Čia bus pristatytos 191 šalys ir nesuskaičiuojami kiekiai inovacijų, technologinių, meninių, maisto pramonės pasiekimų. Kartu su Lietuvos delegacija šiemet į parodą keliauja ir „Vilnius City Opera“ (VCO) su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, būtent jie spalio 22 d. parodoje surengs net septynis pasirodymus, kuriuos vainikuos didžiulis trijų dalių Gala koncertas 7 tūkstančius žiūrovų talpinančioje erdvėje. Programoje skambės ir klasikinė muzika, ir elektronikos eksperimentai – būtent jie menininkams atvėrė duris į parodą ir net leis pirmą kartą istorijoje mūsų šaliai sudalyvauti Europos dienos programoje.

„Šiemet švenčiamas profesionalaus operos teatro Lietuvoje 100-metis tapo puikiu atskaitomuoju tašku, siekiant apžvelgti šio žanro praeitį ir ateitį. Paskutiniuosius dešimt metų su VCO ir LVSO stūmėme kartelę vis aukštyn, siekėme naujų formų, kuomet klasikinė muzika modifikavosi į alternatyvią. Be to, pripažinkime, jog tokiai mažai mūsų šaliai turėti tokį didelį skaičių tarptautinių pripažintų operos žvaigždžių yra didelis ir stebuklingas pasiekimas. Tad dalyvavimas Dubajuje tapo galimybe peržvelgti ir mūsų šalies operos kelionę, parodant, kokią įvairovę gali sukurti vienas jungtinis kolektyvas, kaip VCO ir LVSO, kiek skirtingų dalykų galima nuveikti bendradarbiaujant ir kaip vienas muzikinis darinys gali skaidytis į daugelį kitų bei kurti naujas formas“, – pasakojo VCO meno vadovė Dalia Ibelhauptaitė.

D. Matvejevo nuotr.

VCO ir LVSO programą Pasaulinėje parodoje sudarys ir virtuoziškiausios operos arijos, klasikinės muzikos kūriniai, diriguojami Gintaro Rinkevičiaus, ir alternatyvūs elektroninės muzikos projektai, kuriuos karūnuos „e-Carmen“ ir „Ten Walls Symphony“, sukurta su pasaulyje žinomu muzikos prodiuseriu Marijumi Adomaičiu („Ten Walls“). Kaip ir solistai, taip ir orkestras, programos metu atlikdami skirtingų stilių (klasikinio, populiaraus, džiazo, elektronikos) kūrinius, gros tiek pilna sudėtimi, tiek ir skils į styginių kvartetą grojant M. K. Čiurlionio kūrybą, pučiamųjų kvintetą. Taip pat bus ir solinis pianisto Justo Čeponio pasirodymas. Dubajus išgirs vieno ryškiausių lietuvių boso – baritono Almo Švilpos ir mecosoprano Ievos Prudnikovaitės balsus. Abu solistai daug dirba, yra pripažinti tarptautinėse scenose. Prie jų, sekant geriausiomis „bohemiečių“ tradicijomis, prisijungs ir jauni, tačiau užsienio scenose jau pažinti vardai: Lina Dambrauskaitė, Romanas Kudriašovas ir kt. Visuose pasirodymuose solistai vilkės Juozo Statkevičiaus kurtais spektaklių kostiumais.

Jau 170 metų vykstanti Pasaulinė paroda – didžiausias tokio tipo renginys, sutraukiantis visų planetos šalių ryškiausius atstovus, kas dvejus metus pristatančius reikšmingiausius savo pasiekimus vis kitoje šalyje. Nuo pirmųjų parodų pagrindinis dėmesys buvo skiriamas technologinėms naujovėms, pasiekimams, skatinantiems progresą, – renginio siekiai nuolat siejosi su ateities vizijomis ir tautų bendradarbiavimu jas kuriant. Čia vyko pirmoji gyva TV transliacija, buvo eksponuota dar tik pradėta gaminti žymiosios Laisvės statulos galva, o 1889 m. Paryžiuje vykusios parodos svečių pasitikimui pastatytą Eifelio bokštą žinome iki šiandien ir kiekvienas.

D. Matvejevo nuotr.

Įžengus į 21 a. parodos rengėjai daug dėmesio ėmė skirti kultūrinei programai. Pasaulio lyderių suvokimas apie kultūrą keičiasi, šiandien ji matoma, kaip žmones vienijanti, į inovacijas ir jų panaudojimą meno vardan linkusi institucija, dažnai sąmoninga ir atvira planetos tausojimui bei įnešanti ženklų finansinį indėlį į šalies biudžetą. Ne veltui didelis dėmesys kultūrinei programai šiemet skiriamas ir pirmą kartą Artimuosiuose Rytuose, Dubajuje (JAE) rengiamai, iš 2020 dėl pandemijos nukeltai Parodai. Jos tema šiemet – „Minčių jungtys ir ateities kūrimas“ per tvarumą, mobilumą ir galimybes. Būtent čia puikiai įsiliejo „Vilnius City Operos“ ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro elektroniniai muzikos projektai.

„Norime pristatyti ir mūsų evoliuciją, juk šiemet skaičiuojame savo penkioliktąjį sezoną, į kurį įžengėme su vasarą pratęstais su MO muziejumi rengtos parodos „Iš tos operos“ renginiais Klaipėdoje bei jau legendiniu tapusiu mūsų „Bohemos“ pastatymu Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatre. Šį kartą visam pasauliui parodysime, kokia plati yra mūsų kūryba. Džiaugiamės pirmąja tokia galimybe atstovauti Lietuvai kaip kolektyvui, nes iki šiol mūsų vardą skleidė individualūs solistų pasirodymai, nors ir pačiose didžiausiose pasaulio scenose. Tai mums – didžiulis įvertinimas. Vienas mano didžiausių asmeninių pasididžiavimų yra tai, jog net du mūsų elektroniniai kūriniai yra atrinkti dalyvauti Expo Europos dienoje. Būsime vienintelė šalis, pasirodysianti daugiau nei vieną kartą. Trupė iš Italijos specialiai kuria choreografinį pasirodymą pagal mūsų „e-Carmen“ ištrauką, tad tai – kompleksinis darbas pasauliniame mastelyje“, – džiaugėsi D. Ibelhauptaitė.

Tačiau kaip pati režisierė, šiuo metu gyvenanti Los Andžele ir dirbanti jau ties dviem Holivudo projektais, spėja rengtis tokiam įvykiui? „Labai džiaugiuosi, jog man negalint išvykti iš JAV į Europą, Lietuvoje profesionaliu programos parengimu rūpinasi buvęs ilgametis mano asistentas, o dabar – ir operos režisierius Gediminas Šeduikis. Šiuo metu Los Andžele su Paramount studija ką tik baigėme pirmas dvi iš dešimties serialo „Offer“ dalių apie legendinio „Krikštatėvio“ sukūrimą. Taip pat su Dexteriu ruošiame ir kitą darbą – filmą „Ghosted“, kurio filmavimai vyks Naujajame Meksike ir Vašingtone. Tad šis metas įtemptas, daugybė kelionių tarp lokacijų, aktorių atrankos... Bet labai džiaugiuosi, kad visi susitiksim „Expo Dubai“, kur atstovausime savo šaliai. Tikiu, kad spalio 22 d., švęsdami Nacionalinę Lietuvos dieną Dubajuje, tuo pačiu pažymėsime ir tai, kad esame maža, bet reikšminga plataus pasaulio dalis, apjungianti talentus, mintis ir pastangas, kurianti ne tik operos, muzikos, bet ir visos kultūros ateities audinį.“

VCO tampa didžiulės Lietuvos klasikinio ir šiuolaikinio meno organizacijų Vasaros sezono iniciatyvos dalimi, kuria siekiama po sunkaus karantino laiko sugrąžinti kultūros renginius visuomenei. VCO spektakliai vyks vienoje įspūdingiausių Vilniaus vietų – Didžiajame Vilniaus universiteto kieme.

„Simboliška, kad po bemaž keturių ilgų išbandymo mėnesių, būtent čia, Vilniuje, aš vėl lipsiu į sceną! Verta padėkoti tiek Lietuvos vyriausybei, tiek Vilniaus savivaldybei už suteiktą galimybę mums, menininkams, vėl pasimatyti su savo žiūrovais. Lietuva vėl nuostabiai suskambės Europoje, kaip viena iš nedaugelio valstybių, skatinanti dialogą tarp meno ir jo mylėtojų. Tik kultūringoje valstybėje įmanomi pozityvūs pokyčiai. Pasibaigus karantinui, sumažėjus medikų krūviui gydant žmonių kūnus, ateina mūsų metas stotis į fronto linijas ir gydyti žmonių sielas! Nuoširdžiai visus kviečiu ir lauksiu jūsų VCO „Fausto“ spektakliuose, kurie taps tikra puota akims bei ausims! Laikas švęsti!“, – mintimis apie sugrįžtančius paskutiniuosius „Fausto“ spektaklius dalijasi E. Montvidas.

Visi jau įsigyti bilietai į spektaklius galioja, tereikia atidžiai peržvelgti tikslias datas:

„Faustas“

04.23 – turėjusio vykti spektaklio bilietai galioja 07.26

04.25 – turėjusio vykti spektaklio bilietai galioja 07.27

04.26 – turėjusio vykti spektaklio bilietai galioja 07.28

„Pikų dama“

03.19 – turėjusio vykti spektaklio bilietai galioja 08.13

03.20 – turėjusio vykti spektaklio bilietai galioja 08.14

03.21 – turėjusio vykti spektaklio bilietai galioja 08.16

03.22 - turėjusio vykti spektaklio bilietai galioja 08.17

Spektaklių pradžia – 19.30 val.

Mes vieni kitiems perduodame energiją, įkvėpimą ir tą bendrumo ir vieningo kvėpavimo jausmą išgirdus ypatingą muzikinę frazę ar pamačius įspūdingą kostiumą.

„Vilnius City Operą“ pandemija įstūmė į labai gilią finansinę duobę – kovo mėnesio „Pikų Damos“ spektakliai buvo visiškai paruošti: atskridę solistai, surepetavę choro ir orkestro kolektyvai, atvežtos dekoracijos ir kostiumai. Sustabdytas tokio dydžio projektas akimirksniu patyrė didžiulius nuostolius. Scenos neišvydo ir balandžio mėnesio „Faustas“. Iš viso teko nuimti net aštuonis operų spektaklius. Dabar kasdien gyvename vienintele viltimi, kad mūsų publika liks ištikima, jiems tiks Vasaros sezono renginių datos ir mes vėl susitiksime. Bilietų grąžinimo atveju būtų sunku tęsti veiklą. Todėl visų labai lauksime ateinant, o tų, kas atvykti negali, labai prašome apsvarstyti galimybę mus paremti negrąžinant bilieto“, – situaciją komentavo režisierė Dalia Ibelhauptaitė.

Neatsiradus galimybei apsilankyti spektakliuose vasaros datomis, bilietus žiūrovai grąžinti galės tiketa.lt kasose birželio 22–liepos 10 dienomis. Pasibaigus šiam terminui, bilietai nebebus grąžinami. Tuo tarpu bilietų neturintiems nereikėtų nuliūsti – jų dar yra.

Įvertinusi Vasaros sezono projekto svarbą ir vertę, aukščiausios meninės kokybės Vasaros renginių ciklą remia Vilniaus miesto savivaldybė, įrengdama specialią sceną su kokybiška vaizdo, garso ir apšvietimo įranga, taip suteikdama galimybę dirbti. „Nepaprastai džiaugiamės galimybe grąžinti mūsų spektaklius į sceną. Tik tuomet, kai kažko gyvenime netenki, supranti, kaip tai yra svarbu. Opera yra gyvas organizmas, todėl solistui nedainuoti, spektakliui nesusitikti su savo žiūrovu yra tolygu mirčiai. Mes vieni kitiems perduodame energiją, įkvėpimą ir tą bendrumo ir vieningo kvėpavimo jausmą išgirdus ypatingą muzikinę frazę ar pamačius įspūdingą kostiumą. Jokie skaitmeniniai darbai negali pakeisti to bendro širdžių virpėjimo“, – skelbiama VCO kolektyvo pranešime.

„Vilnius City Opera“ su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, vadovaujamu maestro Gintaro Rinkevičiaus, kovo 27-29 dienomis kviečia pasinerti į Giacomo Puccini operos „Toska“ aistras ir būti pirmiesiems, kurie pamatys Merūną, atliekantį šį tenorų profesiniam Olimpui priklausantį vaidmenį. Vieną ryškiausių savo spektaklių „bohemiečiai“ šįsyk pristatys naujoje erdvėje – Vilniaus koncertų salėje “Compensa”.

„Subtilus Merūno balso grožis, tembro spalva ir melodika yra tiesiog ideali Puccini muzikai, todėl nėra abejonių, kad jis bus absoliutus šio pastatymo „vinis“, o šis vaidmuo bus vienas svarbiausių jo repertuare daugelyje Europos scenų. Tikiuosi, kad tai bus naujo etapo pradžia, kur savo nuostabų lyriškumą jis papildys dramatinėmis detalėmis. Džiaugiuosi, kad jis pasirinko būtent mus šiam debiutui, juk pirmas vaidmens paruošimas – kaip pirma meilė, jos niekada neužmiršti“, – įspūdžiais dalijasi spektaklio režisierė Dalia Ibelhauptaitė.

Toskos vaidmeniu grįžta dar per premjeras Vilniuje 2016-aisiais žiūrovus ir muzikos žinovus sužavėjusi talentinga gruzinų kilmės solistė Svetlana Kasyan, per pastaruosius porą metų tapusi geidžiamiausia Toska Romos, Venecijos, Varšuvos, Šveicarijos ir Suomijos operos scenose. Beje, Svetlana buvo jauniausia solistė, šiuo vaidmeniu debiutavusi vos 25-erių, būdama trečiame kurse, ir ne bet kur, o vienoje pagrindinių operos pasaulio scenų – Maskvos Didžiajame teatre.

Subtilus Merūno balso grožis, tembro spalva ir melodika yra tiesiog ideali Puccini muzikai, todėl nėra abejonių, kad jis bus absoliutus šio pastatymo „vinis“.

Naujoje salėje su atsinaujinusiu solistų sąstatu Dalia Ibelhauptaitė žiūrovus perkels į Antrojo pasaulinio karo draskomą ir teroro ideologija persunktą atmosferą 1940-ųjų Italijoje. Tai laikai, kuomet galingi paskelbiami teisiais, o nekalti – kaltais, kitaip mąstantis patenka į politinio teroro girnas, o bet kokia individualybė, emocija ar mintis, neatitinkanti „karo laimėtojo“ filosofijos, yra sunaikinama. Bene pusė operos veiksmo įvyksta bažnyčioje, tik niekas neateina ten melstis, o ieško prieglobsčio. Operoje gvildenamos temos, anot režisierės, aktualios visais laikais. „Mane neramina klausimas: ką pirmiausia paaukotum tuomet, kai pagrindinis tave persekiojančių siekis yra sunaikinti tavo asmenybę? Jautri meno ir politikos jėgų tema „Toskoje“ – ypač svarbi, skaudžiai primenanti, jog kultūra visuomet buvo vienas iš pagrindinių valdžios įrankių, naudojamas tuomet, kada „reikia“ ir kaip „patinka“, o ryškių menininkų įtraukimas į politiką – masalas liaudžiai. O, kaip žinia, kiekvienai valdžiai menas yra priimtiniausias tuomet, kai yra „saugus“, todėl tuos, kurie ne pakeliui, reik sunaikinti. Politinio teroro girnos sunaikino milijonus žmonių. O „Toskoje“ yra tiesiog atominis užtaisas – meilė ir politika! Jų susidūrimas turi fatališkas pasekmes“, – sako Dalia Ibelhauptaitė.

Tamsaus diktatoriaus Skarpijos portretą vėl kurs Vokietijoje gyvenantis Almas Švilpa, drąsiai galintis didžiuotis būdamas įtaigiausiu mefistofeliškų personažu atlikėju „bohemiečių“ scenoje. Jo kuriamo šiurpą ir pasibaisėjimą keliančio Skarpijos vidinei jėgai ir manipuliacinėms galioms nepajėgia atsispirti niekas. Kartu su Almu Švilpa Skarpijos vaidmenį atliks ir Latvijos baritonas Janis Apeinis, kurie pakeis Kostą Smoriginą, išvykstantį į Stokholmą bei Londoną koncertams su Stokholmo filharmonijos ir BBC simfoniniais orkestrais.

Dar keliomis staigmenomis taps jau kelerius metus Lietuvoje negyvenančio ir savo operinį talentą Anglijoje gludinančio baritono Romano Kudriašovo atliekamas Zakristijonas ir jauno boso Kšyštofo Bondarenkos debiutas Andželočio vaidmenyje.

Fašistinės Italijos atmosferą režisierei padeda kurti scenografas Marijus Jacovskis, kostiumų dizaineris iš Jungtinės Karalystės Jon Morrell ir šviesų dizaineris Eugenijus Sabaliauskas. Jon Morrell yra atskleidęs, jog jis įkvėpimo sėmėsi ne tik iš to meto kino žvaigždžių nuotraukų, bet ir Niujorko mafijos bosų įvaizdžių. Todėl vizualių kinematografiškų įspūdžių ir nuostabių melodijų tikrai nepritrūks!

Namuose, kuriuose išgyventa daugybė gražių akimirkų, susirinko pirmieji įkūrėjai: trupės įkvėpėja Dalia Ibelhauptaitė, maestro Gintaras Rinkevičius, kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius bei operos solistai Asmik Grigorian, Edgaras Montvidas ir Laimonas Pautienius.

Kitokia pradžia

Didžiausiomis VCO sezono naujienomis tapo vasario premjera "Pikų dama", po penkerių metų pertraukos sugrąžinanti ne tik J.Statkevičiaus kostiumų išmonę, bet ir Zalcburge triumfavusią A.Grigorian, taip pat daug kam dar negirdėta žinia: VCO spektakliai priversti keltis iš Kongresų rūmų salės. "Pikų dama" bus paskutiniai pasirodymai šioje scenoje.

Ilgus metus kovoję su spektakliams nepritaikytomis Kongresų rūmų patalpomis, VCO kūrėjai jau buvo spėję jas savaip pažaboti, tačiau likimas trupei ir toliau sukuria naujų iššūkių.

"Čia praėjo dvylika metų ir iš visiškos alternatyvos tapome užtikrintu savo srities lyderiu, o su mumis dainuojantys solistai užkariavo didžiąsias pasaulio scenas. Vienintelis iki šiol nekintantis dėmuo buvo ši salė, su kasmet vis labiau kylančiu parketu, žiauriai nudilusiomis salės kėdėmis, nuo karščio alpstančiais žiūrovais ir neegzistuojančiais užkulisiais", – prisiminė D.Ibelhauptaitė.

Tačiau sykiu tai buvo vieta, kur išaugo ir etapinius vaidmenis sukūrė aukščiausio profesionalumo solistų karta, kurių pėdomis šiandien eina jaunimas. "Gaila, kad žmonės auga, o pastatai – ne. Gaila, kad per daugiau nei dešimtmetį Vilnius taip ir nepastatė naujos daugiafunkcės koncertų salės, jokios teatro salės, o ir netrukus atsidarysiantis Modernaus meno muziejus statytas privačiomis lėšomis. Be didžiulės paramos ir privačių lėšų "Vilnius City Opera" taip pat nebūtų tiek gyvavusi. Šiandien čia atsisveikiname su savo praeitimi ir išsikraustome į visišką nežinią, nes Vilniuje nėra kitos salės, kurioje tilptų virš 1 000 žiūrovų ir akustiškai būtų pritaikyta klasikinei muzikai. O kaip skambės operos ir fantastiški solistų balsai įgarsinimo reikalaujančiose erdvėse – vienas Dievas žino..." – pasakojo D.Ibelhauptaitė.

Nuo 2019 m. kovo "bohemiečiai" jaukinsis "Compensos" koncertų salę, į kurią pirmieji žengs Giacommo Puccini "Toskos" ir Camille Saint-Saenso "Samsono ir Dalilos" atlikėjai.

Neprilygstamasis "Oneginas"

Iki išsikraustymo žiūrovų laukia keli susitikimai su pamėgtais kūriniais. Pirmasis jų – spalio 25–28 d. "Oneginas", o su juo kartu ir Glyndebourne festivalyje neseniai kritikus pakerėjęs Edgaras Montvidas – Lenskis. Spektakliuose taip pat išvysime Vokietijoje dirbantį L.Pautienių, iš Niurnbergo grįšiantį Tadą Girininką, Vupertalyje įsimintinus vaidmenis rengiančią Ievą Prudnikovaitę, charizmatiškuosius Jovitą Vaškevičiūtę, Rafailą Karpį ir daugelį kitų.

Šis Piotro Čaikovskio kūrinys – vienas trupės mylimiausių, ypač laukiamas LNOBT choro, grįžtančio tęsti ilgametės kūrybinės partnerystės. Būtent "Onegine" šis kolektyvas sukūrė įsimintiniausius, kinematografinio detalumo vaidmenis. Be to, čia pasireikšti gali net ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro muzikantai, pirmus du veiksmus su maestro priešakyje vilkintys naminiais rūbais.

Sugrįžimai ir debiutai

Du sezone pasirodysiančius P.Čaikovskio kūrinius jungia dvi šeimyninės linijos. Pirmoji – po penkerių metų pertraukos su "Pikų dama" grįžtantis dizaineris J.Statkevičius. Anuomet "Onegine" kostiumų dizaineris ne tik kūrė naujus apdarus, bet ir išmoningai pritaikė rastus autentiškus sovietmečio apdarus, o premjerose net ir pasirodė scenoje Niujorko mados dizainerio vaidmenyje. Žinoma, šį kartą jo lauks nauji iššūkiai.

Antroji linija – dvigubai šeimyninė. "Pikų dama" į Lietuvą grąžina A.Grigorian, o kartu su ja – ir mamą, primadoną Ireną Milkevičiūtę. "Dainuoti su mama man yra labai didelė laimė. Turiu slaptą svajonę ir tikėjimą, kad Grafienės vaidmuo mamai suteiks naują įkvėpimą kurti naujam repertuarui ir charakteriniams vaidmenims", – vylėsi A.Grigorian.

Būtent "Onegino" premjerose pirmą kartą scenoje vienu metu "sutilpo" trys šios šeimos kartos: I.Milkevičiūtė, A.Grigorian ir jos sūnus Nojus. Ar tai reiškia, jog ir "Pikų damoje" žiūrovų laukia daug siurprizų scenoje? Galbūt. Tačiau gerai žinoma tai, jog prie žavingų damų taip pat prisijungs ir mecosopranas Jurgita Adamonytė bei Brėgenco festivalio publiką šią vasarą žavėjęs Kostas Smoriginas.

"Itin džiaugiamės, kad pasaulines aukštumas pasiekę ištikimi mūsų trupės solistai šiemet sugrįžta kaip niekad gausiai. E.Montvidas pasirodo Lenskio ir Fausto vaidmenyse, Justina Gringytė – "e-Karmen" ir "Daliloje", K.Smoriginas – Tomskis "Pikų damoje", Dagono žynys "Samsone ir Daliloje", o kovą kartu su Merūnu Vitulskiu debiutuos "Toskoje", – pasakojo režisierė.

Mefistofelio vaidmeniui grįžta neseniai Berlyną sužavėjęs Almas Švilpa, o prieš savo pasirodymus Vokietijos sostinėje Margaritos partijai atlikti užsuks ir Vida Miknevičiūtė. Gegužę lauks neeilinė galimybė išgirsti beveik tiesiai iš Metropoliteno operos grįžtantį Kristiano Benedikto Samsoną. "Žinoma, tęsiant tradicijas, spektakliuose netrūks ir jaunų solistų, tarp kurių Edgaro Davidovičiaus rengiamas Lenskis ir Romano Kudriašovo Zakristijonas "Toskoje", bei nuostabių Kauno valstybinio choro artistų, jau ne vienerius metus laikančių VCO pastatymų muzikinį stuburą", – dėstė D.Ibelhauptaitė.

Tapybos įskiepiai

Paskutiniu saldainiuku tapo žinia apie naujus operos kūrėjų ir vizualiųjų menų atstovų projektus, kuriuos "bohemiečiai" tęsia įkvėpti sėkmingos praėjusio sezono draugystės su tapytoju Andriumi Zakarausku.

Jau greitai Vilniaus mieste bus galima išvysti pirmąjį bendradarbiavimą – Ray Bartkaus sukurtus plakatus "Onegino" spektakliams. Kitas išskirtinio braižo kūrėjas ir gyva teatro plakatų legenda – Stasys Eidrigevičius kurs "Pikų damos" afišas.

Spalį atsidarančiame Modernaus meno muziejuje bus galima rasti net kelis VCO inicijuotus darbus: operos kostiumų instaliaciją kurs skulptorius Nerijus Erminas, o muzikinėje ir vizualioje plotmėje, padedant videomenininkui Rimui Sakalauskui, atgis Andriaus Zakarausko paveikslas, dar kartą pakviesiantis tapytoją bei dirigentą Ričardą Šumilą su "bohemiečių" solistais.

Visų neabejingų elektroninei muzikai laukia vienintelį kartą po dvejų metų pertraukos sugrįšianti "e-Karmen".

Ne kiekvienas menininkų kolektyvas šiandien išdrįstų save vadinti šeima – tarptautiniai kontraktai, nuolatinės kelionės, nauji kūriniai artistus įsuka į atrodytų niekuomet nesustojantį verpetą. Visgi charizmatiškieji „bohemiečiai“ sugeba ne tik išlikti kartu, bet ir kasmet plėsti savo šeimyną  – antroji jaunimo karta auga daug gausesnė nei pirmoji.

12-ajam sezonui besirengianti Dalios Ibelhauptaitės bei Gintaro Rinkevičiaus vadovaujama trupė nustebins tiek žiūrovus, tiek ir save pačius, žada „bohemiečiai“. Naujojo sezono planuose – net 6 ryškiausi klasikinės operos kūriniai, į Lietuvą sugrąžinsiantys visą būrį tarptautiniu mastu įvertintų solistų. Tarp jų – A. Grigorian Piotro Čaikovskio „Pikų damos“ premjeroje vasario 20-24 dienomis.

„Lizos vaidmenį „Pikų damoje“ 2009 metais išmokau per dvi su puse valandos, keliaudama iš Vilniaus į Rygą po „Svynio Todo“ pastatymo. Misis Lovet vaidmuo Vilniuje buvo toks sudėtingas, jog jokiam kitam vaidmeniui visai nebeliko laiko, bet tuo metu partijas galėjau mokytis fenomenaliu greičiu – taip smegenis buvo ištreniravęs „Svynis“ ir viskas buvo įmanoma. Nuo tada Lizą dainavau ir Sankt Peterburgo Marijos teatre, ir Rygoje, bet šiandien labai džiaugiuosi galimybe šią partiją paruošti dar kartą, lyg iš naujo įsigilinti į kiekvieną muzikinę ir dramatinę detalę“, – apie kūrybinius iššūkius pasakojo A. Grigorian.

Lizos vaidmenį „Pikų damoje“ 2009 metais išmokau per dvi su puse valandos, keliaudama iš Vilniaus į Rygą po „Svynio Todo“ pastatymo.

Pastarieji metai solistei buvo itin ryškūs, tiek debiutais, tiek ateities planais su La Scalos, Metropoliteno, Paryžiaus operos ir Covent Garden teatrais, bet ir liūdesiu.

Kaip yra prasitarusi pati Asmik, tėvo netektis pakeitė jos požiūrį į karjerą. „Labai daug dalykų permąsčiau, daug pradėjau daryti vardan tėčio. Man pasidarė svarbu dainuoti Metropolitene, Covent Gardene ar La Scaloj, – jam tai būtų svarbu ir todėl aš norėčiau padainuoti teatruose, kuriuose jis dainavo“, – sako A. Grigorian.

„Pikų damoje“ Gehamo Grigoriano atliekamas Hermano vaidmuo buvo jo pasirodymų kulminacija, tad šis kūrinys Asmik tapo itin svarbus.

Be to, ši premjera solistei suteiks retą galimybę vaidinti scenoje su mama,  primadona Irena Milkevičiūte. „Pikų Damos“ premjerose pagrindinius vaidmenis taip pat atliks po dviejų premjerų Londono Covent Gardene grįžtantis Kostas Smoriginas bei Jurgita Adamonytė.

Artėjantį sezoną spalio mėnesį kolektyvas pradės P. Čaikovskio „Oneginu“. Kuriant šį spektaklį dekoracijų, scenografijos ir kostiumų detalės buvo ne tik gaminamos, pirktos iš sendaikčių parduotuvių bei privačių antikvarų ar tiesiog tarp rakandų įdomius daiktus radusių žmonių, bet ir suneštos paties kolektyvo, o vėliau jau Juozo Statkevičiaus kūrybingai pritaikytos scenai.

Spektakliuose išvysime Vokietijoje dirbantį Laimoną Pautienių, Prancūzijoje laurus neseniai nuskynusį Edgarą Montvidą, iš Niurnbergo operos grįžtantį bosą Tada Girininką bei Ievą Prudnikovaitę.

„Ateinančiame sezone rinkomės pastatymus, kurie geriausiai atspindi dabartinę mūsų būseną: esame brandūs, stiprūs ir galime susidoroti su bet kokiais iššūkiais“, – sakė režisierė D. Ibelhauptaitė.

Bene labiausiai apstulbino Saulius Urbonavičius-Samas. Dažniausiai tamsios spalvos švarku ar odine striuke filmavimuose vilkintis grupės BIX lyderis šį kartą atrodė išties neįprastai. Rokeris teisėjo kėdėje sėdėjo pasipuošęs faraono kostiumu. Puikiai nusiteikęs „Lietuvos talentų“ teisėjas pasakojo, kad šį kostiumą išsirinko be D. Ibelhauptaitės palaiminimo. Kuomet Samas lankėsi teatre, režisierė buvo išvykusi į Milaną. „Žinojau, kad mano pasirinkimas pritrenks kolegę“, – juokiasi jis.

Žinau, kad žmonės sakys, jog Ibelhauptaitė išprotėjo, batą ant galvos užsidėjo. Ponai, šis batas ant galvos jau prieš šimtą metų buvo uždėtas, tai istorinė skrybėlė.

Žinomas vyras pasakojo, jog išsirinkti kostiumą buvo itin sunku, mat teatro rūbinėje jų šimtai. „Šou yra šou. Ir jo reikia. Teisėjai nėra mirę, kiekvieną sekmadienį norime surengti nepamirštamą šventę“, – pasakoja teisėjas. Nors atsiranda tokių, kurie stebisi D. Ibelhauptaitės pasirinkimu „Lietuvos talentuose“ pasirodyti pasipuošus teatro kostiumus, S. Urbonavičius-Samas jos sprendimą palaiko. „Mes gatvėje atsisukame į žmogų, kuris atrodo kitaip. Drabužiai visada yra diskusijų objektas. Televizija yra didžiulis teatras. Pirmą kartą aš vilkiu 2000 metų senumo rokerio kostiumą“, – juokėsi BIX lyderis.

D. Ibelhauptaitė „Lietuvos talentuose“ taip pat pasirodė neįprastu kostiumu – jai ant jos galvos puikavosi batas. Jos kostiumas iš operos „Faustas“. Šį kostiumą sukūrė kostiumų dailininkas iš Didžiosios Britanijos Johnas Morellis. I Balsytės ir S. Urbonavičiaus-Samo kostiumus sukūrė garsiausias Lietuvos dizaineris Juozas Statkevičius. Jie yra iš spektaklio „Užburtoji fleita“.

„Jei pažiūrėsite, kaip Vakaruose vyksta tokios laidos, pasaulinio lygio mados namai kaip „Dior“ „Chanel“ atneša savo darbus teisėjams. Teisėjo kėdėje sėdintys profesionalai neturi atrodyti taip, kaip žiūrovai namie ar biure. Tai yra šou, šventė. Man yra labai malonu, kad šie kostiumai žmonėms patinka, „bohemiečiai“ labai didžiuojasi savo kostiumais. Ši Ilonos suknelė galėtų būti vilkima pas karalienę priėmime. Prie šios suknelės yra rankomis prisiūta 3000 sagų, tai šešių savaičių darbas. Tai aukščiausias lygis. Jūs pažiūrėkite, kokia Ilona gražuolė. Lietuviškoji Claudia Schiffer. Žinau, kad žmonės sakys, jog Ibelhauptaitė išprotėjo, batą ant galvos užsidėjo. Ponai, šis batas ant galvos jau prieš šimtą metų buvo uždėtas, tai istorinė skrybėlė“, – sako D. Ibelhauptaitė.

„Lietuvos talentai“ kiekvieną sekmadienį 19.30 val. per TV3!

Tokią patirtį kultūros ir mados renginyje „Margaritos šeštadienis“ moterims dovanoja „Vilnius City Opera“. Prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“ rytoj bus pristatomi įspūdingi kostiumų dizainerių Juozo Statkevičiaus ir Jon Morrell sukurti kostiumai bei aksesuarai iš „bohemiečių“ spektaklių, o visi apsilankę turės galimybę įsiamžinti su labiausiai patikusia skrybėlaite ar kaklo papuošalu ir atminimui gauti profesionalaus fotografo darytą nuotrauką.

„Siekiame, kad kiekviena moteris renginyje pasijustų pakylėta, įkvėpta. Tokia kaip Margarita iš mūsų būsimos premjeros – Ch. Gounod operos „Faustas“, kuri bus pristatyta vasario 15 d. ir taps dešimtmetį mininčių „bohemiečių“ perlu. Ne veltui renginį pavadinome „Margaritos šeštadieniu“, nes kviečiame moteris patirti žemiškų jausmų ir norų šventę“, – sako režisierė Dalia Ibelhauptaitė.

Pirmą kartą vienoje erdvėje bus eksponuojami kultinėmis tapusių operų G. Puccini „Manon Lesko“, V. A. Mocarto „Užburtosios fleitos“ ir G. Verdi „Trubadūro“ aksesuarai, papuošalai, skrybėlės, kostiumų detalės. Daugelis jų ne tik puikavosi ant garsių solistų, pavyzdžiui, Asmik Grigorian, bet ir dalyvavo Juozo Statkevičiaus madu šou, juos dėvėjo pasaulio podiumų korifėjai, pavyzdžiui, Edita Vilkevičiūtė.

„Neribota fantazija, preciziškumas, beprotiška valia iš kiekvieno personažo išgauti subtiliausią detalę ir atvaizduoti ją kostiumuose – tai nerealu”. Taip apie J. Statkevičiaus sceninius kūrinius sako spektaklių režisierė D. Ibelhauptaitė. Pavyzdžiui, seniai svajojęs įkūnyti savo fantazijas ankstyvojo „art deco“ stiliumi J. Statkevičius tai padarė G. Puccini operoje „Manon Lesko“.

„Manon Lesko“ dėvimų skrybėlių kūrimui panaudotos plunksnos iš unikalios specializuotos Paryžiaus parduotuvės. Iš joje dirbančio meistro plunksnas užsisako „McQueen“, „Gucci“ ar „Dior“ mados namai. Šioje parduotuvėje jas įsigijo ir J. Statkevičius. Rankų darbo skrybėles šeštadienį galės pasimatuoti visos šių laikų margaritos. Viena iš unikaliausių skrybelių – legendinė dviejų su puse metro diametro skrybėlė, kuriais uždėti reikia dviejų žmonių pagalbos“,– sako D. Ibelhauptaitė.

Operos „Užburtoji fleita“ papuošalų ir aksesuarų medžiagos atkeliavo iš Londone įsikūrusių indų, afrikiečių parduotuvėlių. Įvairūs sidabriniai ir auksiniai pinigėliai su Egipto ikonografija ir herbais pirkti ne po vieną, o kilogramais. „Užsidėjusios žėrintį galvos papuošalą iš „Užburtosios fleitos“, šiuolaikinės margaritos gali pavirsti ir kleopatromis. Pavyzdžiui, operos finalinio veiksmo karūna sveria net 15 kilogramų“, – šypsosi D. Ibelhauptaitė.

Gotikinė XV a. mada su metalu, raukiniais, egzotiškumu atsiskleis iš spektaklio „Trubadūras“ kostiumių. Aksesuarus šiai „bohemiečių“ operai sukūrė britų kostiumų dizaineris Jon Morrell, už savo sceninius darbus apdovanotas pagrindiniu britų operos apdovanojimu „Olivier“ kaip geriausias metų dizaineris.

„Margaritos šeštadienyje“, kuris vyks PLC „Panorama“, lankytojai galės ne tik iš arčiau pasigrožėti didinga operos materija, bet dalį jos – papuošalus, skrybėles – pasimatuoti ir su ja įsiamžinti.

Specialus režisierės Dalios Ibelhauptaitės vadovaujamos „Vilnius City Opera“ šventinis koncertas, kuriame jaunieji operos solistai atliks nemirtingus kūrinius iš Giuseppe Verdi „Trubadūro“, Giacomo Puccini „Toskos“ ir kitų žymiausių pasaulio operų, pradės kultūrą ir madą apjungiantį renginių ciklą bei žymės naujų rudens-žiemos kolekcijų pradžią.

„Mes visada vertiname ir didelį dėmesį skiriame kultūrai, o šiais metais, pristatydami naujas rudens ir žiemos sezono kolekcijas, bendradarbiausime su „Vilnius City Opera“. Siekiame, kad lankytojai, atėję į prekybos centrą, ne tik rastų platų prekių asortimentą, bet madą patirtų kaip neatskiriamą kultūros dalį. Juk nuo seniausių laikų kultūra darė įtaką madai, o mada įkvėpdavo menininkus saviems kūriniams – nuo įspūdingų kostiumų spektakliams iki novatoriškų dizaino daiktų“, – sako Birutė Kalanovaitė, „Panorama“ generalinė direktorė.

Spalio 1-ąją bus galima iš arčiau susipažinti su „bohemiečių“ naujojo sezono pažiba – opera „Faustas“ pagal to paties pavadinimo Johanno Wolfgango von Goethe’s tragediją. Renginio dalyviai galės prisiliesti prie operos materijos – kostiumų ir papuošalų, kuriuos per dešimt „bohemiečių“ veiklos metų įvairiems spektakliams sukūrė dizaineriai Juozas Statkevičius ir Jon Morrell.

Kiekvienai moteriai bus suteikta galimybė pavirsti Margarita, kuri, kaip rašoma tragedijoje, Faustą sužavėjo būtent nuostabiais papuošalais, ir nuotraukose įsiamžinti su operų kostiumais bei aksesuarais.

„Teatrui niekada nekuriame tiesiog gražių ar negražių suknelių ir kostiumų. Pirmiausia mes kuriame personažą, kurį drabužis padeda geriau atspindėti. Juk taip yra ir gyvenime – iš aprangos gali pasakyti, kas tai per žmogus, iš kur jis, įspėti jo pomėgius. Man rodos, šiandien daug margaritų galime sutikti biuruose, kavinėse, parkuose, gatvėse ir, žinoma, parduotuvėse, besimatuojančias madingus drabužius ir papuošalus. Šiuolaikinė Margarita man – tai gyvenimą mylinti moteris“, – sako D. Ibelhauptaitė.

Spalio 15 dieną „Fausto“ temą pratęs specialus radijo teatras. „Vilnius City Opera“ aktoriai ir solistai skaitys legendinio kūrinio ištraukas.

„Bohemiečių“ sezono ir „Panoramos“ rudens-žiemos kolekcijų pristatymą spalio 29 dieną vainikuos „velniškai geros“ teatro makiažo ir kostiumo pamokos „Mefistofelio patarimai, kaip suvilioti geidžiamą subjektą“. Teatro dailininkės atskleis spektaklio užkulisius ir parodys, kaip grimo ir kostiumų dėka gimsta personažas.

„Teatras – tai gyvenimo atspindys, kuris potyrius ir emocijas skolinasi iš kasdienybės, o vėliau juos paryškina, padaro sodresniais, suteikia jiems meninę formą. Tačiau būna ir atvirkščiai – norėdami atrodyti ryškiau, renkamės teatrališkai įspūdingą aprangos ar namų stilių. O pamatę gražų daiktą spektaklyje, filme ar operoje, skubame jo ieškoti gyvenime – gatvėje ar parduotuvėje. Tai tik parodo, kad tarp mados ir kultūros vyksta nuolatinis pokalbis, minčių ir idėjų mainai“, – apie glaudų šių dviejų sričių ryšį teigia D. Ibelhauptaitė.

„Kai miegojau stotyje, kai miegojau laiptinėse, kai neturėjau, ką valgyti, niekada manęs nežemino tokie dalykai, nes visa tai – užgyvenama arba neužgyvenama. Tu turi tai praeiti. Tai tik įrodo, ar tu iš tikrųjų nori pasiekti tai, ką tu nori pasiekti....“, – tęsė 49-erių režisierė.

Moteris atvirai papasakos apie pripažinimą, pažintį su garsiu aktoriumi Dexteriu Fletcheriu tuomet, kai jis skendėjo skolose ir buvo priklausomas nuo narkotikų, bei svajonių butą, kuriame šiuo metu gyvena.

Interviu garsi režisierė davė savo bute Londone. Prieš kelias savaites Dalios ir jos vyro, aktoriaus ir režisieriaus D. Fletcherio butas buvo pripažintas vienu iš šešių geriausių Londone ir užėmė antrąją vietą. Geriausius būstus, kai seni sandėliai buvo transformuoti į butus arba erdvę darbui, paskelbė tarptautinis architektūros dizaino tinklalapis „Dezeen“.

Gyvenimo būdo laida „Nuo... Iki...“ – pirmadienį 20.25 val. per LNK.