„Jei 2016 metų gruodį šviežių ančių parduota net keliais tūkstančiais daugiau nei šviežių viščiukų, tai nuo 2017-ųjų santykis pasikeitė, o pernai šviežių viščiukų parduota net du kartus daugiau nei ančių. Šiais metais tendencijos vėl kitokios: iki gruodžio vidurio ančių paklausa buvo didesnė. Tam didelę įtaką turėjo į parduotuvių lentynas grįžusios šviežios antys su kaklu, vien jų pirmosiomis gruodžio savaitėmis buvo nupirkta daugiau nei 20 tūkstančių vienetų“, – „Maximos“ pirkėjų įpročius aptaria prekybos tinklo komercijos direktorė Vilma Drulienė.

Ji priduria, kad pirkėjai ypač vertina vietinių gamintojų produkciją ir tiek viščiukus, tiek antį pirmiausia renkasi šviežią, o ne šaldytą – šviežių paukščių kasmet parduodama nuo kelių iki keliolikos kartų daugiau nei šaldytų. Beje, tais atvejais, kai perkama šaldyta paukštiena, pirmenybė teikiama antims, o populiariausios – šaldytos lietuviškos ir vokiškos antys. Pastarųjų pardavimai pernai augo labiausiai, apie du kartus.

Pasak „Maximos“ maisto gamybos eksperto Aido Polenino, pagrindinio Kalėdų patiekalo pasirinkimą lemia įvairūs faktoriai, pradedant skoniu ir žmonių pageidavimais, baigiant svečių skaičiumi.

„Ančiukas tradiciškai sveria apie 2–3 kg, jo užtenka maždaug 4–6 asmenims, tuo metu vištų pasirinkimas platesnis – nuo 1,5 kg viščiukų iki 3–4 kg kaimiškų vištų. Tais atvejais, kai susirenka itin gausi artimųjų ir draugų kompanija, pasirinkimai keli – vienu metu kepti kelis paukščius, arba išsirinkti vieną itin didelį. Pavyzdžiui, kalakutą: jie sveria mažiausiai 4–5 kilogramus, o kartais ir visus 10 kilogramų, taigi tokiu galima pamaitinti ir keliolika svečių“, – skaičiuoja A. Poleninas.

Anot jo, tiek ančiai, tiek vištai paruošti ypatingų žinių ir gebėjimų nereikia, o ir su prieskoniais persistengti neverta – paukštieną užtenka pagardinti druska, pipirais, čiobreliais, česnaku, kmynais, tinka ir citrina, rozmarinai. Jei norite sultingesnės mėsos, įdarykite obuolių ar citrusinių vaisių griežinėliais.

Kepimo procesas taip pat panašus. Kad mėsa neišdžiūtų, kepkite žemesnėje, maždaug 160 laipsnių temperatūroje. Kepimo laikas priklauso nuo vištos ar anties svorio, standartiškai 2–3 kg paukštis kepa 1,5–2,5 valandos. Kepimo metu kelis kartus mėsą galite aplieti išsiskyrusiomis sultimis, taip odelė neperkeps, mėsa bus sultinga. Jei abejojate, ar iškepė, įsmeikite peilį: rausvos sultys reiškia, kad dar reikia kepti, bespalvės – galite kviesti namiškius prie stalo. Beje, jei likus 15 minučių kilstelsite orkaitės temperatūrą, paukštis lengvai apskrus, jo odelė taps traški.

Žuvies vyniotinis su žirneliais ir morkomis

1 kg šviežios žuvies,

2 riekelės batono,

2 kiaušiniai,

1 svogūnas,

100 ml pieno,

30 ml grietinėlės,

100 g konservuotų žirnelių,

100 g virtų morkų,

prieskonių žuviai,

druskos.

Gaminimas. Morkas apvirkite, nulupkite ir supjaustykite kubeliais. Žuvies minkštimą be odos sumalkite kartu su piene išmirkytu batonu ir svogūnu. Įmaišykite kiaušinius, grietinėlę, susmulkintas morkas, konservuotus žirnelius, pagardinkite prieskoniais ir druska. Masę sudėkite ant sviestinio popieriaus, apsukite juo suformuodami norimo dydžio vyniotinį, užriškite galus. Vyniotinį įsukite į foliją, įdėkite į kepimo formą ir 1 val. kepkite iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje. Iškepusį vyniotinį ataušinkite – geriausia per naktį palaikykite šaltai ir tik kitą dieną išvyniokite, pjaustykite.

Bešamelio padaže troškintas karpis

1 kg karpis,

75 g sviesto,

75 g miltų,

600 l pieno,

0,5 šaukštelio džiovintų bazilikų,

2 žiupsneliai tarkuoto muskato riešuto,

druskos.

Gaminimas. Padažui storasieniame inde ištirpinkite sviestą, pamažu berdami įmaišykite ir iki aukso spalvos pakepinkite miltus, paskui masę praskieskite pienu – jį pilkite iš lėto, nuolat maišykite, kad neliktų miltų kamuoliukų. Pagardinkite druska, muskatu, bazilikais ir virkite ant lėtos ugnies apie 7 min. Padažo konsistencija turi priminti trintų daržovių sriubą. Į troškinti skirtą formą sudėkite nuvalytą, gabaliukais supjaustytą, 10–15 min. su druska, pipirais pamarinuotą karpį, supilkite padažą. Žuvį kepkite apie 30–40 min. iki 200 °C įkaitintoje orkaitėje.

Kepta višta su šonine

1,5 kg viščiukas,

12 siaurų šaltai rūkytos šoninės juostelių,

1 citrina,

1 česnako galvutė,

2–3 šakelės rozmarino,

džiovintų čiobrelių,

druskos,

pipirų.

Gaminimas. Vištą ištrinkite druska, pipirais, čiobreliais, keliomis sutrintomis česnako skiltelėmis, marinuokite bent 1–2 val. Citriną nuplaukite, nupilkite verdančiu vandeniu ir tankiai subadykite šakute. Ją, likusias česnako skilteles, rozmarino šakeles sukiškite į vištos vidų, angą sutvirtinkite mediniu dantų krapštuku, kojas suriškite. Kepimo rankovėje patieskite 4 šoninės juosteles, ant jų padėkite vištą, likusias juosteles perpinkite ant jos krūtinės. Vištą kepkite apie 1,5 val. iki 200°C įkaitintoje orkaitėje. Padažą darykite iš vištos įdarui naudotų česnakų: nulupkite lukštus, sutrinkite ir sumaišykite su citrinos minkštimu ir kepant išsiskyrusiais riebalais.

Vištienos suktinukai su kumpiu

2 vištienos filė,

8 riekelės karštai rūkyto kumpio ar nugarinės,

2 rauginti ar marinuoti agurkai,

200 ml pieno,

1 kiaušinis,

100 g maltų džiūvėsėlių,

75 g sviesto,

saldžios paprikos,

kario,

druskos,

paukštienos prieskonių.

Gaminimas. Kiekvieną filė perpjaukite pusiau, paskui visus keturis gabaliukus – pusiau horizontaliai. Mėsą lengvai išmuškite, pabarstykite prieskoniais. Ant kiekvieno gabaliuko dėkite po griežinėlį kumpio, 1–2 agurko juosteles, tvirtais susukite ir sutvirtinkite mediniais smeigtukais. Suktinukus pamirkykite pieno, kiaušinio, kario ir saldžios paprikos plakinyje, apvoliokite džiūvėsėliuose ir sudėkite į sviestu išteptą kepimo indą. Likusį sviestą ištirpinkite ir juo apšlakstykite mėsą. Vištieną kepkite 35 min. iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje.

Kalakutienos vyniotinis su špinatais ir sūriu

500 g kalakutienos filė,

250 špinatų,

100 g fetos,

50 g maltų džiūvėsėlių,

2 skiltelės česnako,

1 kiaušinio baltymas

50 g sviesto,

100 ml vištienos sultinio,

druskos,

saldžios paprikos,

pipirų.

Gaminimas. Špinatus 3–4 min. blanširuokite verdančiame vandenyje, nuvarvinkite. Sūrį susmulkinkite. Dubenyje sumaišykite špinatus, sūrį, džiūvėsėlius, kiaušinio baltymą, sutrintus česnakus, pagardinkite prieskoniais. Peiliu kalakutienos krūtinėlę atverkite it knygą, gerai išmuškite. Į jos vidų sudėkite špinatų ir sūrio įdarą, mėsą susukite voleliu. Viršutinį sluoksnį sutvirtinkite virvele ar dantų krapštuku. Troškinimo inde įkaitinkite šiek tiek  aliejaus ir apkepinkite vyniotinį iš visų pusių. Tuomet supilkite sultinį, uždenkite ir troškinkite 40 min. 160 °C orkaitėje

Pyragas su marcipanais

275 g miltų,

200 g marcipanų masės,

125 ml pieno,

1 apelsinas,

1 kiaušinis,

150 g džiovintų spanguolių,

50 g razinų,

50 g cukatų,

50 g sviesto,

2–3 šaukštai brendžio,

7 g mielių,

0,5 šaukštelio cinamono,

žiupsnelis maltų gvazdikėlių,

žiupsnelis malto muskato,

truputis druskos,

25 g sviesto pyragui aptepti,

miltelinio cukraus pabarstyti.

Gaminimas. Nutarkuokite apelsino žievelę, išspauskite sultis. Puodelyje iki virimo pakaitinkite sultis ir brendį, suberkite apelsinų žievelę, razinas, cukatas, džiovintas spanguoles, išmaišykite ir palikite 2–3 val., kad produktai išbrinktų. Iki 40°C pašildykite pieną, į jį įmaišykite cukrų ir mieles, palikite kelioms minutėms, kad mielės suputotų. Į dubenį suberkite miltus, prieskonius, supilkite pieną su mielėmis ir išminkykite. Tada įmuškite kiaušinį, sudėkite minkštą sviestą ir minkykite tešlą, kol taps elastinga ir nelips prie rankų. Tešlą pridenkite švariu rankšluosčiu ir padėkite šiltai, kad pakiltų – jos tūris turi būti dvigubai didesnis. Tada išverskite ant miltais pabarstyto paviršiaus, įminkykite nuspaustus vaisius ir iškočiokite neplatų pailgos formos stačiakampį. Išilgai ant jo patieskite marcipanų masės juostą, uždenkite ją tešlos kraštais. Kad kepant pyragas neatsivertų, labai gerai užspauskite kraštus. Pyragą padėkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos, pridenkite rankšluosčiu ir vėl palikite 1 val., kad pakiltų. Kepkite 50 min. 180 °C orkaitėje. Dar karštą pyragą aptepkite sviestu, o atvėsusį  pabarstykite milteliniu cukrumi.

Socialiniame tinklo „Facebook“ pradėjo plisti Seirijuose (Lazdijų r.) užfiksuotas kraupus vaidas, kaip gyventojai siekia apsaugoti vyšnias nuo varnų ir kitų paukščių. Nuotraukose matyti, kaip virš medžių ant ilgo stiebo pakabinta negyva višta.

„Dar nemačiau, kad mano kaime nuo vyšnių medžio būtų paukščiai vaikomi negyva višta be galvos“, – rašė socialinio tinklo vartotoja.

„Kauno diena“ susisiekė su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ir paprašė pakomentuoti tokį paukščių baidymo būdą. Tarnybos atstovų teigimu, negyvų gyvūnų kabinti virš medžių tikrai nerekomenduojama.

„Situacija vienareikšmiškai vertintiname neigiamai. Toks elgesys netoleruotinas nei higienos, nei sanitarijos, nei estetiniu ir jokiu kitu aspektu. Reikia pastebėti, kad ūkinių gyvūnų gaišenos turi būti tinkamai sutvarkomos specializuotoje utilizavimo įmonėje (stambieji ūkiniai gyvūnai) arba užkasant savo ūkio teritorijoje (smulkieji ūkiniai gyvūnai)“, – komentavo VMVT vyr. patarėja Jurgita Savickaitė.

Specialistai atkreipė dėmesį į tai, kad gyvūnų gaišenos gali žmonėms sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Todėl siekiant apsaugoti vyšnias nuo paukščių, gyventojai su tokiomis baidyklėmis rizikuoja savo pačių sveikata.

„Saulėkaitoje, karštyje laikoma gyvūno gaišena pritraukia įvairių vabzdžių, kitų kenkėjų. Dėl vykstančių natūralių puvimo procesų ir dėl kenkėjų veiklos, gali kilti pavojus užkrečiamosioms ligoms plisti. Be to, tokia „baidyklė“ ne atbaido, o atvirkščiai – gali privilioti laukinius paukščius“, – komentavo VMVT specialistai.

Tarnybos atstovai tikino, kad pastebėjus panašų atvejį, esant galimybei, reikėtų įspėti taip pasielgusį žmogų. Be to, galima pranešti atsakingoms institucijoms – seniūnijai, teritoriniam VMVT padaliniui, viešosios tvarkos policijos pareigūnams.

Anot jos pranešimo, penktadienį nuo 21.30 val. iki 22.00 val. nenustatyti asmenys, išdaužę virtuvės langą, įsibrovė į Vilbėno gatvėje esantį būstą.

Jie iš šaldytuvo pagrobė rūkytus lašinius, šaldytą vištą, varškę, įvairias šaldytas uogas.

Iš viso padaryta 160 eurų turtinė žala.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Dažnai tenka girdėti, kad vištienos odelės geriau nevalgyti. Priedo "Sveikata" skaitytojai teiraujasi, ar verdant vištieną reikia nulupti nuo jos odelę bei kaip elgtis su iškeptos orkaitėje vištos odele. Ar iš tiesų ji tokia kenksminga?

Gydytoja dietologė Barbora Jarašūnė paaiškino, kad 100 gramų termiškai neapdorotos vištienos odelės turi 349 kcal ir 32,4 g riebalų. Tai riebiausia paukštienos dalis – po odele kaupiamos riebalų atsargos.

"Jeigu panagrinėtume vištienos odelės riebalų sudėtį, nustebtume, jog sotieji riebalai sudaro tik apie 30 procentų. Didesnioji dalis odelės riebalų yra mononesotieji (40 proc., pagrinde oleino rūgštis, pasižyminti "blogąjį" cholesterolį mažinančiomis savybėmis)", - aiškino dietologė.

Pasak B.Jarašūnės, vištiena iš visų mėsos rūšių turi daugiausia omega-6 polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, kurios, manoma, skatina uždegiminius procesus organizme.

Taip pat reiktų prisiminti, jog riebaluose tirpsta ir kaupiasi įvairios šalutinės nepageidaujamos medžiagos: antibiotikai, hormonai ir kiti paukštininkystės ūkyje naudojami preparatai. Todėl geriausia skanauti naminio ar natūraliai užauginto paukščio mėsą su odele ar jos sultinį.

"Kaip šiuos duomenis interpretuoti realiame gyvenime? 150 g vištienos su odele turės tik apie 15 g odelės, kuri pridės 50 kcal ir 5 g riebalų. Jeigu esate sveikas ir dėl tam tikrų ligų neturite riboti riebalų kiekio maiste, o vištieną su odele valgysite ne kasdien, tai neturės ženklios neigiamos įtakos jūsų sveikatai ar kūno masei", - nuramino gydytoja dietologė.

Be to, pasak B.Jarašūnės, gamybos metu vištienos odelė padeda išlaikyti mėsos sultingumą, apsaugo nuo išdžiūvimo.

Įrodyta, jog mėgaujantis maistu, pagerėja virškinimas ir maistinių medžiagų įsisavinimas. Tad retkarčiais su apetitu suvalgyta naminės vištienos odelė tikrai nebus "blogas" maistas, o šalia patiektas gausus daržovių garnyras patiekalą padarys dar naudingesniu.

Kompanijos atstovai teigia, kad palaipsniui iki 2017 m. visose 1 400 parduotuvėse nebebus prekiaujama narvuose auginamų vištų kiaušiniais.

Tokiu žingsniu džiaugiasi gyvūnų gerovės organizacijos. Jų atstovai tikisi, kad augintojams, norint prisitaikyti prie tokių pokyčių, neliks nieko kito, kaip tik keisti auginamų vištų priežiūrą.

Skaičiuojama, kad Danijoje šiuo metu pusė parduodamų kiaušinių yra sudėti vištų, auginamų narvuose. Tokiomis sąlygomis gyvenantys paukščiai visiškai nemato dienos šviesos, nes suspaustuose narvuose viename kvadratiniame metre gyvena 13 vištų.

Prancūzas G. Soudee didžiąją dalį laiko praleidžia dirbdamas sunkius darbus laive. Tuo metu Monique žavisi vaizdu iš denio ir peri kiaušinius. Kompanionai keliauti pradėjo 2014-ųjų gegužę. Jie išvyko iš Kanarų salų Ispanijos teritorijos vakarinėje Afrikos pakrantėje ir plaukė į Karibus, po to, praėjusių metų rugpjūtį, pasuko Arkties link.

„Ji buvo vos keturių ar penkių mėnesių ir niekada nepalikusi Kanarų salų. Aš nekalbėjau ispaniškai, o ji nekalbėjo prancūziškai, bet mes pradėjome sutarti. [...] Aš iš karto žinojau, kad ji yra ta vienintelė“, – BBC juokauja G. Soudee, šiuo metu prisišvartavęs Grenlandijos vakaruose.

Jis iš anksto buvo nusprendęs, kad į kelionę pasiims gyvūnėlį. Visų pirma prancūzas galvojo apie katę, bet suprato, kad jos priežiūra reikalautų per daug pastangų. Tada jis priėmė idealų sprendimą – vištai beveik nereikia priežiūros ir buriuotojas netgi viduryje jūros gali gauti kiaušinių. Nors iš pradžių žmonės jam sakė, kad višta jūroje jų nedės, nes jaus stresą, bet buriuotojas nusprendė surizikuoti ir dabar nė kiek nesigaili.

Nepaisant šalto Grenlandijos klimato ir trijų mėnesių be saulės, vidutiniškai per savaitę višta sudeda 6 kiaušinius. Monique įprastai laisva vaikštinėja ant denio, bet kai oras pablogėja, G. Soudee pasirūpina, kad ji būtų saugi narve. Taip pat Monique turi žieminių drabužių, kad nesušaltų esant atšiaurioms sąlygoms.

Jų kelionę stebėti galima socialiniuose tinkluose „Instagram“ ir „Facebook“.

Klausimas, kuris žmonija kamuoja tūkstančius metų. Klausimas, kuris į neviltį varo filosofus, gamtininkus ir istorikus. Taigi, kas atsirado pirmiau – višta ar kiaušinis? Artėjant Velykoms, šis klausimas buvo užduotas lietuviams. 53,5 proc. įsitikinę, kad pirmiau buvo višta. Įdomu, kad taip manančių yra daugiau moterų nei vyrų.

Lietuvių, galvojančių, kad pirmesnis buvo kiaušinis, yra tik 35,8 proc, o kas dešimtas šalies gyventojas nežinojo atsakymo į šį klausimą arba neatsakė, parodė tyrimas, kurį atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“.

Filosofas Nerijus Milerius sako, kad atsakyti į šį klausimą konkrečiai žmones verčia kasdienės nuostatos, jog atsakymas turi būti būtinai vienas ir būtinai aiškus. Pasak jo, jau seniai žmonės bando rasti atsakymus panašiems klausimams, tik dažnai kitame kontekse bei pasitelkdami kitus terminus, skelbiama pranešime spaudai.

„Pavyzdžiui, viduramžiais buvo populiarus klausimas – ar Dievas galėtų sukurti tokį akmenį, kurio negalėtų pakelti? Jei negalėtų sukurti, vadinasi, nėra visagalis. O jeigu galėtų – irgi nebūtų visagalis, nes negalėtų to akmens pakelti. Panašaus pobūdžio galvosūkių yra ne vienas, tačiau atsakymai gali skirtis nuo konteksto, kuriame jis užduotas. Vienaip gali atsakyti mokslininkas, kitaip – biologas ar filosofas“, – įsitikinęs N. Milerius.

Jo teigimu, jei klausimas apie vištą ir kiaušinį užduodamas mokslininkui, jis atsakys, kad pirmesnis buvo kiaušinis, nes pirminė višta (kuri pagal DNR struktūrą dar nebuvo mums įprasta višta) padėjo kiaušinį, o šiame įvykus DNR mutacijoms ir užsimezgė dabartinę DNR struktūrą turinti višta. Tačiau, N. Mileriaus teigimu, dauguma žmonių, kasdienybėje išgirdę šį klausimą, į konfliktiškus svarstymus nesileidžia: jie nori vieno aiškaus atsakymo.

Kad pirmiau nei kiaušinis atsirado višta, Lietuvoje daugiau mano moterų (56 proc.) nei vyrų (50,9 proc.). O štai pirmenybę atiduodančių kiaušiniui yra daugiau vyrų (36,8 proc.) nei moterų (34,9 proc.).

Vištai prieš kiaušinį pirmenybę daugiau teikia kaimo gyventojai (59,2 proc.) nei vilniečiai (47,3 proc.). Tuo metu pasisakančių už kiaušinio pirmenybę yra daugiau sostinės gyventojų (34,5 proc.) nei tų, kurie gyvena kaime (32 proc).

Šį farširuotos vištos receptą atsiuntė Stasė Jonaitienė, gyvenanti Kauno r., Bubiuose.

Patiekalui pagaminti reikės:

1,5 kg svorio vištos,
600 g kiaulienos ar vištienos faršo,
universalių prieskonių "Vigora",
druskos (labai mažai),
prieskonių: pipirų, raudonėlio, kalendros, prieskonių vištienai, džiovintų abrikosų, razinų, slyvų,
1 kiaušinio,
manų kruopų,
100 g maltų džiūvėsėlių,
kmynų kepsniui pabarstyti.

Gaminimas

Išimame nuplautos vištos kaulus, pradėdami šią procedūrą nuo vištos uodegos – pjauname peiliu odą, atskirdami ją nuo kaulų (odą nuo kaulų verčiame tarsi marškinius). Prie odos liks du sparneliai, dvi blauzdelės. Nunertą odą ištriname prieskoniais.
Į faršą sudedame viską, kas nurodyta recepte. Supjaustome krūtinėlę, sumaišome gabaliukus su paruoštu faršu ir tai sudedame į odos išnarą. Suformuojame taip, kad atrodytų kaip višta. Užsiuvame tą išnaros vietą, pro kurią traukėme kaulus. Pabarstome būsimą kepsnį kmynais, apšlakstome aliejumi ir kepame pusantros valandos 220 laipsnių temperatūroje. Tuomet išimame ir dedame į lėkštę, puošiame žalumynais. Galima perpjauti pusiau. Nuostabus kepsnio skonis garantuotas.

Raugintų agurkų padažas

Šio recepto autorė – "Kauno dienos" skaitytoja Jurgita Bedarfienė

Reikės:

1 stiklinės mėsos ar daržovių sultinio,
100 g marinuotų ar raugintų agurkų,
50–70 g grietinės,
2 šaukštelių miltų,
prieskonių (krapų, petražolių, agurklių ar kitų).

Gaminimas:

Nulupame agurkų odelę ir, jeigu agurko sėklos didelės, išimame jas. Nuluptą agurką susmulkiname ir suberiame į šiltą sultinį.
Miltus sumaišome su grietine ir trupučiu sultinio – šią tyrelę supilame į sultinį su agurkais ir kaitiname iki virimo (nevirti). Paskaniname smulkintais prieskoniais ir, jeigu reikia, įberiame druskos.
Šis padažas tinka prie virtos mėsos, bulvių ir žuvų patiekalų.