Vienas bylos kaltinamųjų kandidatuoja į Seimą, kol kas nėra gautas Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sutikimas vykdyti kandidato baudžiamąjį persekiojimą.

Byloje dėl įvairių nusikaltimų padarymo kaltinamas ir juridinis asmuo – Lietuvos krepšinio federacija (LKF) bei aštuoni fiziniai asmenys, tarp kurių – buvęs Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius, buvęs LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.

Posėdyje pranešta, kad buvęs meras, dabar tarybos narys ir europarlamentaro Algirdo Saudargo padėjėjas Vitalijus Satkevičius kandidatuoja į Seimą. V.Satkevičius BNS sakė, kad tebėra Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų narys, į Seimą kandidatuoja daugiamandatėje apygardoje. Pagal galiojančią tvarką, kandidatas į Seimo narius įgyja teisinį imunitetą ir be VRK leidimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybės, negali būti vykdomas jo baudžiamasis persekiojimas.

Teisėja Aušra Valinskienė po trumpos pertraukos posėdyje pranešė, kad proceso dalyvių pateikta informacija yra teisinga – V.Satkevičius iš tikrųjų kandidatuoja į Seimą, todėl reikalingas VRK sutikimas baudžiamajam persekiojimui. Nuspręsta kreiptis į VRK.

„Dabar nėra galimybės tęsti teismo proceso“, – sakė teisėja.

Byloje paskelbta pertrauka iki rugsėjo 26 dienos. Prieš tai byla birželį neįvyko neatvykus dviem advokatams.

Prokuratūros duomenimis, LKF generalinis sekretorius M.Balčiūnas susitarė su federacijos vyr. finansininke ir vykdomąja direktore, kad LKF vardu būtų surašyti tikrovės neatitinkantys darbų atlikimo – perdavimo aktai bei kiti į oficialią apskaitą įtraukti suklastoti finansiniai dokumentai bei sąskaitos apie neva Panevėžio savivaldybei LKF suteiktas paslaugas.

Ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai, duomenimis, Panevėžio miesto savivaldybės lėšos galėjo būti apgaule bei klastojant dokumentus užvaldytos LKF naudai ir vėliau panaudotos bendrovės „Via Unica“ viešbučio „Romantic“ rekonstrukcijai.

Įtariama, kad siekdami savo tikslų, kaltinamieji įtikino Panevėžio miesto tarybą pakeisti sprendimą dėl biudžeto lėšų paskirstymo, numatant naują programą, kuriai įgyvendinti reikėtų pirkti LKF paslaugas.

Priimant šį sprendimą manyta, kad šios lėšos bus panaudotos įgyvendinant naują Europos vyrų krepšinio čempionato populiarinimo Panevėžyje programą, pagal ją Panevėžyje penkerius metus turėjo vykti įvairios krepšinio rungtynės, stovyklos, seminarai, kiti renginiai. Pristatant šią programą buvo tikinama, kad Panevėžio miestas visą šį laikotarpį turės naudos, nors iš tikrųjų už šiuos pinigus norėta rekonstruoti minėtą viešbutį.

Taip pat nustatyta, kad iš viso kaltinamieji esą tokiu būdu LKF naudai užvaldė 2,375 mln. litų (687,847 tūkst. eurų), iš jų daugiau nei 80 proc. panaudota viešbučio rekonstrukcijai.

Kaltinamasis, kandidatas į Seimą V.Satkevičius BNS sakė, kad jam metami kaltininimai yra nepagrįsti.

„Politinė byla, kuria kai kurie ponai siekia perimti valdžią Panevėžyje“ , – BNS teisme sakė politikas.

Jis tvirtino jokios naudos negavęs, kukliai gyvenantis dviejų kambarių bute, 15 metų mokiniams dėstęs tikybą.

V.Satkevičius mano, kad krepšinio čempionato sėkmingo organizavimo rezultatais džiaugėsi ir panevėžiečiai, ir užsienio gyventojai, o konkretūs politiniai užsakovai ir politiniai vykdytojai norėjo sumenkinti organizavimo svarbą, galbūt turėti politinės ir asmeninės naudos.

Šiaulių apygardos prokuratūra antradienį Panevėžio apygardos teismui perdavė rezonansinę baudžiamąją bylą, susijusią su pasirengimu Lietuvoje vykusiam Europos vyrų krepšinio čempionatui, kurioje įvairių nusikaltimų padarymu kaltinamas vienas juridinis asmuo – Lietuvos krepšinio federacija (LKF) ir aštuoni fiziniai asmenys, tarp kurių – buvęs Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius.

„Kaltinimas pareikštas, kad šią nusikalstamą veiką organizavo du asmenys: LKF tuometinis generalinis sekretorius ir Panevėžio miesto savivaldybės mero padėjėjas“, – trečiadienį žurnalistams sakė Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Ričardas Bendikas.

Prokuratūros duomenimis, tyrimo metu surinkti duomenys leidžia įtarti, kad LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas susitarė su federacijos vyr. finansininke ir vykdomąja direktore, kad LKF vardu būtų surašyti tikrovės neatitinkantys darbų atlikimo – perdavimo aktai bei kiti į oficialią apskaitą įtraukti suklastoti finansiniai dokumentai bei sąskaitos apie neva Panevėžio savivaldybei LKF suteiktas paslaugas.

Ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai, duomenimis, Panevėžio miesto savivaldybės lėšos galėjo būti apgaule bei klastojant dokumentus užvaldytos LKF naudai ir vėliau panaudotos bendrovės „Via Unica“ viešbučio „Romantic“ rekonstrukcijai.

Kaip įtariama, siekdami savo tikslų kaltinamieji įtikino Panevėžio miesto tarybą pakeisti sprendimą dėl biudžeto lėšų paskirstymo, numatant naują programą, kurios įgyvendinimui reikėtų pirkti LKF paslaugas.

Priimant šį sprendimą buvo manoma, kad šios lėšos bus panaudotos įgyvendinant naują Europos vyrų krepšinio čempionato populiarinimo Panevėžyje programą, pagal kurią Panevėžyje penkerius metus turėjo vykti įvairios krepšinio rungtynės, stovyklos, seminarai, kiti renginiai. Pristatant šią programą buvo tikinama, kad Panevėžio miestas visą šį laikotarpį turės naudos, nors iš tikrųjų už šiuos pinigus norėta rekonstruoti minėtą viešbutį.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad iš viso kaltinamieji tokiu būdu LKF naudai užvaldė 2,375 mln. litų (687,847 tūkst. eurų), iš kurių  daugiau nei 80 procentų buvo panaudota viešbučio rekonstrukcijai.

Šioje didelės apimties byloje tarnybos pareigų neatlikimu kaltinami Panevėžio miesto savivaldybės darbuotojai: buvęs miesto meras V.Satkevičius ir jo padėjėjas Darius Simėnas, taip pat Kūno kultūros ir sporto centro direktorius bei savivaldybės administracijos Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjas.

Pareigūnų surinkti duomenys taip pat leidžia įtarti, kad įmonės, kuriai priklauso minėtas viešbutis, direktorė Dalia Kuklierienė galimai papirko LKF generalinį sekretorių, todėl jai pateikti kaltinamai dėl papirkimo.

Prokuratūra tyrime dėl Europos vyrų krepšinio čempionatui skirtų lėšų panaudojimo teisėtumo kai kuriems įtariamiesiems visiškai panaikino kaltinimus, o kai kuriems kaltinimus perkvalifikavo.

Tuo metu buvusiam Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generaliniam sekretoriui Mindaugui Balčiūnui anksčiau pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo organizavimo, piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu organizavimo lieka galioti.

„Šiai dienai buvo nutraukta atskirų asmenų atžvilgiu, nes nesurinkta pakankamai duomenų (kaltei pagrįsti - BNS), ir trijų asmenų atžvilgiu buvo perkvalifikuotos veikos“, - BNS ketvirtadienį sakė tyrimą kontroliuojanti Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Aurelija Gališanskytė.

Advokatės Dianos Dūdienės atžvilgiu tyrimą nutraukė Generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi prašymą nutraukti bylą dėl jai pareikštų įtarimų sukčiavimu ir piktnaudžiavimu.
Verslininkei Dalia Kuklierienei šioje byloje liko vienintelis įtarimas - ji įtariama tik papirkimu. Verslininkei įtarimai yra pareikšti ir dar keliose iš šio tyrimo išskirtose bylose - jas nagrinėja teismai.

Panevėžio miesto merui konservatoriui Vitalijui Satkevičiui įtarimai perkvalifikuoti į tarnybinių pareigų neatlikimą, toks pats kaltinimas yra pateiktas ir dar dviem savivaldybės darbuotojams.

Ikiteisminis tyrimas vyksta toliau. Tyrimas buvo pradėtas dar 2013 metų pradžioje kartu su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Tyrimui vadovaujanti prokurorė A.Gališanskytė BNS yra sakiusi, kad bylos tyrimas užtruko, nes buvo atliekamas LKF 2010-2011 metų ūkinės-finansinės veiklos tyrimas.

„Specialistams reikėjo įvertinti daugybę finansinių dokumentų. Po to su tomis išvadomis reikia susipažinti mums“, - teigė prokurorė.

Be to, įtariamieji dažnai skundė ikiteisminio tyrimo veiksmus teismui. Siekiant įvertinti skundą pagrįstumą, teismas neretai pareikalaudavo perduoti jam visą bylos medžiagą, kurią sudaro 38 tomai.

Įtariama, kad prieš 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatą galėjo būti parengtas planas, kaip neteisėtai už Panevėžio miesto savivaldybės lėšas rekonstruoti uždarosios akcinės bendrovės „Via Unica“ viešbutį „Romantic“. Viešbučio „Romantic“ savininkė - D.Kuklierienė.

Anot teisėsaugininkų, 2010 metais tarp Panevėžio miesto savivaldybės ir Lietuvos krepšinio federacijos buvo pasirašyta daugiau kaip 2 mln. litų vertės sutartis dėl Europos vyrų krepšinio čempionato varžybų organizavimo, krepšinio populiarinimo ir plėtros mieste programos įgyvendinimo paslaugos pirkimo, nors galėjo būti žinoma, kad ši sutartis nebus tinkamai vykdoma, išrašytos sąskaitos už atliktus darbus bus suklastotos.

Siūlymams centralizuotai tiekiamos šilumos kainų skaičiavimą patikėti pačioms savivaldybėms nepritaria dalis savivaldybių, rašo "Lietuvos žinios".

Druskininkų savivaldybės tarybos nario Juozo Kudarausko teigimu, šimtus tūkstančių eurų vartotojai esą praranda dėl to, kad vėluojama laiku patvirtinti bazines šilumos kainas. Jis neslėpė abejonių, ar iš viso reikalinga centralizuotos šilumos kainos skaičiavimą atskirose savivaldybėse patikėti Kainų komisijai.

"Jau atėjo laikas grąžinti šilumos kainų skaičiavimą pačioms savivaldybėms, nes jos, geriau žinodamos, kokia reali padėtis, sugebėtų jį atlikti mažesnėmis sąnaudomis ir laiku", - dienraščiui teigė jis.

Druskininkus centralizuotai tiekiama šiluma aprūpina "Litesko" filialas "Druskininkų šiluma".

Panevėžio miesto, kur dirba septynių vietos savivaldybių valdoma "Panevėžio energija", meras Vitalijus Satkevičius nepritaria siūlymams, kad centralizuotai tiekiamos šilumos kainų skaičiavimus reikėtų patikėti vien savivaldybėms.

"Šiuo metu galiojanti kainų skaičiavimo metodika yra gera, mes ja naudojamės, ir jokių nesusipratimų nekyla. Pradėjus keisti kainų skaičiavimo metodiką ir jų skaičiavimą perdavus savivaldybėms, gali kilti labai daug sumaišties", - tvirtino V.Satkevičius.

Panevėžyje planuojama modernizuoti Kultūros ir poilsio parką, ketvirtadienį pranešė miesto savivaldybė.

Meras Vitalijus Satkevičius inicijavo savivaldybės vadovų, projekto rengėjų ir vyskupijos atstovų, kuriems išnuomota dalis parko teritorijos, susitikimą.

„Norėtume, kad su parko modernizavimu vyktų ir vyskupijos planuotos bažnyčios statybos darbai. Susitikime derinome projektą, aptarėme automobilių stovėjimo vietų, žaliųjų zonų, takų įrengimo galimybes“, - sakė V.Satkevičius.

Planuojama, kad parko projektas apims visą parko teritoriją, išskyrus Panevėžio vyskupijos kurijai perduotą sklypą.

Projektu numatyta pašalinti menkaverčius parko medžius ir krūmus, atkurti želdynus, papildomai pasodinti medžių ir dekoratyvių krūmus, išlyginti veją, suformuoti gėlynus greta pagrindinio pasivaikščiojimo tako, sutvarkyti ir atverti Nevėžio upės pakrantę.

Numatoma centrinėje ašyje suformuoti pasivaikščiojimo taką, atnaujinti ir įrengti naujus pėsčiųjų takus, šalia pagrindinių įrengti dviračių takus ir stovus, pagrindinį įėjimą į parką, sutvarkyti upelį – suformuoti jo slėnio daubą su akmenų kompozicijomis, bendruomenės poreikiams įrengti amfiteatro tipo aikštelę.

Planuojama įrengti tris poilsiavietes, pakeisti suolus ir įrengti naujų, pastatyti betonines šiukšliadėžes, gėlines, suolus su stalais.

Rytinėje parko dalyje atsirastų aktyvaus poilsio zona su tinklinio, multifunkcinėmis, treniruoklių aikštelėmis, būtų performuota ir aktyviam poilsiui pritaikyta kalva, įrengtas paplūdimys, persirengimo kabinos, suolai. Ketinama atnaujinti apšvietimo sistemą ir apšviesti medžių lajas.

Numatytos trys automobilių stovėjimo aikštelės, viena – iš Nemuno, kitos dvi – iš Parko gatvių.

Taip pat planuojama sutvarkyti Pirmojo pasaulinio karo musulmonų karių kapų teritoriją, prie įėjimo į parką pastatyti stendus, įrengti stebėjimo kamerų.

Kultūros ir poilsio parkas užima 39,07 hektaro. Iš jų vyskupijos kurijai 99 metams perduotas 1,44 hektaro žemės sklypas religinių bendruomenių pastatams statyti.

Iš didžiųjų miestų merų reprezentacinėms reikmėms šiemet daugiausiai išleido Šiaulių vadovas, tuo tarpu Kauno savivaldybė reprezentacinio mero fondo išvis yra atsisakiusi. Tai rodo naujienų agentūros BNS iš savivaldybių surinkti duomenys.

Iki šių metų liepos mėnesio Šiaulių meras socialdemokratas Justinas Sartauskas reprezentacinėms reikmėms panaudojo 24 tūkst. iš numatytų 25 tūkst. litų. Pasak mero, lėšos skiriamos delegacijų priėmimui, suvenyrams. Jis tikino, kad išlaidos didžiausios, nes Šiaulių savivaldybė skaidriau deklaruoja panaudojamas lėšas.

„Kiti miestai daro kitaip – jie nusimato biudžete, kultūros fonde ir kituose fonduose. Mes einam šituo keliu, tradiciškai. Noriu pasakyti, kad tai yra žymiai skaidriau negu paslėpti išlaidas“, - BNS sakė J. Sartauskas.

Panevėžio mero konservatoriaus Vitalijaus Satkevičiaus išlaidos reprezentacijai pirmąjį šių metų pusmetį sudarė 21 300 litų. Miestas 2014 metais paskelbtas Lietuvos kultūros sostine. Anot mero, būtent dėl to reikalingos didesnės reprezentacinės lėšos.

„Vien atidarymo dienai, sausio 21 dieną, išėjo didžioji dalis tų lėšų dėl to, kad turėjome daugybę svečių“, - BNS sakė V.Satkevičius.

Iš Klaipėdos miesto mero liberalo Vytauto Grubliausko reprezentacinei veiklai skirto fondo buvo panaudota 13 210 litų.

Vilniaus meras, Lietuvos laisvės sąjungos pirmininkas, Artūras Zuokas išleido 11 tūkstančių litų.

Kauno miesto meras konservatorius Andrius Kupčinskas dar praėjusios kadencijos metu 2009 metais atsisakė mero reprezentacinio fondo.

Vilniuje šią savaitę vyko didžiųjų miestų merų forumas, kuriame dalyvavo šešių didžiųjų miestų savivaldybių merai. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus merai priėmė rezoliuciją raginančią suteikti teisę patiems gyventojams šaukti susirinkimus ir rinkti namo administratorių.

Rezoliucijoje „Dėl savivaldybės prievolės organizuoti daugiabučių namų patalpų savininkų susirinkimus ar balsavimus raštu dėl administratoriaus skyrimo/keitimo“ raginama priimti Civilinio kodekso pataisas, kurios leistų daugiabučių namų gyventojams patiems supaprastinta tvarka pasirinkti priimtiną administratorių.

Merai taip pat ragina atleisti savivaldybes nuo prievolės organizuoti daugiabučių namų savininkų susirinkimus ar balsavimus raštu dėl namo administratoriaus skyrimo (keitimo). Šitaip pakeitus tvarką savivaldybės per metus galėtų sutaupyti iki 15 mln. litų.

Forumo metu taip pat buvo patvirtinta rezoliucija „Dėl Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto“. Joje siūloma keisti įstatymus taip, kad būtų atsisakyta prievartinio vandens tiekimo įmonių stambinimo, garantinio vandens tiekėjo instituto, o paviršinių nuotekų tvarkymo klausimus reglamentuoti atskiru įstatymu arba palikti pačioms savivaldybėms teisę nuspręsti, kam pavesti tvarkyti paviršines nuotekas. Šitaip būtų efektyviau tvarkomas savivaldybių vandens ūkis, mažėtų šalto vandens bei nuotekų tvarkymo kaina gyventojams.

Forumas  yra neformali organizacija, kurio susirinkimai vyksta kas ketvirtį. Jo veikloje dalyvauja septyni didžiųjų miestų vadovai:  Vilniaus meras Artūras Zuokas, Kauno meras Andrius Kupčinskas, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, Šiaulių meras Justinas Sartauskas, Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius, Alytaus meras Jurgis Krasnickas, Marijampolės meras Vidmantas Brazys. Primename, kad šis susirinkimas – trečiasis. Iki šiol forumas vyko Klaipėdoje ir Kaune.

Uostamiestyje vyko pirmasis Lietuvos didžiųjų miestų forumas. Jame dalyvavo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio vadovai. Buvo aptartos aktualiausios didžiųjų miestų problemos.

Į uostamiestį penktadienį atvyko Vilniaus miesto tarybos sekretorius Miroslavas Monkevičius, Kauno meras Andrius Kupčinskas, Šiaulių meras Justinas Sartauskas ir Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius bei kiti šių savivaldybių atstovai. Forumui vadovavo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Jo metu svarstyti keturi klausimai. Didžiųjų miestų atstovai diskutavo apie situaciją atliekų tvarkymo sektoriuje ir diskutuotinus Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo bei papildymo projektus.

Kalbėta apie problemiškas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų paskirstymo ypatybes, žemės bei pastatų naudojimo reglamentavimą.

Svarstyta situacija dėl rajoninių savivaldybių teritorijose gyvenančių mokinių vežiojimo išlaidų, mokyklų ūkinių išlaidų kompensavimo bei mokinių priėmimo tvarką.

Šiais klausimais buvo parengtos rezoliucijos. Miestų vadovai sutarė beveik visais klausimais. Rezoliucijos bus galutinai suderintos ir išsiųstos Vyriausybei, Lietuvos savivaldybių asociacijai.

„Problemos kyla dėl to, kad įstatyminė bazė nėra tobula arba nėra gerai subalansuota didžiųjų ir mažųjų miestų kontekste. Tikimės, kad didžioji dalis rezoliucijų virs naujais įstatymų ar jų pakeitimų projektais“, – tvirtino V.Grubliauskas.

Forumo metu Kauno meras Andrius Kupčinskas siūlė įtraukti dar vieną klausimą dėl verslo vystymo miestų senamiesčiuose. Tačiau jį nuspręsta svarstyti kito forumo, kuris vyks Vilniuje metu.

V.Grubliauskas pabrėžė, kad pirmasis didžiųjų miestų forumas tikrai pavyko.

„Tai, kad atvyko visų didžiųjų miestų atstovai, rodo, jog forumo prasmė neišgalvota. Tikrai turime apie ką pakalbėti. Esame nusiteikę darbingai. Ne tik rengsime rezoliucijas, bet stebėsime jų įgyvendinimą. Inicijuosime savo miestų Seimo narius, kad jie palaikytų mūsų iniciatyvas“, – teigė meras.

Iš pradžių galvota didžiųjų miestų forumus organizuoti kartą per ketvirtį. Tačiau merai apsisprendę, kad tą reikėtų daryti kad 1,5-2 mėnesius. Dar dažniau artėjant valstybės biudžeto svarstymui.