iš namų. Joninių savaitgalio vandens suvartojimo duomenys taip pat rodo, kad atostogaujančių nebuvo daug, kiek per Žolinę ar liepos 6-ąją“, - sako V. Matonis.

Vertinant birželio, liepos bei rugpjūčio 1-21 dienų duomenis, vandens vartojimas Vilniuje išaugo iki 8,7 mln. kubinių metrų vandens ir buvo 4 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Per visą vasarą pagal vandens suvartojimą labiausiai išsiskyrė pirmoji birželio savaitė - dėl šalį užklupusios sausros buvo gausiau laistomi augalai, daržai ir sodai. Jos metu vandens suvartota iki 10 proc. daugiau negu įprastai.

Galėdami patiekti aukštos kokybės geriamąjį vandenį iš čiaupo, jaučiame atsakomybę pakviesti gyventojus  keisti savo įpročius ir rinktis tvariai.

„Nepaisant netipiškai sausų orų, visą vasarą vandenį Vilniuje tiekėme sklandžiai ir nesusidūrėme su problemomis, kurios kamavo didelę dalį Europos vandens tiekėjų dėl vandens išteklių sumažėjimo. Sostinėje ir aplink ją turime didelius geriamojo vandens klodus ir visas reikiamas priemones jam išgauti ir patiekti gyventojams į namus, biurus ir lauko gertuves. Tačiau norime atkreipti dėmesį į kitą aspektą – galėdami patiekti aukštos kokybės geriamąjį vandenį iš čiaupo, jaučiame atsakomybę pakviesti gyventojus  keisti savo įpročius ir rinktis tvariai – mažinti vandens plastikiniuose buteliuose vartojimą, nes tokį kelią renkasi tos šalys, kuriose nėra galimybės gerti vandens iš čiaupo“, – sakė V. Matonis.

Dar tikslesni duomenys apie vandens vartojimą – per artimiausius metus

Pasak V. Matonio, per artimiausius metus bendrovė turės dar tikslesnius duomenis apie vandens vartojimo tendencijas, kurie atkeliaus iš šiuo metu Vilniuje intensyviai diegiamų nuotolinių skaitmeninių vandens skaitiklių. Jų duomenys padės integruoti robotizuotus sprendimus tinkle ir išmaniau valdyti tiek vandentiekio, tiek nuotekų tinklus ir taupyti lėšas, o gyventojams bus patogu, nes nebereikės deklaruoti suvartojamo vandens kiekių.

Kaip ketvirtadienį pranešė bendrovė, kampanijos metu ją palaikantys maitinimo paslaugas teikiantys verslai savo klientus kvies nemokamai pasivaišinti stikline vandens iš čiaupo, o „Vilniaus vandenys“ kiekvienai prie kampanijos prisijungusiai kavinei ar restoranui kompensuos po 2 kubinius metrus vandens.

„Didžiuojamės, jog prieš porą metų mūsų įmonės parodyta lyderystė gyventojų, verslų atstovų ir kitų miestų kolegų buvo sutikta su stipriu palaikymu. Po trejų metų ši kampanija jau tapo tradicija, taigi, nors kasmet ją papildome naujomis, gyventojų dėmesį atkreipiančiomis, iniciatyvomis, pagrindiniai jos tikslai išlieka tie patys: paskatinti gyventojus gerti sveiką, sąlyčio su plastiku neturėjusį vandenį ir tausoti aplinką, kuri mus supa“, – pranešime cituojamas bendrovės „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Saulius Savickas.

Pernai prie šios iniciatyvos prisijungė aštuonios vandentvarkos paslaugas teikiančios įmonės ir 80 įvairių verslų. Tikimasi, jog šiais metais prisijungusių prie kampanijos skaičius bus dar didesnis.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pabrėžia, kad šie metai ypatingi sostinei minint 700 metų jubiliejų, čia vykstančiuose renginiuose tikimasi sulaukti daug svečių iš kitų Lietuvos miestų ir užsienio.

„Pavaišinti atvykusius vienu iš mūsų miesto turtų, nemokama stikline Vilniaus vandens iš čiaupo – sąmoningo ir gamtai draugiško miesto ženklas. Kviečiu jungtis prie kampanijos ir suteikti progą vilniečiams ir miesto svečiams atsigaivinti kokybišku, sveiku ir skaniu vandeniu iš čiaupo“, – pranešime cituojamas meras.

„Vilniaus vandenų“ vadovo teigimu, šiais metais vandens kampanijai buvo pasirinkta Vilniaus gimtadienio tema, todėl dalis iniciatyvų taps sveikinimu miestui.

Daugiau lauko gertuvių, atvers vandens saugyklą

Viena svarbiausių – šiuo metu remontuojamos Liepkalnio vandens saugyklos atvėrimas visuomenei.

„Vilniaus vandenys“ šiltuoju metų sezonu sostinės gyventojus ir miesto svečius ragina rinktis tvarius sprendimus ir atsigaivinti vandeniu plėsdami viešose miesto vietose įrengtų lauko gertuvių tinklą. Šiuo metu Vilniuje yra įrengta 31 lauko gertuvė, o vasarai įsibėgėjant jų skaičių planuojama padidinti dar bent penkiomis naujomis lauko gertuvėmis.

Pasak bendrovės, Vilniuje vanduo yra tiekiamas iš požeminių gręžinių, kuriuose vanduo apsaugotas nuo išorinės, cheminės ir mikrobiologinės taršos. Požeminio vandens atsargomis gali pasigirti tik maža dalis pasaulio šalių.

Siekiant užtikrinti tinkamą vandens kokybę bendrovė „Vilniaus vandenys“ vykdo įvairius vandens tyrimus. 2022 metais bendrovės vandens laboratorijoje iš viso buvo atlikta 22,5 tūkst. tyrimų, o jai priklausančiose vandenvietėse tirti 42 vandens kokybės rodikliai.

Informaciją, iš kurios bendrovės vandenvietės klientus pasiekia geriamasis vanduo bei kokie yra jo mikrobiologiniai, cheminiai ir jutiminiai parametrai galima rasti „Vilniaus vandenų“ internetinėje svetainėje.

Verslai ar vandentvarkos įmonės, norinčios prisijungti prie „Vilniaus vandenų“ kampanijos, skatinančios gerti vandenį iš čiaupo ir mažinti plastiko sunaudojimą, prisijungimo užklausą gali užpildyti kampanijos svetainėje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas kovo 8 dieną patenkino „Vilniaus vandenų“ skundą ir nusprendė, kad Aplinkos apsaugos departamento skirta bauda yra nepagrįsta. Teismo vertinimu, ne „Vilniaus vandenys“ turi tikrinti ir prižiūrėti įmonę „Ecso“, kurios atliekas  „Vilniaus vandenys“ apdoroja, o aplinkos apsaugos ir kitų institucijų pareigūnai, BNS pranešė teismas.

„Nutarimas (Aplinkos apsaugos departamento – BNS) iš esmės yra nemotyvuotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (bauda) nėra motyvuotos“, – rašoma nutartyje.

Anot jos, „Vilniaus vandenys“ kaip viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas Vilniaus mieste tvarko nuotekas, tačiau ne atliekas.

„Departamento pareiga yra užtikrinti, kad plastiko atliekos būtų šalinamos teisės aktų nustatyta tvarka, o ne pažeidžiant nuotekų šalinimo reglamento reikalavimus jos būtų išleidžiamos į nuotekyną, kuris yra nepritaikytas jų perdirbimui, nes kaip jau minėta nuotekos yra valomos nuo teršalų, o ne nuo atliekų“, – nurodė teismas.

Anot jo, „Vilniaus vandenys“ nustatę, kad į jų valyklą patenka plastiko atliekų, ėmėsi visų priemonių, kad pažeidimas būtų panaikintas.

2020 metų sausį „Vilniaus vandenys“ informavo Aplinkos apsaugos departamentą apie taršą plastiku iš sostinės įmonės „Ecso“, nutraukė jų priėmimą bei kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Tačiau departamentas teigė, kad įmonė būdama atsakinga už priimtų nuotekų tvarkymą neužtikrino tinkamos jų kontrolės bei skyrė baudą „Vilniaus vandenims“. Anot departamento, gamtai padaryta žala siekė 82,7 tūkst. eurų.

Teismo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) penktadienį pranešė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas lapkričio 3-iąją atmetė „Vilniaus vandenų“ skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti departamento sprendimą bendrovei priskaičiuoti 3 mln. eurų už taršą be leidimo.

„Įmonė apeliaciniame skunde teigė, kad už pažeidimus atsakingas AAD ir Aplinkos apsaugos agentūra, nes jos pačios turėjo nurodyti įmonei pasikeisti taršos leidimus“, – teigiama pranešime.

Anot jo, teismas konstatavo, jog įmonė sąmoningai neapskaitė ir nedeklaravo teršalų ir taip juos nuslėpė.

AAD teigimu, bendrovės valdomos Vilniaus, Šalčininkų ir Nemenčinės nuotekų valyklos 2014–2018 metais be privalomo taršos leidimo kartu su nuotekomis išleido ftalato ir fenolių, jų nedeklaravo, todėl jai apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu.

Iš pradžių departamentas suskaičiavo, kad „Vilniaus vandenys“ turėtų sumokėti 7,6 mln. eurų mokestį, bet pirmosios instancijos teismas jį sumažino iki 3 mln. eurų.

Jau užbaigtame pirmajame išmanaus vandentiekio diegimo etape „Vilniaus vandenys“ išmaniuosius skaitiklius įrengė šuliniuose ir daugiabučių namų įvaduose. Iš viso bendrovė Vilniuje įdiegė daugiau nei 8000 išmaniųjų skaitiklių. Kitą projekto etapą, kai išmanieji apskaitos prietaisai bus diegiami gyventojų butuose, „Vilniaus vandenys“ planuoja pradėti dar šių metų pabaigoje.

„Teisingi, tikslūs, automatiškai renkami duomenys yra žingsnis tiek link geresnės vartotojų patirties, tiek efektyvesnės įmonės veiklos. Ir nors skaitmenizacijos nauda yra nenuginčijama, tai yra pirmasis tokio masto projektas Baltijos šalių ir Lenkijos regione. Tad šį projektą vystome ne tik turėdami tikslą gerinti paslaugų kokybę, bet ir norėdami paskatinti pokyčius kitose Lietuvos ir viso regiono organizacijose“, – sakė Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Išmanusis vandentiekis yra vienas iš „Vilniaus vandenų“ įgyvendinamų skaitmenizacijos projektų.

Kurdami išmanųjį vandentiekį siekiame ne tik modernizuoti, bet ir efektyvinti veiklą. Projektas leis išvengti nedrausmingai vykdomos apskaitos ir vandens nuostolių, patiriamų avarijų metu.

„Kurdami išmanųjį vandentiekį siekiame ne tik modernizuoti, bet ir efektyvinti veiklą. Projektas leis išvengti nedrausmingai vykdomos apskaitos ir vandens nuostolių, patiriamų avarijų metu. Skaičiuojame, kad įgyvendinus projektą per metus mums pavyks sutaupyti arba išvengti nuostolių už daugiau nei 1 mln. eurų. Dar didesnius sutaupymus pasieksime atsisakę kas mėnesį vykdomų skaitiklių rodmenų patikrų. Sutaupytas lėšas galėsime investuoti į vandentiekio tinklo plėtrą ir nusidėvėjusių vamzdynų atnaujinimą“, – pranešime cituojamas bendrovės „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Saulius Savickas.

Pasak jo, išmaniojo vandentiekio projektas padės ne tik identifikuoti neteisėtus prisijungimus prie vandens tiekimo tinklų, nustatyti ir greičiau lokalizuoti avarijas, bet ir ženkliai prisidės taupant vandens išteklius, palengvins gyventojų kasdienybę, prisidės prie spartesnės Vilniaus miesto skaitmenizavimosi pažangos.

Diegiant išmaniuosius apskaitos prietaisus šuliniuose ir daugiabučių pastatų įvaduose, „Bitė Lietuva“ pirmoji Baltijos šalyse įdiegė realiai veikiančią siaurajuosčio daiktų interneto (NB-IoT) technologiją.

Išmanaus vandentiekio projektą galutinai užbaigti planuojama iki 2030 metų, tada išmanieji skaitikliai turėtų visiškai pakeisti įprastinius, o jų bendras skaičius tiek šuliniuose, daugiabučių namų įvaduose, tiek gyventojų butuose turėtų pasiekti 350 000 vnt. Išmanaus vandentiekio projektui iki jo pabaigos, 2030-ųjų metų, bendrovė „Vilniaus vandenys“ skirs 27 mln. eurų investicijų, iki šiol šiam projektui įgyvendinti jau skirta kiek daugiau nei 2 mln. eurų.

Pernai „Vilniaus vandenys“ investicijoms skyrė daugiau kaip 30,6 mln. eurų.

Vokietijoje žiūrovų prizu apdovanotas ir šiemet „Kino pavasaryje“ pristatytas vaidybinis filmas bus rodomas rugpjūčio 2 d. 19 val. Teatro aikštėje Klaipėdoje.

Pasak kino festivalio „Kino pavasaris“ programos sudarytojos Dovilės Grigaliūnaitės, filmo „Viskas bus kitaip“ herojai gyvena ateityje – 2054-aisiais metais, tačiau pats filmas kalba apie mūsų laikus ir kas atsitiks ateityje su mūsų planeta ir jos biologine įvairove, jeigu mes nieko nekeisime. Filmo autoriai savo kūrinį vadina dokumentine pasaka. Tai yra vaidybinis filmas, turintis ir mokslinės fantastikos, ir animacijos, ir dokumentikos elementų.

„Tai nėra tipinis būdas kalbėti apie aplinkosaugą kine. Tačiau kartais, norint iškelti į viešumą sudėtingus klausimus ir atkreipti dėmesį į problemas, prieš kurias užsimerkiama, reikia ieškoti neįprastų būdų, drąsių kelių. Tik taip bus pasiekta žmonių sąmonė. Šis filmas yra šauksmas, skatinantis atsibusti, tačiau tuo pačiu metu ir įtraukianti kinematografinė kelionė po nuostabią gamtą, leidžianti susipažinti su įvairiais jos gyventojais. Filmo herojai gyvena ateityje ir kreipiasi į mus, kad atkreiptume dėmesį į spartėjantį gyvūnų ir augalų rūšių nykimą, galbūt jau netolimoje ateityje žmonės bus vieninteliai gyvūnai žemėje. Ir dėl to kalti bus patys“, – apie filmą kalba D. Grigaliūnaitė ir priduria, kad šis filmas gali įkvėpti imtis veiksmų ir įvertinti tai, ką turime dabar.

„Kino pavasario“ programos sudarytoja įsitikinusi, kad šis filmas yra skirtas plačiai auditorijai, tad į jį rekomenduojame atvykti ir šeimoms su paaugliais vaikais ir po peržiūros visiems kartu pasikalbėti apie filmo idėjas, kas šiuo metu vyksta mūsų planetoje ir kaip kiekvienas galėtume prisidėti, kad sustabdytume tokį spartų bioįvairovės nykimą.

„Vilniaus vandenys“ nacionalinės kampanijos „Vanduo – gyvenimas. Dalinkis!“ metu kviečia mėgautis patiems ir su kitais dalintis tuo, ką turime geriausio – gerti vandenį iš čiaupo ir atsisakyti vandens plastikiniuose buteliuose.

„Plastiko naudojimas yra vienas didžiausių šiandienos pasaulio rūpesčių. Jam suirti reikia maždaug 200–500 metų, o į vandenynus patenkančios jo atliekos kasmet pražudo apie milijoną jūros gyventojų. Kiekvienas žmogus per gyvenimą suvalgo apie 20 kilogramų įvairaus plastiko. Vienas paprasčiausių būdų sumažinti plastiko naudojimą – gerti sveiką ir skanų vandenį iš čiaupo ir taip prisidėti prie mūsų planetos saugojimo. Atrodo, kad tai labai mažai, tačiau daug žmonių, darančių mažus dalykus, gali tapti labai stipria jėga“, – sako bendrovės „Vilniaus vandenys“ vadovas Saulius Savickas.

Filmų po atviru dangumi metu visi žiūrovai vaišinami įvairiais ingredientais pagardintu vandeniu iš čiaupo. Lietuvoje iš čiaupo tekantis vanduo yra itin aukštos kokybės. Mūsų šalis yra viena iš nedaugelio Europoje, kurioje vanduo tiekiamas iš švarių požeminio vandens šaltinių. Pastarieji daug geriau apsaugoti nuo taršos nei atviri vandenys.

Gyvenantiems butuose, įmonės paslaugos nuo rugpjūčio kainuos 1,2 euro už kubinį metrą (be PVM) – 10,1 proc. daugiau nei dabar. Su PMV tarifas sieks 1,45 euro už kubinį metrą. Gyvenantieji individualiuose namuose už kubinį metrą mokės 1,18 euro be PVM, arba 1,43 euro su PVM – taip pat dešimtadaliu daugiau.

Įmonėms geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina didės 9,7 proc. iki 1,24 euro (be PVM) už kubinį metrą arba 1,50 euro (su PVM) už kubinį metrą.

Švenčionių rajono, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybių taryboms per 30 dienų nenustačius „Vilniaus vandenų“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) birželio 30 dieną kainas nustatė vienašališkai.

„Vilniaus vandenys“ yra septinta įmonė, kuriai šiemet VERT vienašališkai nustatė paslaugų kainas.

Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą savivaldybių tarybos per 30 dienų nuo VERT suderinimo privalo patvirtinti paslaugų kainas. To nepadarius, VERT gali kainas nustatyti vienašališkai.

Savivaldybių tarybos gali patvirtinti ir kitokias kainas nei suderino VERT, tačiau tokiu atveju turi būti nurodoma, kaip įmonei bus padengiamos būtinosios sąnaudos.