Dalyvių – ištisas miestas

„Tai bus įvykis, nutikęs mums vieną kartą gyvenime, – vakar per spaudos konferenciją Vilniuje, Vingio parke, sakė kultūros ministras Simonas Kairys, kviesdamas jau dabar gyventi Dainų šventės laukimu. – Visi kiti praktiniai dalykai juda – Nacionalinis kultūros centras su Vilniaus miesto savivaldybe sprendžia visus ūkinius, praktinius klausimus, palikite tai organizatoriams. Tai turėtų būti nebeįdomu, susitelkime mąstymą į šventės laukimą.“

S. Kairys pabrėžė, kad Dainų šventė neturi nei pradžios, nei pabaigos, tai yra nuolatinis procesas, vykstantis visoje šalyje ir už jos ribų.

„Prisiminkime, kad tai pirmiausia yra tradicija, procesas, kelerių metų augimas. Iki to augimo turėjome ir COVID-19, ir pandemiją, kurie paveikė visus tuos procesus, bet matome, kad dalyvių skaičius yra praktiškai Marijampolės miesto dydžio“, – kalbėjo jis.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas jubiliejinę šventę vadino reikšmingiausiu metų renginiu. Jo duomenimis, sostinėje planuojama priimti apie 37 tūkst. šventės dalyvių. Anot Dainų šventės direktoriaus Sauliaus Liausos, tai – rekordinis pastarųjų kelių dešimtmečių skaičius.

„Nemenkas iššūkis, bet po NATO viršūnių susitikimo sakėme, kad galime padaryti viską, Dainų šventė – ne problema, olimpines žaidynes galime suorganizuoti. Tai malonūs rūpesčiai, kuriais miestas tikrai pasirūpins. Stengsimės, kad visi dalyviai būtų jaukiai priimti“, – teigė V. Benkunskas.

Viktorija Streiča / Asmeninio archyvo nuotr.

Dalis renginių – mokami

Dainų šventei kosmetiškai atnaujinta Vingio parko estrada, beveik 19 tūkst. dalyvių bus apgyvendinti sostinės švietimo įstaigose, nemokamai keliaus viešuoju miesto transportu.

S. Liausa tvirtino, kad šimtmečio Dainų šventę norisi atšvęsti taip, kad „pajaustume, kas per valstybė esame, kokia mūsų kultūra, koks kiekvieno santykis su kultūra“.

Jo teigimu, viena iš renginio naujovių bus jungtinis vaikų choras. „Pakvietėme šventėje dalyvauti vaikus, kurie neturi savo mokykloje ar miestelyje choro ar kitokio kolektyvo, ir įsivaizduokite, atsiliepė 800 vaikų, kurie repetuoja, kartą per mėnesį atvažiuoja į Vilnių [...]“, – pasakojo direktorius.

Pasak jo, šiųmetėje Dainų šventėje dalyvaus ir gerokai daugiau pasaulio lietuvių: paprastai jų būdavo 1,6 tūkst., dabar laukiama per 2 tūkst. iš 21 valstybės.

Suplanuota 14 didelių renginių, iš jų dešimt bus nemokami. S. Liausos teigimu, bilietai į šventės koncertus ir pasirodymus jau beveik išpirkti. Anot jo, žiūrovus planuojama papildomai pakviesti į generalinę repeticiją Kalnų parke Vilniuje – galutinis sprendimas bus paskelbtas gegužės pradžioje.

Pasak renginio organizatorių, šventei skiriama 5 mln. eurų valstybės lėšų, dar mažiausiai 0,65 mln. eurų skirs Vilniaus miestas. Dalyvių atvykimu į Vilnių iš finansinės pusės kiekviena savivaldybė rūpinsis pati. Tačiau sostinėje jie bus apgyvendinti švietimo įstaigose, Dainų šventės savaitę jiems numatytas nemokamas viešasis transportas.

Šalies savivaldybėms siūloma centrinėse miestų aikštėse įrengti ekranus, per kuriuos būtų transliuojami šimtmečio Dainų šventės renginiai, drauge juos stebėti ir pajusti bendrystę.

Prieš metus tai atrodė truputį utopiška idėja. Rangovai maldavo, kad perkeltume Dainų šventę į vasaros pabaigą, į ką mes kategoriškai atsakėme: ne.

Pradžia – Kaune

Pirmasis Dainų šventės renginys, kaip ir prieš 100 metų, šiemet vyks Kaune. Birželio 29 d. Kauno Dainų slėnyje numatyta jubiliejinė Dainų diena „Miškais kalnai žaliuoja“. Joje laukiama apie 4 tūkst. dalyvių, 80 kolektyvų, atvyks svečių iš Latvijos ir Estijos.

Dainų dienos Kaune režisierė Viktorija Sreiča teigė, kad rengiant šimtmečio šventę nereikia lygintis nei su latviais, nei estais.

„Vienintelis pavyzdys, kurį galime paimti iš latvių, tai laukti Dainų šventės kaip Kalėdų. Labai svarbu, kokį jausmą žmonės atneš čia ir su kokiu jausmu dalyvaus“, – tvirtino ji.

Vienu svarbiausių šio renginio akcentų ji vadino rekonstruotą Dainų slėnį. „Šiandien turbūt galime pasakyti, kad Kauno dainų šventė Dainų slėnyje įvyks. Prieš metus tai atrodė truputį utopiška idėja. Rangovai maldavo, kad perkeltume Dainų šventę į vasaros pabaigą, o mes kategoriškai atsakėme: ne“, – teigė ji.

Savaitės maratonas

Jau kitą dieną, birželio 30-ąją, šventė persikels į sostinę. Rotušės aikštėje Vilniuje suplanuota pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų diena „Sujunkime Lietuvą“, liepos 1 d. Katedros aikštėje vyks vaikų tradicinių amatų miestelio atidarymas ir liaudies meno parodos „Iš šerdies“ atidarymas Gedimino kalno papėdėje.

Liepos 2 d. Šv. Jonų bažnyčioje numatytas kanklių koncertas „Skambėkite, kanklės“, liepos 3 d. Valdovų rūmuose Teatro diena „Esaties laiptais“, o Kalnų parko estradoje – Ansamblių vakaras. Liepos 4-ąją Nacionalinėje filharmonijoje vyks vokalinių ansamblių koncertas „Žeme, kas tu esi?“ ir pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertas „Vario audra“. Liepos 5 d. Lietuvos futbolo federacijos stadione vyks Šokių diena „Amžių tiltais“.

Paskutinę šventės dieną, liepos 6-ąją, suplanuotos šventės dalyvių eitynės iš Katedros aikštės į Vingio parką – ten vyks Dainų diena „Kad giria žaliuotų“.

„Vingio parkas yra nuolat puoselėjamas miesto ir tikrai labai mėgstamas gyventojų, tačiau jaučiame, kad tam tikri sprendiniai ne visai atitinka šiandieninius poreikius, keičiantis žmonių įpročiams, infrastruktūra taip pat turi prisitaikyti. Šiuo metu analizuojame Vingio parko tvarkymo darbų poreikį, apimtis ir galimybes, todėl gyventojų įžvalgos labai vertingos, siekiant suprasti, kokį parką žmonės mato dabar ir kokį nori matyti ateityje“, – pranešime spaudai teigė Vilniaus miesto vicemeras Andrius Grigonis.

Dauguma apklausoje dalyvavusių gyventojų nurodė į Vingio parką atvykstantys kartą ar kelis per mėnesį. Anot jų, tai vieta, kurioje galima praleisti laiką su šeima, pabūti gamtoje, pasportuoti.

Dauguma lankytojų gerai ir labai gerai vertino įvairius parke organizuojamus renginius. Palankiausiai tarp jų įvardintas augintinių festivalis, šventiniai bėgimai, diskusijos ir pan.

Gyventojai taip pat nurodė, kad tiek tamsiu, tiek šviesiu paros metu parke jaučiasi labiau saugiai nei nesaugiai. Tačiau kai kurie pabrėžė, kad būtina sureguliuoti dviračių, riedutininkų, paspirtukininkų ir pėsčiųjų eismą.

Tarp trūkumų – tualetų trūkumas, apleisti pastatai

Kaip didžiausius parko trūkumus lankytojai išskyrė tualetų trūkumą (67 proc.), apleistus pastatus (33 proc.) ir ramaus poilsio erdvių trūkumą (28 proc.).

Anot apklausos, kartu respondentai norėtų turėti daugiau galimybių prisėsti ar prigulti (42 proc.), pavėsinių, daugiau geriamo vandens kolonėlių (39 proc.), edukacinių stendų ar renginių, trūko kavinių ir restoranų.

Vis dėlto, vilniečiai pastebėjo, kad Vingio parkas neturėtų būti itin apkrautas įvairiomis veiklomis ir infrastruktūra – jie prioritetą teikė natūraliai gamtai.

Vilniaus savivaldybės rengtoje internetinėje apklausoje iš viso dalyvavo 2680 gyventojų.

Būtent čia šiemet bus organizuojamos „OCR Baltic Warriors Race“ varžybos, kviesiančios ne tik pasivaržyti stipriausius Lietuvos sportininkus, bet ir savo jėgas pasikrinti kiekvienam norinčiam.

Organizatoriai žada, kad dalyvių lauks išskirtinis kliūčių ruožas, galingi išbandymas ir uždegančios dalyvių šypsenos. Svarbu pažymėti, kad dalyvių skaičius yra ribojamas, o registracija, startavusi kovo 1 dieną, yra nemokama.

„Per paskutinius metus, kaip varžybų organizatoriai, sukaupėme nemažai patirties, bet tą patirtį jau turėjome iš dar anksčiau, kadangi patys esame sudalyvavę jau ne vienoje dešimtyje varžybų. Įdomu tai, kad Lietuvoje žmonėms labiau patinka purvo kliūtys, o ne techniškos. Mes patys esame labiau techniškų kliūčių atstovai ir norime ne lengvo populiarumo, o savo rungtimis sudominti kuo daugiau lietuvaičių. Turime minčių Vilniuje padaryti kitokių kliūčių nei buvo varžybose Kaune ar Klaipėdoje, nes iš patirties žinome, kad viskas kas kartojasi – pabosta“, - pabrėžė „OCR Baltic Warriors“ bendraįkūrėjas Darius Baranauskas.

Varžybose Vingio parke dalyvių lauks iki 10 km trasa su beveik 25 kliūčių. Taip pat bus 1 km vaikams su iki 10 kliūčių.

Renginio iniciatoriai neslepia – tokios varžybos yra naudingos visiems – tiek mėgėjams, tiek profesionalams. Dalyvavimas ekstremaliame bėgime privers pasiekti savo galimybių ribas ir pajausti asmeninį pergalės skonį. Taip pat bus puiki galimybė susipažinti su OCR bendruomene bei kartu dalintis aistra sportui ir nuotykiams. Žinoma, ekstremalus bėgimas taip pat naudingas sveikatai bei kūnui – jis padeda didinti jėgą, ištvermę, lankstumą ir sustiprins pasitikėjimą savimi. Taip pat garantuotai visi pasigerins fizinę ir psichinę sveikatą.

Finišo tiesiojoje dalyvių lauks atminimo medaliai.

Profesionalai Vingio parke turės atskirą startą 12 val., kuomet sportininkai bus paleidžiami startuoti po kelis kas minutę. Šiame bėgime visi dalyviai startuos su 3 apyrankėmis. Neįveikus kliūties, apyrankę reiks atiduoti OCR savanoriui. Dėl prizinių vietų varžytis galima tik grįžus su bent viena apyranke, grįžus be apyrankės skaitoma, jog dalyvis nebaigė (DNF).

Vienas geriausių Lietuvos OCR atstovų, „OCR Baltic Warriors“ komandos narys Dainius Liutkus rekomenduoja nedelsti ir tokioms varžyboms ruoštis jau dabar.

„Jeigu to dar nedarote, tai pradėkite bėgioti, kiekvienas pagal savo pajėgumą, nuo kelių šimtų metrų iki kelių kilometrų, tada plaipsniui didinkite nubėgamą atstumą. Bėgiokite 3 kartus savaitėje. Na ir žinoma, klausykite savo kūno siunčiamų signalų, ne visada daugiau yra geriau. Atlikite jėgos pratimus su savo kūno svoriu: pradėkite nuo negatyvių prisitraukimų, atsispaudimų nuo kelių, kabėjimo ant skersinio. Pereikite kopetėles, kurios jau yra pastatytos daugumoje parkų. Ekstremaliame bėgime su kliūtimis reikia būti visapusiškai pajėgiam“, - patarimų negailėjo D. Liutkus.

Didelį postūmį OCR sportui suteikė Tarptautinis olimpinis komitetas, įtraukęs ekstremalų bėgimą tarp šiuolaikinės penkiakovės rungčių. Jau 2028 metų olimpinėse žaidynėse OCR bėgimas bus šiuolaikinės penkiakovės varžybų sudedamoji dalis.

D. Baranauskas pastebi, kad OCR bėgimo populiarumas ne per greičiausiai, bet auga. Bendruomenės plečiasi, o sportuoja įvairaus amžiaus grupės. Būtent į tokius renginius, kaip „OCR Baltic Warriors Race“, žmonės yra kviečiami atvykti su šeimomis. Jeigu kas ir nestartuotų, jie puikiai galėtų palaikyti savo šeimos narius.

„Žmonės sportuodami įtraukia ne tik antras puses, bet ir vaikus. OCR sportas smagus tuo, jog čia kiekvienas ras sau tinkančią distanciją (nuo 100 m iki ultra) bei labiau patinkančias kliūtis ir iššūkius“, - teigė D. Baranauskas.

„Vaikai tikrai yra aktyvūs, nes tai yra sportas, natūralus jų prigimčiai – reikia bėgti, šliaužti, lipti, pralysti, nešti. Vaikai mūsų varžybose pasijaučia kaip filmo herojai. Dėl moterų, tai smagu matyti, kad vis daugiau moterų dalyvauja varžybose, kartą pabandžiusios sugrįžta dar, nes jos supranta, kad sportiškas kūnas yra gražu, o gera savijauta ir pasitikėjimas savimi garantuotas“, - pridūrė D. Liutkus.

„OCR Baltic Warriors Race“ varžybos dalinai finansuojamos Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

2022 metais Vilniaus savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ antradienį pristatytas tyrimas rodo, kad 2018 metais jas rūkė 1 proc. vilniečių, o pernai kasdien tą darė kas dešimtas sostinės gyventojas.

Lietuvoje per pastaruosius dvylika mėnesių elektronines cigaretes rūkė perpus mažesnė dalis gyventojų nei Vilniuje – 4,9 procentai.

Tabaką per pastaruosius metus kasdien vartojo ketvirtadalis (24,6 proc.) suaugusių vilniečių, o alkoholinius gėrimus bent kartą per savaitę ar dažniau – 18 proc. vilniečių. Panaši alkoholinių gėrimų vartojimo tendencija fiksuojama visoje Lietuvoje (18,3 proc.).

Anot „Vilnius sveikiau“ koordinatorės Emilijos Gaidytės, išaugęs elektroninių cigarečių vartojimas gali būti susijęs su vis dar vyraujančia nuomone, kad elektroninės cigaretės sveikatai kenkia mažiau.

„Ilgalaikės elektroninių cigarečių pasekmės nėra iki galo išaiškintos, tačiau jau žinoma, kad šiose cigaretėse naudojamus skysčius sudarančios toksinės medžiagos yra susijusios su kraujospūdžio reguliacijos sutrikimais, padidėjusiu krešumu ir aterosklerotiniais pažeidimais“, – pranešime cituojama E. Gaidytė.

Mažėja sportuojančių

Tyrimas rodo, kad per ketverius metus beveik tris kartus sumažėjo aktyviai sportuojančių sostinės gyventojų.

2018-aisiais vilniečių, kurie bent pusvalandį užsiima energinga fizine veikla penkias dienas ir daugiau per savaitę, buvo 29,8 proc., o pernai – 11,9 procentai.

„Suaugusiems žmonėms rekomenduojama per savaitę skirti ne mažiau kaip 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai arba ne mažiau kaip 75 minutes didelio intensyvumo fizinei veiklai. Bet štai net trečdalis Vilniaus gyventojų nurodė energinga fizine veikla užsiimantys rečiau nei kartą per savaitę. Šie rodikliai išties kelia nerimą“, – sakė visuomenės sveikatos specialistas Armenas Šaginianas.

Net trečdalis Vilniaus gyventojų nurodė energinga fizine veikla užsiimantys rečiau nei kartą per savaitę. Šie rodikliai išties kelia nerimą.

Laimingais jaučiasi jaunesni

Anot tyrimo, šiuo metu laimingais jaučiasi du trečdaliai vilniečių, tačiau laimės pojūtis skiriasi pagal amžiaus grupes.

Didžiausia laimingais ir labai laimingais besijaučiančių dalis yra tarp jaunesnio (18–34 metų) ir vidutinio amžiaus (35–49 metų) sostinės gyventojų – atitinkamai 83,3 proc. ir 77,7 procentai.

Vilniečių, esančių 50–64 metų amžiaus grupėje, laimingais ir labai laimingais jaučiasi mažiau nei pusė (49,5 proc.), o 65 metų ir vyresnių – 46,9 procentai.

Pasak „Vilnius sveikiau“ visuomenės sveikatos specialistės Indrės Krivickaitės, laimės pojūtis apima pozityvių būsenų ir emocijų patyrimą, pasitenkinimą gyvenimu, įkyrių, nuolatinių neigiamų būsenų ir savižudiškų minčių nebuvimą.

Tyrimas taip pat rodo, kad su amžiumi daugėja nė vieno artimo žmogaus neturinčių suaugusiųjų, kuriuo būtų galima pasitikėti susidūrus su sunkiomis asmeninėmis problemomis. Šiuo metu tokio žmogaus šalia neturi 8,4 proc. sostinės gyventojų.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Beveik pusė vilniečių vaisius valgo kasdien

Anot pranešimo, šiuo metu savo sveikatos būklę kaip labai gerą ar gerą vertina 63,4 proc. vilniečių.

Pasak tyrimo, beveik pusė (47,8 proc.) Vilniaus gyventojų valgo vaisius kasdien ar kelis kartus per dieną. Tuo metu 2018 metais vaisius kasdien ar kelis kartus per dieną valgė 54,1 proc. vilniečių.

Daržoves kasdien ar kelis kartus per dieną valgo 58,9 proc. sostinės gyventojų, o saldumynų bent kartą per dieną neatsisako 19,6 procentai.

Važiuodami dviračiu šalmus dėvi bei tamsiu paros metu būdami lauke atšvaitus nešioja per trečdalį (35,1 proc.) suaugusių vilniečių. Tyrimas taip pat rodo, kad dauguma (96,1 proc.) Vilniaus gyventojų visada segi saugos diržus važiuodami automobiliu.

Rugpjūčio 22-28 dienomis „Vilniaus sveikiau“ organizuoja nemokamus renginius Vingio parke. Jie skirti stiprinti fizinę ir emocinę vilniečių sveikatą, edukuoti apie sveiką mitybą, traumų bei psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevenciją. Šie renginiai taip pat yra Vilniaus 700-ojo jubiliejaus programos dalis.

„Organizuodami šią šventę norime atkreipti dėmesį į gyvūnų gerovę bei minime viešosios įstaigos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ įkūrimo metines – džiaugiamės, kad organizacija gyvuoja jau 11 metų“, – sako „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.

Pasak organizatorių, į renginį atvyks 25 įmonių ir organizacijų atstovai, kurie bendraus su renginio dalyviais, konsultuos, atliks profilaktinę gyvūnų apžiūrą, skaitys paskaitas, kvies dalyvauti konkursuose ir laimėti prizus.

Festivalyje bus įrengta vaikų užimtumo erdvė, vyks viktorina apie šunų istoriją ir šunis Vilniuje, vyks šunų augintojų bėgimo su savo keturkojais lenktynės. Kaip skelbia GGI, pernai lenktynių dalyviai bėgo už Ukrainą, šiemet bėgimu kviečiama atkreipti dėmesį į beglobius gyvūnus.

Bėgimo su šunimi lenktynės vyks trijose kategorijose – atskirai varžysis maži, vidutiniai ir dideli šunys, kurie kartu su savo šeimininkais turės įveikti 25 metrų trasą. Kiekvienoje kategorijoje lenktynes nugalėję šunų šeimininkai kartu su savo augintiniais bus paskelbti kitų metų lenktynių ambasadoriais.

Pirmaisiais Lietuvos lengvaatlečiais, iškovojusiais bilietus į Paryžiaus olimpines žaidynes, realiai gali tapti disko metikas Martynas Alekna bei ietininkė Liveta Jasiūnaitė, o vakaro kulminacija taps 4x400 m estafetės komandos bėgimas – vyrų rinktinė sieks Lietuvos rekordo.

Daugumai lengvosios atletikos rungčių atrankos į 2024-ųjų Paryžiaus žaidynes periodas prasidėjo tik liepos pirmąją ir truks metus. Patekti į svarbiausią planetos sporto renginį galima arba įvykdžius normatyvą, arba užėmus tam tikrą poziciją planetos reitinge. „Cosma“ taurės varžybos yra įtrauktos į „World Athletics“ kalendorių, todėl jose galima tiek rinkti reitingo taškus, tiek vykdyti normatyvus.

Vyrų disko metimo rungties normatyvas lygus 67,20 m, o M.Aleknai prieš mėnesį įrankį pavyko numesti trimis centimetrais toliau. L.Jasiūnaitės asmeninis rekordas yra 63,98 m, o ietininkėms vietą Paryžiuje garantuoja dviem centimetrais aukštesnis rezultatas.

„Per treniruotes vis dažniau pavyksta „pagauti“ vis tobulesnę techniką. Tikiuosi su kiekvienomis varžybomis galėsiu vis geriau realizuoti save ir pasiekti vis geresnius rezultatus, kurie leis patekti į olimpines žaidynes. Labai smagu, kad tokio lygio varžybos vyks Lietuvoje. Norisi, kad kuo daugiau žmonių susirinktų ir atvyktų palaikyti. Tai labai svarbu, nes jau prasidėjo olimpinės atrankos laikotarpis – sunku dalyvauti varžybose, jei stadionas tuščias“, – aistruolius į „Vingio“ stadioną kvietė sporto klubo „Cosma“ narė, Tokijo žaidynių finalininkė L.Jasiūnaitė.

Varžybose taip pat dalyvaus į Paryžiaus žaidynes besitaikantys bėgikas Simas Bertašius bei diskininkė Ieva Zarankaitė, tik ką Europos žaidynėse Lietuvos garbę gynę Lukas Sutkus (4x400 m), Tomas Keršulis (4x400 m), Edgaras Benkunskas (100 m, šuoliai su kartimi), Nikodemas Laurynas (šuoliai su kartimi), Rapolas Saulius (400 m b/b), Marius Vadeikis (100 m), Kristupas Seikauskas (100 m), Kostas Skrabulis (100 m), Andrė Ožechauskaitė (100 m), Eva Misiūnaitė (100 m) bei Lukrecija Sabaitytė (100 m).

Intrigą „Cosma“ taurės varžybose kels vyrų 4x400 m rungtis: vaikinų ketveriukė, kurią sudarys T.Keršulis, L.Sutkus, Einius Trumpa bei Matas Jaranauskas, sieks pagerinti net 19 metų gyvuojantį Lietuvos rekordą (3 min. 9,93 sek.).

„Vėl užaugo karta, galinti pasiekti rekordą. Ši estafetė surinkta iš skirtingų amžiaus grupių: yra ir jaunimo, ir U18, ir U23, ir suaugusiųjų atstovų, kurie šiai dienai yra stipriausi 400 m bėgikai Lietuvoje. Labai sudėtinga rasti laiką, kad jie visi bėgtų kartu, nes čempionatai vyksta skirtingu laiku, tad „Cosma“ taurės varžybos bus reta galimybė juos suburti. Rekordai nesimėto, bet subrendome ir turime šansą išpildyti kažkam svajonę įsirašyti į istoriją“, – teigė Lietuvos rinktinės sprinto rungčių vyr. treneris Martas Skrabulis.

Tikimasi, kad šalies rekordas taps tik pirmuoju šios ekipos žingsniu link elito: M.Skrabulio nuomone, jauni estafetės komandos nariai gali ne tik realiai galvoti apie dalyvavimą Europos čempionate, bet netgi bėgti žemyno pirmenybių finale.

„Komandos narių amžius leidžia tikėti, kad jie ateityje gerins patys savo rekordus. Kiek domėjomės Europos čempionatuose dalyvaujančių komandų laikais, tikrai realu ten turėti Lietuvos vyrų estafetę. Galbūt ne kitais metais, nes kitąmet čempionatas vyks birželio pradžioje ir reiktų šiais metais sėkmingai bėgti ne sykį – tam maišo vis kitos amžiaus grupės Europos čempionatas. Tačiau žvelgiant dar toliau į ateitį, manau, kad tikrai realu ne tik dalyvauti Europos čempionate, bet ir bėgti finale“, – sakė M.Skrabulis.

Tarptautinių „Cosma“ taurės varžybų prizinį fondą sudaro 5500 eurų, o papildomos lėšos numatytos ir už pagerintus Lietuvos suaugusiųjų, U23 bei U20 rekordus. Pagrindinis renginio rėmėjas – geriausias sportines dangas pasaulyje gaminanti įmonė „Conica“.

Varžybų pradžia penktadienį – 16 val. Įėjimas į Vingio parko stadioną nemokamas.

Nuo gegužės 22 d. 15 val. iki gegužės 23 d. 2 val. nakties įvedamas vienpusis eismas Eigulių, Birutės, Giraitės ir Elektrinės gatvėse. Taip pat bus įrengtos papildomos sustojimo vietos taksi ir pavėžėjimo paslaugas teikiantiems automobiliams, sudarant galimybę išlaipinti ir įlaipinti keleivius Birutės ir A. Goštauto gatvėse, o prireikus ir kitose vietose.

Viešojo transporto judėjimas

Renginio dalyvių patogumui, viešasis transportas renginio metu kursuos dažniau ir ilgiau, taipogi, bus įrengtos papildomas viešojo transporto stotelės Geležinio Vilko gatvėje šalia Vingio parko:

Nuo 15 val. iki 01 val. įrengtoje laikinoje viešojo transporto stotelėje (Geležinio Vilko g.) šalia M. K. Čiurlionio tilto g. sustos 24, 56 maršrutų autobusai.

Vakaro metu dažniau važiuos 2G, 22, 24, 56 autobusų maršrutai bei 4 troleibusų maršrutas, o 1G, 2G, 3G, 4G, 6G, 10, 22, 24, 53, 56 autobusų maršrutai ir 4, 6, 7, 17 troleibusų maršrutai važiuos iki 01 val.

Kita aktuali informacija

Nuo gegužės 23 d. 00:30 val. Vingio parke bus atliekami demontavimo ir baigiamieji darbai. Jų metu aptarnaujančiam transportui bus leidžiama įsukti kairiuoju posūkiu iš Geležinio Vilko gatvės į Vingio parką, o iki gegužės 24 d. 18 val. bus užtikrinamas nepertraukiamas transporto priemonių eismo reguliavimas išvažiuojamajame kelyje į Vingio parką iš Geležinio Vilko gatvės pusės.

Iki gegužės 24 d. 18 val. taip pat bus draudžiamas ir transporto priemonių eismas Vingio parke nuo įvažiuojamojo kelio iš Geležinio Vilko gatvės pusės iki Vingio parko estrados (išskyrus renginį aptarnaujantį transportą ir gegužės 9–21 d. Vingio parke įsikūrusių įstaigų darbuotojų ir lankytojų transportą).

Kilus klausimų, vilniečiai kviečiami kreiptis el. paštu press@livenation.lt arba telefonu +370 682 80473.