Teismui kasacinį skundą pateikęs buvusio parlamentaro advokatas prašė bylą nutraukti, tačiau jis atmestas.

„Teisėjų kolegija nutarė visus kasacinius skundus atmesti“, – antradienį paskelbė LAT teisėjas Pranas Kuconis.

Atmesti ir kitų nuteistųjų – eksparlamentaro žmonos Danutės Matuzienės, buvusio „Panevėžio energija“ vadovo Vytauto Šidlausko ir „Žilvyčių kooperatyvinės bendrovės“ valdybos pirmininko Gintaro Žilėno – skundai.

Teismo teigimu, V. Matuzas su kitais asmenimis susitarė palenkti „Panevėžio energijos“ darbuotojus piktnaudžiauti tarnyba, kad jie biokuro viešuosiuose pirkimuose sudarytų išskirtines sąlygas kooperatyvui „Žilvyčių kooperatyvinė bendrovė“ ir ji pirkimus laimėtų.

Anot teisėjų kolegijos, nuteistieji padarė didelę žalą valstybei ir bendrovei „Panevėžio energija“, nes organizuojant viešuosius pirkimus, pakenkta bendrovės vardui, pažeisti viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, taip pat nediskriminavimo, skaidrumo principai ir apribota kitų tiekėjų teisė sąžiningai konkuruoti viešuosiuose pirkimuose.

Teisėjų kolegija nustatė, kad nuteistųjų veiksmai patvirtina, jog jie suvokė, kad veikia bendrai, susitarę, turėdami bendrą tikslą, piktnaudžiaujant tarnyba, įgyvendinti sumanymą, kad „Žilvyčių kooperatyvinė bendrovė“ gautų turtinę naudą.

Po neskundžiamo LAT nuosprendžio nuteistiesiems liko galio Apeliacinio teismo skirtos bausmės.

Pernai balandžio 11 dieną Apeliacinis teismas buvusį konservatorių V. Matuzą išteisino dėl kyšininkavimo, bet jis liko nuteistas dėl piktnaudžiavimo vykdant „Panevėžio energijos“ viešuosius pirkimus. Už tai jam palikta galioti pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant.

Šioje byloje taip pat nuteista buvusio Seimo nario sutuoktinė D. Matuzienė, ji pripažinta kalta dėl bendrininkavimo, piktnaudžiavimo, jai subendrinus bausmes skirtas dvejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams ir skirta beveik 8 tūkst. eurų bauda.

Buvusiam bendrovės „Panevėžio energija“ vadovui V. Šidlauskui, pripažintam kaltu dėl piktnaudžiavimo, skirta pustrečių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.

Buvusiam „Panevėžio energijos“ darbuotojui S. Raipai, pripažintam kaltu dėl bendrininkavimo, piktnaudžiavimo, skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.

„Žilvyčių kooperatinės bendrovės“ valdybos pirmininkas G. Žilėnas pripažintas kaltu dėl bendrininkavimo, piktnaudžiavimo, jam skirta pusantrų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant metams.

Juridinis asmuo – „Žilvyčių kooperatinė bendrovė“ – pripažinta kalta dėl piktnaudžiavimo, jai skirtas likvidavimas. Visiems nuteistiesiems teks sumokėti po 376 eurų įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Perduodant šią bylą teismui skelbta, kad „Panevėžio energijoje“ neskaidrūs galėjo būti viešieji pirkimai, kurių vertė beveik 155 tūkst. eurų.

Įtarta, kad šie pirkimai buvo suorganizuoti taip, kad juos laimėtų „Žilvyčių kooperatinė bendrovė“.

V. Matuzas kaltinimus neigė.

Ketvirtadienį paskelbtu nuosprendžiu V. Matuzui palikta galioti pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant. Nuteistajam taip pat teks sumokėti 376 eurų įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Po šio verdikto nuosprendis įsiteisėjo. V. Matuzui ir dar keliems asmenims, tarp jų V. Matuzo sutuoktinei, pernai liepą nuosprendį paskelbė Šiaulių apygardos teismas.

Išteisinus dėl kyšininkavimo, V. Matuzui bus grąžinti 338 eurai, buvo manyta, kad eksparlamentaras tokią pinigų sumą buvo gavęs kaip kyšį.

Šioje baudžiamojoje byloje STT Panevėžio valdybos pareigūnai teigė surinkę pakankamai duomenų, kad „Panevėžio energijoje" neskaidrūs galėjo būti viešieji pirkimai, kurių vertė beveik 5 mln. eurų.

Įtarta, kad šie pirkimai buvo suorganizuoti taip, kad juos laimėtų „Žilvyčių kooperatinė bendrovė". Be to, pareigūnų duomenimis, buvusiam Seimo nariui V. Matuzui galėjo būti duotas ne mažiau kaip 388 eurų vertės kyšis – sumokant už jo medžiokles profesionalios medžioklės plotuose Pašilių miške. Įtarta, kad taip atsilyginta už jo, kaip Seimo nario bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo, palaikymą svarstant Generalinei urėdijai svarbaus įstatymo projektą Seime.

Tačiau Apeliacinis teismas paskelbė, kad apie susitarimą duomenų nėra.

„Niekas apie naudą nei garsiu, nei tyliu susitarimu nesitarė“, – sakė teisėjas Albinas Bielskis.

Pasak teismo, nepaisant to, kad byloje yra duomenų, jog V. Matuzas už tam tikras medžiokles nesumokėjo, teismo nuomone, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, kad V. Matuzas leido kitiems asmenims sumokėti už jo medžiokles mainais už Generalinei miškų urėdijai palankių sprendimų priėmimą Seime, suvokdamas, jog tyčia daro nusikalstamą veiką.

Neskaidrūs biokuro pirkimai

2015 metų gruodį bylą perduodant teismui Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) skelbė, kad Panevėžio valdybos pareigūnai surinko pakankamai duomenų, jog piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ir sukčiaujant, organizuota grupė siekė „Žilvyčių kooperatinės bendrovės“ naudai užvaldyti didelės – ne mažiau kaip apie 243 tūkst. eurų vertės – bendrovės „Panevėžio energija“ turto.

Kadangi „Žilvyčių kooperatinė bendrovė“ neturėjo tinkamos kokybės biokuro ir galimybių tiekti tokį biokurą bendrovei „Panevėžio energija“, surasta Estijoje registruota akcinė bendrovė, kuri galėtų dalyvauti bendrovės „Panevėžio energijos“ viešųjų pirkimų konkurse ir atitiktų tiekėjui keliamus reikalavimus. Manoma, kad šiai bendrovei garantuota sėkmė viešųjų pirkimų konkurse, jeigu tik ji sutiks dalyvauti veikloje su „Žilvyčių kooperatinės bendrove“.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad minėtai Estijos bendrovei galbūt iš anksto buvo sudarytos išskirtinės sąlygos laimėti biokuro viešąjį pirkimo konkursą ne mažiau kaip 5 proc. didesne kaina nei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) kas mėnesį nustatoma vidutinė Lietuvoje supirkto biokuro žaliavos kaina.

Įtariama, kad lėšas – skirtumą tarp VKEKK kas mėnesį nustatomos vidutinės Lietuvoje supirkto biokuro žaliavos kainos ir organizuotos grupės pakeltos kainos (ne mažiau kaip 5 procentais) apgaule turėjo gauti „Žilvyčių kooperatinė bendrovė“ neva už transportavimo išlaidas. Tačiau iš tikrųjų transportavimo paslaugas pagal išankstinį susitarimą turėjo suteikti Estijos bendrovė, atsilygindama už tai, kad laimėjo viešųjų pirkimų konkursą.

Nusikalstamos veikos nepavyko baigti, nes STT apie pradėtą ikiteisminį tyrimą informavo bendrovę „Panevėžio energija“, ji nutraukė biokuro pirkimo-pardavimo sutartį.

Nuteista ir V. Matuzo sutuoktinė

Šioje byloje taip pat nuteista buvusio Seimo nario sutuoktinė Danutė Matuzienė, ji pripažinta kalta dėl bendrininkavimo, piktnaudžiavimo, jai subendrinus bausmes skirtas 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams. Nuteistajai taip pat teks sumokėti ir 7 tūkst. 980 eurų baudą.

Kaip skelbia STT, buvusio Seimo nario žmonai bausmės buvo subendrintos, nes tai nebe pirmasis apkaltinamasis nuosprendis. Moteris jau anksčiau buvo pripažinta kalta dėl pasikėsinimo apgaule gauti subsidiją „Žilvyčių kooperatinei bendrovei“, kreditinio sukčiavimo, dokumentų klastojimo.

Buvusiam akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ vadovui Vytautui Šidlauskui, pripažintam kaltu dėl piktnaudžiavimo, skirta pustrečių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.

Buvusiam „Panevėžio energijos“ darbuotojui Stanislovui Raipai, pripažintam kaltu dėl bendrininkavimo, piktnaudžiavimo, paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.

„Žilvyčių kooperatinės bendrovės“ valdybos pirmininkas Gintaras Žilėnas pripažintas kaltu dėl bendrininkavimo, piktnaudžiavimo, jam paskirta pusantrų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant metams.

Juridinis asmuo – „Žilvyčių kooperatinė bendrovė“ – pripažinta kalta dėl piktnaudžiavimo, jai paskirtas likvidavimas. Visiems nuteistiesiems teks sumokėti po 376 eurų įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kitoje byloje V. Matuzas liko išteisintas

Kitoje sukčiavimo ir piktnaudžiavimo byloje 2017 metų spalį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išplėstinė septynių teisėjų kolegija paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį tuomet teistiems buvusiam Seimo nariui V. Matuzui ir lobistui Andriui Romanovskiui.

LAT konstatavo, kad V. Matuzą ir A. Romanovskį išteisinęs Vilniaus apygardos teismas įstatymų nepažeidė.

Vilniaus apygardos teismas V. Matuzą išteisino byloje dėl kyšininkavimo, sukčiavimo ir piktnaudžiavimo Seimo nario padėtimi.

Prokuratūra siekė įrodyti, kad tuometinis parlamentaras faktiškai vadovavo labdaros ir paramos fondui, o jam aukoję verslininkai sulaukė V. Matuzo paramos Seime.

Nuteistosios ir prokuratūros kasaciniai skundai antradienį buvo atmesti. Teismo sprendimas šioje byloje yra galutinis ir neskundžiamas.

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 metų gegužės 27 dienos nuosprendžiu D. Matuzienę pripažino kalta dėl pasikėsinimo apgaule gauti subsidiją Žilvičių kooperatinei bendrovei, kreditinio sukčiavimo, dokumentų klastojimo.

Kadangi panevėžietė yra nuteista ir kitoje baudžiamojoje byloje dėl dokumentų suklastojimo, bausmės subendrintos ir jai skirta beveik 8 tūkst. eurų bauda.

Buvusi bendrovės buhalterė, Radviliškio gyventoja Vitalija Miceikienė, pripažinta kalta dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, jai skirta 760 eurų bauda.

Teismas pripažino kaltu ir juridinį asmenį – Žilvičių kooperatinę bendrovę dėl pasikėsinimo apgaule gauti subsidiją, kreditinio sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo ir nusprendė šią bendrovę likviduoti.

Ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje atliko STT Panevėžio valdybos pareigūnai.

Jie teigia surinkę duomenis, leidžiančius pagrįstai teigti, kad buvo suklastoti dokumentai ir pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai, siekiant apgaule gauti Europos Sąjungos ir Lietuvos beveik 200 tūkst.  eurų subsidiją (paramą) biokuro gamybos technologinei įrangai ir savivartei priekabai pirkti.

Gauti subsidijos nepavyko, nes STT Panevėžio valdybos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą ir pranešė Nacionalinei mokėjimo agentūrai apie padarytas nusikalstamas veikas.

Baudžiamosios bylos buvo išskirtos iš STT Panevėžio valdybos pareigūnų atlikto didelės apimties ikiteisminio tyrimo dėl galimai neskaidrių biokuro pirkimų organizavimo.

„Teismas nusprendė, kad šios nusikalstamos veikos įrodytos“, – BNS sakė teismo atstovas spaudai Vytautas Jončas.

V. Matuizui skirta pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas dvejiems metams. Eksparlamentarui taip pat skirta 1506 eurų bauda ir 376 eurų įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą.

Dėl pasikėsinimo sukčiauti buvęs politikas išteisintas nesant jo veikoje šio nusikaltimo požymių.

Kartu su V. Matuzu buvo nuteisti ir kiti kaltinamieji, jiems taip pat skirtos lygtinės bausmės.

V. Matuzo sutuoktinė Danutė Matuzienė taip pat pripažinta kalta dėl piktnaudžiavimo, jai skirtas 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant.

Nuosprendis nėra galutinis ir dar gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Šioje baudžiamojoje byloje STT Panevėžio valdybos pareigūnai teigė surinkę pakankamai duomenų, kad „Panevėžio energijoje" neskaidrūs galėjo būti viešieji pirkimai, kurių vertė beveik 155 tūkst. eurų.

Įtarta, kad šie pirkimai buvo suorganizuoti taip, kad juos laimėtų „Žilvyčių kooperatinė bendrovė". Be to, pareigūnų duomenimis, buvusiam Seimo nariui V. Matuzui galėjo būti duotas ne mažiau kaip 388 eurų vertės kyšis - sumokant už jo medžiokles profesionalios medžioklės plotuose Pašilių miške. Gali būti, kad taip atsilyginta už jo, kaip Seimo nario bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo, palaikymą svarstant Generalinei urėdijai svarbaus įstatymo projektą Seime.

V. Matuzas dėl kyšio buvo pripažintas kaltu, teismas konfiskavo kaip kyšį gautus 388 eurus.

2017 metų spalį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išplėstinė septynių teisėjų kolegija paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį sukčiavimo ir piktnaudžiavimo byloje teistiems buvusiam Seimo nariui V. Matuzui ir lobistui Andriui Romanovskiui.

LAT konstatavo, kad V. Matuzą ir A. Romanovskį išteisinęs Vilniaus apygardos teismas įstatymų nepažeidė.

Vilniaus apygardos teismas V. Matuzą išteisino byloje dėl kyšininkavimo, sukčiavimo ir piktnaudžiavimo Seimo nario padėtimi.

Prokuratūra siekė įrodyti, kad tuometinis parlamentaras faktiškai vadovavo labdaros ir paramos fondui, o jam aukoję verslininkai sulaukė V. Matuzo paramos Seime.

Byla, kurioje siekiama nuteisti V. Matuzą, susijusi su galbūt neskaidriu biokuro viešųjų pirkimų organizavimu.

Už sukčiavimą organizuotoje grupėje įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Lietuvoje laisvės atėmimo bausmės kaltinamiesiems neretai atidedamas, dažniausiai tai taikoma neteistiems asmenims. V. Matuzas prieš kelerius metų buvo teisiamas, tačiau buvo išteisintas.

„Atidėjimas galimas, jei bausmė neviršija ketverių metų. Taip numatyta įstatyme“, – BNS sakė Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras Mindaugas Rimkus.

V. Matuzą taip pat prašoma pripažinti kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi organizavimo veikiant organizuotoje grupėje ir kyšininkavimo.

Be laisvės atėmimo bausmės V. Matuzui siūloma skirti ir 37,6 tūkst. eurų baudą.

Laisvės atėmimo bausmę siūloma skirti ir V. Matuzo sutuoktinei Danutei Matuzienei. Prokuroras ją siūlo pripažinti kalta dėl pasikėsinimo sukčiauti, dėl padėjimo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi veikiant organizuotoje grupėje.

Už visus nusikaltimus D. Matuzienei siūloma skirti galutinę subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

Šias bausmes valstybės kaltintojas balandžio pradžioje pasiūlė bylą nagrinėjančiam Šiaulių apygardos teismui.

Neskaidrūs biokuro pirkimai, V. Matuzo medžioklė

2015 metų gruodį bylą perduodant teismui Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) skelbė, kad Panevėžio valdybos pareigūnai surinko pakankamai duomenų, jog piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ir sukčiaujant, organizuota grupė siekė „Žilvyčių kooperatinės bendrovės“ naudai užvaldyti didelės – ne mažiau kaip apie 243 tūkst. eurų vertės – bendrovės „Panevėžio energija“ turto.

Kadangi „Žilvyčių kooperatinė bendrovė“ neturėjo tinkamos kokybės biokuro ir galimybių tiekti tokį biokurą bendrovei „Panevėžio energija“, surasta Estijoje registruota akcinė bendrovė, kuri galėtų dalyvauti bendrovės „Panevėžio energijos“ viešųjų pirkimų konkurse ir atitiktų tiekėjui keliamus reikalavimus. Manoma, kad šiai bendrovei garantuota sėkmė viešųjų pirkimų konkurse, jeigu tik ji sutiks dalyvauti veikloje su „Žilvyčių kooperatinės bendrove“.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad minėtai Estijos bendrovei galbūt iš anksto buvo sudarytos išskirtinės sąlygos laimėti biokuro viešąjį pirkimo konkursą ne mažiau kaip 5 proc. didesne kaina nei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – VKEKK) kas mėnesį nustatoma vidutinė Lietuvoje supirkto biokuro žaliavos kaina.

Įtariama, kad lėšas – skirtumą tarp VKEKK kas mėnesį nustatomos vidutinės Lietuvoje supirkto biokuro žaliavos kainos ir organizuotos grupės pakeltos kainos (ne mažiau kaip 5 procentais) apgaule turėjo gauti „Žilvyčių kooperatinė bendrovė“ neva už transportavimo išlaidas. Tačiau iš tikrųjų transportavimo paslaugas pagal išankstinį susitarimą turėjo suteikti Estijos bendrovė, atsilygindama už tai, kad laimėjo viešųjų pirkimų konkursą.

Nusikalstamos veikos nepavyko baigti, nes STT apie pradėtą ikiteisminį tyrimą informavo bendrovę „Panevėžio energija“, ji nutraukė biokuro pirkimo-pardavimo sutartį.

Taip pat šioje baudžiamojoje byloje STT Panevėžio valdybos pareigūnai teigia surinkę pakankamai duomenų, kad „Panevėžio energijoje“ neskaidrūs galėjo būti viešieji pirkimai, kurių vertė beveik 155 tūkst. eurų.

Įtariama, kad šie pirkimai buvo suorganizuoti taip, kad juos laimėtų „Žilvyčių kooperatinė bendrovė“. Be to, pareigūnų duomenimis, buvusiam Seimo nariui V. Matuzui galėjo būti duotas ne mažiau kaip 388 eurų vertės kyšis – sumokant už jo medžiokles profesionalios medžioklės plotuose Pašilių miške. Gali būti, kad taip atsilyginta už jo, kaip Seimo nario bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo, palaikymą svarstant Generalinei urėdijai svarbaus įstatymo projektą Seime.

Teisiamas ir buvęs „Panevėžio energijos“ vadovas

Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje byloje kaltinimai pateikti ir buvusiam „Panevėžio energijos“ vadovui Vytautui Šidlauskui, buvusiam šios įmonės darbuotojui Stanislovui Raipui, „Žilvyčių kooperatinės bendrovės“ valdybos pirmininkui Gintarui Žilėnui ir juridiniam asmeniui – „Žilvyčių kooperatinei bendrovei“.

Prokuroras prašė V. Šidlauską pripažinti kaltu dėl pasikėsinimo sukčiauti veikiant organizuotoje grupėje, taip pat dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi veikiant organizuotoje grupėje ir dokumentų klastojimo.

Kaltintojo manymu, kaip ir V. Matuzas V. Šidlauskas turi kalėti penkerius metus, jam taip pat turi būti skirta 33,8 tūkst. eurų bauda.

S. Raipą prašoma pripažinti kaltu dėl pasikėsinimo sukčiauti veikiant organizuotoje grupėje, taip pat dėl padėjimo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi veikiant organizuotoje grupėje. Jam siūloma bausmė – 4 metai laisvės atėmimo, vykdymą atidedant trejiems metams, ir 18,8 tūkst. eurų bauda.

G. Žilėną prašoma pripažinti kaltu dėl padėjimo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi veikiant organizuotoje grupėje ir skirti 20,7 tūkst. eurų baudą. Kadangi šis kaltinamasis tyrimo metu buvo sulaikytas apie mėnesį, prokuroro vertinimu, dėl sulaikymo bausmė turi būti sumažinta.

Juridinį asmenį – „Žilvyčių kooperatinę bendrovę“ – prokuroras prašo pripažinti kalta dėl pasikėsinimo sukčiauti veikiant organizuotoje grupėje ir padėjimo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi veikiant organizuotoje.

Prokuroras M. Rimkus siūlo juridinį asmenį likviduoti.

Pasisakius kaltintojui, toliau byloje pasisakys advokatai.

V. Matuzas vienoje byloje buvo išteisintas

2017 metų spalį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išplėstinė septynių teisėjų kolegija paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį sukčiavimo ir piktnaudžiavimo byloje teistiems buvusiam Seimo nariui V. Matuzui ir lobistui Andriui Romanovskiui.

LAT konstatavo, kad V. Matuzą ir A. Romanovskį išteisinęs Vilniaus apygardos teismas įstatymų nepažeidė.

Vilniaus apygardos teismas V. Matuzą išteisino byloje dėl kyšininkavimo, sukčiavimo ir piktnaudžiavimo Seimo nario padėtimi.

Prokuratūra siekė įrodyti, kad tuometinis parlamentaras faktiškai vadovavo labdaros ir paramos fondui, o jam aukoję verslininkai sulaukė V. Matuzo paramos Seime. 

Antradienį viena teisėjų Aldona Rakauskienė paskelbė, kad Panevėžio apygardos prokuratūros skundas atmetamas. Šio teismo verdiktas yra galutinis ir neskundžiamas.

LAT konstatavo, kad V. Matuzą ir A. Romanovskį išteisinęs Vilniaus apygardos teismas įstatymų nepažeidė.

„Teismų išvados yra pakankamai argumentuotos ir aiškios. Kasacinis teismas neturi pagrindo grąžinti bylą apeliacinei instancijai. Teisingai konstatuota, kad A. Matuzo veikoje nėra kyšininkavimo požymių“ ,– sakė teisėja A. Rakauskienė.

Panevėžio apygardos prokuratūra Aukščiausiajam Teismui buvo apskundusi išteisinamąjį nuosprendį buvusiam Seimo nariui. Jis dviejų instancijų teismuose buvo išteisintas dėl kaltinimų sukčiavimu ir piktnaudžiavimu. Kartu su juo išteisintas ir lobistas A. Romanovskis.

Pernai lapkričio 25 dieną Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad Vilniaus apygardos teismas V. Matuzą ir A. Romanovskį išteisino pagrįstai.

Prokuratūra bandė įrodyti, kad V. Matuzas faktiškai vadovavo labdaros fondui, o jam aukoję verslininkai sulaukė politiko paramos Seime. Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad visi įstatymų projektai, dėl kurių kaltintas V. Matuzas, perėjo griežtai reglamentuotą kontrolę, be to, nerasta įrodymų, kad jis būtų pasisavinęs fondo pinigus.

Vilniaus apygardos teismas yra paskelbęs, kad V. Matuzas  nevadovavo, neorganizavo ir apgaule iš labdaros ir paramos fondo „Paramos iniciatyvos“ 16,7 tūkst. eurų nepasisavino.

„Įstatymas nedraudžia teikti paramą neįgaliesiems ir pagyvenusiems žmonėms, o veiksmai, susiję su savęs kaip Seimo nario reklamavimu, nėra nusikalstami“, – yra skelbęs bylą nagrinėjęs Apeliacinis teismas.

Prokuratūra V. Matuzui siūlė skirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę ir 7,5 tūkst. eurų baudą, o lobistą A. Romanovskį dėl piktnaudžiavimo nuteisti 28 tūkst. eurų bauda.

V. Matuzas Seimo nariu buvo 2008 – 2012 ir 2000 – 2004 metais, jis priklausė Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai.

Radviliškio rajono apylinkės teismas D. Matuzienę buvo pripažinęs kalta, tačiau apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas pernai lapkritį paskelbė, kad byloje nėra įrodymų, jog moteris būtų įvykdžiusi minėtus nusikaltimus.

Po šio nuosprendžio Panevėžio apygardos prokuratūra su skundu kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą.

Aukščiausiojo Teismo teisėjas Vytautas Masiokas paskelbė, kad Šiaulių apygardos teismo nuosprendis naikinamas ir byla šiam teismui perduodama nagrinėti iš naujo.

„Apeliacinės instancijos teismas paskelbė, kad buvo tik rengimasisis, o ne pasikėsinimas. Tačiau teismas iš esmės nepasisakė dėl įrodymų vertinimo ir faktinių aplinkybių nustatymo. Tai esminė klaida. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kaip precedentu rėmėsi kita byla, nors abiejų bylų aplinkybės skiriasi, negalėjo remtis, pažeidė įstatymo reikalavimus, tai paveikė teisėtos nutarties priėmimą“, – sakė teisėjas V. Masiokas.

Ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai. Jie nustatė, esą 2011 metais Žilvičių kooperatinėje bendrovėje suklastoti dokumentai pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai, siekiant apgaule gauti 685 250 litų (198 462 eurų) Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės paramą biokuro gamybos įrangai. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, gauti subsidijos nepavyko.

„Teismas daro išvadą, kad tinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas gali reikšti naują teisės normų aiškinimą“, – sakė teisėja Aldona Rakauskienė.

Kolegijai kilo klausimų dėl Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio numatančio atsakomybę už piktnaudžiavimą taikymo.

Byla Aukščiausiajame Teisme nagrinėjama pagal Panevėžio apygardos prokuratūros skundą. Prokurorė Aurelija Gališanskytė yra sakiusi, kad  V.Matuzą dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo išteisinę teismai neatsižvelgė į netiesioginius bylos įrodymus.

„Netiesioginių įrodymų vertinimas yra daug sudėtingesnis. Pirmos instancijos teisme jie tikrai nebuvo visapusiškai išnagrinėti, sprendimas nėra pagrįstas visų duomenų išsamiu išnagrinėjimu, pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Ne visada nusikalstama veika vien tiesioginiais įrodymais įrodinėjama", – yra sakiusi prokurorė A.Gališanskytė.

Panevėžio apygardos prokuratūra Aukščiausiajam Teismui apskundė išteisinamąjį nuosprendį buvusiam Seimo nariui. Jis dviejų instancijų teismuose buvo išteisintas dėl kaltinimų sukčiavimu ir piktnaudžiavimu. Kartu su juo išteisintas ir lobistas A.Romanovskis.

Prokurorė sako, kad šioje byloje teismai neskyrė dėmesio, kad Seimo nariui draudžiama užsiimti bet kokia kita veikla.

„Jis turi vadovautis sąžine. Netiesioginiai įrodymai rodo, kad Konstitucijos straipsniai buvo pažeisti", – sakė prokurorė.

Eksparlamentarą išteisinęs Vilniaus apygardos teismas teigė, kad visi įstatymų projektai griežtai praėjo procedūras, Seimo statuto reikalavimai nebuvo pažeisti, įstatymus pasirašė prezidentė ir yra galiojantys.

„Labai noriu atkreipti dėmesį į kaltinimų esmę – nebuvo kaltinimo ydingų įstatymų priėmimu, buvo kaltinimas dėl ydingos tvarkos. Teismas turėjo patikrinti, kaip buvo laikomasi tvarkos priimant sprendimus", – sakė prokurorė. Ji atkreipė dėmesį, kad parašus dėl įstatymų pakeitimo Seime, įtariama, rinko lobistas A.Romanovskis, o ne pats Seimo narys V.Matuzas.

„Netiesioginiai įrodymai turi būti net tik aprašyti - jie privalo būti iš esmės įvertinti atsakant į esmines kaltinime nurodytas aplinkybes. Prašome panaikinti Apeliacinio teismo nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka", – Aukščiausiajame Teisme kalbėjo prokurorė.

Pernai lapkričio 25 dieną Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad Vilniaus apygardos teismas V.Matuzą ir A.Romanovskį išteisino pagrįstai.

Prokuratūra bandė įrodyti, kad V.Matuzas faktiškai vadovavo labdaros fondui, o jam aukoję verslininkai sulaukė politiko paramos Seime. Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad visi įstatymų projektai, dėl kurių kaltintas V.Matuzas, perėjo griežtai reglamentuotą kontrolę, be to, nerasta įrodymų, kad jis būtų pasisavinęs fondo pinigus.

Apeliacinio teismo teisėjų įsitikinimu, pirmos instancijos teismas teisingai nusprendė, kad V.Matuzas nevadovavo, neorganizavo ir apgaule iš labdaros ir paramos fondo „Paramos iniciatyvos“ 16,7 tūkst. eurų nepasisavino.

"Pareiga įrodyti, kad asmuo padarė nusikaltimą, turi baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos. Tačiau šioje byloje nesurinkta įrodymų, neabejotinai patvirtinančių V.Matuzo kaltę sukčiavus. Byloje neįrodyta apgaulė - esminis sukčiavimo požymis", – yra sakiusi teisėja Regina Gaudutienė.

„Įstatymas nedraudžia teikti paramą neįgaliesiems ir pagyvenusiems žmonėms, o veiksmai, susiję su savęs kaip Seimo nario reklamavimu nėra nusikalstami", – paskelbė teisėja.

Prokuratūra V.Matuzui siūlė skirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę ir 7,5tūkst. eurų baudą, o lobistą A.Romanovskį dėl piktnaudžiavimo nuteisti 28 tūkst. eurų bauda.

2015 metais Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Lemežis pareiškė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog V.Matuzas būtų pasisavinęs pinigus per labdaros fondą , o byla įdomi - "trejus su puse metų buvo sekamas Seimo narys, nieko rimto neužfiksuota".

V.Matuzas Seimo nariu buvo 2008-2012 ir 2000-2004 metais, jis priklausė Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai.

„Netiesioginių įrodymų vertinimas yra daug sudėtingesnis. Pirmos instancijos teisme jie tikrai nebuvo visapusiškai išnagrinėti, sprendimas nėra pagrįstas visų duomenų išsamiu išnagrinėjimu, pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Ne visada nusikalstama veika vien tiesioginiais įrodymais įrodinėjama“, – trečiadienį Aukščiausiojo Teismo posėdyje sakė prokurorė Aurelija Gališanskytė.

Panevėžio apygardos prokuratūra Aukščiausiajam Teismui apskundė išteisinamąjį nuosprendį buvusiam Seimo nariui. Jis dviejų instancijų teismuose buvo išteisintas dėl kaltinimų sukčiavimu ir piktnaudžiavimu. Kartu su juo išteisintas ir lobistas Andrius Romanovskis.

Skundu prašoma bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Apeliaciniam teismui.

Prokurorė sako, kad šioje byloje teismai neskyrė dėmesio, kad Seimo nariui draudžiama užsiimti bet kokia kita veikla.

„Jis turi vadovautis sąžine. Netiesioginiai įrodymai rodo, kad Konstitucijos straipsniai buvo pažeisti“, – sakė prokurorė.

Ji atkreipė dėmesį, kad viena liudytoja iš viso byloje buvo apklausta tris kartus, tačiau visus kartus davė skirtingus parodymus. Tačiau, pasak A.Gališanskytės, taip ir liko neaišku, kuriais jos parodymais rėmėsi teismas ir kuriuos atmetė.

„Rėmimai turėjo būti viešai skelbiami. „Drąsinkime ateitį“ negalėjo būti siejama su parama Seimo nariui. Ar nebuvo suvaržytas laisvas Seimo nario mandatas?“, – sakė prokurorė.

Ji dėstė argumentus ir dėl kaltinimų V.Matuzui piktnaudžiavus tarnyba.

Dėl šio kaltinimo eksparlamentarą išteisinęs Vilniaus apygardos teismas teigė, kad visi įstatymų projektai griežtai praėjo procedūras, Seimo statuto reikalavimai nebuvo pažeisti, įstatymus pasirašė prezidentė ir yra galiojantys.

„Labai noriu atkreipti dėmesį į kaltinimų esmę – nebuvo kaltinimo ydingų įstatymų priėmimu, buvo kaltinimas dėl ydingos tvarkos. Teismas turėjo patikrinti, kaip buvo laikomasi tvarkos priimant sprendimus“, – sakė prokurorė. Ji atkreipė dėmesį, kad parašus dėl įstatymų pakeitimo Seime, įtariama, rinko lobistas A.Romanovskis, o ne pats Seimo narys V.Matuzas.

„Netiesioginiai įrodymai turi būti net tik aprašyti – jie privalo būti iš esmės įvertinti atsakant į esmines kaltinime nurodytas aplinkybes. Prašome panaikinti Apeliacinio teismo nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka“, – Aukščiausiajame Teisme kalbėjo prokurorė.

V.Matuzas posėdyje nepasirodė, A.Romanovskis tikisi lobizmo išteisinimo

V.Matuzas Aukščiausiojo Teismo posėdyje dalyvauti nepageidavo. Tuo metu A.Romanovskis dėl prokuratūros skundo pasisakė kartu su advokatu.

Jis priminė apie pirminius įtarimus ir kaip jie keitėsi nuo kaltinimų kyšininkavimu iki piktnaudžiautojo padėjėjo ir kad prokuratūros argumentų šioje byloje mažėja.

„Tikiuosi lobizmo išteisinimo“, – savo kalbą baigė jis.

A.Romanovskio advokatas Raimundas Lideika teigė, kad prokuratūra jo klientui pateikė painų ir nesuprantamą kaltinimą – bandoma įrodyti neįrodomus dalykus.

„Sudėtingumą sukūrė atkaklūs kaltinimo veiksmai surasti bet kokį straipsnį – kyšininkavimas, padėjimas, ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. Prokurorė minėjo, kad Lobizmo įstatymo niekas netobulina – tai patobulinkim šią įstatymo normą per Baudžiamąjį kodeksą“, – ironizavo advokatas.

Jis teigė, kad nėra nustatyta, jog jo klientas Seime surinko parašus dėl įstatymo pataisos. Pasak advokato, tai galėjo padaryti kažkas kitas, taip pat ir Seimo narių padėjėjai.

Savo verdiktą šioje byloje Aukščiausiasis Teismas paskelbs gegužės 16 dieną.

Pernai lapkričio 25 dieną Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad Vilniaus apygardos teismas V.Matuzą ir A.Romanovskį išteisino pagrįstai.

Prokuratūra bandė įrodyti, kad V.Matuzas faktiškai vadovavo labdaros fondui, o jam aukoję verslininkai sulaukė politiko paramos Seime. Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad visi įstatymų projektai, dėl kurių kaltintas V.Matuzas, perėjo griežtai reglamentuotą kontrolę, be to, nerasta įrodymų, kad jis būtų pasisavinęs fondo pinigus.

Apeliacinio teismo teisėjų įsitikinimu, pirmos instancijos teismas teisingai nusprendė, kad V.Matuzas nevadovavo, neorganizavo ir apgaule iš labdaros ir paramos fondo „Paramos iniciatyvos“ 16,7 tūkst. eurų nepasisavino.

„Pareiga įrodyti, kad asmuo padarė nusikaltimą, turi baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos. Tačiau šioje byloje nesurinkta įrodymų, neabejotinai patvirtinančių V.Matuzo kaltę sukčiavus. Byloje neįrodyta apgaulė – esminis sukčiavimo požymis“, – yra sakiusi teisėja Regina Gaudutienė.

„Įstatymas nedraudžia teikti paramą neįgaliesiems ir pagyvenusiems žmonėms, o veiksmai, susiję su savęs kaip Seimo nario reklamavimu nėra nusikalstami“, – paskelbė teisėja.

Prokuratūra V.Matuzui siūlė skirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę ir 7,5 tūkst. eurų baudą, o lobistą A.Romavoskį dėl piktnaudžiavimo nuteisti 28 tūkst. eurų bauda.

2015 metais Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Lemežis pareiškė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog V.Matuzas būtų pasisavinęs pinigus per labdaros fondą , o byla įdomi – „trejus su puse metų buvo sekamas Seimo narys, nieko rimto neužfiksuota“.

V.Matuzas  Seimo nariu buvo 2008–2012 ir 2000–2004 metais, jis priklausė Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai.

Jis dviejų instancijų teismuose buvo išteisintas dėl kaltinimų sukčiavimu ir piktnaudžiavimu. Kartu su juo išteisintas ir lobistas Andrius Romanovskis.

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Mindaugas Rimkus trečiadienį BNS sakė, kad kasaciniu skundu prašoma panaikinti išteisinamuosius nuosprendžius ir bylą grąžinti Apeliaciniam teismui.

„Kasacinis skundas pateiktas dėl teismų netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, teismams vertinant byloje surinktus įrodymus“, – sakė prokuroras M. Rimkus. Prokuroro teigimu, žemesniųjų instancijų teismai dalį byloje surinktų duomenų vertino neišsamiai, o dėl dalies įrodymų iš viso nepasisakė.

Pernai lapkričio 25 d. Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad žemesnės instancijos teismas abu asmenis išteisino pagrįstai.

Prokuratūra bando įrodyti, kad V. Matuzas faktiškai vadovavo labdaros fondui, o jam aukoję verslininkai sulaukė politiko paramos Seime. Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad visi įstatymų projektai, dėl kurių kaltintas V. Matuzas, perėjo griežtai reglamentuotą kontrolę, be to, nerasta įrodymų, kad jis būtų pasisavinęs fondo pinigus.

Teisėja Regina Gaudutienė paskelbė, kad visus bylos įrodymus ištyrusi ir išanalizavusi kolegija nerado pagrindo tenkinti prokuratūros skundo. Teisėjų įsitikinimu, pirmos instancijos teismas teisingai nusprendė, kad V. Matuzas nevadovavo, neorganizavo ir apgaule iš labdaros ir paramos fondo „Paramos iniciatyvos“ 16 tūkst. 700 eurų nepasisavino.

Kaltę neigia

„Pareiga įrodyti, kad asmuo padarė nusikaltimą, turi baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos. Tačiau šioje byloje nesurinkta įrodymų, neabejotinai patvirtinančių V. Matuzo kaltę sukčiavus. Byloje neįrodyta apgaulė – esminis sukčiavimo požymis“, – yra sakiusi teisėja R. Gaudutienė.

Teismas atkreipė dėmesį, kad V. Matuzo Seimui pateikti įstatymo projektai perėjo griežtą įstatymo registravimo kontrolę, priimti įstatymų pakeitimai yra galiojantys.

„Įstatymas nedraudžia teikti paramą neįgaliesiems ir pagyvenusiems žmonėms, o veiksmai, susiję su savęs kaip Seimo nario reklamavimu, nėra nusikalstami“, – paskelbė teisėja.

Prokuroras V. Matuzui siūlė skirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę ir 7 tūkst. 500 eurų baudą, o lobistą A. Romavoskį dėl piktnaudžiavimo nuteisti 28 tūkst. eurų bauda.

V. Matuzas ir A.Romanovskis savo kaltę kategoriškai neigė.

V. Matuzas Seimo nariu buvo 2008–2012 ir 2000–2004 metais, jis priklausė Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai.