-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Galima būtinoji ir planinė pagalba užsienyje
Viena iš europiečių teisių – galimybė prireikus gauti būtinąją medicinos pagalbą kurioje nors iš Europos Sąjungos (ES) valstybių, Europos ekonominės erdvės šalių – Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, taip pat Šveicarijoje ar Jungtinėje Karalystėje. Tokią teisę turi valstybiniu sveikatos draudimu apdrausti šių šalių gyventojai.
Kad apdraustieji galėtų pasinaudoti šia garantija, jiems reikia turėti dokumentą, patvirtinantį teisę gauti būtinosios medicinos pagalbos išlaidų kompensavimą – Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK). Prireikus būtinosios medicinos pagalbos, kortelę reikia pateikti kitos šalies nacionalinei sveikatos sistemai priklausančiai gydymo įstaigai. Lietuvoje šias korteles nemokamai išduoda teritorinės ligonių kasos (TLK). Vietoje kortelės mūsų šalies gyventojai į mobilųjį įrenginį gali atsisiųsti ir kortelę pakeičiantį sertifikatą. Iš anksto užsisakyti ESDK ar atsisiųsti sertifikatą galima internete čia. Norint pasiimti ESDK, reikia atvykti į TLK arba pageidaujantiems kortelė gali būti siunčiama paštomatu.
ES valstybių gyventojai taip pat turi teisę gauti planinio gydymo paslaugas viešnagės kitoje ES valstybėje metu. Bet kurios iš tų šalių apdraustasis, (atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir ligos eigą, negalintis laiku gauti reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų šalyje, kurioje yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) arba gyvena, gavęs šį klausimą sprendžiančios įstaigos leidimą, gali vykti į kitą ES valstybę ir gauti reikiamas paslaugas. Jei siunčiama dėl konkretaus planinio gydymo į užsienį, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) išduoda dokumentą S2. Sprendimą jį išduoti priima speciali VLK komisija.
VLK infografikas.
Galima sumokėti ir atgauti išlaidas
Vienoje Europos šalyje apdraustas, tačiau kitoje Europos valstybėje gyvenantis žmogus turi teisę nemokamai gauti sveikatos priežiūrą gyvenamojoje valstybėje. Už paslaugų apmokėjimą atsakinga šalis, kurioje žmogus apdraustas socialiniu draudimu. Norint pasinaudoti tokia teise, gyvenamosios valstybės sveikatos draudimo įstaigoje reikia užregistruoti dokumentą S1. Jis išduodamas šalyje, kurioje žmogus apdraustas. Mūsų šalyje dokumentą S1 išduoda TLK. Jį gali gauti Lietuvos apdraustieji, persikėlę gyventi į kitą Europos valstybę, tačiau toliau dirbantys ir socialinio draudimo įmokas tebemokantys Lietuvoje arba gaunantys Lietuvoje paskirtą pensiją.
Dar viena galimybė – teisė apdraustiesiems gydytis kitoje šalyje ir atgauti už gydymą sumokėtus pinigus. Šia teise į tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugas galima pasinaudoti ES šalyse, Islandijoje, Lichtenšteine ir Norvegijoje, tačiau tokia teisė negalioja Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Taigi Lietuvos gyventojas, apdraustas PSD ir turintis gydytojo siuntimą tam tikrai sveikatos priežiūros paslaugai gauti, gali pats pasirinkti, ar kreiptis dėl šios paslaugos į Lietuvos gydymo įstaigą, ar savo lėšomis vykti į užsienį. Pasirinkus tyrimus, gydymąsi ar pan. kitoje šalyje, už paslaugas reikia susimokėti, o grįžus galima kreiptis į TLK dėl išlaidų kompensavimo. Išlaidos kompensuojamos tokia apimtimi ir tvarka, kokia būtų kompensuojamos atitinkamos sveikatos priežiūros išlaidos Lietuvoje. Kompensuojamoji suma negali viršyti faktinių apdraustojo išlaidų tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai.
Galima vaistus pirkti užsienyje
Europos pacientai taip pat gali gauti receptą, kuris pripažįstamas ir suprantamas visose ES šalyse, kad galėtų pirkti vaistus ne tik gyvenamojoje šalyje.
Žmogus, ketinantis pagal receptą įsigyti vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kitoje Europos šalyje, turi apie tai informuoti gydytoją. Pastarasis, atsižvelgdamas, kokį (kompensuojamąjį ar nekompensuojamąjį) vaistą ar priemonę turi išrašyti, atitinkamos formos popierinio recepto blanke turi nurodyti nustatytus privalomus recepto elementus. Recepte vaistai turi būti išrašyti bendriniu veikliosios medžiagos pavadinimu, išskyrus keletą išimčių.
Perkant vaistą ar medicinos pagalbos priemones užsienyje, pacientui teks sumokėti visą jų kainą. Grįžęs į Lietuvą gyventojas ne vėliau kaip per 1 metus nuo įsigijimo Europos valstybėje dienos gali kreiptis į TLK, kad jo patirtos kompensuojamojo vaisto ar priemonės įsigijimo išlaidos būtų kompensuotos.
VLK infografikas.
Kai yra teisių, yra ir pareigų
Be šių minėtų teisių Europos pacientai turi teisę gauti informaciją apie saugos ir kokybės standartus Europos šalyse, medicininių įrašų kopijas, būti gydomi saugia medicinine įranga, kvalifikuoto sveikatos priežiūros personalo. Europos pacientų teisių chartijoje taip pat numatyta pacientų teisė į paslaugas ligos prevencijai užtikrinti, teisė aktyviai dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su savo sveikata, teisė laisvai pasirinkti gydymo procedūras ir gydymo įstaigas, teisė į privatumą ir konfidencialumą, teisė į naujoves ir asmeninį gydymo būdą, teisė skųstis patyrus žalą ir kitos teisės.
Ligonių kasos pacientams primena, kad turėdami daug teisių, jie turi prisiimti ir asmeninę atsakomybę už savo sveikatą, nepamiršti savo pareigų. Pagal Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymą, pacientas turi pasirašytinai susipažinti su jam pateiktomis sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, kitais sveikatos priežiūros įstaigos dokumentais ir vykdyti juose nurodytas pareigas. Jis privalo nepiktnaudžiauti savo teisėmis, rūpintis savo sveikata, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojais, suteikti jiems kuo išsamesnę ir tikslesnę informaciją apie savo sveikatą, persirgtas ligas, atliktas operacijas, vartotus ir vartojamus vaistus, alergines reakcijas, genetinį paveldimumą ir kitus žinomus duomenis, reikalingus tinkamai suteikti sveikatos priežiūros paslaugas.
VLK ikonografikas.
Pacientas, gavęs informaciją apie jam skiriamas sveikatos priežiūros paslaugas, savo sutikimą ar atsisakymą dėl šių paslaugų suteikimo turi patvirtinti raštu. Jis privalo pagarbiai ir deramai elgtis su visais sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojais ir kitais pacientais, turi vykdyti specialistų paskyrimus ir rekomendacijas arba gali jų atsisakyti. Pacientas turi informuoti sveikatos priežiūros specialistus apie nukrypimus nuo paskyrimų ar nustatyto režimo, dėl kurių jis davė sutikimą.
Nereikėtų pamiršti ir to, kad gyventojai yra patys atsakingi ir už savo sveikatos draudimą. Juo turėtų nuolat rūpintis, nes sveikatos priežiūros paslaugos nemokamai teikiamos tik apdraustiesiems PSD.
Daugiau apie pacientų teises galite rasti čia.
Išsamiau apie gydymosi galimybes keliaujantiems galite rasti čia.
-
Ligonių kasos: akių lęšiukais operacijoms turi pasirūpinti gydymo įstaigos 1
Katarakta – gana dažna liga, ypač tarp vyresnio amžiaus pacientų, kai dėl akies lęšiuko drumsčių silpsta rega. Ši liga efektyviai gydoma atliekant kataraktos operacijas, per kurias pašalinamas drumstas akies lęšiukas ir įstatomas naujas dirbtinis. Šios operacijos ir operuojant implantuojami akių lęšiukai privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms apmokami iš PSDF. Tačiau daugėja atvejų, kai iš pacientų reikalaujama lęšiukus kataraktos operacijoms įsigyti vaistinėse.„Jokiuose įstatymuose nėra numatyta galimybė gydymo įstaigai teikti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamą sveikatos priežiūros paslaugą su paties paciento kitur įsigytais vaistais ar medicinos pagalbos priemonėmis. Įstaigos privalo pačios pasirūpinti visomis reikiamomis priemonėmis, kad pacientams būtų suteiktos kokybiškos paslaugos“, – pabrėžė VLK direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva.
Dėl akies lęšiuko keitimo operacijos pacientai, turintys siuntimą akies lęšiuko keitimo operacijai, gali kreiptis į bet kurią viešąją ar privačią gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su ligonių kasa dėl kataraktos operacijų. Gydymo įstaigai ligonių kasos sumoka nustatytą bazinę kainą už operaciją, į kurios kainą įskaičiuotos ir vidutinės akies lęšiuko įsigijimo sąnaudos. Todėl tiek stacionarinėmis, tiek dienos chirurgijos, tiek ambulatorinės oftalmologijos chirurgijos sąlygomis kataraktos operacijas atliekančios gydymo įstaigos turi pačios įsigyti geros kokybės akių lęšiukus ir užtikrinti, kad pacientams kataraktos operacija būtų nemokama.
Svarbu žinoti, kad gydantis gydytojas pirmiausia privalo informuoti pacientą apie galimybę gauti nemokamą akių lęšiuką, kurio naudojimas pagal paciento sveikatos būklę yra mediciniškai pagrįstas, kuris padėtų išspręsti paciento sveikatos problemą ir už kurį iš jo negali būti reikalaujama jokio papildomo mokesčio. Tik pacientui atsisakius, sveikatos priežiūros įstaiga turi teisę pasiūlyti joje įsigyti kitą akių lęšiuką ir sumokėti PSDF lėšomis apmokamo ir brangesnio akių lęšiuko, įsigyto įstaigoje, kainos skirtumą.
Kitais būdais įsigijusiems akies lęšiukus pacientams išlaidos nėra kompensuojamos.
VLK duomenimis, šiais metais iki spalio ligonių kasos apmokėjo daugiau nei 23 tūkst. kataraktos operacijų. Tam prireikė per 13,5 mln. eurų iš PSDF.
Ligonių kasos primena, kad kilus klausimų, kodėl gydymo įstaigoje prašoma primokėti už akies lęšiuką ar operaciją, svarbu nedelsiant to teirautis gydančio gydytojo. Nepavykus išsiaiškinti, rekomenduojama raštu kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Jei jos paaiškinimas netenkintų, su gautu gydymo įstaigos atsakymu galima kreiptis į ligonių kasas.
PSDF lėšomis apmokamas kataraktos operacijas atliekančių gydymo įstaigų sąrašą galite rasti ligonių kasų interneto svetainės interaktyvioje paieškoje.
-
Krūties vėžį pažabojusi marijampolietė: mano tikslas – kad žmonės kuo dažniau tikrintųsi sveikatą
Svarbiausia – tinkamas nusiteikimas
Visas Virginijos onkologinis kelias prasidėjo 2019 metų pavasarį, kai, atliekant krūtų echoskopiją, buvo aptiktas pakitęs darinys. „Echoskopijos tyrimą man reikėjo atlikti kas dvejus metus, nes jau ilgą laiką turėjau cistų, kurias buvo privalu stebėti, – pasakoja pašnekovė. – Po to lemiamo echoskopijos tyrimo galvojau, kad nieko čia tokio, juk ne pirmas kartas, kai kažką randa. Nors virptelėjo mintis, kad lengvai šį kartą neišsisuksiu. Taip ir buvo: iš karto po echoskopijos Marijampolėje gavau siuntimą į Kauno klinikų Onkologijos ligoninę, kur ir patvirtintas trečios stadijos krūties vėžys.“
Moteris pasakoja, kad kiekvieną kartą į chemoterapiją važiuodavo nusiteikusi pozityviai, kupina minčių kuo greičiau pasveikti ir grįžti į kasdienę rutiną. „Aš labai tikėjau, kad pasveiksiu greitai, – šypsosi moteris. – Balandį susirgau, o lapkritį, maniau, baigsiu gydymą ir grįšiu į darbą. Kaskart į Kauno klinikas važiuodavau gerai nusiteikusi. Pirmus kartus, atsimenu, lašina vaistus, o aš juokauju. Žinoma, plaukus praradau gana greitai, bet visai dėl to nesisielojau. Priešingai – dukra fotografė padarė turbūt pačią gražiausią mano fotosesiją gyvenime...“
Atlikus reikiamas procedūras, Virginijai paskirta operacija, kuri, anot moters, praėjo labai lengvai, nes darinys jau buvo sunykęs. Po operacijos, kaip ir visiems pacientams, skyrė reabilitaciją. „Kadangi niekada gyvenime nebuvau rimčiau sirgusi, juolab gulėjusi ligoninėje, neturėjau jokio išankstinio požiūrio apie mūsų gydymo sistemą. O dabar jau galiu daug pasakyti. Ir mano žodžiai tik patys geriausi, – sako Virginija. – Visą sveikimo kelią mane lydėjo tik patys nuostabiausi, profesionaliausi, savo darbui atsidavę specialistai. Esu be galo jiems dėkinga. Žinoma, sveikimo kelias buvo nelengvas, bet suteikė daug gerų dalykų ir patirties.“
Tie geri dalykai...
Ši liga mane sustabdė: teko atsisakyti dalies darbų, susimažinti krūvį, atsigręžiau į šeimą, į vaikus.
Virginija pasakoja visą gyvenimą buvusi darboholikė, nepakankamai laiko skyrusi tiek šeimai, tiek sau. Taigi gyvenimas pats sustabdė ir parodė, kokios yra tikrosios vertybės. „Anksčiau buvau susitelkusi į pinigus – stengiausi jų kuo daugiau uždirbti, turėti pakankamai. Ši liga mane sustabdė: teko atsisakyti dalies darbų, susimažinti krūvį, atsigręžiau į šeimą, į vaikus, – pasakoja moteris. – Daugiau dėmesio ėmiau skirti tėvams, laiką leisti su draugais. Supratau, kad reikia būti kartu, kol esame sveiki ir gyvi.“
Moteris pasakoja, kad liga taip pat paskatino užsiimti saviugda, mokytis savęs nekankinti dėl to, ko nespėjai ar nepajėgei padaryti, nesigraužti dėl smulkmenų ir nereikšmingų dalykų. „Dabar vadovaujuosi tokiu požiūriu – nepadariau, tai nepadariau, – šypsosi. – Stovi neplautų indų stirta, apsisuku ant kulno ir einu savais keliais. Darbe, žinoma, yra terminai, aš juos žinau ir palengva pasidarau tai, ką reikia. Apskritai esu dėkinga darbdaviams, kad po ligos leido dirbti iš namų.“
Stovi neplautų indų stirta, apsisuku ant kulno ir einu savais keliais.
Onkologinė liga Virginiją atvedė ir į Marijampolės onkologinių ligonių asociaciją „Rūpestėlis“, kur bendrystei buriasi įvairaus amžiaus žmonės, sirgę ar vis dar sergantys vėžiu. Prasmingu užsiėmimu tapo „Rūpestėlio“ kūrybinės siuvimo salos „Padovanok antrą gyvenimą“ veikla, kur Virginija realizuoja savo kūrybines idėjas. Praeitais metais Virginija tapo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA), vienijančios per 30 įvairių su onkologinėmis ligomis susijusių organizacijų, valdybos nare.
Ligą įveikė drauge
Nors onkologinės ligos diagnozė moteriai nesukėlė didelio šoko, sunkumo akimirkų būta ne vienos. Tuomet, anot jos, labai padėdavo vyras. „Kai mane užklupdavo ašarų priepuoliai, guosdavo. O aš sakydavau, kad leistų išsiverkti, nes man tada geriau, lengviau, tarsi išsivalau. Vaikai, žinoma, irgi išgyveno – nuolatos teiraudavosi, kaip jaučiuosi. Puikiai mane suprato ir anyta, nes pati prieš daug metų įveikė šią ligą.“
Virginijos teigimu, neretai apie onkologines ligas nesame linkę kalbėti, ne visada gauname reikiamos informacijos ir iš specialistų, todėl labai svarbu kuo dažniau dalytis patirtimi, skleisti ne tik oficialiąją informaciją, bet ir įvairias patirtis. „Duodama šį interviu turiu vienintelį tikslą – skleisti žinią, kad žmonės kuo dažniau ir aktyviau tikrintųsi sveikatą, nelauktų, kol pats kūnas privers“, – sako pašnekovė.
Vis dar nemažai moterų į gydytojus kreipiasi, kai liga jau būna pažengusi, atvejis – uždelstas.
Pasak jos, krūties vėžys vis dar didelė problema Lietuvoje. Itin prasta situacija kaimiškose vietovėse, kur žmonėms ne tik stinga informacijos, bet ir jie patys neretai numoja ranka į savo sveikatą, įvairius simptomus. „Deja, bet vis dar nemažai moterų į gydytojus kreipiasi, kai liga jau būna pažengusi, atvejis – uždelstas. Vienos bijo, kitoms tiesiog drovu. Tuomet pasisiūlau jas palydėti, padėti užsiregistruoti. Ir tikrai ne viena sutinka, neatsisako pagalbos, – patirtimi dalijasi Virginija. – Visiems, ne tik moterims, bet ir vyrams, nuolat kartoju, kad jūsų sveikata yra jūsų pačių rankose.“
Dažniausia moterų onkologinė liga
Kaip rodo Nacionalinio vėžio instituto statistika, krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos bei kitų pasaulio šalių. Nustatyta, kad viena iš devynių moterų gali susirgti šia liga. Higienos instituto duomenimis, krūties vėžys užima antrą vietą piktybinių navikų grupėje ir situacija kol kas negerėja. Priešingai, sergamumas šia liga didėja: pernai Lietuvoje ja sirgo daugiau nei 19,5 tūkst. moterų, 2021-aisiais – per 18,7 tūkst.
Ligonių kasos primena, kad labai svarbu ligą diagnozuoti kuo anksčiau – tada gydymo rezultatai būna geresni. Siekiant užčiuopti ligą ankstyvoje stadijoje ir išsaugoti kuo daugiau moterų gyvybių, nuo 2005 metų Lietuvoje vykdoma krūties vėžio prevencijos programa. Ji skirta 50–69 metų (kai rizika susirgti krūties vėžiu didžiausia) moterims ir atliekama kas dvejus metus.
Moterys, kurios yra jaunesnės ar vyresnės ir pagal programą nėra įtrauktos į atrankinius mamografinius tyrimus, bet turi artimų giminaičių, sirgusių krūties ar kiaušidžių vėžiu, ar jaučiančios kokius nors simptomus, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Lietuvos moterys taip pat kviečiamos nemokamai dalyvauti storosios žarnos ir gimdos kaklelio vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programose.
VLK infografikas.
-
Suabejojo, ar su Europos sveikatos draudimo kortele gaus medicinos pagalbą užsienyje 5
Įtikinėja pirkti papildomą
„Per atostogas ruošiamės pakeliauti – aplankyti Prancūziją, Italiją. Vyksime su kelionių organizatoriumi. Buvome nusiteikę vežtis tik ESDK – juk keliausime po ES, kur ši kortelė galioja. Tačiau kelionių organizatorius vis įtikinėja, kad reikia pirkti ir papildomą sveikatos draudimą. Kelionių organizatoriaus darbuotoja pateikė pavyzdį, esą, jei gausime saulės smūgį, arba, pavyzdžiui, ištiks apendicito priepuolis, turint ESDK mums nebus teikiama nemokama medicinos pagalba“, – pokalbį su kelionių organizatoriaus atstove prisiminė kaunietė Daiva.
Ji teigė anksčiau į užsienį keliaudavusi tik su ligonių kasų išduodama ESDK, tačiau, pasak jos, niekada užsienio medikų pagalbos neprireikė. Šįkart moteris suabejojo ir dėl vyro ligos. „Vyras serga antrojo tipo cukriniu diabetu. Ar, paūmėjus ligai, pagalba, turint ESDK, kitose ES valstybėse jam būtų teikiama nemokamai?“ – svarstė moteris.
Tik būtinoji pagalba
Pasitaiko atvejų, kai apdraustieji išvyksta į kelionę be ESDK. Tokiu atveju galima savarankiškai susiformuoti sertifikatus, laikinai pakeičiančius ESDK.
VLK primena, kad Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK) yra dokumentas, patvirtinantis privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdrausto asmens teisę gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas laikino buvimo ES, Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse (Islandijoje, Norvegijoje, Lichtenšteine), taip pat Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje metu, tačiau negarantuoja planinės sveikatos priežiūros.
„Pasitaiko atvejų, kai apdraustieji išvyksta į kelionę be ESDK. Jeigu tokiu atveju PSD draustam asmeniui skubiai prireikia kreiptis dėl būtinosios medicinos pagalbos į ES šalies gydymo įstaigą, galima savarankiškai susiformuoti sau ir (ar) nepilnamečiams savo šeimos nariams sertifikatus, laikinai pakeičiančius ESDK“, – teigė Valstybinės ligonių kasos (VLK) Tarptautinių reikalų skyriaus patarėja Neringa Šafranavičienė.
Išvykus į kelionę be ESDK, reikėtų prisijungti prie VLK elektroninių paslaugų portalo ligoniukasa.lrv.lt ir į savo telefoną ar kitą mobilųjį įrenginį atsisiųsti ESDK pakeičiantį sertifikatą. Jei nėra galimybės prisijungti ir savarankiškai suformuoti sertifikato bei atsisiųsti jo į savo mobilųjį telefoną ar kitą įrenginį, reikia kreiptis į šalies, kurioje asmuo vieši, vietos valstybinio sveikatos draudimą įstaigą. Ši įstaiga kreipsis į teritorinę ligonių kasą pagal asmens gyvenamąją vietą Lietuvoje su prašymu atsiųsti ESDK pakeičiantį sertifikatą.
Staiga susirgus
VLK atstovai pabrėžia, kad su ESDK teikiama tik būtinoji medicinos pagalba. Tai yra pagalba, teikiama staiga susirgus, paūmėjus lėtinei ligai, patyrus traumą, patekus į eismo įvykį, kitais panašiais atvejais. Kokia konkrečiai pagalba turi būti suteikta, sprendžia gydantis gydytojas.
„Už privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam pacientui suteiktą būtinosios medicinos pagalbą sumoka paslaugas teikiančios valstybės ligonių kasa, o priemokas ar mokesčius pacientas moka pats.
Tad, jei, viešint užsienyje, ištiks saulės smūgis, apendicito priepuolis ar paūmės cukrinis diabetas ir gydytojas nuspręs, kad pacientas negali laukti, kol grįš namo ir galės kreiptis į savo šeimos gydytoją, o jam yra reikalinga būtinoji pagalba, ji jam bus suteikta nacionalinei sveikatos sistemai priklausančioje įstaigoje. Jei tos šalies pacientams už minėtas paslaugas reikia primokėti, vadinasi, priemokas teks susimokėti ir atvykusiems iš Lietuvos“, – teigė N.Šafranavičienė.
Ji pabrėžė skirtumą: ES šalies gydymo įstaigai nepateikus ESDK ar ją pakeičiančio sertifikato už gydymą (net jeigu tai yra būtinoji medicinos pagalba) tektų susimokėti savo lėšomis visą gydymo kainą (ne tik paciento priemokas).
„Pagalbą teikiantis gydytojas turi atsižvelgti į numatomą asmens lankymosi šalyje narėje trukmę, nes, vadovaujantis ES teisės aktais, pacientui turi būti suteikta tokio masto pagalba, kad nereikėtų dėl medicininių priežasčių anksčiau laiko grįžti į šalį, kurioje yra apdraustas sveikatos draudimu. Paslaugos asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, teikiamos tik išimties atvejais, kai pacientui būtina nuolatinė priežiūra (pvz., dializės paslaugos), – aiškino VLK atstovė. – Jei asmuo žino, kad kelionėje reikės dializės paslaugos arba deguonies terapijos, jis tuo turėtų pasirūpinti prieš išvykdamas iš savo šalies. Likus 2–3 savaitėms iki kelionės, jis turėtų kreiptis į šalies, į kurią vyksta, atsakingą sveikatos draudimo instituciją ar gydymo įstaigą ir susitarti dėl reikalingo gydymo. Būtinai reikėtų išsiaiškinti, ar ta gydymo įstaiga priima pacientus su ESDK ar jį pakeičiančiu sertifikatu ir kokius dokumentus (išrašus iš medicininių dokumentų, išverstus į atitinkamos šalies kalbą, tyrimų rezultatus ir pan.) privalo turėti kreipdamasis dėl dializės arba deguonies terapijos paslaugų.“
Jei sudarę sutartis
ESDK ir ją pakeičiantį sertifikatą priima tik valstybių nacionalinėms sveikatos sistemoms priklausančios gydymo įstaigos, sudariusios sutartis su ligonių kasomis ar valstybinį sveikatos draudimą įgyvendinančiomis įstaigomis. Tačiau N.Šafranavičienė pabrėžė, kad nacionalinei sveikatos sistemai gali priklausyti ir privačios gydymo įstaigos, todėl kreipiantis į Europos šalies gydymo įstaigą visada būtina pasidomėti, ar ji priima pacientus, turinčius ESDK.
VLK atstovų pasiteiravome, ar, jų manymu, vykstant į užsienį verta papildomai apsidrausti privačių draudimo bendrovių siūlomu sveikatos draudimu.
„Privačios draudimo bendrovės siūlo įvairiausius kelionės draudimų variantus, todėl, ar draustis privačiu kelionės (sveikatos) draudimu, reikia nuspręsti pačiam žmogui. Apsidrausti kelionės (sveikatos) draudimu pirmiausia reikėtų vykstant į tas šalis, kuriose negalioja ESDK. Kita vertus, yra paslaugų, kurių nekompensuoja ESDK. Pavyzdžiui, ESDK neužtikrina transportavimo išlaidų kompensavimo, jei dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos užsienyje tektų vykti namo“, – teigė VLK atstovė.
Daugiau informacijos apie ESDK ir jį pakeičiantį sertifikatą galima rasti čia.
