Mergaitė rado  vitamino D pakuotę namuose tuo metu, kai mama jos nematė. Tiksliai nežinoma, kiek tiksliai tablečių trimetė suvalgė, tačiau netrukus jai pasidarė bloga ir ji buvo paguldyta į ligoninę dėl ūmaus apsinuodijimo vitaminu D.

Tėvus tikrina policija, šeima niekuomet anksčiau nebuvo patekusi į tarnybų akiratį.

Anksčiau panašus atvejis nutiko Maskvoje, kai keturmetis berniukas suvalgė per daug vitamino D ir jam teko skubiai plauti skrandį.

Mitas: pasisaviname tik iš saulės

„Lietuvoje sulaukiame per mažai saulės, o vasarą išsiilgę deginimosi neretai ja mėgaujamės be apsaugos priemonių. Net jeigu visus metus pas mus vyrautų vasara, norėdami pasisavinti vitamino D iš saulės, turėtumėme kiekvieną dieną iki 30 minučių laiko praleisti saulėje, ypač 10-16 valandomis. Visgi tokios pastangos gauti vitamino D iš saulės skatina ne tik greitesnį odos senėjimą bei pigmentines dėmes, bet ir padidina odos vėžio riziką“, – pasakoja J. Aleknienė.

Mitas: užtektinai gauname iš maisto

„Eurovaistinės“ vaistininkė pasakoja, kad norint pasisavinti vitaminą D, jį pirmiausia reikėtų vartoti valgio metu, kadangi šis yra tirpus riebaluose. Riebi žuvis, kiaušiniai, grybai ir natūralus jogurtas turi daug sočiųjų riebalų, dėl ko juos valgant geriau įsisavinimas vartojamas vitaminas D. Visgi vien iš maisto mes šio vitamino pasisaviname vos iki 10 proc. Tokie maisto produktai tampa kur kas veiksmingesni tik tada, kai vitaminą D vartojame kartu su jais, bet ne atskirai“, – pasakoja J. Aleknienė.

Mitas: kuo daugiau – tuo geriau

„Per didelis vitamino D kiekis gali sukelti sveikatos problemų. Perdozavus gali atsirasti tokie simptomai kaip apetito praradimas, vidurių užkietėjimas, troškulys, dezorientacija, galvos svaigimas, nuovargis, pykinimas ir vėmimas, raumenų silpnumas, pakilęs kraujo spaudimas. Taip pat gali sutrikti kepenų ir virškinamojo trakto veikla. Todėl prieš vartojant vitaminą D patariama pasitikrinti jo kiekį kraujyje ir dėl vartojimo pasitarti su gydytoju arba vaistininku“, – pataria J. Aleknienė.

Vienas naudingiausių odai

Vitaminas D yra vienas naudingiausių odai vitaminų. Šeimos gydytoja Vidmantė Vilkė sako, kad jame esantys antioksidantai apsaugo didžiausią mūsų organą ir padeda kovoti su priešlaikinio senėjimo žymėmis. Šis vitaminas skatina odos ląstelių atsinaujinimą, dalyvaudamas ląstelių proliferacijoje.

„Vitaminas D taip pat pasižymi savybėmis, saugančiomis nuo uždegimo, todėl gali būti naudingas gydant išsausėjimą, aknę, egzemą, žvynelinę, baltmę (lot. vitiligo)“, – sako gydytoja.

Vitamino D trūkumą turintys asmenys jaučia nuolatinį nuovargį, silpnumą, skundžiasi, kad atsikelia nepailsėję ir jaučia padidėjusį mieguistumą dienos metu. Juos vargina prakaitavimas, slenkantys plaukai, dantenų ligos, raumenų ar kaulų skausmai. Kai trūksta vitamino D, žmogų kamuoja bloga nuotaika, apatija, netgi depresija.

Kiek būti lauke?

„Šio vitamino trūkumas lemia imuniteto nusilpimą, taip pat didėja įvairių uždegiminių procesų tikimybė. Gali susilpninti išorinį odos sluoksnį ir jis gali tapti lengviau pažeidžiamas. To pasekmė – odos sausumas, patamsėjimas, aknė, uždegiminės odos ligos“, – perspėja gydytoja V.Vilkė.

Vitamino D sintezė žmogaus organizme priklauso nuo įvairių faktorių – amžiaus, odos tipo, svorio, tam tikrų lėtinių ligų. Taip pat jo sintezei įtakos turi platuma, kurioje gyvename, metų, paros laikas, debesuotumas ir pan. Kad pasigamintų vitamino D, natūraliai suaugusiam žmogui lauke saulėtą dieną atviromis kūno vietomis vidurdienį reikėtų praleisti maždaug 15–30 min.

Nepereina pro apsaugą

„Labai svarbu saugiai leisti laiką saulėje, nes per ilgos saulės vonios gali lemti odos nudegimus, raukšlių, pigmentinių dėmių ir apgamų atsiradimą, taip pat didina odos vėžio riziką.

Turint I, II odos fototipą ar daug apgamų, pigmentinių dėmių, ypač svarbu naudoti apsauginius kremus nuo saulės, tačiau šie atspindi UVB spindulius ir neleidžia pasiekti odos. Tokiu atveju, kai rizika didesnė už naudą, gaunamą iš saulės, rekomenduočiau vartoti vitamino D papildus“, – pataria šeimos gydytoja.

Vitamino D yra tam tikruose maisto produktuose: kiaušiniuose, avižinėje košėje, riebioje žuvyje, pavyzdžiui, silkėje ar lašišoje, pieno produktuose. Deja, su maistu pasisaviname tik nedidelę vitamino dalį, todėl gydytojai rekomenduoja vartoti maisto papildus.

Uždaruose biuruose dirbantiems žmonėms. Vaistininkė Jovita Aleknienė juokauja, kad vitaminą D dar galima pavadinti darboholikų vitaminu. „Jeigu žmogus mėgsta užsisėdėti biure ar net ir savaitgalius leidžia prie kompiuterio, bet nevartoja šio vitamino papildomai – labai mažai šansų, kad jo organizmui netrūksta vitamino D“, – pastebi vaistininkė. Nuolat uždarose erdvėse laiką leidžiančių žmonių organizmas net per savaitės ar poros savaičių atostogas šiltuosiuose kraštuose neturi galimybės pasigaminti reikiamos vitamino D dozės.

Šis, dar vadinamas saulės, vitaminas svarbus bendrai organizmo veiklai, imuninei sistemai, todėl, sergant lėtinėmis ligomis, jis taip pat svarbu

Sergantiems lėtinėmis ligomis. Vitamino D trūkumas turi įtakos daugelio lėtinių ligų eigai – pastebi vaistininkė. Anot jos, žmonės sergantys lėtinėmis ligomis, atėję į vaistinę ligai kontroliuoti reikalingų vaistų dažnai pagalvoja ir apie vitaminą D. „Šis, dar vadinamas saulės, vitaminas svarbus bendrai organizmo veiklai, imuninei sistemai, todėl, sergant lėtinėmis ligomis, jis taip pat yra svarbus“, – paaiškina J.Aleknienė.

Dažnai peršąlantiems. Dažnai kankinantis peršalimas, virusinės ligos neretai įspėja apie sumažėjusi organizmo atsparumą. Viena iš vitamino D funkcijų – imuninės sistemos palaikymas, tad vis prikimbančios ligos gali įspėti apie jo trūkumą. Vaistininkė pasakoja, kad COVID-19 pandemijos metu daugiau klientų rūpinosi, kad organizmui netrūktų vitamino D, jį vartojo ir persirgę koronavirusu, ir tai tikrai sveikintina, nes palaikyti imuninę sistemą – viena iš šio vitamino funkcijų, jo nereikėtų pamiršti ir artėjant rudeniui.

Kūdikių tėveliams. Vitaminas D yra vienas pirmųjų vitaminų, kurį rekomenduojama vartoti visiems naujagimiams. „Gauti šio vitamino kūdikiams praktiškai neįmanoma – juos rekomenduojama saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, tad organizmas neturi galimybės jo pasigaminti“, – sako vaistininkė.

Tiems, kurie skundžiasi, kad neturi jėgų. Vitamino D trūkumą neretai išduoda ir sumažėjęs aktyvumas, motyvacija. Kaip teigia vaistininkė, jeigu klientai užsimena, kad jiems, net ir pakankamai miegojus, sunku keltis, trūksta jėgų, pirmiausia jų paklausia, ar vartoja vitamino D preparatus.

Išblyškusiems. Vaistininkė J.Aleknienė sako, kad kartais netgi vizualiai galima nuspėti, jog klientui trūksta vitamino D. Neretai net ir šiltuoju sezonu išblyškę, mažai laiko gryname ore leidžiantys žmonės užsimena ir apie kitus jaučiamus vitamino D trūkumą išduodančius simptomus.

Susiduriantiems su slogia nuotaika. Ypač žiemą, kai daugiau laiko trunka tamsusi paros metas ar už lango dažnai lyja, galima išgirsti, kad daugiau žmonių skundžiasi slogia ar depresyvia nuotaika. Pasak J.Aleknienės, vitaminas D teigiamai veikia mūsų nuotaiką, gerina nusiteikimą ir motyvaciją, todėl prasta nuotaika gali būti įspėjantis signalas, kad organizmui trūksta šio vitamino.

Vitaminas D yra tirpus riebaluose, todėl yra įsisavinamas vartojant kartu su jais, pavyzdžiui, kanapių, juodųjų ikrų ar pirmojo spaudimo alyvuogių aliejumi.

Vis dėlto reikėtų pasirūpinti, kad organizmui ne tik netrūktų vitamino D, bet užtektų ir kitų reikalingų medžiagų, todėl reikėtų skirti pakankamai laiko fiziniam aktyvumui, sveikai ir subalansuotai mitybai, rekomenduojama kasdien leisti laiką gryname ore, o pastebėjus nerimą keliančių simptomus, atlikti kraujo tyrimus ar pasikonsultuoti su gydytoju ir vaistininku.

Mes, šviesiaodžiai šiauriečiai, turime genetiškai nulemtą mažesnį vitamino D gamybos odoje kiekį ir prastesnį įsisavinimą, todėl dažnai net ir persikrausčius į saulėtus kraštus vitamino D trūkumas išlieka.

Tyrimai rodo, kad daugeliui lietuvių trūksta vitamino D. Šeimos gydytoja Elena Šukė tikina, kad ši problema būdinga ne tik tautiečiams.

„Daugeliui Šiaurės Europos ir Skandinavijos gyventojų dažniau nustatomas šio vitamino trūkumas, nei, pavyzdžiui, Pietų Europos gyventojams. Būta mokslininkų pamąstymų, kad mažiau saulėtose vietovėse ir vitamino D poreikis yra mažesnis, tačiau tai iki šiol niekaip nepatvirtinta, todėl vitamino D normos yra vienodos visame pasaulyje“, – sako gydytoja.

Paklausta, ar pajūryje gyvenantys lietuviai rečiau kenčia dėl vitamino D trūkumo, nes turi galimybę dažniau džiaugtis saule prie Baltijos, medikė tikina, kad vitamino D tyrimai tokių skirtumų nerodo. „Lietuva geografiškai labai maža ir mes visi genetiškai labai panašūs. Skiriasi tik, pavyzdžiui, lietuvių ir Pietų Italijos ar Pietų Ispanijos gyventojų vitamino D kiekis“, – tikina E.Šukė.

Šaltinis: vitamino D yra kiaušiniuose, pieno produktuose, avižinėje košėje, riebiose žuvyse, bet su maistu įsisaviname tik nedidelę vitamino dalį / Freepik.com nuotr.

Vitamino D trūkumas gali sukelti labai daug nespecifinių simptomų arba požymių visai nebūti, todėl žmogus gali net nežinoti, kad jam šio vitamino trūksta.

„Žinoma, tada kyla klausimas, ar reikia vartoti vitamino D papildus, jei žmogus jaučiasi puikiai. Vis dėlto laikomasi nuomonės, kad taip, nes vitaminas D dalyvauja daugelyje organizmo funkcijų ir, net nejaučiant simptomų, jo stoka gali kenkti“, – perspėja gydytoja.

Dažniausi vitamino D stokos simptomai yra nuovargis, mieguistumas, kaulų ir sąnarių skausmai, raumenų skausmai, maudimas, nuotaikų kaita, prasta nuotaika, dažnai pasikartojančios virusinės infekcijos, gali prastai gyti žaizdos, labai slinkti plaukai. Tačiau vien iš simptomų ir be tyrimų įtarti vitamino D trūkumą yra gana sunku.

Vasarą dauguma lietuvių vyksta atostogauti į šiltuosius kraštus, saulėtas dienas leidžia prie jūros ar ežerų. Todėl kyla klausimas, ar įmanoma prikaupti vitamino D vasarą?

„Jei kalbame apie vitamino D trūkumą, tai ne, iš esmės jo trūkumas žmonių organizmuose jaučiamas visais metų laikais. Taip yra todėl, kad šviesios odos šiauriečiai yra genetiškai determinuoti savo odoje lėčiau gaminti vitaminą D, o mūsų vasaros, deja, bet irgi nėra labai saulėtos. Tokių oro sąlygų tikrai nepakanka vitamino D kiekiui organizme padidinti.

Žinoma, tam trukdo ir naudojami odos kremai su SPF apsauga, kurie šiek tiek blokuoja vitamino D gamybą. Bet tikrai neskatinu jų atsisakyti dėl vitamino D padidėjimo, nes rizika yra gerokai didesnė už naudą – nenaudodami SPF rizikuojame susirgti odos onkologine liga melanoma. Todėl turintiems vitamino D trūkumą vis dėlto tinkamiausia taktika yra vartoti papildus“, – pataria gydytoja E.Šukė.

Vitamino D yra kiaušiniuose, pieno produktuose, avižinėje košėje, riebiose žuvyse, pavyzdžiui, silkėse ar lašišose. Vis dėlto su maistu įsisaviname tik nedidelę vitamino dalį. Renkantis maisto papildus, svarbu rinktis tuos preparatus, kurių sudėtyje yra aliejuose ištirpinto vitamino D, nes tai pagerina jo įsisavinimą.

I. Garuckienė priduria, kad pasireiškus simptomams ir gydantis namuose vertėtų pasirūpinti medikamentais, kurie gali ne tik slopinti jaučiamus negalavimus, bet stiprinti imunitetą ir padėti greičiau atsigauti po ligos.

Būdingų simptomų vis daugiau

Anot „Camelia“ vaistininkės, dėl didėjančio COVID-19 atmainų skaičiaus Lietuvoje, šiai užkrečiamai ligai priskiriama vis daugiau būdingų simptomų.

„Dažniausiai pasireiškiantiems COVID-19 ligos simptomams yra priskiriamas karščiavimas (kai kūno temperatūra pakilusi iki 38 laipsnių ar aukščiau), sausas kosulys, nosies užgulimas, konjunktyvitas (paraudusios akys), gerklės, galvos, raumenų, sąnarių ar apatinės nugaros dalies skausmas. Taip pat gali kamuoti nuovargis, dirglumas, nerimas, depresijos simptomai, miego sutrikimai, dingti ar susilpnėti skonio ir kvapo jutimas. Gali pasireikšti įvairūs odos bėrimai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, kamuoti šaltkrėtis, galvos svaigimas ar naktinis prakaitavimas“, – teigia I. Garuckienė.

Irena Garuckienė. Vaistinės nuotr.

Vaistininkė priduria, kad užsikrėtus šiuo metu šalyje ir Europoje dominuojančia COVID-19 omikron atmaina, simptomai įprastai pasireiškia per 2–3 dienas.

Ką reikėtų turėti namų vaistinėlėje?

Sergantiems COVID-19 ir besigydantiems namuose, I. Garuckienė pataria namuose turėti šiuos preparatus:

• Galvos, raumenų skausmą slopinančių ir temperatūrą mažinančių medikamentų – paracetamolio ar ibuprofeno.

• Gerklės skausmą ir kosulį malšinančių pastilių ar purškalų, vaistažolių – šalavijų, ramunėlių, melisų – arbatų. Jų nuovirais galite skalauti gerklę kelis kartus per dieną.

• Nosies paburkimą ir užgulimą mažinančio hipertoninio jūros vandens ar purškalą, kurio sudėtyje yra jota-karagenino – iš raudonųjų dumblių išgaunamos medžiagos, pasižyminčios antivirusiniu poveikiu.

„Medikamentus laikykite kambario temperatūroje, sausoje vietoje, kurioje jų neveiks karštis, garai ar net žiemą pro langą besiskverbiantys tiesioginiai saulės spinduliai. Pasirūpinkite, kad vieta, kurioje laikysite medikamentus, nebūtų lengvai pasiekiama vaikams – galite rinktis aukštai pakabintą spintelę ar lentyną“, – pataria vaistininkė.

• Priešuždegiminėmis savybėmis pasižyminčių  ir imunitetą stiprinančių vitamino C, D, cinko ir seleno preparatų. Be to, pravartu turėti ir vitamino A, pagreitinančio sinusų, slogos gijimą.

Kaip greičiau pasveikti ir atgauti jėgas?

„Camelia“ vaistininkė teigia, kad papildomi dienos įpročiai taip pat gali padėti pagreitinti sveikimo procesą bei greičiau atgauti jėgas ir dalijasi penkiais pagrindiniais patarimais:

1. Nosį skalaukite nedidelės koncentracijos druskos tirpalu ir gerkite daug skysčių – vandenį, žolelių arbatas. Tai padės iš organizmo greičiau pašalinti virusą.

2. Pasistenkite atsisakyti greitai įsisavinamų angliavandenių (cukraus, baltų miltų, saldžių vaisių). Jie labai apkrauna organizmą, o sergantiems reikalingas energiją tausojantis režimas.

3. Skirkite laiko poilsiui. Jo metu organizmas pagamina daugiau imuninio atsako stiprinimui reikalingų baltymų.

4. Neverskite savęs valgyti, jeigu neturite apetito. Dėl mitybos per prievartą ateityje gali kilti pasekmių – pavyzdžiui, mitybos sutrikimų.

5. Dažnai keiskite kūno padėtį ir per ilgai negulėkite toje pačioje padėtyje. Tai padės pagreitinti kraujotaką ir pagerinti kvėpavimą bei geriau aprūpinti deguonimi vidaus organus.

Kada reikia kreiptis į gydytoją?

Anot I. Garuckienės, į gydytoją reikia kreiptis tada, kai karščiuojate ilgiau nei penkias dienas net ir vartodami vaistus, kvėpavimo dažnis tampa didesnis nei 24 k./min, o pulsas 100 k./min ar pulsoksimetras identifikuoja, kad kraujo prisotinimas deguonimi yra mažesnis nei 94 proc.

„Nedelsti ir kreiptis pagalbos reikėtų ir tada, kai atsiranda naujų simptomų, bloginančių savijautą, bendra sveikatos būklė prastėja, arterinis kraujo spaudimas pakyla iki 150/90 mm Hg (gyvsidabrio stulpelio milimetrų) arba nukrenta žemiau 90/60 mm Hg“, – įspėja vaistininkė.

Farmacininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad rudenį dažniau nei įprastai klientai užsuka į vaistinę ieškodami priemonių, kurios padėtų išsaugoti energiją ir gerą nuotaiką.

„Rudenį dažniau pasidaro liūdna, nes baigiasi vasara, mažai saulės, tad ir mūsų organizme natūraliai nepasigamina vitaminas D, kuris ne tik padeda palaikyti imunitetą, bet taip pat yra ir geros nuotaikos vitaminas“, – paaiškina farmacininkė.

Anot jos, tai viena iš priežasčių, kuri ir lemia norą būti namuose, nieko neveikti, daugiau miegoti. Farmacininkė ragina neišsigąsti, natūralu, kad šaltuoju metų laiku norisi kitokios veiklos nei vasarą, vis dėlto užsisėdėti nereikėtų ir vis tiek atrasti pomėgių, kuriuos galėtumėte puoselėti, reguliariai išeiti pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru.

Geros nuotaikos receptas

Norint, kad rudenį nepritrūktų energijos, farmacininkė ragina atkreipti dėmesį į savo mitybos racioną – įtraukti į jį daugiau vaisių, daržovių. Šaltuoju metų laiku rečiau pavyksta visų reikiamų vitaminų ir mineralų gauti tik iš maisto, todėl gali prireikti ir papildomų pajėgų – vitaminų ar maisto papildų.

„Rudenį rekomenduojama papildomai vartoti vitaminą D ir vartoti žuvų taukus, nes būtent šių medžiagų dažniausiai organizmas negauna pakankamo kiekio natūraliai“, – įspėja farmacininkė.

Pasak specialistės, daugumai žmonių vitaminą D reikalinga vartoti ištisus metus. Tai gali lemti lėtinės ligos, per trumpas buvimas saulėje, stiprią SPF apsaugą turinčios priemonės. „Lietuvoje daugeliui vitamino D pasigamina per mažai, todėl jį reikėtų vartoti ištisus metus, tik vasarą – mažesnėmis dozėmis, o rudenį – didesnėmis“, – sako E. Ramaškienė.

Taip pat, anot „Eurovaistinės“ farmacininkės, nereikėtų pamiršti ir kasdienių įpročių, grūdintis, reguliariai mankštintis, kasdien bent pusvalandį praleisti gryname ore, išeiti pasivaikščioti ir pastebėsite, kaip visa tai padės išsaugoti geresnę nuotaiką net ir tamsiuoju metų laiku.

10 patarimų, kaip nepasiduoti rudeniniui liūdesiui:

1. Pasirūpinkite, kad organizmui netrūktų vitamino D.

2. Skirkite dėmesio subalansuotai mitybai, valgykite šviežius vaisius ir daržoves.

3. Kasdien išeikite pasivaikščioti ir praleiskite bent pusvalandį gryname ore.

4. Reguliariai mankštinkitės.

5. Tamsiu paros metu namuose nebūkite prieblandoje, pasirūpinkite tinkamu apšvietimu.

6. Atraskite naujų pomėgių.

7. Reguliariai palaikykite ryšį su artimaisiais, susitikite, kalbėkitės telefonu.

8. Susikurkite rutiną, eikite miegoti ir kelkitės panašiu metu.

9. Neleiskite laiko lovoje, ji skirta tik miegui ir poilsiui.

10. Neužsisklęskite savyje ir kalbėkitės apie savo jausmus su artimaisiais.

„Vitaminas D reguliuoja per 200 genų funkcijų ir yra būtinas organizmo augimui bei vystymuisi. Šio vitamino trūkumas gali sukelti nutukimą, cukrinį diabetą, vėžinius susirgimus, širdies ir kraujagyslių ligas, astmą, depresiją, reumatines ligas, lėtinio nuovargio sindromą, osteoporozę, žvynelinę, neurodegeneracines ligas, tarp jų – ir Alzheimerio ligą“, – teigia M. Žalytė.

Vaistininkė priduria, kad vitaminas D padeda organizmui įsisavinti kalcį ir fosforą – elementus, būtinus kaulinio audinio formavimuisi ir sveikos kaulų struktūros palaikymui. Dėl šio vitamino trūkumo vaikai gali susirgti rachitu – liga, pasireiškiančia sutrikusia medžiagų apykaita ir daugelio organų sistemų pažeidimu. Šio vitamino trūkumas gali taip pat sutrikdyti vaiko vystymąsi, dantų augimą, silpninti imunitetą.

Kaip papildyti vitamino D atsargas organizme?

Vitamino D galima gauti trimis būdais: kai odą veikia ultravioletiniai saulės spinduliai, su maistu, kuriame gausu šio vitamino, ir vartojant maisto papildus ar gydytojo paskirtus preparatus.

„Saulės vitaminu“ vadinamas vitaminas D gaminasi mūsų organizme tuo metu, kai ultravioletiniai B spektro saulės spinduliai veikia mūsų odą. Tačiau dėl Lietuvos išsidėstymo šiaurės geografinėje platumoje, kurioje saulėtų dienų būna sąlyginai mažai, naudojamų apsauginių priemonių, kurios slopina vitamino D gamybą, ir rudens-žiemos sezonu dažnų darganotų orų, negalime gauti reikiamo vitamino D kiekio. Todėl jo trūkumą organizme galime kompensuoti tik su maistu, maisto papildais arba gydytojo paskirtais preparatais“, – sako M. Žalytė.

Vaistininkė Monika Žalytė.

Vaistininkė priduria, kad natūraliai vitamino D atsargas organizme galima papildyti į mitybos racioną įtraukus tokius produktus kaip pienas, mėsa, sūris, lašiša, kiaušiniai, avokadas. Tačiau su jais galime gauti tik 10–15 proc. reikalingos vitamino D paros normos. Likusią vitamino D dozę padės gauti pagal gydytojo ar vaistininko nurodymus vartojami šiuo vitaminu praturtinti maisto papildai ir preparatai.

Vitaminas D: gydymui ir profilaktikai

M. Žalytė sako, kad vitamino D dozę gydytojas skiria atsižvelgęs į pradinį vitamino D lygį kraujyje, amžių, odos pigmentaciją, KMI (kūno masės indeksą), galimybes daugiau būti saulėje ir taip pakelti vitamino D kiekį.

Įvertinęs šio vitamino gamybos procesui įtakos turinčius faktorius ir nustatęs ženklų vitamino D trūkumą, gydytojas skiria receptinius preparatus su didelėmis gydomosiomis vitamino D dozėmis.

„Profilaktikai ir vitamino D atsargų papildymui organizme galima rinktis iš gausybės vaistinėje randamų šio vitamino papildų įvairiomis formomis – lašais, purškalais, kapsulėmis, tabletėmis, čiulpiamomis pastilėmis. Nepriklausomai nuo to, kokios formos vitaminą D įsigyjate, jį reikia vartoti valgio metu arba po valgio, užgeriant vandeniu“, – pasakoja vaistininkė.

M. Žalytė prideda, kad pirmiausia verta atlikti vitamino D tyrimą, o pagal rezultatus gydytojas ar vaistininkas galėtų rekomenduoti reikalingą vitamino D dozę.

Ar galima perdozuoti šio vitamino?

M. Žalytė sako, kad vitamino D perdozuoti yra sudėtinga, nes organizmas pasigamina ir pasisavina iš maisto bei papildų ir preparatų jo tiek, kiek reikia. Jeigu sukaupsime per daug vitamino D, jis susijungs su organizmo baltymais ir bus saugomas biologiškai neaktyvia forma.

„Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) yra nustačiusi rekomenduojamas palaikomąsias vitamino D paros normas, kurios yra matuojamos  tarptautiniais vienetais (TV). Jomis vadovaujasi ir gydytojai, ir vaistininkai, paskirdami vitamino D preparatus bei papildus“, – priduria „Camelia“ vaistininkė.

Naujagimiai ir kūdikiai per parą turėtų gauti 400–600 TV dozę;

Vaikai nuo 1 metų ir paaugliai iki 17 metų – 600–1000 TV dozę;

Suaugusieji –1000–4000 TV dozę;

Suaugusieji, kai KMI didesnis nei norma – 1600–4000 TV dozę;

Besilaukiančios ir maitinančios mamos – 1500–2000 TV dozę.

Vitaminas D – vienas svarbiausių vitaminų mūsų organizmui, o jo stygius – negailestingas sunkių ligų ir sveikatos būklių sukėlėjas. Šių ligų ir negalavimų galima būtų išvengti, jeigu kiekvieną dieną savo organizmui suteiktume reikiamą vitamino D kiekį.