Didžiulis pokytis

Nusipelnęs Lietuvos  krepšinio treneris Vladas Garastas:

– Po Kovo 11-osios žemėlapyje vėl atsirado Lietuva ir mes, sportininkai, tai iš karto pajutome. Iki tol, kur benuvažiuodavome, mus laikė rusais. Po Kovo 11-osios Lietuva vėl sugrįžo į pasaulį. Mus priėmė į olimpinę bendriją ir galėjome dalyvauti olimpinėse žaidynėse, kas anksčiau buvo neįmanoma. Gavome teisę išeiti į pasaulį su Lietuvos vardu. Tai buvo didžiulis pokytis, jis atitiko mano ir „Žalgirio“ komandos svajones. Aš, kaip treneris, turėjau esminę nuostatą – „Žalgiryje“ turi žaisti tik lietuviai, tik savi žmonės ir jokių vadinamųjų broliškų respublikų atstovų. 1992 metais, kai nuvažiavome į Barselonos olimpiadą, mums davė vertėją į rusų kalbą. Įsivaizduojate, koks buvo supratimas apie Lietuvą. Visi jį gražiai išprašėme: pasakėme, kad atsisakome jo paslaugų. Visur pabrėždavome, kad esame lietuviai, kad Lietuva yra laisva valstybė. Tarptautinėse varžybose tekdavo daug ir kantriai aiškinti, kas yra Lietuva.

Vladas Garastas. Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Kovo 11-oji Lietuvai yra labai svarbi. Dabar šią neeilinę dieną pažymiu taip, kaip leidžia galimybės – pasižiūriu per televiziją rodomus minėjimo renginius.

Krepšininkas nešvenčia

Buvęs legendinio „Žalgirio“ krepšininkas Algirdas Brazys:

Algirdas Brazys. T. Biliūno / BNS nuotr.

– Prie šitos valdžios aš Kovo 11-osios nešvenčiu. Tai, kas pastaraisiais metais vyksta Lietuvoje, man absoliučiai atėmė bet kokį norą minėti tokiais šventes. Bet noriu pabrėžti – esu Lietuvos patriotas. Kai prasidėjo nepriklausomybės laikai, buvau vienas iš tų, kurie traukdavo giesmes, dalyvaudavau visuose svarbiausiuose renginiuose. Dabar, prie tos valdžios, man tai visiškai neišskirtinė diena ir aš jos neminiu. Sakote, kad tokie pasakymai skamba liūdnokai? Na, taip, liūdnokai. Bet tai, mano nuomone, atitinka situaciją. Iki ko žmonės privesti? Nejaučiu jokios šventinės nuotaikos. Žodžiu, tikrai esu ne iš tų, kurie tuojau kelia vėliavėlę, nes visi taip daro. Turiu savo nuomonę. Ir, pabrėžiu, esu Lietuvos patriotas, bet turbūt ne toks, kokį norėtų matyti dabartinė valdžia. Nebijau taip sakyti, nes nesu ir nebuvau prisitaikėlis. Lietuvą myliu, mylėjau ir mylėsiu.

Negalėjo atsidžiaugti

Istorijos mokslų daktaras, politologas Bernaras Ivanovas:

Bernaras Ivanovas. Evaldo Butkevičiaus nuotr.

– Mes su šeima, kaip visada, Kovo 11-ąją sutiksime mitinge, nes visada žygiuojame su švietimo įstaigomis. Istorinę Kovo 11-osios dieną prisimenu labai gerai. Su mama grįžau iš šachmatų treniruotės ir vakare viską stebėjome per televizorių. Man tai buvo didžiulis nuotaikos pakylėjimas, nes labai gerai žinojau, kokioje skurdžioje sovietinėje tikrovėje gyvename. Man, kaip šachmatininkui, teko šiek tiek pavažinėti po Europą. Tiesiog žado netekdavai, kai pabuvęs Europoje suprasdavai, kokiame fiziniame ir dvasiniame skurde gyvena sovietiniai žmonės. Ir nepaisant nieko, nepaisant, kad pas mus dabar ir keliai duobėti, ir korupcijos yra, negali nematyti, kad gyvenimas fantastiškai pasikeitė. Čia žiūrint iš materialinės pusės. O kalbant apie dvasinę kultūrą, reikia prisiminti, jog kol esi ubagas, apie dvasinę kultūrą nesusimąstai. Aš noriu tikėti, kad ateis metas, kai mes po truputėlį galėsime pakilti aukščiau savo kasdienės rutinos ir rimčiau susimąstyti apie dalykus, apie kuriuos mąsto išsivysčiusių šalių piliečiai.

Nemėgsta paradų

„Norfos“ įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis:

Dainius Dundulis. I. Gelūno / BNS nuotr.

– Pats mačiau nepriklausomybės atkūrimo procesą ir, pagal galimybes, būdamas studentas, stengiausi tame aktyviai dalyvauti. Kovo 11-oji man, kaip ir daugeliui, yra svarbi. Tiesa, kalbant apie valstybės atkūrimą, man svarbiausi atrodo sausio įvykiai, kai su kursiokais buvome aktyvūs tų įvykių dalyviai, budėjome prie Seimo. Be tų įvykių nebūtų ir Kovo 11-osios. Budėjimas prie Seimo nebuvo karščiausia vieta Vilniuje. Kai išgirdome, kad vyksta šturmas prie televizijos bokšto, bėgome ten. Daug ką teko matyti savo akimis. Dabar minėjimuose nedalyvauju, nes esu iš tų žmonių, kurie nemėgsta paradų ir kitų parodomųjų ceremonijų. Mėgstu, kai žmonės rodo solidarumą ne paraduose, ne tada, kai reikia pompastikos, bet sudėtingose, susitelkimo reikalaujančiose situacijose.

„Amžinąjį atilsį. Buvusi sportininkė ir pedagogė Irena Garastienė (1932 05 09–2023 12 27).

Trečiadienio naktį Kazio Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės Petrašiūnų skyriuje, eidama devyniasdešimt antruosius metus, staiga mirė buvusi sportininkė, pedagogė Irena Garastienė. Žinomas krepšinio treneris, LKF garbės prezidentas Vladas Garastas, antradienio vakarą aplankęs sergančią žmoną net neįtarė, kad kitos dienos rytą telefonu išgirs liūdną žinią apie Ireną. Ji iškeliavo amžinybėn, tenai, kur prieš porą mėnesių buvo palydėta velionės sesuo Gražina Pranckevičienė, o 2022-ųjų rugsėjį – staiga Vokietijoje miręs sūnus Virginijus. Jį amžiams priglaudė Petrašiūnų kapinės, kuriose bus palaidoti ir mamos palaikai.

Irena Aleksiūnaitė, Žemaitijos dukra iš Tryškių, Vilniaus pedagoginiame institute baigė aukštuosius fizinės kultūros ir gamtos mokslus, buvo aktyvi sportininkė, sprinterė. 1950 ir 1951 metais Irena tapo Lietuvos 100 metrų bėgimo čempione. Biržuose ji buvo Sporto mokyklos direktorė, trenerė, Kaune – tuometinės keturiasdešimtos vidurinės mokyklos fizinio lavinimo mokytoja. Sostinėje, dar būdama studentė, susituokė su Lietuvos valstybiniame kūno kultūros institute studijuojančiu lengvaatlečiu ir krepšininku Vladu Garastu, su kuriuo laimingai išgyveno 66 metus.

Skaudžią netekties valandą nuoširdžią užuojautą žodžiais ir mintimis siųskime velionės broliui kauniečiui Regimantui Aleksiūnui ir jo šeimai, jautriam Irenos vyrui Vladui Garastui, dukrai Jolantai ir jos šeimai, vaikaičiams, Kaune gyvenančiam Rokui, Klaipėdoje – Vladui, Vilniuje – Valdui, Paryžiuje – Dovilei. Irena ir Vladas Garastai sulaukė ir keturių provaikaičių – Evos, Katalėjos, Kajatanos, Klojos.

Žemiška Irenos Garastienės kelionė baigėsi, tačiau jos dvasia – gyva ir liko šalia artimųjų, kurie visada prisimins savo mylimą žmoną, seserį, mamą, močiutę, promočiutę... Gyvenimo ratas nesustoja“, – feisbuke rašė V. Mačiulis.

Sabo žodis

Lietuvos krepšinio federacija (LKF) oranžinio kamuolio mylėtojams suteikė unikalią galimybę iš arti pamatyti brangiausius V. Garasto trofėjus.

Krepšinio namuose atidaryta paroda, kurioje – legendinio trenerio pasiekimai. O tiek skambių pergalių, kiek pasiekė V. Garastas, turi labai retas treneris ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

91-erių metų sulaukęs mūsų šalies krepšinio simbolis per savo karjerą du sykius atvedė Lietuvos rinktinę ant olimpinių žaidynių prizininkų pakylos – 1992 m. Barselonoje ir 1996 m. Atlantoje.

V. Garastas būtent žaidynėse JAV neįprastomis aplinkybėmis gavo bronzos medalį. Treneriams tuo metu olimpiniai apdovanojimai nebuvo įteikiami. Vis dėlto Arvydas Sabonis ir kiti krepšininkai nusprendė, kad vietoje vieno iš rinktinę palikusių discipliną pažeidusių žaidėjų medalis turi būti skirtas V. Garastui.

1995-aisiais treneris tapo Europos vicečempionu su Lietuvos nacionaline komanda, 1989 m. laimėjo bronzą su SSRS rinktine, 1990 m. su SSRS komanda pelnė pasaulio čempionato sidabrą.

Eksponatai: tarp V. Garasto asmeninio archyvo reliktų – ne vien apdovanojimai, bet ir žaidimo derinių schemos./ Regimanto Zakšensko nuotr. 

Padėjo ir kolegoms

Ne mažiau gausus stratego pasiekimų kraitis klubų krepšinyje. Net trys aukso medaliai – kaunantis itin konkurencingame SSRS čempionate, su „Žalgiriu“ iš Argentinos parvežtas tuo metu prestižinis trofėjus – Tarpkontinentinė Williamo Joneso taurė, 1986 m. Čempionų taurės (dabartinės Eurolygos) sidabras.

Vėliau – paskutinio istorijoje Čekoslovakijos čempionato medaliai su „Prievidza“ komanda, LKL medaliai su Kauno „Atleto“ ir Alytaus „Alitos“ klubais.

O kur dar dešimtys paties trenerio širdžiai brangių apdovanojimų, laimėtų su jam gimtu tapusio Biržų krašto jaunaisiais krepšininkais?

Mažai kas atsimena, kad trenerio karjeros saulėlydžiu V. Garastas darbavosi Lietuvos moterų rinktinės strategų štabe.

„Treneris man, tuo metu jau subrendusiam specialistui, tapusiam Europos čempionu su moterų rinktine, duodavo labai vertingų patarimų. Jis mokėdavo parinkti žodžius bendraudamas su žaidėjomis. Kai rinktinėje svarbių rungtynių išvakarėse tvyrodavo didelė psichologinė įtampa, Vladas suskeldavo kokį anekdotą ir merginų veidus nušviesdavo šypsena“, – pasakojo LKF prezidentas Vydas Gedvilas.

Kolegos: V. Gedvilas (kairėje) šiuo metu vadovauja LKF, kurios prezidentu 2003–2011 m. buvo V. Garastas./ Regimanto Zakšensko nuotr.

Pasveikino V. Landsbergis

V. Garastas beveik dešimtmetį vadovavo ir Lietuvos krepšinio trenerių asociacijai bei stovėjo prie LKF vairo.

„Jei ne trenerio ir A. Sabonio pastangos, manau, kad Lietuva nebūtų gavusi teisės 2011-aisiais surengti Europos vyrų čempionatą“, – V. Garasto organizacinius sugebėjimus akcentavo parodoje apsilankęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Pamenu, kaip Barselonoje po bronzinio mačo krepšininkai drabužinėje mus su žmona gerai išmaudė šampane.

Trenerį pasveikino ir pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis. Politikas pabrėžė ypatingą V. Garasto misiją būti ledlaužiu, visur žengti pirmuoju. Ypač vertingas Lietuvos sporto istorijai tapo 1992 m. Barselonos olimpiados medalis. V. Landsbergio žodžiais, itin simboliška, kad lemiamame mūšyje dėl pirmojo po nepriklausomybės atkūrimo krepšininkų medalio lietuviai patiesė iš Sovietų Sąjungos žaidėjų suburtą NVS rinktinę.

„Pamenu, kaip po bronzinio mačo krepšininkai drabužinėje mus su žmona gerai išmaudė šampane, – šypsojosi V. Landsbergis. – Iš tiesų, tos pergalės reikšmė buvo daug didesnė nei vien tik sportinė. Juk tarp krepšinio ir Lietuvos išsivadavimo kovos buvo labai daug bendro“.

Susitikimas: legendinį krepšinio trenerį pasveikino politikos patriarchas V. Landsbergis./ Regimanto Zakšensko nuotr. 

Pradžia – baseine

Istorikas Alvydas Žukauskas pabrėžė, kad V. Garasto asmenybės unikalumą iliustruoja netgi jo biografijos faktai.

Treneris turi du gimtadienius ir du gimtuosius miestus. Viešuose šaltiniuose skelbiama, kad  V. Garastas gimė 1932 m. vasario 2 d. Linkuvoje, o iš tiesų – keliomis dienomis anksčiau Joniškėlyje.

„Trenerio biografijoje gausu faktų, liudijančių apie jo asmenybės didumą. Pradedant jo karjeros pradžia, kai jis, užuot pasirinkęs didžiuosius miestus, nusprendė pakelti Biržų krašto krepšinį ir daugelį metų ten sėkmingai darbavosi su savo vaikinais, įveikdamas net didmiesčių komandas. Mažai kas žino, kad mūsų krepšinio legenda iš pradžių treniravo plaukikus“, – pasakojo istorikas.

Šį ir kitus intriguojančius faktus sužinoti ir apžiūrėti V. Garasto karjeros trofėjus galima Kaune, „Krepšinio namuose“ veikiančioje parodoje.

Tarp jų – žinomi sporto žurnalistai, olimpiečiai, žinomų sportininkų treneriai, olimpizmo puoselėtojai.

Apdovanojimus jubiliatams įteikė olimpinė čempionė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

LTOK prizas „ Pergalė“

Vladas GARASTAS (90 metų) – vienas žymiausių Lietuvos krepšinio trenerių, su Lietuvos vyrų krepšinio rinktine ir Kauno „Žalgirio“ komanda iškovojęs svarbių pergalių ir garsinęs Lietuvos vardą. Buvęs Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas, dabar garbės prezidentas.

LTOK antrojo laipsnio ženklas „Už nuopelnus“

Lietuvos sporto klubo „Makabi“ atkūrimo 100-ųjų metinių proga

Semionas FINKELŠTEINAS – Lietuvos sporto klubo „Makabi“ prezidentas.

LTOK pirmojo laipsnio ženklas „Už nuopelnus“

Zigmantas ŽIVATKAUSKAS (80 metų) – ilgametis Lietuvos olimpinio sporto centro lengvosios atletikos treneris, dukart olimpinio ir pasaulio disko metimo čempiono Virgilijaus Aleknos patarėjas ir masažuotojas.

LTOK antrojo laipsnio ženklas „Už nuopelnus“

Gintas MAISIEJUS (80 metų) – ilgametis fechtavimo sporto puoselėtojas, sporto meistras, fechtavimo klubo „Gintarinė špaga“ treneris, išugdęs kelias kartas fechtuotojų.

LTOK pirmojo laipsnio ženklas „Už nuopelnus“

Justas Vincas PALECKIS (80 metų) – Lietuvos vandensvydžio sporto veteranas, ilgametis Lietuvos rinktinės žaidėjas, šios sporto šakos puoselėtojas, vienijantis Lietuvos vandensvydžio veteranus.

LTOK antrojo laipsnio ženklas „Už nuopelnus“

Vidas MAČIULIS (75 metai) – sporto žurnalistas, TV laidos „Krepšinio pasaulyje“ rengėjas, dokumentinių filmų autorius.

LTOK antrojo laipsnio ženklas „Už nuopelnus“

Gediminas MAKSIMAVIČIUS (75 metai) – Lietuvos lankininkų federacijos prezidentas, tarptautinės klasės sporto meistras, teisėjas, Lietuvos nacionalinės rinktinės treneris, ruošiantis rinktinę 2024 olimpinėms žaidynėms.

LTOK prizas „Citius. Altius. Fortius“

Arvidas ULEVIČIUS (75 metai) – Lietuvos vandensvydžio sporto veteranas, ilgametis Lietuvos rinktinės žaidėjas, nacionalinės kategorijos teisėjas.

LTOK antrojo laipsnio ženklas „Už nuopelnus“

Vytautas KVIETKAUSKAS (70 metų) – Lietuvos žurnalistas, sporto, politikos bei visuomenės veikėjas, daugiau kaip 20 metų buvę Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas, buvęs Europos paralimpinio komiteto narys.

LTOK antrojo laipsnio ženklas „Už nuopelnus“

Algimantas LIUBINSKAS (70 metų) – Vilniaus regiono futbolo sąjungos (VRFS) garbės prezidentas, buvęs ilgametis Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės vyriausiasis treneris.

LTOK prizas „Citius. Altius. Fortius“

Valentinas ALEKSA (70 metų) – pasaulio lietuvių sporto asociacijos prezidentas, Lietuvos olimpinės akademijos vienas steigėjų ir kūrėjų, taip pat ir kitų mūsų šalies sporto organizacijų bei klubų aktyvus narys.

LTOK antrojo laipsnio ženklas „Už nuopelnus“

Jonas JUOZAITIS (70 metų) – ilgametis šalies sportinio ėjimo treneris, išugdęs du olimpinių žaidynių dalyvius, aktyvus olimpinio vicečempiono Antano Mikėno memorialo tarptautinių varžybų organizatorius.

LTOK prizas „Citius. Altius. Fortius“

Robertas KASELIS (65 metai) – nacionalinės kategorijos sportinio ėjimo teisėjas, daugkartinis Lietuvos čempionatų prizininkas, ilgametis sporto renginių organizatorius ir puoselėtojas.

LTOK medalis „Už nuopelnus olimpizmui“

Kęstutis BAGDANAVIČIUS (60 metų) – Lietuvos bokso federacijos aukščiausiosios tarptautinės kategorijos teisėjas, teisėjavęs Lietuvos bokso čempionatuose, tarptautiniuose turnyruose, Londono ir Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.

LTOK antrojo laipsnio ženklas „Už nuopelnus“

Dalia MATUSEVIČIENĖ (60 metų) - lengvaatletė – bėgikė, trenerė, Seulo olimpinių žaidynių dalyvė - 11-os vietos laimėtoja.

LTOK medalis „Už nuopelnus olimpizmui“

Vida ZVICEVIČIENĖ (60 metų) – Lietuvos šaudymo sporto trenerė, išugdžiusi ne vieną Lietuvos įvairaus amžiaus čempioną.

LTOK prizas „Citius. Altius. Fortius“

Gintarė GRIKŠTAITĖ (55 metai) – LRT sporto žurnalistė, dokumentinių filmų apie sportą scenarijų autorė.

LTOK prizas „Citius. Altius. Fortius“

Ričardas BUKYS (55 metai) - olimpietis, irkluotojas, akademinio irklavimo rinktinės narys 1992 m. vasaros olimpinėse žaidynėse.

LTOK prizas „Citius. Altius. Fortius“

Gintaras NENARTAVIČIUS (50 metų) – dienraščio „Lietuvos rytas“ sporto redaktorius, buvęs Lietuvos sporto žurnalistų federacijos prezidentas ir generalinis sekretorius.

LTOK prizas „Citius. Altius. Fortius“

Artūras KALININAS (50 metų) – nusipelnęs Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės treneris.

Jo auklėtiniai – pasaulio ir Europos jaunių bei jaunimo čempionai ir prizininkai.

LTOK apdovanojimas „Olimpinė žvaigždė“

Ruslanas VARTANOVAS (50 metų) – ilgametis šalies imtynių rinktinės narys, Lietuvos graikų-romėnų imtynių rinktinės treneris, 1996 m. vasaros olimpinių žaidynių Atlantoje dalyvis, 15 kartų Lietuvos čempionas.

LTOK prizas „Citius. Altius. Fortius“

Arūnas EMELJANOVAS (45 metai) – Lietuvos sporto universiteto Sveikatos, fizinio ir socialinio ugdymo katedros profesorius, sporto mokslininkas.

Įvertino kapitono rekordą

Žalgiriečiai savo arenoje pralaimėjo dvejas iš eilės Eurolygos rungtynes (kovo 15-ąją Pirėjo „Olympiakos“ – 73:84, o 17 d. Stambulo „Anadolu Efes“ – 71:85) ir su Atėnų „Panathinaikos“ tebebalansuoja ties paskutine vieta.

– Ko po įspūdingų pergalių prieš Madrido „Real“ ir „Barceloną“ pritrūko Kauno komandai per šios savaitės dvikovas? – pasiteiravome V.Garasto.

– Pavienės pergalės, kad ir kokios malonios ir skambios būtų, nereiškia, kad dabar žalgiriečiai staiga ims šluoti vieną po kito varžovus nuo savo kelio. Reikia pripažinti, kad tiek „Olympiakos“, tiek „Anadolu Efes“ savo žaidėjų meistriškumu lenkia „Žalgirį“, Graikijos ir Turkijos ekipos siekia aukštų tikslų, realiai taikosi į finalo ketvertą, todėl yra labai motyvuotos. Nieko nuostabaus, kad pralaimėjome Eurolygos čempionams. Tokie žaidėjai kaip Vasilije Micičius vienas prieš vieną gali įveikti bet kurį priešininką. Žalgiriečiams didžiąją rungtynių dalį nesisekė pulti. Per mačą su „Barcelona“ mūsiškiai įmetė 93 taškus, o su „Anadolu Efes“ ir „Olympiakos“ vos perkopė 70-ies ribą. Tokio rezultatyvumo nepakanka.

Šis Eurolygos sezonas „Žalgiriui“ nebuvo toks beviltiškas, kad Kauno komanda finišuotų paskutinė.

– „Žalgirio“ kapitonas Paulius Jankūnas mače su „Anadolu Efes“ peržengė Eurolygos turnyre 2 tūkst. atkovotų kamuolių ribą. Ką šis rekordas reiškia Kauno klubui?

– 2 tūkst. vadinamųjų antrųjų šansų. Tiek papildomų galimybių pelnyti taškus komandai savo pastangomis sudarė Paulius. Man įdomu būtų palyginti du aspektus. Pirmas: kiek kamuolių jis atkovojo gynyboje ir kiek puolime, nes rinkti kamuolius po savo krepšiu privalo kiekvienas aukštaūgis. Antras: per kiek rungtynių šį skaičių jis užfiksavo ir kiek mačų sužaidė Felipe Reyesas ar kiti artimiausi Pauliaus konkurentai. Tačiau jau vien faktas, kad lietuvis ryškiai pirmauja stipriausio Europos turnyro istorijoje, yra įspūdingas. P.Jankūnas, net būdamas 37-erių, atlieka daug juodo darbo, galbūt ne tiek pastebimo, bet labai naudingo savo komandai.

– Lietuvos čempionams iki Eurolygos sezono pabaigtuvių lieka vos trejos rungtynės. Ar pakaks motyvacijos nenuleisti rankų, žinant, kad jokių rimtų užduočių šiame turnyre kauniečiai jau nebesprendžia?

– Pirmiausia reikia pabėgti iš nelemtos autsaiderio pozicijos, „Žalgiris“ jos tikrai nevertas. Šis sezonas nebuvo toks beviltiškas, kad finišuotume paskutiniai. Be to, dvejas iš trejų rungtynių kauniečiai žais namuose. Žinodami, kaip pergalių Eurolygoje laukia mūsų sirgaliai, ir atsidėkodami jiems už nuostabų palaikymą, mūsų krepšininkai privalo kautis iš širdies iki pat paskutinės mačo sirenos.

Varžovai: žalgirietis A.Milaknis kietai stabdė buvusį bendražygį V.Micičių (serbas atstovavo Kauno komandai 2017–2018 m.). / E. Ovčarenkos / BNS nuotr.

Atvyks ASVEL

Kitas Eurolygos rungtynes žalgiriečiai žais kovo 23-iąją savo arenoje su Vilerbano ASVEL krepšininkais, kurie svečiuose 58:70 pralaimėjo Madrido „Real“.

Madridiečius į pergalę vedė Rudy Fernandezas – pelnė 17 taškų (pataikė 4/6 tritaškių), penkis kartus atkovojo kamuolį, atliko 4 rezultatyvius perdavimus. ASVEL komanda pralaimėjo kovą dėl kamuolio 32:52.

Pernai spalį Prancūzijoje kauniečiai nusileido Vilerbano ekipai 76:88.

„Real“ ir Šarūno Jasikevičiaus treniruojama „Barcelona“ jau užsitikrino kelialapius į Eurolygos atkrintamąsias varžybas.

Liks už borto

Kovo 21-oji – diena, kai Eurolyga turėtų paskelbti galutinį verdiktą suspenduotiems Rusijos klubams (Maskvos CSKA, Sankt Peterburgo „Zenit“ ir Kazanės „Uniks“).

„Manau, kad jau visiems aišku, koks bus sprendimas“, – teigė CSKA tebetreniruojantis graikas Dimitris Itoudis.

„Sunku įsivaizduoti, kad Rusijos komandos galėtų tęsti Eurolygos sezoną“, – pripažino CSKA klubo prezidentas Andrejus Vatutinas.

Rusijai surengus karinę invaziją į Ukrainą, CSKA, „Zenit“ ir „Uniks“ rungtynės Eurolygoje buvo atšauktos, ekipas paliko dauguma legionierių.

Neabejojama, kad šie klubai taip ir liks už borto, jų rezultatai bus anuliuoti.

Statistika

„Žalgiris“–„Anadolu Efes“ 71:85 (19:23, 11:18, 10:24, 31:20). Kaunas, „Žalgirio“ arena, 6 146 žiūrovai.

„Žalgiris“: T.Cavanaugh 22 taškai (7 atkovoti kamuoliai), A.Milaknis 13, J.Nebo 12 (8 atkovoti kamuoliai), N.Giffey ir E.Ulanovas (5 rezultatyvūs perdavimai) po 6, L.Lekavičius 5 (1/5 dvitaškių, 4 rezultatyvūs perdavimai), T.Websteris 3, M.Blaževičius ir J.Strelniekas (0/4 tritaškių) po 2, R.Miniotas ir P.Jankūnas po 0.

„Anadolu Efes“: V.Micičius 20 taškų (7 rezultatyvūs perdavimai), R.Beaubois 15, T.Pleissas 12, B.Dunstonas 11 (6 atkovoti kamuoliai), S.Larkinas 10 (2/8 tritaškių, 8 rezultatyvūs perdavimai), A.Moermanas 8 (5 atkovoti kamuoliai), E.Bryantas 6 (2/2 tritaškių), J.Andersonas 3 (7 atkovoti kamuoliai), C.Singletonas 0.

Komandų rodikliai. Taiklumas: dvitaškių – 18/28 (64 proc.) ir 21/33 (64 proc.), tritaškių – 8/24 (33) ir 11/26 (42), baudų metimų – 11/14 (79) ir 10/13 (77). Atkovota kamuolių – 27 ir 29, perimta – 5 ir 8. Rezultatyvūs perdavimai – 17 ir 18. Klaidos – 12 ir 8.

Rezultatai

Madrido „Real“–Vilerbano ASVEL 70:58 (20:14, 16:16, 15:17, 19:11). R.Fernandezas 17 taškų (4/6 tritaškių, 5 atkovoti kamuoliai, 4 rezultatyvūs perdavimai) / C.Jonesas 17 taškų (3/3 tritaškių).

Pirėjo „Olympiakos“–Atėnų „Panathinaikos“ 101:73 (38:13, 20:20, 20:18, 23:22). K.Sloukas (9 rezultatyvūs perdavimai) ir S.Vezenkovas po 16 taškų / D.Maconas 23 taškai (5 klaidos).

1. Gimė 1932 m. vasario 2 d., tačiau pasų registracijos centre buvo užregistruotas vasario 8 d.

2. Gimimo vieta – Joniškėlis.

3. Nuo 1979 m. gyvena Kaune.

4. Žmona Irena Aleksiūnaitė-Garastienė, sūnus Virgilijus, duktė Jolanta.

5. Šių metų kovo 31 dieną Vladas Garastas su žmona švęs 65-ąsias santuokos metines.

6. V. Garastas turi 4 anūkus ir 4 proanūkius.

7. Pravardė – tėvas.

8. Gyvenimo frazė – „reikalauk neįmanomo – gausi maksimumą“.

9. Lietuvos kūno kultūros institute (dabartinis Lietuvos sporto universitetas) įgijo krepšinio trenerio specializaciją (1959 m.).

10. Lietuvos sporto universiteto Garbės daktaras (2003 m.).

11. Penkis kartus laimėjo SSRS čempionato sidabro medalius (1980, 1983, 1984, 1988, 1989 m.).

12. Tris kartus laimėjo SSRS čempionato aukso medalius (1985, 1986, 1987 m.).

13. 1985 m. rungtyniavo Europos taurės finale.

14. 1986 m. rungtyniavo Eurolygos finale.

15. 1986 m. iškovojo Tarpžemyninę Viljamo Džonso taurę.

16. Tris kartus laimėjo Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sidabro medalius (1994, 1995, 1996 m.).

17. Du kartus laimėjo Olimpinius bronzos medalius (1992, 1996 m.).

18. Vieną kartą laimėjo Europos čempionato sidabro medalius (1995 m.).

19. Vieną kartą laimėjo Europos čempionato bronzos medalius (1989 m.).

20. Vieną kartą laimėjo Pasaulio čempionato sidabro apdovanojimus (1990 m.).

21. 11 sezonų vadovavo Kauno „Žalgirio“ komandai (1979-1990 m.).

22. 2 sezonus vadovavo Kauno „Atleto“ komandai (1994-1996 m.).

23. 2 sezonus vadovavo Alytaus „Alitos“ ekipai (1996-1998 m.).

24. SSRS vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris (1989-1991 m.).

25. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris (1992-1997 m.).

26. Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos prezidentas (1995-2003 m.).

27. Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas (2003-2011 m.).

28. Lietuvos krepšinio federacijos Garbės prezidentas (nuo 2011 m.).

29. 1995 m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3 laipsnio ordino kavalierius (1995 m.).

30. 1996 m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 1 laipsnio ordino kavalierius (1996 m.).

31. 1998 m. įsteigė Dzūkijos V. Garasto krepšinio centrą.

32. Kauno miesto Garbės pilietis (2002 m. sausio 24 d.).

33. Biržų miesto Garbės pilietis (2003 m. vasario 25 d.).

34. Dviejų knygų autorius: „Lietuvos krepšinis mūsų džiaugsmas, pasididžiavimas ir meilė“ (2001 m.), „Krepšinio trenerio užrašai“ (2002 m.).

35. Apie V. Garastą sukurtas dokumentinis filmas „Vladas Garastas. Komandos Tėvas“ (2017 m., režisierius Stasys Petkus, scenarijaus autorė Gintarė Grikštaitė).

36. 2017 m. balandžio 23 d. į „Žalgirio“ arenos palubes pakilo simboliniai Vlado Garasto marškinėliai.

37. Žymiausi auklėtiniai: Virginijus Jankauskas, Mindaugas Lekarauskas, Algirdas Linkevičius, Saulius Patkauskas, Raimundas Valikonis, Saulius Venclovas, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis.

38. Aikštingiausias krepšininkas, su kuriuo yra tekę dirbti – Algirdas Linkevičius.

39. Įsimintiniausios pergalės: Barselonos bronza, Džonso taurės finalas, 1987 m. SSRS čempionato finalo pergalė po pratęsimo.

40. Antra mėgstamiausia sporto šaka – lengvoji atletika.

41. 1000 m bėgimo distanciją 1948 m. įveikė per 2.47 min (tuometinis Lietuvos rekordas).

42. Estafetės 4×400 m Lietuvos čempionas.

43. 1950 m. Lietuvos čempionas daugiakovės rungtyje:

a. 100 m bėgimas – 11.09 s

b. Šuolis į aukštį – 1.65 m

c. 3 km bėgimas – 9.36 min

d. Granatos metimas – 62.41 m

e. 100 m bėgimas kliūčių ruožu (šliaužimas, perlipimas per aukštą tvorą ir kt.)

44. 1950 m. Lietuvos greitojo čiuožimo čempionas.

45. Du kartus atstovavo Biržų chorui Lietuvos Dainų šventėje (1946, 1950 m.).

46. Moka 3 kalbas: lietuvių, rusų ir vokiečių.

47. Pirmasis darbas – IV studijų kurse fizinio lavinimo mokytojas Kauno 16-oje vid. mokykloje.

48. Pirmoji motorinė transporto priemonė – motociklas „Dniepr“.

49. Dabartinis santykis su vairavimu: „apskritai nebevairuoju, esu neatidus vairuotojas, nes dažnai mintimis būnu kitur“.

50. Didžiausia pagauta žuvis – 12 kg lydeka (su skrituliu).

51. Didžiausia su meškere pagauta žuvis – 4 kg lynas.

52. Didžiausia su spiningine meškere pagauta žuvis – 1,4 kg ešerys.

53. Medžiokle neužsiima, nes „gaila žvėries“.

54. Mėgstamiausias patiekalas – cepelinai.

55. Mėgstamiausias gėrimas – kola.

56. Mėgstamiausias alkoholinis gėrimas – viskis.

57. Mėgstamiausias rašytojas (-a) – Agata Kristi.

58. Paskutinė perskaityta knyga – Peter Henn „Paskutinis mūšis. Vokiečių naikintuvų aso atsiminimai”.

59. Mėgstamiausias aktorius – Clintas Eastwoodas.

60. Mėgstamiausias kino filmas – „Kartą Amerikoje“.

61. Mėgstamiausias filmo personažas – Indiana Džounsas.

62. Žiūrimiausia TV laida – „Panorama“.

63. Mėgstamiausias atlikėjas – Frankas Sinatra.

64. Mėgstamiausias miestas užsienyje – Paryžius .

65. Mėgstamiausias miestas Lietuvoje – „didžiausią simpatiją jaučiu Klaipėdai“.

66. Mėgstamiausias metų laikas – ruduo.

67. Mėgstamiausia šventė – Kalėdos.

68. Mėgstamiausia fotografija – su keturiais anūkais, darytos kai anūkai buvo maži ir jau suaugę. „Matyti, kaip užaugę anūkai, tik aš išlieku toks pats, nepasikeitęs“.

69. Mėgstamiausias dalykas mokykloje – lietuvių kalba.

70. Nuobodžiausias klausimas, kurį užduoda žmonės – „kaip sveikata?“

71. Blogiausias įprotis – rūkymas (metė rūkyti 1970 m.).

72. Labiausiai erzinantis dalykas – vėlavimas.

73. Kvailiausias sprendimas: „1984 m. prieš lemiamas rungtynes (SSRS čempionato finalą) neišvežiau komandos kur nors atskirai nuo visų. Nes visi jau šventė būsimus aukso medalius, sveikino žaidėjus anksčiau laiko. Komanda perdegė ir pralaimėjome“.

74. Ilgiausias periodas išvykus iš namų – 40 parų. „Su rinktine buvome išvykę į žaidynes Jungtinėse Valstijose, o iš ten vykome į Argentiną“.

75. Ilgiausias laikas be miego – ilgiau nei para. „Karo metu teko slėptis nuo bombardavimo“.

76. Ekstremaliausias nutikęs dalykas: „Plaukiau jūroje vakare, mane užliejo banga ir, išniręs, supratau, kad nebematau, kur yra krantas. Kurį laiką plūduriavau, mėginau pagal bangavimą suprasti, kurioje pusėje yra krantas. Susivokęs pamažu saugiai grįžau atgal“.

77. Geriausias laikas kompanijoje su kitais žmonėmis – „nemėgstu būti vienas“.

78. Žmogus, geriausia pažįstantis Vladą Garastą – žmona.

79. Laimingas skaičius – „neturiu, netikiu burtais“.

80. Augintinis – Biržuose kadaise laikytas vilkas.

81. Hobis/kolekcionavimas – gairelės.

82. Politika – „esu gavęs pasiūlymų iš dviejų partijų, tačiau politikai sakau ne“.

83. Istorinė asmenybė, su kuria būtų įdomu susitikti – Vinstonas Čerčilis.

84. Situacija, kai teko pasinaudoti savo žinomumu – policijos sustabdymas dėl eismo taisyklių pažeidimo.

85. Įvykis, pakeitęs karjerą – „sutikau būti „Žalgirio“ vyr. treneriu. Tuo metu niekas nenorėjo eiti į „Žalgirį“, nes jis buvo viena paskutinių SSRS čempionato komandų“.

86. Geriausias patarimas sportininkui – treniruotis. „Jei nesitreniruoji vieną dieną, tą žinai tik tu. Kai nesitreniruoji dvi dienas, tą pastebi specialistas. Kai nesitreniruoji tris dienas, tą mato ir žiūrovai“.

87. Komanda, kurios pasiūlymo treniruoti teko atsisakyti – Stambulo „Fenerbahče“.

88. Ar šiuolaikiniams sportininkams lengviau siekti rezultatų? „Manau, kad dabar sąlygos žymiai geresnės. Kartą mes iš Biržų keleiviniu autobusu vykome į rungtynes Panevėžyje. Kelyje autobusas lenkė arkliu tempiamą vežimą, arklys pasibaidė, vairuotojas staigiai suko į priešingą pusę, tada autobusas nuriedėjo į griovį ir apvirto! Laimei niekas nežuvo, sulaukėm kito autobuso, juo tęsėme kelionę ir žaidėme rungtynes Panevėžyje. Aišku, pralaimėjome“.

89. Didžiausia trauma – kairės rankos mažojo piršto sužalojimas. „Sporto mokykloje Biržuose gaudžiau nuo balkono ant stačių laiptų krentančią dukrą, pagavau ją į glėbį ir, lygsvarai išlaikyti, kaire ranka pačiupau balkono kraštą. Jo būta kažkokio aštraus, nes kaip peiliu nurėžė piršto galiuką. Gydytojas turėjo iš šlaunies paimti odos gabaliuką, kuriuo užsiuvo pirštą. Pamenu, kad visą vasarą negalėjau normaliai dirbti“.

90. Niekam negirdėta istorija apie V. Garastą? „1946 metais, iškarto po karo, turėjome nemažai ginklų. Po kiek laiko prie upės dar radau kulkosvaidį „Lewis“ su šovinių disku ant viršaus. Tada su draugais sužinojom, kad reformatų bažnyčios varpininkas turi šovinių. Nuvykau pas jį, sakau: „duok“. Sutarėm su juo, kad aš padirbsiu ir pusę valandos paskambinsiu bažnyčios varpais. Taip ir gavau visą šovinių juostą, kurią su draugais vėliau iššaudėm“.

„Jūsų vadovavimas krepšinio aikštelėje atnešė pergales, kurios ne vieną dešimtmetį vienijo Lietuvą ir žadino svajones apie nepriklausomybę. Su Jūsų vardu šiandien siejame ir vienus didžiausių atkurtos nepriklausomos valstybės sporto laimėjimų, kurie įtvirtino Lietuvą pasaulinio krepšinio elite. Nepailstamas Jūsų ryžtas bei nuoširdi meilė Lietuvai įkvėpė mus visus“, – rašoma šalies vadovo sveikinime.

Prezidentas padėkojo V. Garastui už ilgametį ir nepaprastai sėkmingą darbą, kuris visada liks vertingu įnašu kuriant valstybės dabartį ir ateitį, ir palinkėjo geros sveikatos, stiprybės bei ištvermės.

Laukia J.Zdovco

Kauno krepšininkai savo arenoje pralaimėjo antras iš eilės Eurolygos rungtynes – 64:70 nusileido Sankt Peterburgo "Zenit" komandai.

"Vaizdas, kurį matėme aikštėje, ir vėl neįtikino, – apie neužtikrintą ir nesuderintą "Žalgirio" žaidimą kalbėjo P.Motiejūnas. – Ne viskas, ką iki šiol darė treneris M.Schilleris, buvo blogai. Per kartu praleistus 15 mėnesių iš jo pasisėmėme daug pozityvių dalykų. Dėkojame jam už jo darbą ir atsidavimą "Žalgiriui".

Rytoj kauniečiai žais Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionato mačą su Klaipėdos "Neptūnu", žalgiriečiams vadovaus M.Schillerio asistentas Arne Woltmannas.

M.Schillerį artimiausiu metu pakeis Jure Zdovcas – 54 metų krepšinio specialistas iš Slovėnijos. "Žalgiris" skelbia, kad su juo baigiami derinti sutarties formalumai.

J.Zdovcas – buvęs krepšininkas, olimpinis vicečempionas ir pasaulio bei Europos čempionas (su buvusios Jugoslavijos rinktine), treniravo Slovėnijos nacionalinę komandą.

Pataria nepanikuoti

"Būtų geriau, jeigu nesurinkčiau nė vieno taško, bet mes laimėtume", – sakė "Žalgirio" legionierius Janis Strelniekas, rezultatyviausiai žaidęs su "Zenit" komanda.

Latvis pelnė 14 taškų (pataikė 3/5 tritaškių), tačiau suklydo keturis kartus.

"Mūsų klaidos leido varžovams pelnyti lengvus taškus", – pripažino J.Strelniekas.

"Zenit" – labai organizuota komanda. Mums kartais pavykdavo įvelti juos į neparankų žaidimą, bet mes patys, ypač per pirmą mačo dalį, atrodėme neužtikrintai, dažnokai prarasdavome kamuolį. Eurolygoje kartais užtenka pusę kėlinio blogai sužaisti ir vėliau vargu ar pavyks išsigelbėti", – svarstė Edgaras Ulanovas.

"Pergalę lėmė gera gynyba. Antrą rungtynių dalį mūsų žaidimas šiek tiek išsiderino, tačiau laimėjome, nors ir nedideliu skirtumu. Manau, "Žalgiris" dar įsižais, komandoje – daug gerų krepšininkų, nėra vieno ryškaus lyderio. Sirgaliams nėra ko nerimauti", – kalbėjo "Zenit" legionierius Mindaugas Kuzminskas.

"Sezonas ką tik prasidėjo, neverta panikuoti, skubėti nurašyti vieną ar kitą naujoką. Reikia laiko, žaidimas tikrai gerės. "Žalgirio" puolėjų grandis – solidi, atletiška", – bendražygiui pritarė Sankt Peterburgo ekipai atstovaujantis Artūras Gudaitis.

Karjera: J.Zdovcas yra treniravęs Slovėnijos, Graikijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Rusijos, Turkijos, Prancūzijos krepšinio klubų komandas. "Twitter" nuotr.

Kauniečiai – nesusižaidę

"Nepaisant nesėkmės, sakyčiau, kad tai buvo kol kas geriausios "Žalgirio" rungtynės šį sezoną", – teigė buvęs ilgametis Lietuvos rinktinės ir žalgiriečių treneris Vladas Garastas.

– Treneri, kodėl ir vėl nepavyko iškovoti pergalės?

– Pirmiausia, klaidos. Ypač pirmą rungtynių dalį lygioje vietoje prarasti kamuoliai lėmė, kad vietoje dviejų taškų į "Zenit" krepšį gavome du į savo. Tokių situacijų buvo ne viena. Dar pridėkime kelis netaiklius E.Ulanovo baudų metimus ir susidarys tie minus 6 taškai – tokiu skirtumu ir pralaimėjome.

– Kas lemia klaidas?

– Dar trūksta savitarpio supratimo. Surinkta nauja komanda, kuriai reikia laiko susižaisti. Mūsų auksinio "Žalgirio" laikais pagrindiniai krepšininkai kartu žaidė po 3 ar 5 metus, todėl vienas kitą suprasdavo iš pusės žvilgsnio. Šiuo atveju labai daug kas priklauso nuo kamuolį kontroliuojančio žaidėjo. Jis turėtų įvertinti visas rizikas ir perduoti kamuolį taip, kad komandos draugas jį tikrai sugautų. Kartais, jei mato, kad priešininkas jį gali perimti, atlikti klaidinamą judesį. Kauniečiai gi nevengė tiesmukų rizikingų perdavimų, o varžovai nesnaudė. Neveltui jie perėmė net penkis kartus daugiau kamuolių nei mūsiškiai (10 ir 2). Suskaičiuokime, kiek galėjo būti potencialių taškų.

– Kauniečiai įmetė vos 64 taškus. Kaip reikia gintis norint laimėti, kai toks rezultatyvumas?

– Palyginti su rungtynėmis Vilerbane, šįkart "Žalgirio" gynyboje buvo teigiamų poslinkių. Praleidome kur kas mažiau taškų (ASVEL ekipa įmetė 88 taškus – aut. past.), bet iki patikimos gynybos dar trūksta.

– Net patys žalgiriečiai prisipažino pasigendantys kai kurių naujokų didesnio indėlio, ypač Emmanuelio Mudiay, kuris turėtų būti pagrindinis taškų rinkėjas. Kokia jūsų nuomonė?

– Šiam amerikiečiui labai sunku, nes jis nėra žaidęs Europoje. O Eurolygos krepšinio lygis pats aukščiausias, todėl, net ir turint nemažą NBA patirtį, reikės laiko, kad E.Mudiay atskleistų savo talentą. Užtat kitas amerikietis Joshas Nebo pagaliau parodė, dėl ko "Žalgiris" jį pasirinko. Trys įspūdingi blokai, naudingas žaidimas po krepšiais. Iki šiol jam nesisekė pademonstruoti savo išskirtinių atletinių savybių. Gal ir E.Mudiay po kurio laiko įrodys, kad nėra prastas pirkinys.

Net patyrusius veteranus, kaip ir Artūrą Milaknį, integruojant į komandos žaidimą reikia trenerio pagalbos. Kol kas to pasigendu.

– "Zenit" treneris Xavi Pascualis pažėrė komplimentų Lukui Lekavičiui. Ar "Žalgirio" gynėjas neturėtų imtis dar didesnės iniciatyvos?

– Lukas turi visas savybes, ypač komandai puolant, kad atakuotų kur kas dažniau. Ir per mačą su "Zenit" matėme kelis epizodus, kai jo staigumas, firminiai metimai atsispyrus viena koja nepaliko varžovams jokių šansų. Daugiau galimybių reikėtų suteikti ir kitam mūsų gynėjui Mantui Kalniečiui. Net patyrusius veteranus, kaip ir Artūrą Milaknį, integruojant į komandos žaidimą reikia trenerio pagalbos. Kol kas to pasigendu. Artūras – metikas, jam reikia sudaryti sąlygas, pritaikyti derinius, kad jis išmestų kamuolį patogiose padėtyse, o ne kažkur iš aikštės kampo, kaip būna dabar.

– Tačiau kitam snaiperiui J.Strelniekui, regis, įsibėgėti nereikėjo. Latvis ir vėl tapo rezultatyviausiu žalgiriečiu, nors prieš sezoną kai kurie krepšinio apžvalgininkai kone juokėsi iš šio pirkinio. Turbūt greitą latvio adaptaciją lemia jo didžiulė patirtis?

– J.Strelniekas puikiai atlieka jam patikėtas užduotis. Jis ne vienerius metus žaidė CSKA, kitose pajėgiose komandose, todėl žino savo vaidmenį komandoje, pasirenka geras pozicijas ir momentą išmesti kamuolį. Tačiau šiam veteranui reikia didesnės kitų žaidėjų pagalbos.

– Sankt Peterburgo komandoje rungtyniauja ir du lietuviai. Kaip vertinate jų šio sezono perspektyvas?

– Svarbiausia, kad Artūras ir Mindaugas gautų pakankamai žaidimo minučių. Žiūrint iš Lietuvos rinktinės stovyklos, labai džiugu, kad mūsų krepšininkai žaidžia stipriausiose Europos klubų varžybose. Tą patį pasakyčiau apie Donatą Motiejūną, grįžusį į Eurolygą. Kuo daugiau lietuvių čia žais, tuo didesnį pasirinkimą turės mūsų rinktinė.

"Barcelona" atsilaikė

Antrą pergalę iš eilės Eurolygoje iškovojo Šarūno Jasikevičiaus treniruojama "Barcelona" – svečiuose 80:72 palaužė Miuncheno "Bayern".

Nugalėtojams Rokas Jokubaitis pelnė 9 taškus, du kartus atkovojo kamuolį.

"Permainingas žaidimas šiai dienai – pateisinamas. Padarėme 18 klaidų, tačiau gerai gynėmės ir atsilaikėme. Miunchene bus nelengva bet kuriai kitai komandai – "Bayern" žaidžia sumaniai organizuotą, jėgos krepšinį", – sakė Š.Jasikevičius.

Tel Avivo "Maccabi" savo arenoje, stebint 10 245 žiūrovams, 63:75 pralaimėjo Belgrado "Crvena zvezda" ekipai, su kuria spalio 13-ąją Serbijos sostinėje susitiks "Žalgiris".

Belgradiečių komandai 17 taškų pelnė ir keturis rezultatyvius perdavimus atliko buvęs "Žalgirio" legionierius Nate'as Woltersas.

"Būtų didelė klaida manyti, kad Serbijoje laukia paprastas mačas. Ten žaisti niekam nėra lengva, ypač dėl karštų sirgalių. Nežinau, kokie Serbijoje epidemiologiniai suvaržymai, bet, kita vertus, Belgrado komanda šiemet neblogai sukomplektuota, savo potencialą jau parodė Tel Avive", – teigė V.Garastas.

Plėtros neplanuoja

Eurolygos vadovas Jordi Bertomeu interviu Serbijos žiniasklaidai pareiškė, kad keturi vyrų klubų turnyrai Europoje – ekonomiškai neracionalu, tačiau tai – pačių dalyvių reikalas.

"Eurolyga – aukščiausio lygio varžybos, Europos taurės turnyras – laipteliu žemiau. FIBA čempionų lyga atlieka pozityvų darbą, tačiau dar yra FIBA taurės turnyras. Jeigu klubai neįžvelgtų ekonominės naudos, tai įtakotų jų pasirinkimą", – dėstė J.Bertomeu.

Jis pabrėžė, kad 18 klubų – šiuo metu optimaliausia Eurolygos sudėtis, plėtra (iki 20 komandų) artimiausiu metu neplanuojama.

Europos taurės turnyrui ruošiasi Panevėžio "Lietkabelis" (pirmas mačas A grupėje – spalio 20-ąją su Vroclavo "Sląsk" krepšininkais).

FIBA čempionų lygoje rungtyniauja Vilniaus "Rytas" (spalio 6-ąją svečiuose 72:76 pralaimėjo Oldenburgo "EWE Baskets" ekipai).

Statistika

"Žalgiris"–"Zenit" 64:70 (16:21, 18:19, 17:15, 13:15). Kaunas, "Žalgirio" arena, 10 153 žiūrovai.

"Žalgiris": J.Strelniekas 14 taškų (3/5 tritaškių, 4 klaidos), L.Lekavičius (6 rezultatyvūs perdavimai) ir J.Lauvergne'as (5/5 dvitaškių) po 10, E.Ulanovas ir J.Nebo (6 atkovoti kamuoliai, 3 blokuoti metimai, 14 naudingumo balų) po 7, M.Kalnietis ir N.Giffey po 5, E.Mudiay 4, P.Jankūnas 2 (7 atkovoti kamuoliai), A.Milaknis ir T.Cavanaugh po 0.

"Zenit": J.Loydas 19 taškų, B.Baronas 11 (3/9 tritaškių), A.Gudaitis 7, A.Zubkovas ir M.Ponitka (6 atkovoti kamuoliai, 6 rezultatyvūs perdavimai) po 6, S.Karasiovas, A.Poythressas (4 atkovoti kamuoliai) ir J.Mickey (6 atkovoti kamuoliai) po 5, M.Kuzminskas ir C.Frankampas po 3, D.Kulaginas 0.

Komandų rodikliai. Taiklumas: dvitaškių – 20/39 (51,3 proc.) ir 16/35 (45,7 proc.), tritaškių – 6/18 (33,3) ir 8/24 (33,3), baudų metimų – 6/12 (50) ir 14/20 (70). Atkovota kamuolių – po 32, perimta – 2 ir 10. Rezultatyvūs perdavimai – 15 ir 18. Klaidos – 14 ir 9.