Interjero dizainerė Dovilė Sakevičė dalinasi patarimais, kaip plyteles priderinti prie viso namų interjero, o „Senukų“ ekspertai atskleidžia, kokias plyteles klientai dažniausiai įsigyja savo namams.

Turi derėti prie namų interjero

Plytelių pasirinkimas yra išties didelis. Tačiau prieš einant į parduotuvę, reikėtų išsigryninti pageidaujamą plytelių spalvinę gamą ir medžiagiškumą – planuojama rinktis marmuro, betono, akmens imitacijos ar vienspalves plyteles.

„Spalvinis ir tekstūrinis plytelių pasirinkimas turėtų sietis su visu namų interjeru – namuose vyraujančias spalvas, medžiagiškumą reikėtų atkartoti vonios kambaryje. Tad prieš renkantis plyteles, reikia turėti aiškią interjero viziją bei plyteles derinti prie jos“, –  sako D. Sakevičė.

Dizainerė atkreipia dėmesį, kad „aklai“ vadovautis interjero tendencijomis neverta. Kas gražu – tas gali būti visai nepraktiška. Ji rekomenduoja rinktis neutralių tonų ir ramesnių raštų plyteles – šviesios spalvos visada erdvę didins ir suteiks švaros, lengvumo įspūdį, tad mažoms erdvėms verta rinktis pastelinių spalvų atspalvius. O norint vonios kambariui suteikti papildomų akcentų, verta interjerą pagyvinti ryškesniu kilimėliu, rankšluosčiu, muiline ir kitais aksesuarais, kuriuos galima bet kada pakeisti.

„Senukų“ atstovai patvirtina, jog dažniausiai pirkėjai mažoms namų erdvėms renkasi šviesias spalvas – žemės tonus, šiltas pastelines ir šviesias spalvas – jos praplečia erdvę ir padeda sukurti jaukią aplinką. Nors pastaraisiais metais didžiausio susidomėjimo sulaukia matiniai plytelių paviršiai, mažoms erdvėms jie rekomenduoja rinktis blizgias sienų plyteles, atspindinčias šviesą ir suteikiančias kambariui erdvumo pojūtį. Šių metų tendencija – didelės plytelės, atkartojančios tikro akmens vaizdą, „Terazzo“ plytelės, įvairių spalvų marmuro, betono, granito, onikso imitacijos.

Sprendimas – vientisa erdvė

Tam, kad optiškai padidintumėte mažą erdvę, svarbu nesuskaidyti jos į atskiras dalis. Tad kuriant vientisą erdvę, galima tas pačias plyteles naudoti tiek grindims, tiek sienoms.

„Dažnai klientai bijo naudoti vienos rūšies plyteles tiek grindims, tiek sienoms. To daryti tikrai nereikėtų, nes vonios kambario baldai, santechnika, šviestuvai ir aksesuarai gali padėti išpildyti bei pagyvinti vonios interjerą“, – dalijasi D. Sakevičė.

Ji pastebi, kad klientai dažnai baiminasi rinktis didesnių gabaritų plyteles mažoms erdvėms.

„Tendencijos rodo, kad plytelių matmenys vis didėja. Apskaičiavus kambario grindis ar sienas, erdvę įmanoma iškloti keliomis plytelėmis. Dėl to bus daug mažiau siūlių – tai kurs vientisesnės erdvės įspūdį, ypač jei plytelės turi raštą. Tai itin aktualu kuriant mažų erdvių interjerą“, – pasakoja interjerų kūrėja.

Pasak „Senukų“ specialistų, nors vonios kambaryje galima naudoti įvairių dydžių plyteles, vis labiau populiarėja didesnių matmenų, pavyzdžiui, 60x120 cm, plytelės. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokias plyteles lengviau eksploatuoti, jos padeda sukurti vientisą vaizdą. Taip yra todėl, kad didelės plytelės yra pjautos – rektifikuotos, tad yra žymiai tikslesnės. Gamintojai rekomenduoja tarp jų palikti tik 1,5-2 mm glaisto tarpą, tuo metu tarp nerektifikuotų plytelių reikėtų formuoti 3-5 mm tarpą.

Dar kelios erdvės išplėtimo gudrybės

Interjero dizainerė turi dar kelis patarimus, kaip kurti erdvesnės patalpos įspūdį. Tam pasitarnaus ne tik šviesūs atspalviai, bet ir blizgios sieninės plytelės, blizgių paviršių baldinės plokštės.

„Veidrodis taip pat gali tapti puikia detale, papildančia interjerą, vizualiai išplečiančia kambarį bei kuriančia erdvesnių patalpų įspūdį. Jei papildomai apšviesite veidrodį, jis šviesos kiekį padvigubins, o erdvę dar labiau išplės. Veidrodyje atsirandantys atspindžiai kurs išskirtinumo, gylio ir erdvės įspūdį“, – akcentuoja D. Sakevičė.

Mažoms vonioms ji rekomenduoja projektuoti dušo kabiną, o ne vonią, bei pataria rinktis šiek tiek mažesnių matmenų dušo padėklą arba prioritetą teikti vientisoms vonios grindims ir dušo pagrindą suformuoti iš tų pačių grindų plytelių.

„Senukų“ ekspertai atkreipia dėmesį, kad itin didelę įtaką erdvės suvokimui daro interjero apšvietimas. Kuo šviesesnė erdvė – tuo ji bus jaukesnė, erdvesnė, nes apšvietimas gali estetiškai išplėsti erdvės suvokimą.

Prekybos tinklo „Senukai“ atstovai pastebi, kad pastaraisiais metais klientai vis dažniau rankšluosčių džiovintuvus renkasi ne tik dėl jų atliekamos pagrindinės funkcijos – džiovinti rankšluosčius, bet ir domisi įvairesniais jų modeliais, dizainu, spalvomis. Juk rankšluosčių džiovintuvas gali tapti stilingu vonios kambario akcentu.

Specialistai dalijasi patarimais, kaip išsirinkti jūsų vonios kambariui tiksiančius rankšluosčių džiovintuvus ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį prieš perkant.

1. Kokį tipą pasirinkti?

Visų pirma reikėtų atsakyti į klausimą, kokiu būdu norite, kad būtų šildomas rankšluosčių džiovintuvas. Pagal energijos šaltinį išskiriami trys pagrindiniai šildymo tipai:

    • Elektrinis džiovintuvas šildomas elektra, tad jo nereikia prijungti prie šildymo sistemos – džiovintuvą įjungiate tuomet, kai norite.

    • Vandeniniai džiovintuvų modeliai šildomi karštu vandeniu iš šildymo sistemos, tad šis tipas tinka tuo atveju, kai jis reikalingas tik tada, kai veikia būsto šildymas.

    • Kombinuotas džiovintuvas yra vienas iš dažnesnių pasirinkimų dėl Lietuvoje vyraujančio klimato ir sezoniškumo. Šaltuoju metų laiku džiovintuvas kaista nuo šildymo sistemos, o šiltuoju – šildomas elektra pagal poreikį.

Pasirinktas džiovintuvo tipas lemia ir jo funkcionalumą. Kombinuoti ir elektriniai gyvatukai gali turėti papildomų funkcijų, pavyzdžiui, laikmatį, galimybę reguliuoti norimą temperatūros lygį, septynių dienų programavimo ir kitus sprendimus. O renkantis kaitinimo elementą, nereikėtų viršyti džiovintuvo galios.

„Senukų“ nuotr.

2. Ką reikia žinoti apie būsto šildymo sistemą?

Norint tinkamai išsirinkti vandeninį arba kombinuotą džiovintuvą, labai svarbu atkreipti dėmesį į būste palaikomą šildymo sistemą – gali būti atviro karšto vandens cirkuliacinė sistema arba uždara šildymo sistema.

Atviroji cirkuliacinė vandens šildymo sistema dažniausiai įrengta senos statybos daugiabučiuose. Vis tik norint tuo įsitikinti, rekomenduojama pasikonsultuoti su namą administruojančia būsto priežiūros įstaiga ar profesionaliu santechniku. Šios šildymo sistemos atveju buitiniam naudojimui skirtas pašildytas vanduo teka ir šildo vonioje įrengtą gyvatuką, taigi jis dažniausiai būna šiltas ištisus metus.

Uždarai sistemai tinka visi rankšluosčių džiovintuvai. Atviro tipo sistemoje galima naudoti tik tam pritaikytus gaminius, dažniausiai tai – S formos džiovintuvai iš nerūdijančiojo plieno arba žalvario, kopėtėlės iš vario arba žalvario. Pastaruoju atveju reikėtų užtikrinti, kad vamzdynas arba / ir gyvatukas būtų įžeminti.

Profesionalai akcentuoja, kad pasirinkus netinkamą šildymo sistemai džiovintuvo tipą, gresia dideli nuostoliai, nes dėl korozijos gyvatukai prakiūra.

3. Kaip išsirinkti tinkamą dydį?

Prieš nuspręsdami, kokio dydžio rankšluosčio džiovintuvo jums reikia, pirmiausia apsvarstykite jo naudojimo paskirtį ir patalpos plotą. Kokį kiekį rankšluosčių jis turės džiovinti? Kokio dydžio vonios kambaryje žadate jį įrengti? Kiek yra laisvo ploto ant sienos ir koks būtų patogesnis modelis – horizontalus ar vertikalus? Taip pat įvertinkite šalia esančius kitus vonios objektus bei užtikrinkite pakankamus atstumus iki jų. Taip pat būtina įvertinti jau esančius santechninius įvadus ir atstumus tarp jų. Atsakę į šiuos klausimus, išsiaiškinsite, kokio dydžio rankšluosčių džiovintuvas geriausiai atitiks jūsų individualius poreikius.

4. Kokia turi būti šiluminė galia?

Norint išsirinkti tinkamą rankšluosčių džiovintuvą, „Senukų“ ekspertai rekomenduoja atsižvelgti į reikalingą šiluminę galią. Tai galima apskaičiuoti pagal vonios kambario plotą – 100 W/m2 galios prietaiso visiškai pakanka tiek išdžiovinti rankšluosčius, tiek sušildyti vonios kambarį. O jei jūsų vonios kambaryje įrengtos šildomos grindys, galite pasirinkti ir mažesnę šiluminę galią turintį džiovintuvą.

5. Kurioje vietoje montuoti?

Svarstant apie džiovintuvo įrengimo vietą, geriausia išsirinkti šalčiausią vonios kambario sieną. Dažnai tokia būna išorinė namo siena su langu. Sumontavę džiovintuvą ten, užtikrinsite, kad šiluma bus tolygiai paskirstoma vonios kambario patalpoje. Ekspertai dalijasi ir vienu praktiniu patarimu – patogiausia, kai aukščiausias rankšluosčių džiovintuvo taškas yra lengvai pasiekiamas aukštyn ištiesus ranką.

Jie atkreipia dėmesį į dar vieną svarbią detalę. Renkantis montavimo vietą kombinuotai ar elektrinei rankšluosčių džiovintuvo versijai, būtina vadovautis elektrosaugos taisyklėmis. Jos reikalauja visus elektrinius prietaisus, taip pat ir elektros lizdus ar kaitintuvus, montuoti ne arčiau kaip 60 cm atstumu nuo vandens šaltinio – kriauklės, vonios ar dušo kabinos krašto. Ne išimtis ir elektriniai bei kombinuoti gyvatukai.

„Senukų“ nuotr.

Pagal elektrosaugos taisykles, visi vonios kambario elektros lizdai taip pat turi būti jungiami per srovės nuotėkio 15 mA skirtuminę relę.

6. Kokią spalvą ir dizainą pasirinkti?

Renkantis džiovintuvą, taip pat svarbu pagalvoti, kaip jis derės prie vonios kambario stilistikos, kitų patalpos detalių. Specialistai pastebi, kad populiariausi tiek fizinėse parduotuvėse, tiek elektroninėje prekyboje chromo, baltos, antracito (tamsiai pilkos) arba juodos spalvos  įrenginiai. Jų teigimu, chromo spalva lengvai dera prie bet kokio vonios kambario interjero, balta spalva sukuria gaivų modernų vaizdą, o antracitas ar juoda spalva – tinkamiausias pasirinkimas, jei norite įnešti modernų prieskonį į šiuolaikišką vonios kambario interjerą.

Ieškantys dar originalesnių variantų, gali rinktis įvairių spalvų dažytus džiovintuvus – jie šilumą perduoda ne mažiau efektyviai. Esant individualiems poreikiams, tam tikrų modelių džiovintuvus galima užsisakyti pagal RAL ar specialią spalvų paletę, atkreipia dėmesį „Senukų“ ekspertai.

Interjero dizainerė Dovilė Sakevičė dalijasi patarimais, kaip teisingai priimti sprendimus atnaujinant ar įsirengiant šią svarbią namų erdvę.

Dušas su padėklu ar be jo?

Nuspręsti, kokią dušo kabiną norite turėti vonios kambaryje, reikėtų iš anksto, vos pradėjus planuoti įrengimo darbus. Jei tik vonios kambario galimybės leidžia, dizainerė siūlo rinktis dušą be padėklo: nors jo montavimo darbai kiek sudėtingesni, tačiau jis atrodo patraukliau.

„Dušas be padėklo atrodo subtiliau, estetiškiau ir yra populiaresnis klientų pasirinkimas. Plytelėmis išklota dušo vieta yra vienoje plokštumoje su grindimis, o tai suteikia vientisumo ir erdvės pojūtį. Tik prieš tai reikia į grindis įleisti trapą, padaryti hidroizoliaciją ir iš plytelių suformuoti gerą nuolydį“, – pasakoja D. Sakevičė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad kartais techninės vonios specifikacijos apriboja pasirinkimo galimybes, todėl senos statybos būstuose dažnu atveju tenka įrengti dušą su padėklu. „Dušo padėklų pasirinkimas yra toks didelis – skirtingo storio bei spalvų, pagamintų iš įvairių medžiagų – tad visais atvejais atrandame subtiliai prie vonios interjero tinkantį variantą“.

Kokią vonią rinktis?

Mėgstantiems ilgai trunkančias SPA procedūras ar šeimoms su mažais vaikais patariama įsirengti vonią. Tačiau kaip nepasiklysti jų įvairovėje?

„Ieškantiems ilgaamžio ir atsparaus įvairiems įbrėžimams sprendimo, verta rinktis plienines bei ketaus vonias. Jų paviršių sunkiau pažeisti nei pagamintų iš akrilo ar akmens masės, tad jos tiks ir augintinių maudymui – jų nagučiai nepaliks įbrėžimų“, – pristato prekybos tinklo „Senukai“ atstovė Elona Uckutė.

Ji taip pat pastebi, kad klientai vis dažniau dairosi į elegantiškai vonios kambaryje atrodančias laisvai pastatomas vonias.

„Stilingų vonios kambario elementų ieškančių klientų akį dažnai patraukia laisvai pastatomos akmens masės vonios, ant spintelės stalviršio įrengiami dubenėlio tipo praustuvai. Visa tai gali tapti originaliais vonios kambario akcentais“, – patvirtina D. Sakevičė.

Ar verta rinktis pakabinamą unitazą?

Renkantis unitazą vonios kambariui, ekspertės pataria jau iš anksto apsispręsti – pastatomam ar pakabinamam variantui bus teikiamas prioritetas.

„Nusprendus montuoti pakabinamą unitazą, jam reikalingas specialus laikiklis – rėmas, tad vietą jam patariame numatyti ankstyvoje statybų stadijoje. Tuomet rėmą bus galima įmontuotas į sieną, taip sutaupant vietos vonios kambaryje. Jei tokios galimybės nėra, rėmas montuojamas ant sienos ir atliekama papildoma apdaila“, – sako E. Uckutė.

Dizainerė atkreipia dėmesį, kad vis daugiau lietuvių savo vonios kambariuose įrengia pakabinamus unitazus dėl jų praktiškumo.

„Vienas iš pakabinamų unitazų privalumų – lengvesnis valymas. Jie reikalauja mažiau priežiūros, kadangi ant grindų nelieka jokių papildomų detalių, sujungimų, kuriose kauptųsi nešvarumai, o laikiklis dažniausiai slepiamas sienoje. Taip pat svarbu, kad jiems reikia mažiau ploto ir vonios kambaryje jis atrodo elegantiškiau, estetiškiau“, – įsitikinusi D. Sakevičė.

E. Uckutė taip pat išskiria vis dažnesniu klientų pasirinkimu tampantį pakabinamą unitazą, kuris neturi vidinės briaunos: „Šiuolaikinės technologijos jau išsprendė vienas dažniausiai įvardijamų unitazo iššūkių – higiena, lengva priežiūra bei sunaudojamo vandens kiekis. Briaunos neturinčius unitazus ne tik lengviau valyti, jie taip yra ekonomiškesni – unitazo paviršius kokybiškai nuplaunamas vos su 3-4,5 litro vandens“.

„Senukų“ nuotr.

Kokį rankšluosčių džiovintuvą pasirinkti?

Įrenginėjant vonios kambarį, vienu iš svarbiausių aksesuarų gali tapti rankšluosčių džiovintuvas. Atsižvelgus į namuose esančią šildymo sistemą, visų pirma reikės nuspręsti, kurį rankšluosčių džiovintuvo tipą rinktis.

„Elektrinis šildytuvas šildomas elektra, tad jo nereikia prijungti prie šildymo sistemos. Vandeniniai šildytuvai šildomi karštu vandeniu iš šildymo sistemos, todėl jis tampa jos dalimi bei veikia tik tuomet, kai būsto šildymas įjungtas. O turint omenyje Lietuvoje vyraujantį klimatą bei sezoniškumą, labai populiarus kombinuotas gyvatuko tipas: šaltuoju metų laiku džiovintuvas kaista nuo šildymo sistemos, o šiltuoju – šildomas elektra“, – apžvelgia E. Uckutė.

D. Sakevičės teigimu, džiovintuvai ne tik sukuria malonią aplinką savo skleidžiama šiluma, atlieka savo pagrindinę funkciją – džiovina rankšluosčius, bet kartu gali būti stilingas ir dailus vonios kambario akcentas. Jai antrina „Senukų“ atstovė, išskirdama originalius gyvatukų modelius.

„Klientai, ieškantys rankšluosčių džiovintuvų tiek fizinėse parduotuvėse, tiek internetu, domisi ne tik jų pagrindine funkcija. Auga susidomėjimas gyvatukais, galinčiais tapti žaismingu vonios kambario akcentu bei prisidėti prie individualaus vonios kambario interjero sukūrimo“, – komentuoja E. Uckutė.

Kaip suderinti jaukumą ir estetiką?

Įsirenginėjant vonios kambarį, norisi sukurti erdvę, kuri atrodytų ne tik stilingai, tačiau būtų jauki bei patogi. Pasak dizainerės, vonios kambarys pamažu artėja prie tiesioginės „kambario“ sąvokos, jame siekiama sukurti tikro kambario įspūdį.

„Vonios kambarys turi džiuginti harmonija, tik tuomet jame norėsis pabūti ilgiau. Todėl, įrenginėjant šią erdvę, norisi sukurti buvimo kambaryje pojūtį. Vonios kambaryje nebūtina apsiriboti tik plytelėmis – kai kurias sienas galima dažyti ar tapetuoti. Taip pat galima pakabinti vonios kambaryje paveikslą bei specialiai šiai erdvei patiesti kilimą, stiprinantį kambario jaukumo supratimą“, – jaukius vonios kambario sprendimus vardija interjero profesionalė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį į spalvotą santechniką, kuri suteikia išskirtinumo, elegancijos ir subtilios prabangos. „Įprastą chromo blizgios spalvos santechniką galima pakeisti balta, juoda matine, juoda šlifuoto metalo, aukso, bronzos ar kitos metalizuotos spalvos“, – rekomenduoja D. Sakevičė bei priduria, kad spalvota santechnika papildo vonios kambario spalvinę gamą bei gali pabrėžti jo išskirtinumą.

Vonios kambario pagrindiniu akcentu, pasak dizainerės, gali tapti ir viena siena ar jos fragmentas, išklijuotas mažomis, dekoratyvinėmis plytelėmis. „Pasirūpinus akcentinės sienos papildomu apšvietimu, galima sukurti pakilią nuotaiką vonios kambaryje. O visas kitas sienas ir grindis galima išklijuoti ir žymiai didesnėmis plytelėmis, kad dar labiau atsiskleistų bendras kontrastas“, – patarimus dalija D. Sakevičė.

Kauno prekybos miestelyje „Urmas“ ne vieną dešimtmetį vonios kambario įranga prekiaujančios bendrovės ARV vadovas Aldas Adomaitis per visą šį laiką matė ne vieną mados tendencijų ir technologijų pokytį. Pasak jo, bene ryškiausia pastarųjų metų tendencija – vonios patalpa naujos statybos gyvenamose patalpose užima vis didesnį plotą.

„Tai lemia, kad pirkėjai dabar kur kas dažniau pageidauja laisvai pastatomų vonių. Laikai, kuomet daugiausia parduodavome nedideles, kampines vonias arba plastikines dušo kabinas, po truputį traukiasi į praeitį. Taip pat klientai dabar dažnai pageidauja montuojamų stiklo sienelių dušinėms ir nestandartinių vandens maišytuvų. Pastarieji populiarūs arba labai minimalistinių, arba atvirkščiai – labai įmantrių formų, išsiskiriančių spalvų: juodi, aukso ir vario spalvos“, – pasakojo A. Adomaitis.

Anot jo, akivaizdu, kad dabar žmonės į vonios kambarį žiūri labiau kaip į privatų mini SPA, kuriame turi būti maloni, atsipalaiduoti ir pailsėti leidžianti aplinka. Anksčiau tai dažniausiai buvo tiesiog vieta nusiprausti ar atlikti kitus reikalus ir greitai išeiti.

Kalbant apie medžiagas, šiuo metu savo pirkėjus turi ir ketaus, ir plastikinės bei akrilinės vonios, bet sparčiai populiarėja ir iš specialios silkstone medžiagos pagamintos vonios ir praustuvai.

„Tai labai tvirta, vientisa, atspari cheminiam ir mechaniniam valymui medžiaga iš marmuro miltelių ir rišiklio. Didelis privalumas, kad praustuvai bei vonios iš šios medžiagos pagal pirkėjo norus ir pageidavimus gali būti gaminami įvairių matmenų. Jei kalbėsime apie praustuvų dizainą, jau kurį laiką labai populiarūs ant vonios spintelių stalviršių pastatomi praustuvai, kuriuos lengva derinti prie vonios kambario dizaino“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Renkantis klozetus dabar visiškai dominuoja potinkinės sistemos, kurios yra praktiškesnės ir užima mažiau erdvės.

„Patys WC puodai yra pakabinami, bebriauniai, dabar daug kas juos renkasi padengtus specialia danga, kuri yra glotnesnė, lygesnė ir neleidžia vandens lašams kauptis ant glazūruoto paviršiaus. O tai jau valymo patogumas ir didesnė higiena“, – pastebėjo A. Adomaitis.

Pasak prekybininko, dabar jaučiamas didesnis susidomėjimas vonios įranga, nes karantino metu ilgą laiką daugelis parduotuvių nedirbo.

Nakties mėlis – vonioje

Tamsiai mėlyna spalva pastaraisiais metais dominavo klasikinio stiliaus virtuvėse, ypač jos deriniai su balta, kaip akcentai dažnai buvo naudojamos vario ar žalvario detalės. Ši stilistika persikelia į vonios kambarius – jie spindi prabanga, yra paslaptingi. Nakties mėlio spalva dažomos sienos arba klijuojamos tokios spalvos plytelėmis, mėlynos gali būti ir grindys. Santechnika parenkama kontrastinga, sniego baltumo. Modernesnis variantas – pastelinių atspalvių kriauklės ir unitazai, ypač išryškėjantys tamsiame fone.

Spalvoti praustuvai ir unitazai

Ne balti, juodi ar pilki: paskutinis mados klyksmas – spalvų akibrokštai. Rausvi, smėlinio, samanų atspalvių, melsvi, pilkšvi praustuvai į vonios kambarį veržiasi kaip šviežio vėjo gūsis ir praneša, kad pats metas pokyčiams. Jei netrūksta drąsos, rinkitės sodrias žalią, oranžinę, geltoną spalvas, kurias dar labiau pabrėžia netikėtos formos – pusmėnulio, siaura arba ilga užapvalintais galais. Spalvoti unitazai – dar viena dėmesio verta stilinga detalė.

Samanų sienos

Vertikalios žaliosios sienos jau kurį laiką labai populiarios privačiuose interjeruose, ypač didmiesčių būstuose, daugiabučiuose. Tačiau jas įrengti ir tinkamai prižiūrėti labai sudėtinga. Kaip alternatyva siūloma jas daryti iš konservuotų natūralių samanų – kad nesudžiūtų ir nepakistų spalva, jos dažniausia impregnuojamos glicerinu. Labai svarbu, kad patalpoje būtų pakankamai drėgna, todėl vonios kambarys – tinkamiausia vieta.

Apšvietimas gerai savijautai

Vis daugiau gamintojų investuoja į inovatyvių apšvietimo sistemų kūrimą. Jų tikslas – apšviesti patalpas viduje taip pat, kaip natūrali dienos šviesa. Pavyzdžiui, viena bendrovė siūlo apšvietimo įrangą, kuri per GPS sistemą fiksuoja tikslią ją įsigijusio asmens buvimo vietą ir pagal ją atkuria lauke esantį apšvietimą. Biodinaminiu principu veikiantys šviestuvai prisitaiko prie žmogaus kūno cirkadinių ritmų.

Daugkartinės talpos

Net 43 proc. jūras ir vandenynus teršiančių atliekų yra vienkartinio plastiko gaminiai, kuriuos naudojame kiekvieną dieną: dėžutės maisto produktams, maišeliai, vienkartiniai puodeliai ir stiklinės, įrankiai, šiaudeliai, pakuotės, ausų krapštukai ir kt. Ir tie, kurie išmetami kur pakliuvo, ir tie, kurie nukeliauja į savartynus, daro milžinišką žalą aplinkai. Kol suirs, prabėgs ne vienas dešimtmetis, o per tą laiką mažės biologinė įvairovė, kentės ekosistema ir mūsų sveikata.

Iš pradžių pasidairykime po virtuvę. Visų pirma, pabandykime išsiversti be plastikinių indelių, į kuriuos fasuojami kai kurie skysti produktai, dedamas maistas išsinešti. Vietoje jų geriau rinktis daugkartines metalines, stiklines dėžutes ar paprasčiausius stiklainius, kuriuos dažniausiai išmetame. Nenaudokime ir daugkartinių storesnių plastikinių indelių, į kuriuos namuose supilame birius produktus, dedame maisto likučius į šaldytuvą, šaldiklį. Ir juos galime pakeisti stiklainiais, iš kitų medžiagų pagamintais indeliais.

Vienkartiniai plastikiniai indai ir įrankiai taip pat nėra būtinybė. Ne visi žino, kad kavai išsinešti skirti puodeliai gaminami iš popieriaus, tačiau jis padengtas plonu plastiko sluoksniu. Juos sunku perdirbti. Šiandien galima įsigyti daugkartinių suyrančių puodelių iš bambuko ir krakmolo, naudoti stiklinius, keraminius, metalinius. Vienkartiniai įrankiai, indai gaminami ir iš medžio, palmių lapų. Jie patvarūs, tad išplauti gali būti naudojami dar ne kartą.

Pakaitalai iš organiškų medžiagų

Plastiko šiaudelių alternatyvų daug – yra medinių, stiklinių, metalinių. Juos galima naudoti ilgą laiką, tik reikia išplauti. Gaminami net specialūs tam skirti plonyčiai šepetukai.

Labai įdomi alternatyva – vienkartiniai šiaudeliai iš makaronų tešlos, primenantys tuščiavidurius spagečius. Yra šiaudelių, pagamintų ir iš natūralių kviečių šiaudų. Žinoma, jie trapūs ir neilgaamžiai, tačiau lengvai suyra.

Kitas daiktas, kurio galime atsisakyti virtuvėje, – plastiko plėvelė, kuria apsukame indus su maisto likučiais ar į kurią vyniojame produktus, kad nesudžiūtų. Ekologiškas jos pakaitalas – organiškos, orui laidžios daugkartinės bičių vaško maistinės drobelės. Jos įgauna formą nuo rankų šilumos, todėl gerai priglunda, o šaldytuve tampa standesnės ir išlaiko naują formą. Be to, jos leidžia maistui kvėpuoti, o antibakterinės vaško savybės užtikrina maisto šviežumą. Panaudojus tereikia nuplauti ir išdžiovinti.

Visa armija virtuvės pagalbininkų iš plastiko – įvairiausi šepetėliai, šveistukai, kempinėlės taip pat turi organiškus brolius. Tai šveistukai ir šepetėliai iš kokoso pluošto, tiek buteliams, tiek indams, tiek daržovėms plauti. Kokoso pluoštas yra natūrali suyranti medžiaga, išgauta iš kokoso riešuto vidinio ir išorinio sluoksnio. Šie šveistukai ir šepetėliai nebraižo paviršių, kovoja su antibakterijomis. Sintetines kempinėles galima pakeisti natūraliomis, pagamintomis iš lufos, Filipinuose augančio augalo. Arba medžiaginiu skudurėliu, kurio nebūtina pirkti, galima pasidaryti iš seno rūbo.

O ar žinojote, kad plastiko yra ir arbatos maišelių sudėtyje? Taip, tų mažyčių, kuriuos metame į puodelį ir kurie mums atrodo pagaminti iš popieriaus, todėl visai nekenksmingi aplinkai. Todėl tie žmonės, kuriems tikrai rūpi gyventi be atliekų, jų neperka. Pliko birias arbatžoles ir perkošia metaliniu tinkliuku arba suberia jas į pačių pasisiūtą daugkartinį maišelį arbatai iš tankaus audinio, surišamą įverta virvele.

Žvilgsnis į vonios lentynėlės

Peržiūrėkite ir kasdienius higienos reikmenis. Medinis dantų šepetukas su natūralaus pluošto šereliais, kurį galima kompostuoti, – jau seniai nėra naujiena. Juos verta rinktis, nes plastikiniai šepetukai naudojami trumpai, neperdirbami ir labai teršia aplinką. Jau galime nebepirkti ir dantų pastos plastikinėje tūbelėje ir vietoje jos naudoti dantų pastą, kuri supilta į stiklinį indelį.

Gausybės plastikinių buteliukų, indelių, į kuriuos pilstomi šampūnai, losjonai, valikliai taip pat jau įmanoma išvengti įsigijus kieto šampūno ar kondicionieriaus. Jį patogu padėti ant specialios kempinėlės – padėkliuko, pagaminto iš lufos. Arba į daugkartinę medinę, stiklinę ar metalinę dėžutę. Daugėja gamintojų, kurie gamina ir kitas kietos konsistencijos kosmetikos, grožio ir higienos priemones – plaukų vašką, kūno, rankų kremą, veido kaukes, dušo želę. Tad išeičių tikrai yra.

Neseniai atsirado dar viena kasdienės higienos priemonės – vienkartinių diskelių makiažui valyti – alternatyva. Jų jau galima įsigyti ir daugkartinių, pasiūtų iš medvilninio audinio, parduodamų su maišeliu, kuriame juos patogu skalbti. Vienkartiniai vatos diskeliai dažnai gaminami iš netinkamų kompostuoti, neperdirbamų medžiagų, panaudojus vos kartą atsiduria sąvartynuose, užkemša kanalizaciją, jei metami į ją. Daugkartinių diskelių galima pasisiūti ir patiems.

Vienkartiniai plastikiniai skustukai, naudojami tiek moterų, tiek vyrų, – dar viena atlieka, kurios namuose susikaupia dideli kiekiai. Kur kas mažesnė blogybė – skustukai su keičiama galvute ir daugkartiniu koteliu, o dar geriau metaliniai su keičiamais metaliniais peiliukais, tokie, kokius naudodavo mūsų tėvai ar seneliai.

Viena dažniausiai paplūdimiuose randamų atliekų – plastikiniai ausų krapštukai. Juos galime pakeisti bambukiniais ar pagamintais iš kito medžio.