Vizito antradienį ir trečiadienį metu V. Rupšys susitiks su Suomijos kariuomenės vadu Timo Kivinenu. Kaip antradienį pranešė kariuomenė, vizitu siekiama „pasikeisti nuomonėmis bei įžvalgomis apie saugumo situaciją regione, ilgalaikio atgrasymo regione stiprinimą“, aptarti dvišalius ir daugiašalius bendradarbiavimo projektus.

„Taip pat bus aptartas Suomijos stojimo į NATO procesas, Suomijos kariuomenės vadas pasidalins personalo pritraukimo ir išlaikymo ginkluotose pajėgose patirtimi“, – teigia kariuomenė.

Vizito metu V. Rupšys planuoja aplankyti Suomijos tankų brigadą ir stebėti pratybas.

Dvišalis Lietuvos-Suomijos karinis bendradarbiavimas plėtojamas nuo pat Lietuvos kariuomenės kūrimo pradžios, daugiausia – bendrų Šiaurės ir Baltijos valstybių projektų rėmuose, vykdant bendras pratybas, per aukšto rango vizitus, keičiantis jūrų bei oro erdvės stebėjimo duomenimis, teigiama pranešime.

Suomija kartu su Švedija pareiškė norą stoti į NATO po to, kai Rusija vasarį įsiveržė į Ukrainą. Lietuva prieš mėnesį patvirtino Šiaurės Atlanto sutarties protokolus dėl šių šalių prisijungimo, jie galutinai įsigalios, kai visos NATO valstybės praneš Jungtinių Valstijų vyriausybei, kad jiems pritaria.

Šalies vadovas tvirtino, kad Suomija turi specialistų, kurie pagelbėtų baltarusiams padaryti jėgainę saugia.

„Mano idėja – pasinaudoti jūsų patirtimi šioje srityje, sukaupta Suomijoje, nes turite labai gerų, plačios kvalifikacijos specialistų, galinčių padėti Baltarusijai įdiegti visus reikiamus saugiklius arba kokybės standartus“, – bendroje spaudos konferencijoje su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto (Sauliu Nyniste) sakė G. Nausėda.

„Ko gero, bendradarbiavimas šioje srityje būtų labai geras, labai naudingas visoms šalims“, – kalbėjo jis.

Scanpix nuotr.

Lietuva teigia, kad Rusijos įmonės „Rosatom“ baigiama statyti Astravo jėgainė yra nesaugi ir kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui, aplinkai ir žmonėms. Minskas kritiką atmeta ir teigia, kad elektrinė statoma saugiai.

Suomių patirtis branduolinės saugos klausimais yra aukšto lygio ir aš esu įsitikinęs, kad ji būtų naudinga, jeigu jūs matytumėte reikalą.

Pasak S. Niinisto, savaime suprantama, kad saugumo standartus reikia įdiegti ne tik Baltarusijoje, bet ir kitose pasaulyje statomose atominėse elektrinėse.

„Suomių patirtis branduolinės saugos klausimais yra aukšto lygio ir aš esu įsitikinęs, kad ji būtų naudinga, jeigu jūs matytumėte reikalą...“, – kalbėjo Suomijos prezidentas.

„Bet mes privalome turėti valios priimti šią patirtį“, – replikavo G. Nausėda.

Lietuva ketina neįsileisti Astrave pagamintos elektros, tačiau jai nepavyko įtikinti kaimyninių regiono šalių padaryti to paties.

Baltarusijos energetikos ministerija teigia, kad branduolinis kuras Astravo atominės elektrinės pirmajam reaktoriui gali būti atgabentas lapkritį.

G. Nausėda sakė, kad Lietuva privalo užtikrinti elektrinės saugumą dar prieš jos veikimo pradžią ir džiaugėsi, kad 1986 metų Černobylio jėgainės avariją kol kas galima prisiminti tik iš neseniai pasirodžiusio serialo.

„Mes nekalbame apie batų fabriką, kur galima įdiegti kai kuriuos kokybės reikalavimus gamybos proceso metu. Mes kalbame apie atominę elektrinę Europos centre“, – teigė Lietuvos prezidentas.

„Manau, negalime leisti potencialiai pavojingai atominei elektrinei funkcionuoti“, – tvirtino jis.

Suomijoje „Rosatom“ taip pat prisideda prie planuojamos statyti atominės elektrinės vakarinėje šalies dalyje esančiame Piuhejokyje.

Per vizitą jis susitiks su Suomijos užsienio reikalų ministru Timu Soiniu, Europos reikalų, kultūros ir sporto ministru Sampu Terhu, Eduskuntos užsienio reikalų komiteto pirmininku Matti Vanhanenu, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Lietuvos ministras taip pat apsilankys Europos kovos su mišriomis grėsmėmis kompetencijos centre.

Be to, Turku mieste jis atidarys Lietuvos garbės konsulatą, Turku universitete skaitys paskaitą saugumo situacijos Baltijos jūros regione klausimu.