Kaip skelbia VMI, praėjusiais metais 455 tūkst. gyventojų paramai skyrė rekordinę – 29 mln. eurų – sumą. Parama pasiekė 22,5 tūkst. paramos gavėjų, įskaitant ir meno kūrėjus, 24 politines partijas, 740 profesinių sąjungų bei susivienijimų.

„Paramos skyrimo principas šiemet nesikeičia, prašymai skirti dalį GPM paramai teikiami tik e. būdu, specialiai tam skirto vedlio pagalba elektroninio deklaravimo sistemoje EDS — svarbiausia tai padaryti iki nustatyto termino. Vienintelis pakeitimas, kad nuo šių metų iki 0,6 proc. gyventojai gali skirti politinėms organizacijoms, t. y. ne tik politinėms partijoms, bet ir politiniams komitetams“, — pranešime cituojamas VMI viršininkės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

VMI primena, kad paramos gavėjams ir meno kūrėjams galima skirti iki 1,2 proc. GPM, politinėms organizacijoms — iki 0,6 proc., profesinėms sąjungoms ar jų susivienijimams — iki 0,6 proc.

Prašymus elektroniniu būdu vis dar galima teikti iki gegužės 2 dienos.

Pasak VMI kanclerio Dainiaus Jasiulio, bendra šiuo metu sukauptų konfiskuotų brangenybių vertė siekia 31 tūkst. eurų, brangiausias iš jų – 685 eurus kainuojantis auksinis žiedas. 

„Teismams ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančioms institucijoms ar pareigūnams priėmus sprendimą dėl konfiskuoto turto, VMI šį turtą perima į apskaitą ir realizuoja. (...) Lietuvos prabavimo rūmai atlieka VMI perimto turto ekspertizę ir nustato jo vertę“, – BNS teigė D. Jasiulis.

Jo teigimu, konfiskuotą turtą gali įsigyti visi norintieji.

Šiuo metu konfiskuotas brangenybes parduoda įmonė „Vilmarlita“.

VMI duomenimis, pernai jas pardavus gauta apie 7,5 tūkst. eurų. Brangiausiai parduotas gaminys – 1,5 tūkst. eurų kainavęs koljė.

Pasak Kauno AVMI atstovų, liko apie 40 tūkst. smulkiųjų apskrities verslininkų, kuriems šią pareigą reikėtų atlikti neatidėliojant, nes iki termino pabaigos — gegužės 2 d. liko mažiau nei mėnuo.

„Dėkojame tiems, kurie nelaukia paskutinės minutės ir jau deklaravo pajamas. Atkreipiame dėmesį, kad pateikti pajamų mokesčio deklaracijas turi visi savarankiškai veiklą vykdę gyventojai, netgi tais atvejais, kai pajamų negavo. Tokiu atveju į pajamų eilutę įrašomas „0“. Deklaracijas savarankiškai dirbę gyventojai užpildo pagal apskaitos žurnalą, tačiau, jei gyventojas naudojasi VMI nemokamu virtualiuoju buhalteriu i.APS, visi įrašai sukeliami automatiškai į deklaravimo vedlį“, – priminė Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė ir pridūrė, kad pernai individualią veiklą Kauno apskrityje iš viso vykdė apie 71 tūkst. gyventojų.

Specialistų teigimu, gyventojams svarbu atidžiai užpildyti papildomą informaciją: koks apskaitos principas taikomas ir kurį išlaidų atskaitymo pripažinimo būdą pasirinko gyventojas, t. y. ar iš pajamų atimti faktiškai patirtas išlaidas, kurias reikia pagrįsti dokumentais, ar be papildomų dokumentų taikyti 30 proc. atskaitymo būdą nuo visų gautų pajamų. PSDĮ ir VSDĮ apskaičiuojamos automatiškai.

VMI primena, kad gyventojai, vykdantys individualią veiklą ir esantys PVM mokėtojais arba jei savo individualiai veiklai priskiria ir joje naudoja ilgalaikį turtą, privalo rinktis kaupimo apskaitos principą ir jie to pakeisti negali. Šį principą gali pasirinkti ir kiti individualios veiklos vykdytojai, tačiau svarbu žinoti, kad gyventojai, pradėję taikyti kaupimo apskaitos principą, jį taiko iki veiklos vykdymo pabaigos, t. y. jie negali jo pakeisti.

Kaip veiktų naujoji sistema ir ką ji reikštų skolininkams plačiau komentavo finansų viceministrė Rūta Bilkšytė. 

– Kiek šiuo metu yra skolininkų? Ar valstybei susikaupusios didelės skolos?

– Pirmiausia, viso projekto esmė, kad dabar skolų išieškojimas, prievolių valstybei, yra teikiamas trimis kanalais: mokesčių skolas išieško VMI, administracinių nusižengimo kodekso baudas – antstoliai, o visos kitos baudos yra paskirtos daugiau nei 40 institucijų. Jos labai įvairiai išieškomos. Pavyzdžiui, dalis atiduodama VMI, dalį atiduoda antstoliams, dalį patys išieško. Siekiama padaryti taip, kad visos prievolės valstybei būtų suadministruotos, paprasčiau suskaičiuotos ir būtų bendras „vienas langelis“.

– Sudėtinga suskaičiuoti, kiek ir kas yra skolingi, kai skirtingos institucijos skirtingai tas skolas administruoja. Ar tai tikrai padės suskaičiuoti bendrą skolą, kai visas skolų išieškojimas atsiranda per „vieną langelį“? 

– Galėčiau pasakyti gyventojų pajamų mokesčių (GPM) skolą, nes yra ir mokesčių mokėtojai, ir gyventojai, ir įmonės, ir įvairūs mokesčiai. Pavyzdžiui, kitą dieną po mokėjimo termino pasibaigimo būna apie 73 tūkst. gyventojų, kurie nesusimokėję už 54 mln. eurų. Galima sakyti, kad gegužės antrą dieną bus nesusimokėję apie 50 tūkst. gyventojų. Taip pat galima paskaičiuoti, kad pusė gyventojų jau bus susimokėję skolą per 30 dienų, o po kažkiek laiko dar mažiau. Ir tada tik pas dalį skolininkų eis antstoliai. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip elgsis VMI, ar informuos gyventoją, kad jis skolingas ir netrukus tuos pinigus nuskaičiuos nuo jo sąskaitos? Ar, jei VMI gauna prieigą prie bankinių sąskaitų ir mato, kad gyventojas turi pakankamai lėšų, tiesiog nurašo tą skolą ir tada informuoja žmogų? 

– Mokesčių nepriemokų institutas, esantis VMI, ko gero, gana efektyviai ir tvarkingai veikia. Be abejo, visi mokesčių mokėtojai turi teisę sudaryti mokestinės paskolos sutartį, išsidėstyti mokėjimą, o VMI informuoja, kad bus nurašoma nuo sąskaitos. Visa tai daroma daugiau ne dėl mokesčių, ne dėl pačių mokestinių prievolių, ne dėl mokesčių išieškojimo, o būtent dėl to, kad norime perkelti į visas kitas prievoles valstybei, kaip yra administracinių nusižengimų baudos arba kitos įvairios baudos, paskirtos kitų institucijų. 

– Kaip vyks skolos išskaičiavimas? Ar gyventojas liks su apskritu nuliu, ar bus kažkokios numatytos taisyklės, kad žmogui liktų pinigų ir pragyvenimui?  

– Didžiausią projekto naudą pajus gyventojai, nes kai VMI išieško, tada kaštai siekia du eurus, o minimalūs kaštai antstoliui – apie 20 eurų ir daugiau. Pavyzdžiui, jeigu skola – 50 eurų, tai kaštai antstoliui gali būti ir apie 100 eurų.  

Dėl išieškojimo, tikriausiai daugelis yra gavę kažkokią baudą. Pavyzdžiui, už greičio viršijimą. Su bauda būna ir pranešimas iš VMI, kad turite sumokėti per 30 dienų, o jeigu nesusimokate per tą laikotarpį, tada automatiškai skola pereina antstoliams ir prisideda tie papildomai kaštai. Dabar VMI galės pranešti, kad ne tik turite sumokėti per 30 dienų, bet jeigu nesusimokėsite, tada VMI galės iš karto nurašyti sumą be didelių papildomų kaštų. Be abejo, bus visi apribojimai, kad liktų sąskaitoje tiek, kiek reikia. 

– Kaip antstoliai reaguoja į šią situaciją? Bent jau iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jiems gerokai sumažės darbo? 

– Sumažės nereikalingo darbo. Jie labiausiai ir skundėsi, kad turi tų tokių skolininkų, kurie neturi pinigų, neturi lėšų, neturi net banko sąskaitų. Tad administracinė našta jiems labai sumažės.

Bet iš kitos pusės, kadangi bus „vienas langelis“, tai skolininkams bus paprasčiau, nes nebebus taip, kad dalį skolų administruoja VMI, dalį antstoliai. Manau, kad šis projektas naudingas tiek gyventojams, tiek valstybei, tiek antstoliams. 

„Remiamės gerosiomis mokesčių administravimo praktikomis, matome naudą klientams ir teigiamus pokyčius, todėl imamės iniciatyvos didinti kuruojamų klientų skaičių. Kuratoriai užtikrins, kad įmonės gautų jų individualius poreikius atitinkančias paslaugas, sieks abipusiai naudingo bendradarbiavimo, realiu laiku dialogu spręs kilusius klausimus“, – teigė projekto vadovė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Virginija Ginevičienė.

Skelbiama, kad tikslinėje grupėje yra – 120 Vilniaus, po 160 Kauno ir Klaipėdos, po 80 Panevėžio ir Šiaulių apskričių įmonių, priskiriamų vidutinių mokesčių mokėtojų segmentui. Į projektą įtraukta ir didmiesčių, ir mažesnių miestų įmonių, orientuotasi pirmiausia į tolygų paskirstymą tarp regionų, o rizikingumo kriterijus šiuo atveju vertinamas nebuvo.

VMI specialistai padės sprendžiant itin sudėtingus mokestinius klausimus, rengiant susitikimus, operatyviai reaguos į klientų prašymus, savo iniciatyva dalinsis pastebėjimais dėl galimų neatitikimų mokesčių deklaracijose.

Pažymėtina, kad įmonėms papildomų pareigų dėl šių pokyčių neatsiras, kaip ir iki šiol, visas mokesčių administratoriaus teikiamas paslaugas jos gaus įprasta tvarka.

672 tūkst. gyventojų iki liepos 31 dienos bus grąžinta 287 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokų, o 233 tūkst. gyventojų turės sumokėti 100 mln. eurų GPM.

„Šiais metais milijoninio gyventojo, pateikusio pajamų mokesčio deklaraciją, sulaukėme Velykų savaitgalį – savaite anksčiau nei praėjusiais metais“, – pranešime sakė VMI viršininkės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

Pasak jo, kol kas deklaracijas pateikė mažiau nei pusė gyventojų, privalančių deklaruoti pajamas.

VMI duomenimis, 315 tūkst. žmonių jau grąžinta daugiau nei 136 mln. eurų GPM permokų.

Pajamas deklaruoti šiemet privalo 348 tūkst. žmonių, užsiėmusių individualia veikla – su pažyma arba įsigijus verslo liudijimą. Dar 98 tūkst., pavyzdžiui, politikai, valstybės tarnautojai, įmonių vadovai turi pateikti ir turto deklaracijas.

Pajamas deklaruoti taip pat privalo gyventojai, gavę apmokestinamųjų pajamų – palūkanų, už būsto nuomą ar užsienyje gautų pajamų, taip pat pasinaudoję per dideliu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu (NPD) ir dėl to susidarius mokėtinai GPM sumai.

Deklaracijas teikia ne tik gyventojai, kurie privalo tai daryti, bet ir norintieji susigrąžinti permokas (pasinaudoti lengvatomis).

Pernai pajamų deklaracijas pateikė 1,58 mln. gyventojų. Pajamų mokesčio permoką (342 mln. eurų) deklaravo kiek daugiau nei 1 mln. gyventojų, o 402 tūkst. deklaravo mokėtiną GPM sumą (380 mln. eurų).

Gyventojai deklaracijas elektroniniu būdu šiemet, kaip ir kasmet, gali pildyti nuo sausio 1-osios, o jas deklaruoti turi iki gegužės 2 dienos.

„Dėl e. sistemų pasiekiamumo kilusios problemos išspręstos ir klientai vėl gali sklandžiai naudotis VMI e. paslaugomis“, – pranešė VMI.

Prie VMI elektroninių sistemų galima prisijungti įprastai.

VMI Mokestinių prievolių departamento vyresnioji patarėja Stasė Aliukonytė-Šnirienė BNS pranešė, kad deklaracijas šiemet privalo pateikti 831 tūkst. gyventojų, tačiau realiai deklaruojančiųjų būna apie 1,5-1,6 mln. Iš jau pateikusiųjų deklaracijas 75 proc. to daryti neprivalėjo.

Anot jos, VMI iš įmonių, organizacijų ir kitų duomenų teikėjų jau yra gavusi ir perkėlusi beveik visą informaciją apie pernai gyventojams išmokėtas išmokas ir jų išlaidas.

„Duomenų apie išmokas nepateikė vos 1,35 proc. privalančių tai padaryti. Aktyviai dirbame su duomenų teikėjais dėl trūkstamos informacijos ar poreikio ją tikslinti“, – komentare BNS teigė S. Aliukonytė-Šnirienė.

Pajamas deklaruoti šiemet privalo 348 tūkst. žmonių, užsiėmusių individualia veikla – su pažyma arba įsigijus verslo liudijimą. Dar 98 tūkst., pavyzdžiui, politikai, valstybės tarnautojai, įmonių vadovai turi pateikti ir turto deklaracijas.

Pajamas deklaruoti taip pat privalo gyventojai, gavę apmokestinamųjų pajamų – palūkanų, už būsto nuomą ar užsienyje gautų pajamų, taip pat pasinaudoję per dideliu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu (NPD) ir dėl to susidarius mokėtinai  pajamų mokesčio (GPM) sumai.

Deklaracijas teikia ne tik tie gyventojai, kurie privalo tai daryti, bet ir norintieji susigrąžinti permokas (pasinaudoti lengvatomis).

Pernai pajamų deklaracijas pateikė 1,58 mln. gyventojų. Pajamų mokesčio permoką (342 mln. eurų) deklaravo kiek daugiau nei 1 mln. gyventojų, o 402 tūkst. deklaravo mokėtiną GPM sumą (380 mln. eurų).

Gyventojai deklaracijas elektroniniu būdu šiemet, kaip ir kasmet, gali pildyti nuo sausio 1-osios, o jas deklaruoti turi iki gegužės 2 dienos.

– Iš tiesų deklaracijos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemas jau pradėjo kristi ir šiuo laiku daugiau kaip pusė milijono žmonių yra pateikusių deklaracijas. Galime įvardinti, kas privalo pateikti deklaracijas – tai vykdantys individualią veiklą, pardavę nekilnojamąjį turtą, kuris išlaikytas trumpiau nei 10 metų arba automobilį, kurį turėjo mažiau ne trejus metus. Valstybės tarnautojai, politikai taip pat privalo pateikti deklaracijas, taip pat ir jų šeimų nariai. Dar tie žmonės, kurie metų eigoje pasinaudojo didesniu neapmokestinamų pajamų dydžiu. Tai susidaro aplinkybės, kai žmogus dirba ne vienoj darbovietėj, jeigu metų eigoje turėjo „Sodros“ išmokas ir dar keletas atvejų. Visus tuos dalykus pradėjęs deklaruoti žmogus gali matyti jam parengtoje deklaracijoje mūsų dabartiniame vedlyje. Dar visa eilė žmonių teikia deklaracijas su intencija susigrąžinti pajamų mokestį. Tarkim, iš dabartinių daugiau kaip pusės milijono, daugiau kaip 400 tūkst. yra tų žmonių, kurie pateikė, kad susigrąžintų pinigus.

– Už ką galima susigrąžinti pinigus?

– Tie susigrąžinami pinigai yra dalis sumokėtų gyventojų pajamų mokesčių. Susigrąžinti gali žmonės, kurie metų eigoje mokėjo už savo, vaikų ar sutuoktinių mokslus, kurie mokėjo gyvybės draudimo fondus, kurie mokėjo trečiosios pakopos pensijų fondus arba kurie metų eigoje pasinaudojo per mažu neapmokestinamų pajamų dydžiu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tikrai atsiras klausiančių, ar dar galima pildyti popierines deklaracijas?

– Popierinių deklaracijų neturime jau praktiškai nuo vedlio gyvavimo laikų, jau kelinti metai. Kadangi čia į sistemą sukeliami duomenys ir žingsnis po žingsnio ten reikia užpildyti.

– Bet jeigu vis tiek neaišku?

– O jeigu neaišku, tai reikia kreiptis pagalbos. Ir tie variantai yra. Pasiskambinus telefonu klientams pagelbstime, o esant sudėtingesniam reikalui – registruotis tiesiogiai į konkrečius VMI punktus.

– Kartu su deklaravimo pradžia suaktyvėjo ir sukčiai. Ir jie naudojasi šiuo deklaravimu ir siunčia gyventojams įvairias žinutes, kuriose parašyta, kad čia dėl deklaravimo ir liepia paspausti nuorodą. O paspaudus gali pakliūti ant sukčių kabliuko. Ką jūs galit pasakyti gyventojams?

– Taip, deklaravimo laikotarpiu pastebim, kad mūsų klientų atžvilgiu sukčiai savo veiksmus taip pat suaktyvina. Ką reikia žinoti? Pirmiausiai, VMI puslapyje yra labai aiškiai įvardinta, ką reikėtų daryti, gavus neaiškią žinutę. Ir kitas dalykas, tiesiog neatidarinėti nuorodų. VMI aktyvių nuorodų nesiunčia. Bet kokią informaciją, liečiančią žmogų ir VMI, visada kiekvienas gali rasti savo paskyroje, ten reikia žiūrėti. Dar svarbu įvardinti, kad klientai dalijasi žiniomis, gavę kokias nors mažiau aiškias žinutes. Ir tada mes tikrai publikuojam savo socialiniuose tinkluose tuos pavyzdžius. Labai smagu, kad gavę neaiškias žinutes kreipiasi ir taip galim užkardyti tokią sukčiautojų veiklą.

Kaip antradienį pranešė VMVT,  vien per praėjusią savaitę gauti šeši pranešimai, kuriuose teigiama, kad jau ne pirmas atvejis, kai vaikai pasijunta blogai suvalgę mokykloje tiekiamo maisto. Informuota, kad vaikams patiektas plovas iš galimai sušvinkusios mėsos.  

VMVT inspektoriai atlikę patikrinimą nustatė, kad maistą mokykloje tiekiančios bendrovės „Maisto slėnis“ personalas netinkamai tvarko šaldytą mėsą, neturi technologinio proceso aprašymo šaldytų žaliavų tvarkymui, darbuotojams trūksta žinių dėl tinkamo maisto ruošimo.

VMVT nurodė įmonei nedelsiant pasirengti būtinas maisto tvarkymo procedūras ir su jomis supažindinti personalą. Taip pat duotas nurodymas sugriežtinti patiekalų gamybos kokybės kontrolę.

Geros higienos praktikos taisyklėse teigiama, kad sušaldyti pusgaminiai turi būti atšildomi šaldytuve, mikrobangų krosnelėje ar kitame tam pritaikytame įrenginyje. Taip pat sušaldytus pusgaminius galima atšildyti ir po tekančiu geriamojo vandens reikalavimus atitinkančiu vandeniu, tačiau jie turi būti apvynioti plėvele ar sudėti į sandarų indą. Kambario temperatūroje atšildyti užšaldytus pusgaminius nerekomenduojama, kad būtų išvengta mikroorganizmų dauginimosi. Draudžiama pakartotinai užšaldyti atšildytą maistą.

Pirmadienį inspektoriai pakartotinai apsilankė mokyklos valgykloje, tačiau ir vėl rasta pažeidimų – nustatyta, kad pakartotinai sušaldomi jau atšildyti paukštienos pusgaminiai, neužtikrinama gaminamų patiekalų kokybė.

Dėl užfiksuotų pažeidimų maisto tvarkymo subjektui numatoma taikyti administracinę nuobaudą.

Atrodytų, smulkmena, bet tėveliai tikrai žino, patraukliai, tvarkingai patiektas maistas turi įtakos vaikų apetitui, netgi virškinimui.

„Maisto sauga savaime suprantama pirmas ir svarbiausias aspektas tiekiant maistą, ypatingai mažiesiems. Tačiau pasitvirtino ir kita informacija nurodyta nusiskundimuose – mokykloje tiekiami patiekalai atrodo itin neestetiškai, netvarkingai. Atrodytų, smulkmena, bet tėveliai tikrai žino, patraukliai, tvarkingai patiektas maistas turi įtakos vaikų apetitui, netgi virškinimui“, – sako VMVT Priežiūros departamento direktorius Gediminas Gvazdaitis.

Jis ragino mokyklų vadovus atidžiau stebėti situaciją bei imtis priemonių, jei pastebima, kad vaikams tiekiamas maistas neatitinka būtinųjų ir ypač vaikų mitybai svarbiausių aspektų.

VMVT primena, kad mokyklos administracija ir visuomenės sveikatos specialistas privalo nuolat domėtis kaip yra užtikrinamos vaikų maitinimas pagal sudarytas sutartis ir priimti priemones, jeigu maitinimo paslaugos teikėjas neužtikrina susitarimo.

Maitinimo paslaugos teikėjas atsako už tai, kad nustatyti vaikų maitinimo organizavimo trūkumai būtų pašalinti nedelsiant. Nepašalinus neatitikimų, visuomenės sveikatos specialistas apie trūkumus turi pranešti VMVT.