-
Gėjų lygos vadovas: reikėtų ne tik Partnerystės įstatymo, bet ir specialaus plano LGBT 89
Taip pat jis teigia, kad Vyriausybė galėtų parengti specialių planą LGBT (gėjų, lesbiečių, biseksualų ir translyčių asmenų) bendruomenei, kada ir kokių valdžios veiksmų tikėtis.
„Tikiuosi, kad užteks drąsos, politinės valios priimti Partnerystės įstatymą. Geriau jį priimti geresnį, bet aš puikiai suprantu, kad turime eiti link susikalbėjimo“, – žurnalistams per spaudos konferenciją pirmadienį sakė V. Simonko.
„Man atrodo, kad diskusijose gyvename jau 30 metų. Norime teisių jau dabar, nes Vakarų Europa rodo kelią, kuriuo turime eiti“, – pridūrė jis.
Taip jis kalbėjo Švedijos ambasadoje minint Tarptautinę dieną prieš homofobiją. Šią dieną 1990 metais Pasaulinė sveikatos organizacija pripažino, kad homoseksualumas nėra psichinė liga.
„Meilė yra universalus dalykas. Nebūna heteroseksualios ar homoseksualios meilės. Yra viena meilė“, – teigė Gėjų lygos vadovas.
Renginyje dalyvavusi teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska teigė, kad šiuo metu Lietuvoje yra „pilkųjų laukų, kuriuos reikia sutvarkyti“.
Kaip vienus pagrindinių darbų šioje srityje ji nurodė partnerystės ir translyčių žmonių įstatymus. Ministrės teigimu, Partnerystės įstatymą Seime tikimasi pateikti dar pavasario sesijoje.
Man atrodo, kad diskusijose gyvename jau 30 metų. Norime teisių jau dabar, nes Vakarų Europa rodo kelią, kuriuo turime eiti.
„Turime unikalią progą pasakyti, kad Lietuvoje tilpsime visi. (...) Kad ir reti, Lietuvoje egzistuoja neapykantos nusikaltimai, kur yra fiziniai veiksmai, todėl labai svarbu pasakyti, kad Lietuvoje nėra vietos diskriminacijai“, – kalbėjo ministrė.
Pasigenda Vyriausybės dėmesio
Šeštadienį surengtas „Didysis šeimos gynimo maršas“. Tūkstančiai jo dalyvių išreiškė protestą Stambulo konvencijai ir kitoms iniciatyvoms, kurios, jų teigimu, nukreiptos prieš tradicinę šeimą.
Renginio metu Prezidentūra išplatino Gitano Nausėdos sveikinimą Tarptautinės šeimos dienos proga. Jis rodytas ir renginyje. Sveikinime šalies vadovas teigė, kad vienos lyties asmenų santykiai turi būti sureguliuoti, tačiau laikantis Konstitucijos.
V. Simonko teigė šalies vadovo žinutę vertinantis teigiamai.
„Prezidentas supranta, kad partnerystės institutas turi būti priimtas mūsų šalyje, ir tai jau yra gerai. O koks jis bus – Seimas turėtų padaryti savo darbus ir priimti tokį įstatymą, kurio reikia Lietuvai“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto Lietuvos gėjų lygos vadovas sakė pasigendantis didesnio Vyriausybės dėmesio LGBT bendruomenei.
„Jūs nerasite Vyriausybės programoje nė vienos priemonės, skirtos mūsų bendruomenei. Jei nėra LRV programoje nė vienos priemonės, tai kaip mes galime tikėtis pokyčių šalyje?“ – aiškino V. Simonko.
„Tikiuosi, kad atsiras politinė valia priimti specialų LGBT planą“, – pridūrė jis.
Pasak Lietuvos gėjų lygos vadovo, tai būtų dokumentas, leidžiantis „suprasti, kas bus po pusmečio, po metų“.
Ambasadoriai ragina įtvirtinti partnerystę
Savo ruožtu Švedijos ambasadorė Inger Buxton (Inger Bukston) su Kanados, Danijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Islandijos, Airijos, Izraelio, Italijos, Nyderlandų, Norvegijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių valstijų kolegomis išreiškė „tvirtą įsipareigojimą užtikrinant visų žmonių lygias teises ir kiekvieno galimybę laisvai ir vienodai – nepatiriant diskriminacijos – naudotis žmogaus teisėmis“.
Prezidentas supranta, kad partnerystės institutas turi būti priimtas mūsų šalyje, ir tai jau yra gerai.
„Liekame įsipareigoję remti Lietuvos kelią užtikrinant čia gyvenančių LGBT+ asmenų lygias teises ir galimybes. Tikimės, kad Seimas žengs drąsų žingsnį ir priims lyties atžvilgiu neutralų partnerystės įstatymą, kurį pasiūlė valdančiosios koalicijos partijos. Tai atveria galimybę žengti istorinį žingsnį link tikros visų žmonių lygybės“, – rašoma pareiškime.
Kaip žurnalistams sakė I. Buxton, Švedija analogišką Partnerystės įstatymą priėmė 1995 metais.
„Mes taip pat leidžiame tos pačios lyties santuokas. Mūsų patirtis – tai gerai mūsų demokratijai, nes jei mes pripažįstame visų žmonių teises, turime turtingesnę ir labiau įsitraukusią visuomenę“, – kalbėjo ambasadorė.
LGBT teisių organizacija „ILGA-Europe“ paskelbė „Vaivorykštės“ žemėlapį ir indeksą, kuriame Lietuva šiais metais užima 34-ąją vietą iš 49 šalių. Lietuvos pozicija, palyginti su praėjusiais metais, nepakito – šalies LGBT teisių indeksas įvertintas 23 procentais.
Ataskaitoje nurodoma, kad 55 proc. Lietuvos LGBT bendruomenės narių per pastaruosius 12 mėnesių patyrė diskriminaciją. Tai didžiausias procentas Europos Sąjungoje.
Be to, 34 proc. respondentų teigė visą laiką besijaučiantys liūdni ar prislėgti. Tai irgi didžiausias procentas Bendrijoje.
„Lietuva atrodo stabiliai, bet be jokio progreso. Kas man kelia nerimą – kad esame apsupti šalimis, kurios tikrai ne labai gerai pasižymi LGBT teisėmis. Tai yra Latvija, Lenkija, Rusija, Baltarusija“, – kalbėjo V. Simonko.
„Yra 73 pozicijos, iš kurių tik 16-oje Lietuva gavo taškų. Pagalvokite apie tai, kiek namų darbų reikia padaryti Lietuvai, kad būtume pažangesni ir panašesni į tokią katalikišką šalį kaip Maltą, kaip Liuksemburgas, kaip Belgija“, – aiškino jis.
Lietuvos gėjų lygos vadovas pranešė, kad kitais metais Vilniuje planuojama surengti festivalį „Baltic pride“. Jis turėtų vykti birželio 4 dieną.
