„Delfi“ žiniomis, parlamentinės komisijos įslaptintoje medžiagoje svarstoma, kad buvusi prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja teisės klausimais galėjo turėti ryšių su baltarusiškų trąšų verslu susijusiais asmenimis. Visgi, ir Prezidentūra, ir J. Šovienė šias sąsajas neigia.

„Tai kažkoks nesusipratimas. Sąsajų su trąšų verslu neturiu“, – nurodė J. Šovienė.

Tuo metu šalies vadovo vyriausiasis patarėjas komunikacijos klausimais Frederikas Jansonas patikino, kad į komandą priimti J. Šovienę rekomendavo kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Jis taip pat nurodė, kad žinių apie galimus buvusios patarėjos ryšius su baltarusiškų trąšų verslu Prezidentūra neturėjusi.

Tai kažkoks nesusipratimas. Sąsajų su trąšų verslu neturiu.

ELTA primena, kad VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatavo, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką.

Seimo tyrėjai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.

Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.

Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius.

Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.

„Jokie mano ar mūsų darbuotojų argumentai, paaiškinantys vienokį ar kitokį veiksmą tiesiog buvo ignoruojami arba atvirai rodomas nepasitenkinimas, nes tai neatitiko pagal knygą („Pranešėjas ir Prezidentas“), pasidėtą šalia, pranešėjo teiginių. (...) Ten buvo galima kalbėti, ką nori, buvo matyti, kad tai yra nepriimtina“, – sakė VSD direktorius Darius Jauniškis.

„Dar komisijos darbo pradžioje prokuratūra ir raštu, ir žodžiu atkreipė dėmesį į galimą komisijos šališkumą, kadangi komisijai paskirtas pirmininkauti Seimo narys Vytautas Bakas pats turėjo būti apklaustas šiame tyrime. Mes tai vertiname kaip teisminį procesą, kad asmuo, kuris turi būti apklaustas liudytoju, negali būti tame procese nei teisėjas, nei advokatas, nei prokuroras, nei tyrėjas“, – tvirtino generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

„Komisijos pirmininko vykdoma vieša komunikacija, pristatant komisijos išvados projektą, taip pat turi aiškių politinio spaudimo, pasireiškiančio nepagrįstais tarnybos ir jos vadovo dalykinę reputaciją, garbę ir orumą žeminančiais, profesionalumą menkinančiais teiginiais, požymių“, – kalbėjo STT vadovas Linas Pernavas.

Taip jie pareiškė trečiadienį per Seimo Etikos ir procedūrų komisijos posėdį.

Šių tarnybų vadovų prašymu Etikos komisija tiria, ar V. Bako vadovaujama laikinoji komisija nepažeidė įstatymų, Politikų elgesio kodekso, galiojančių procedūrų.

Laukia NSGK atsakymo

Generalinės prokuratūros, STT, VSD vadovai teigė, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija, nagrinėjusi buvusio žvalgybos pareigūno Tomo Gailiaus informaciją apie galimus VSD vadovų pažeidimus 2019 metais tikrinant kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos narius ir rėmėjus, viršijo įgaliojimus, pažeidė įstatymus prašydama pateikti jai kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiagą ir padarė nepagrįstas išvadas.

Pasak N. Grunskienės, komisija nesilaikė įstatymų, kai pernai gruodį surengė atvirą posėdį su pranešėjo statusą tuomet turėjusiu T. Gailiumi ir atskleidė jo tapatybę.

„Laikinoji komisija turėjo pareigą informuoti apie tai, kad posėdyje ketina apklausti pranešėją ir tik prokuratūra, kaip pagal įstatymą įgaliota institucija, turėjo susisiekti su pranešėju ir informuoti jį apie galimą apklausą, sužinoti jo poziciją dėl galimos apklausos bei konfidencialumo vertinimo. Tik gavus raštišką pranešėjo atsisakymą dėl konfidencialumo komisija galėjo planuoti pranešėjo apklausą“, – sakė generalinė prokurorė.

Ji taip pat pranešė, kad komisija buvo įspėta dėl šališkumo, nes jai vadovavo V. Bakas, kuris jau 2019 metais būdamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku tyrė T. Gailiaus pateiktą informaciją, buvo perdavęs ją prokuratūrai.

N. Grunskienė taip pat pabrėžė, kad prokuratūra iki šiol negali priimti jokio procesinio sprendimo šioje istorijoje, nes nesulaukė iš Seimo NSGK atsakymų į pateiktus klausimus, mat pati neturi įgaliojimų tirti žvalgybos institucijos, o VSD parlamentinę kontrolę atlieka tik NSGK.

Rėmėsi knyga

VSD direktorius D. Jauniškis savo ruožtu tvirtino, jog Seimo komisijos darbo metodai ir išvados parodė, kad ji buvo šališka.

„Komisijai slaptais dokumentais buvo pateikti visi įrodymai – žvalgybos kontrolierius taip pat tikrino, jam buvo suteiktos visos sąlygos patikrinti, – kad visi kandidatai (į prezidentus – BNS) buvo tikrinti, jo išvada buvo palanki VSD, tai yra konstatuota, kad visi kandidatai tikrinti ir nebuvo pažeisti jokie įstatymai. Komisija absoliučiai ignoravo šitą pasakymą, šališkai priėmė sprendimą, kad tikrintas tik vienas kandidatas“, – sakė žvalgybos tarnybos vadovas.

Seimo komisijos išvadose teigiama, kad 2019 metais VSD patikrino tik G. Nausėdos aplinką ir su patikrinimo rezultatais supažindino trečiuosius asmenis.

Mano liudijimas buvo ignoruojamas, jeigu neatitiko išankstinių nuostatų ir knygos.

Pasak D. Jauniškio, iš piršto laužtos išvados, kad jis pats rinko žvalgybinę informaciją, o VSD bendradarbiauja su nuomonės formuotojais.

„Išvada, kad VSD glaudžiai bendradarbiauja su kai kuriais nuomonės formuotojais, ta išvada visiškai laužta iš piršto. (...) VSD laikosi politinio neutralumo, nedirba su jokiais nuomonių formuotojais, (...) Tokį teiginį paskleisti neturint jokių įrodymų, mano požiūriu, yra mažiausiai neatsakinga“, – kalbėjo jis.

„Mano liudijimas buvo ignoruojamas, jeigu neatitiko išankstinių nuostatų ir knygos“, – sakė pareigūnas.

VSD vadovas tvirtino, kad departamentas spaustas atskleisti informacijos šaltinį, kas yra neteisėta.

„Nesunaikintas nė žodis“

Apie esą neteisėtus laikinosios komisijos reikalavimus Seimo etikos sargams pasakojo ir STT direktorius L. Pernavas.

„Komisija prašė STT pateikti ne apibendriną informaciją, parengtą kriminalinės žvalgybos pagrindu, o visą kriminalinės žvalgybos informaciją, tai yra pateikti visą atlikto tyrimo medžiagą“, – sakė jis.

Pareigūnas pabrėžė, kad įstatymai leidžia politikams teikti tik apibendrintus kriminalinės žvalgybos duomenis.

Be to, prašyta nurodyti konkrečius STT pareigūnus, turėjusius reikalų su T. Gailiaus pateiktos informacijos tyrimu.

„Komisija prašė nurodyti konkrečius pareigūnus, dalyvavusius procese ir tyrime. STT manymu, tai būtų nepateisinamas slapto pobūdžio pareigūnų įvardijimas, kuris neturėtų daryti įtakos pačios STT veiklos vertinimui ar atsakant į komisijos klausimus, tai keltų grėsmę institucijos veiklai ir galimam asmenų bendradarbiavimui su ja“, – teigė L. Pernavas.

Jis neigė komisijos išvados, kad trukdė atlikti parlamentinį tyrimą, piktnaudžiavo pareigomis, nepateikė informacijos. Pasak L. Pernavo, piktnaudžiavimas pareigomis yra apysunkis nusikaltimas, tačiau dėl to į prokuratūrą nesikreipta.

STT vadovo teigimu, komisijai buvo pateikta apibendrinta kriminalinės žvalgybos tyrimo informacija. Jis taip pat pabrėžė, kad jam vadovaujant tarnybai „nė vienas puslapis, nė vienas žodis nebuvo naikinamas“.

„Atvirkščiai – visas naikinimas sustabdytas, kol komisijos baigs darbą“, – tvirtino L. Pernavas.

Jis teigė atsakęs į visus 13 komisijos siųstų užklausų ir stebėjosi Seimo tyrėjų į išvadas įrašytu pasiūlymu, kad stiprinant parlamentinę kontrolę reikėtų „užtikrinti Seimo vaidmenį skiriant į pareigas ir iš jų atleidžiant VSD ir STT vadovus ir jų pavaduotojus“.

„Toks siūlymas vertintinas kaip akivaizdus kėsinimasis į institucijų nepriklausomumą ir politinis spaudimas STT“, – tvirtino tarnybos direktorius.

Toks siūlymas vertintinas kaip akivaizdus kėsinimasis į institucijų nepriklausomumą ir politinis spaudimas STT.

Prašė garso įrašų

Tuo metu laikinoji tyrimo komisija Seimo etikos sargams nurodė, kad pagal Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymą komisija turi teisę gauti informaciją iš visų valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Lietuvos banko, valstybės ir savivaldybių įmonių, įstaigų ir organizacijų, net jeigu tai yra valstybės, komercinė, banko, tarnybinė paslaptis, taip pat gauti pirminius bei kitus dokumentus, kuriuose šie duomenys ar žinios užfiksuoti.

„Pabrėžtina, kad komisija neprašė STT pateikti kriminalinės žvalgybos bylos duomenų, galinčių atskleisti kriminalinės žvalgybos tyrimą vykdžiusių pareigūnų ar slaptų bendradarbių tapatybes, juo labiau informacijos, kuri atskleistų kriminalinės žvalgybos tyrimo metodus. Komisija prašė leidimo susipažinti tik su ta konkrečia kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiaga, kuri yra svarbi komisijai atliekant tyrimą ir kuri yra reikšminga analizuojant pranešėjo kreipimąsi. Komisija STT nurodė konkrečius garso įrašus, su kuriais pageidavo susipažinti“, – rašoma laikinosios komisijos narių paaiškinime.

Anot jo, atlikdama tyrimą komisija privalėjo apklausti pranešėją ir tai ketino padaryti uždarame posėdyje, kad jo tapatybė nebūtų atskleista.

„Tačiau pats pranešėjas savo asmeniniu sprendimu prieš posėdį nusprendė paviešinti savo tapatybę ir minėto komisijos posėdžio metu viešai pareiškė, kad atsisako konfidencialumo“, – rašoma Etikos ir procedūrų komisijai skirtame rašte.

Komisijos nariai priminė, kad pranešėjo T. Gailiaus tapatybė viešojoje erdvėje buvo atskleista jau anksčiau – pirmasis ją pernai kovą paminėjo tarptautinio saugumo ekspertas Marius Laurinavičius.

„Visa tai leidžia teigti, kad Komisija neatskleidė pranešėjo Tomo Gailiaus tapatybės, nes ji buvo atskleista gerokai anksčiau ir paskelbta žiniasklaidos priemonėse, o tapatybės konfidencialumą užtikrinti turėjusios institucijos neatliko savo darbo. Be to, Komisijos posėdyje ir po to vykusiuose procesiniuose veiksmuose pats pranešėjas Tomas Gailius atsisakė konfidencialumo ir paviešino savo asmens duomenis. Todėl nesutinkame su Generalinės prokuratūros reiškiamu priekaištu komisijai“, – tvirtina parlamentarai.

Tyrė penkerių metų senumo istoriją

Seimo komisija tyrė buvusio VSD pareigūno T. Gailaus informaciją apie 2018–2019 metais kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinkos žmonių tikrinimą. Pareigūnas įtarė, kad šis tikrinimas atliktas neteisėtai, o su jo rezultatais supažindinti pašaliniai asmenys.

Komisija konstatavo, kad VSD vadovas D. Jauniškis tikrintinų asmenų sąrašą galėjo gauti iš paties G. Nausėdos. Be to, konstatuota, kad G. Nausėda tapo pažeidžiamas, nes jo komandoje dirbo asmenų, turėjusių arba tebeturinčių ryšių su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, diplomatais, baltarusiškų trąšų verslu.

Taip pat pareikšta, kad prezidento atsisakymas liudyti komisijai yra nesuderinamas su jo duota priesaika.

Išvadose taip pat konstatuota, kad STT vadovas L. Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų parlamentarams apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Iniciatyva atlikti parlamentinį tyrimą dėl šios istorijos kilo po to, kai praėjusių metų pavasarį prokuratūra konstatavo, kad prieš ketverius metus pateiktas žvalgybos pareigūno pranešimas tuomečiam Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui apie VSD vadovybės veiksmus išnagrinėtas netinkamai.

Ši istorija aprašyta ir tyrimų žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“.

Tokias parlamente sklindančias kalbas prisipažįsta girdėjęs ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Jo vertinimu, jei Prezidentūra iš tiesų bandė spausti Seimo narius, Lietuvoje turėtume ne ką mažiau skandalingą nei iš prezidento posto atstatydinto Rolando Pakso istoriją.

„Kolegos man yra sakę, kad prezidento patarėjai net ir pakeltu balsu nurodinėja Seimo nariams. Sakyčiau, jeigu taip yra, tai šiek tiek primena tai, ką A. Paulauskas pasakojo apie Pakso apkaltą. Tada buvo siūlomi postai, o dabar tam tikra prasme yra grasinama“, – Eltai teigė E. Gentvilas.

„Seimo narys yra tautos atstovas ir privalo, kaip nurodyta Konstitucijoje, balsuoti pagal sąžinę. Jeigu man bandytų pakeltu tonu aiškinti, dar reikėtų pagalvoti, kokią pirštų kombinaciją aš jiems parodyčiau“, – pridūrė jis.

Visgi, parlamentaras akcentavo, kad ir pats asmeniškai kalbėjo su prezidento patarėju Pauliumi Baltoku, tačiau susitikimo metu spaudimo dėl balsavimo nejautė.

Kolegos man yra sakę, kad prezidento patarėjai net ir pakeltu balsu nurodinėja Seimo nariams.

„Pas mane buvo atėjęs Baltokas. Kultūringai pasišnekėjome, jis neprašė nepalaikyti tų išvadų, tiesiog zondavosi kaip čia kas. Aš išsakiau savo poziciją, kad kol nesusipažinsime su įslaptinta medžiaga, tol dėl išvadų spręsti negalime“, – pabrėžė E. Gentvilas.

Liberalui E. Gentvilui antrino ir konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Politikė tikina, kad toks aktyvus raginimas nepalaikyti išvados, kurioje figūruoja ir pats prezidentas, – atrodo keistai. Parlamentarė pabrėžė, kad girdėjusi tokių atvejų, tačiau pati su galimu spaudimu nesusidūrė.

„Įvairios institucijos gali reikšti savo nuomonę. Tačiau pats prezidentas figūruoja išvadose, tad gal kiek keista, kai agituojama nepalaikyti. Seimo nariai turi savo supratimą, kaip jie sprendimus priima. Keistai atrodo tas papildomas spaudimas“, – dėstė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Pokalbių apie galimą Prezidentūros susidomėjimą balsavimo dėl išvados rezultatais tikina girdėjęs ir Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos pirmininkas Vytautas Bakas. Už tyrimą atsakingas parlamentaras tikina, kad tokie pokalbiai galėtų būti traktuojami kaip spaudimo darymas.

„Jeigu toks spaudimas daromas, tai yra nesuderinama su prezidento įgaliojimais, čia yra lobizmas. Juolab, kad klausimai liečia paties prezidento ir jo patarėjų vertinimą. Tai yra parlamentinis tyrimas, kuriuo vertinama prezidento ir patarėjų veiksmai. Toks vaikščiojimas yra visiškai nepriimtinas, tai yra spaudimas Seimo nariams“, – teigė opozicijoje esančiai Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ priklausantis politikas.

Pats V. Bakas aiškina šalies vadovo atstovų susidomėjimo tyrimu sulaukęs dar iki komisijos sudarymo.

„Su manimi apie tai buvo kalbama dar iki tyrimo. Man teko susitikti su kai kuriais prezidento patarėjais ir paaiškinti savo poziciją, kodėl siekiu to tyrimo. Buvo kalbama apie tai, kad tas tyrimas yra nepageidaujamas. Aš paaiškinau, kad labai svarbu yra apginti pranešėjo institutą“, – aiškino laikinosios komisijos pirmininkas.

Tuo metu kitos opozicijoje esančios politinės jėgos tikina jokio spaudimo nepatyrusios. Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos ir Darbo partijų teigimu, šiuo klausimu P. Baltokas su jų frakcijų nariais nebendravo.

Prezidentūra: P. Baltokas ir toliau domėsis Seimo narių nuomone

Savo ruožtu, Prezidentūros atstovai neigia spaudimo darymą ir tikina, kad domėtis Seimo narių nuomone – P. Baltoko pareiga.

„Patarėjas P. Baltokas labai apgailestauja, kad papiktino dalį parlamentarų vaikščiodamas Seimo koridoriais. Bet jis ir toliau jais vaikščios ir domėsis Seimo narių nuomone įvairiais klausimais, nes yra Prezidento atstovas Seime“, – Eltai siųstame atsakyme dėsto Prezidentūros komunikacijos grupė.

Jis ir toliau jais vaikščios ir domėsis Seimo narių nuomone įvairiais klausimais, nes yra Prezidento atstovas Seime.

ELTA primena, kad dėl parlamentinės komisijos išvadų po pateikimo Seimas ketina apsispręsti jau šį ketvirtadienį.

Antradienį Seimo kanceliarija pranešė, kad slaptosios tarnybos suteikė galimybę parlamentarams susipažinti su įslaptinta išvadų dalimi.

Jose, be kita ko, yra teikiami ir siūlymai, susiję su atliktu parlamentiniu tyrimu. Seimas raginamas svarstyti dėl Žvalgybos kontrolierių įstatymo pakeitimų, suteikiant ombudsmenui teises ir pareigą atlikti kriminalinę žvalgybą atliekančių institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą. Taip pat siūloma stiprinti VSD ir STT parlamentinę kontrolę, peržiūrėti parlamentinės kontrolės teisinė reglamentavimą, jog institucijos Seimui privalėtų pateikti visą reikalingą informaciją. Tarp rekomendacijų – ir raginimai užtikrinti Seimo vaidmenį skiriant ir atleidžiant VSD ir STT vadovus, jų pavaduotojus.

G. Nausėda netruko sureaguoti į parlamentinio tyrimo išvadas. Prezidentūros teigimu, tai „desperatiškas bandymas paveikti prezidento rinkimų rezultatus“ ir kartu mėginimas „diskredituoti valstybę ir jos konstitucinius principus“. Daukanto aikštė tikina, kad Seimo laikinoji komisija yra politizuota, o pateiktos išvados nukreiptos ne tik prieš prezidentą, bet ir daugelį valstybės institucijų.

Klausiama, ar susipažinus su parlamentinio tyrimo išvadomis susvyravo jos pasitikėjimas VSD ir STT vadovais, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, jog pasitiki institucijomis. Visgi, pažymi ji, jeigu dėl tarnybų veiklos kyla klausimų – jie turi būti atsakyti.

„Komisijos darbas buvo ne tam, kad būtų pareikalauta kieno nors galvos ar būtų pareikštas kažkoks nepasitikėjimas, bet kad būtų gauti atsakymai ir informacija į iškeltus klausimus“, – Eltai komentavo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Pirminis tikslas yra kalbėti apie viešumą, atvirumą“, – pridūrė ji.

Politikė akcentuoja, jog vertinant VSD pranešėjo tyrimo komisijos išvadas bei siekiant į jas tinkamai reaguoti, Seimas galėtų svarstyti ir komisijos siūlomas įstatymines iniciatyvas. Visgi, pakartojo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, svarbiausias išlieka skaidrumo ir viešumo faktorius.

„Valstybės stiprybė ir institucijų stiprybė yra atvirume. Jeigu kažkas yra ne taip – visada galima pataisyti, pasitaisyti. Jeigu atrodo, kad komisijos išvados neįtikina – Seimo valia bus priimti kitokius sprendimus“, – pridūrė ji.

Komisijos darbas buvo ne tam, kad būtų pareikalauta kieno nors galvos ar būtų pareikštas kažkoks nepasitikėjimas, bet kad būtų gauti atsakymai ir informacija į iškeltus klausimus.

Panašios pozicijos laikosi ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Jis neatmeta, jog Seime gali pasigirsti raginimų „reikalauti tarnybų vadovų galvų“. Tačiau ekspremjeras abejoja, ar pokyčiai VSD ir STT vadovybėje išspręstų problemas, apie kurias kalbama parlamentinio tyrimo išvadose.

„Manau, kad vienas pagrindinių dalykų – spręsti sisteminius, ne personalinius klausimus“, – Eltai sakė politikas, pripažindamas, jog kai kurių specialiųjų tarnybų reakcija į tyrimo išvadas nėra adekvati.

„Gal bus tokių, kurie sakys – reikia reikalauti galvų. Bet mes dažnai sprendžiame klausimus pakeitę vieną galvą kita galva – ir vėl turime tą patį. Manau, ne tas kelias turi būti“, – samprotavo S. Skvernelis.

Visgi, klausiamas, ar tebepasitiki D. Jauniškiu bei L. Pernavu, „Vardan Lietuvos“ lyderis užsiminė norįs susipažinti su įslaptinta tyrimo medžiaga.

„Po to galbūt kas nors pasikeis. Bet aš asmeniškai nematau pagrindo nepasitikėti VSD vadovu ar STT vadovu. Tarnybos labai svarbios, šiandien nereikėtų liesti personalinių klausimų“, – pakartojo jis, neatmesdamas, jog Seimo demokratai gali nuspręsti pasikviesti VSD ar STT vadovus į frakcijos posėdį.

E. Gentvilas: tarnybų nesiskaitymas su Seimu pradeda badyti akis

Tuo metu Seimo liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tarnybų ir jų vadovų elgesį vertina gerokai griežčiau. Ilgametis parlamentaras pažymi – Seimo ir prezidento skiriamų pareigūnų veikloje matomas akivaizdus puolimas prieš parlamentą.

„Sąžiningai pasakysiu – specialiųjų tarnybų nesiskaitymas su Seimu tiesiog pradeda badyti akis. Aš nenoriu, kad Lietuva būtų specialiųjų tarnybų valdoma valstybė. (...) Matau, kad niekinamas Seimas kaip institucija ir Seimo sudaryta, savo įgaliojimų neperžengusi laikinoji tyrimo komisija“, – Eltai sakė E. Gentvilas.

„Iš tikrųjų, yra nepasitenkinimas komisijos priimtomis išvadomis ir pradedama kvestionuoti Seimo teisė daryti tam tikrus dalykus. Į tą chorą įsijungė ir Generalinė prokuratūra, kuri tiesiog skundžia Seimą – pati paskatinusi imtis tyrimo, dabar ima kvestionuoti ir kritikuoti tai, ką Seimo laikinoji tyrimo komisija padarė“, – prokurorų kreipimusi į Seimo etikos sargus stebėjosi jis.

Tokią tarnybų laikyseną politikas linkęs sieti su teisėsaugos padarytomis klaidomis, tiriant T. Gailiaus pranešimą.

„Sakyčiau, tai yra konstitucinio lygmens konfliktas, kuriame yra puolamas Seimas, kaip paskutinė atsvara kovoje su specialiųjų tarnybų galimai neteisėtais veiksmais“, – samprotavo jis.

„Nei prezidentui Seimas yra jaunesnysis brolis, o Seimo pirmininkė nėra jaunesnioji sesuo, nei specialiosioms tarnyboms Seimas yra kažkoks jaunesnysis pabrolys. Mes turime demokratiniu įgaliojimus ir privalome užtikrinti demokratinius veikimo veiksmai – ar tai būtų prezidento, ar specialiųjų, kitų tarnybų veiksmai“, – pažymėjo liberalas.

Visgi, politikas aiškiai nenurodo, ar, jo manymu, D. Jauniškis bei L. Pernavas turėtų trauktis iš savo pareigų.

„Tai yra iš dalies Seimui pavaldžios institucijos. Tą procesą, kurį matau dabar, tautosaka apibūdina taip – uodega vizgina šunį. Mes juos paskyrėme, o jie mums pradeda vadovauti“, – metaforomis situaciją iliustravo E. Gentvilas.

„Neatmetu galimybės, kad mes ir frakcijoje ar platesniame formate kviesime specialiųjų tarnybų vadovus išsakyti tai, kas yra, panašu, nutylima“, – pridūrė jis.

Socialdemokratai išlieka skeptiški dėl išvadų apie tarnybų veiklą

Skeptiškai parlamentinio tyrimo išvadas sutikę socialdemokratai nėra linkę dramatizuoti ir VSD bei STT vadovams metamų kaltinimų. Parlamentaras Gintautas Paluckas pastebi, jog VSD pranešėjo tyrimo komisijos išvados daugiau remiasi ne faktine informacija, bet interpretacijomis.

„Tai, kas yra konstatuojama, neveda prie pačios išvados. Kitaip tariant, tai, kas išvadoje minima kaip faktas, kad kažkas piktnaudžiavo, kažkas sąmoningai klaidino – tokių faktų pati komisija toje konstatuojamoje dalyje nenurodo. Tai yra interpretacija arba prielaida“, – aiškino G. Paluckas.

„Dėl kitų prielaidų mes nesame linkę ieškoti priekabių sąmoningai, nes nelaiko kritikos pati išvados struktūra – kai trys liudytojai apklausiami, visi sako „ne, nebuvo“, išvadoje rašoma – „galima daryti prielaidą, kad buvo“, – stebėjosi jis.

G. Paluckas, kaip ir opozicijos kolega S. Skvernelis, teigė norįs susipažinti su slaptumo žyma grifuota tyrimo informacija. Visgi, remdamasis komisijos pirmininko Vytauto Bako pasisakymais, socialdemokratas pastebi – įslaptinta tik nedidelė dalis tyrimo išvadų.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę pristatytose VSD pranešėjo istoriją tyrusios parlamentinės komisijos išvadose metamas šešėlis VSD ir STT vadovybei. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas D. Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką.

Tuo metu STT vadovas L. Pernavas, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.

Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.

Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.

„Vos tik komisija pradėjo darbą, iš karto buvo kalbama apie tai, kad yra pažeidžiami įstatymai organizuojant komisijos darbą. Mes tai vertiname kaip politinio neutralumo principo pažeidimą, kaip prokuratūros bandymą paveikti Seimo darbą. Kas yra negalimas elgesys, prokuratūra negali vertinti Seimo darbo“, – Eltai teigė V. Bakas.

Politiko įsitikinimu, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras A. Urbelis bandė daryti poveikį Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos darbui.

„Mūsų nuomone, A. Urbelis galėjo pažeisti etiką ir komisija paprašė įvertinti tokį jo elgesį, kada bandoma daryti poveikį komisijos darbui ir formuoti išankstinę neigiamą visuomenės nuomonę apie komisijos darbą“, – tikino parlamentaras.

„Manėme, kad būtina reaguoti. Kai Generalinė prokuratūra, kuri pati turi užtikrinti pranešėjo informacijos tyrimą, ji pradėjo gana agresyviai vertinti ir menkinti komisijos darbą“, – pridūrė jis.

Savo ruožtu praėjusių metų lapkritį vykusiame posėdyje prokuroras A. Urbelis aiškino, kad kai kurios Laikinųjų tyrimų komisijų įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai.

„<...> ir kai kurios įstatymo nuostatos, drįstu pasakyti, yra nekoreguotos ir tikrai prieštarauja Konstitucijai“, – posėdyje kalbėjo prokuroras.

Manėme, kad būtina reaguoti. Kai Generalinė prokuratūra, kuri pati turi užtikrinti pranešėjo informacijos tyrimą, ji pradėjo gana agresyviai vertinti ir menkinti komisijos darbą.

Pasak V. Bako, tokius vertinimus gali daryti tik Konstitucinis Teismas (KT).

Kaip skelbta anksčiau, vykusio posėdžio metu pats komisijos pirmininkas buvo raginamas nusišalinti nuo tyrimo, prokuroras A. Urbelis tikino, kad V. Bako dalyvavimas komisijos veikloje yra šališkas.

Ateinančią savaitę Seimas ketina apsispręsti dėl Tomo Gailiaus istoriją tyrusios komisijos išvadų.

Jose, be kita ko, yra teikiami ir siūlymai, susiję su atliktu parlamentiniu tyrimu. Seimas raginamas svarstyti dėl Žvalgybos kontrolierių įstatymo pakeitimų, suteikiant ombudsmenui teises ir pareigą atlikti kriminalinę žvalgybą atliekančių institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą. Taip pat siūloma stiprinti VSD ir STT parlamentinę kontrolę, peržiūrėti parlamentinės kontrolės teisinė reglamentavimą, jog institucijos Seimui privalėtų pateikti visą reikalingą informaciją. Tarp rekomendacijų – ir raginimai užtikrinti Seimo vaidmenį skiriant ir atleidžiant VSD ir STT vadovus, jų pavaduotojus.

Savo ruožtu Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimo etikos sargus, prašant įvertinti, ar tyrimas vykdytas pagrįstai ir teisėtai.

Tuo metu Kauno apylinkės teismo pirmininkui Arūnui Purvainiui viešai pasisakius apie Seimo laikinosios komisijos veiklą, Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė nusprendė inicijuoti jo elgesio vertinimą.

Tarybos pirmininkės teikime nurodoma, kad Kauno apylinkės teismo pirmininko pasisakymai galimai pažeidė pagarbos ir lojalumo valstybei, nepriklausomumo ir nešališkumo principus bei peržengė saviraiškos ribas.

„Apie laikinojoje komisijoje nedirbusių Seimo narių (turinčių leidimus susipažinti su įslaptinta informacija) galimybę susipažinti su tais įslaptintais dokumentais bus galima kalbėti tada, kai bus atliktos visos teisės aktuose numatytos procedūros“, – rašoma Seimo kanceliarijos atsakyme Eltai.

Parlamento kanceliarija informuoja, kad „šiuo metu vyksta susirašinėjimas su institucijomis, pateikusiomis (tik komisijai adresuotą) įslaptintą informaciją“.

Komisijos nariai svarsto apie įstatymo pataisas

Savo ruožtu VSD pranešėjo komisijos pirmininkas Vytautas Bakas tikina, kad Seimo nariams turi būti suteikta teisė susipažinti su įslaptinta medžiaga. Anot jo, komisijos nariai yra aptarę galimybę teikti Seimo laikinųjų komisijų ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymų pataisas, suteikiančias galimybę leidimą su įslaptinta informacija dirbti turintiems parlamentarams peržiūrėti komisijos tyrimo medžiagą.

„Jeigu Seimo nariams nebus leista su informacija susipažinti, nėra kito kelio kaip teikti įstatymo pataisas, suteikiančias teisę Seimo kancleriui priimti sprendimą supažindinti parlamentarus, turinčius teisę dirbti su įslaptinta medžiaga, su komisijos metu surinkta medžiaga. Čia būtų nedidelės Seimo laikinųjų komisijų įstatymo ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pataisos. Faktas, kad balsuodami Seimo nariai turi turėti teisę susipažinti su medžiaga“, – Eltai teigė V. Bakas.

Sunkiai įsivaizduoju balsavimą už teisės akto projektą, kai Seimo nariai nesusipažinę su visa tyrimo medžiaga.

„Jeigu per šias dienas nebus priimti sprendimai, nebus supažindinti Seimo nariai, tai, be abejo, tokios iniciatyvos turėsime imtis“, – pridūrė jis.

Parlamentaras tikina, kad tvarka, jog Seimo nariams reikia papildomo leidimo susipažinti su komisijos atliktu tyrimu ir jo metu surinktais įrodymais, atrodo keistai. Pasak V. Bako, tokį leidimą galėtų suteikti Seimo kancleris.

„Sunkiai įsivaizduoju balsavimą už teisės akto projektą, kai Seimo nariai nesusipažinę su visa tyrimo medžiaga. Taip negalėtų ir neturėtų būti. Kiekvienas Seimo narys balsuoja, turi teisę gauti informaciją, kuri leistų jam apsispręsti“, – aiškino jis.

Praėjusį ketvirtadienį Seimui pristatyta pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusios laikinosios tyrimo komisijos išvada. Visgi, parlamentarai dėl jos balsuos po Velykų – tokį sprendimą ketvirtadienį priėmė Seimo frakcijų seniūnai.

Savo ruožtu komisijos pirmininkas V. Bakas paragino Seimo narius iki kito parlamento posėdžio specialiojoje raštinėje susipažinti su detalia tyrimo išvada ir medžiaga, kuri liko įslaptinta.

Paviešintoje komisijos išvadoje metamas šešėlis ir ant kai kurių institucijų vadovų. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką.

Tuo tarpu Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas, komisijos teigimu, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.

Apie tai pirmadienį pranešė bendras „The Insider“, „Der Spiegel“ ir CBS laidos „60 Minutes“ tyrimas.

Kiek vėliau Pentagonas patvirtino, kad NATO susitikime dalyvavusiam aukšto rango pareigūnui pasireiškė simptomai, panašūs į tuos, apie kuriuos skelbė patyrusieji „Havanos sindromą“.

Valstybės saugumo (VSD) departamentas antradienį BNS teigė kol kas neturintis komentarų. Tuo metu Krašto apsaugos ministerija BNS nurodė apie šį įvykį duomenų neturinti, tad „detaliau pakomentuoti, patvirtinti ar paneigti tokių vertinimų“ negalinti.

„Bendrai vertinant, Rusijos saugumo ir žvalgybų tarnybų metodikoje gali būti taikomos ir naudojamos įvairiausios priemonės, neatmetant ir panašias, kad būtų paveiktas ir įbaugintas oponentas“, – teigė ministerija.

Apie „Havanos sindromą“ pirmą kartą pranešta 2016 metais, kai JAV diplomatai Kubos sostinėje ėmė skųstis, kad po naktį išgirstų ausis veriančių garsų jie patyrė tokių simptomų kaip pykinimas. Visa tai sukėlė spėlionių apie galimą užsienio valstybės išpuolį panaudojant neįvardytą garsinį ginklą.

Metus trukęs žurnalistinis tyrimas „atskleidė įrodymų, leidžiančių manyti, kad nepaaiškinamų anomalių sveikatos sutrikimų kilmė gali būti susijusi su Rusijos karinės žvalgybos padalinio 29155 narių naudojamais „nukreiptosios energijos ginklais“.

Šis Rusijos karinės žvalgybos padalinys yra atsakingas už operacijas užsienyje ir buvo kaltinamas dėl kelių užsienyje įvykusių incidentų, įskaitant bandymą nunuodyti buvusį dvigubą šnipą Sergejų Skripalį Jungtinėje Karalystėje 2018 metais.

Pirmadienį Maskva atmetė šiuos kaltinimus kaip nepagrįstus.

Kaip informavo VSD, ketvirtadienį vykusiame darbo grupės kovos prieš terorizmą klausimams spręsti aptarta „besikeičianti terorizmo situacija Europoje, praėjusios savaitės teroristinis išpuolis Rusijoje ir galimas poveikis saugumo situacijai Lietuvoje“.

„Posėdyje konstatuota, kad šiuo metu neturima duomenų apie planus rengti išpuolius Lietuvoje, todėl teroro akto grėsmės lygis išlieka žemas“, – pranešė VSD.

Per posėdį taip pat buvo aptarta sparčios Centrinės Azijos šalių piliečių imigracijos į Lietuvą tendencija ir dėl to galinčios kilti rizikos plisti radikaliam islamizmui.

Migracijos departamento duomenimis, Centrinės Azijos šalių išeivių diaspora per pastaruosius trejus metus išaugo daugiau nei 10 kartų – nuo  2 tūkstančių iki daugiau nei 23 tūkstančių. Tarp jų apie 8 tūkst. atvyko iš Uzbekistano, apie 6 tūkst. – iš Kirgizijos, apie 5,7 tūkst. – iš Tadžikistano. Daugelis atvyksta gavę leidimus darbo pagrindu, mažiau – studijų. Daliai jų Lietuva yra tarpinė šalis tolesniam migravimui į Vakarų Europą.

VSD pranešė, kad imigrantų sraute yra nustatęs asmenų, turinčių radikalių islamistinių pažiūrų, keletas jų paskelbti grėsme valstybės saugumui, dar keliems rekomenduota neišduoti vizos ar laikino leidimo gyventi Lietuvoje.

VSD teigimu, tarp Lietuvoje esančių atvykusiųjų iš Centrinės Azijos šalių nėra identifikuota asmenų, ketinančių įvykdyti teroristinius aktus, tačiau, vertinama, kad didėjanti jų diaspora sudaro sąlygas formuotis uždaroms bendruomenėms, kuriose galimi radikalizavimosi procesai.

Darbo grupės posėdyje taip pat aptartos Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Kovos su terorizmu komiteto vizito į Lietuvą ataskaitos išvados ir rekomendacijos. Nacionalinis krizių valdymo centras koordinuos tarpinstitucines pastangas parengti Nacionalinę integruotą kovos su terorizmu strategiją, kaip rekomenduoja JT ekspertai.

Darbo grupės kovos prieš terorizmą klausimams spręsti dalyvauja VSD, įvairių ministerijų, tarnybų, Policijos departamento, Kariuomenės gynybos štabo Ekstremalių sveikatai situacijų centro ir kitų institucijų atstovai.

„Tik aklas gali nematyti įrodymų ir tik aklas gali nematyti problemų“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė V. Bakas.

„Komisijai pavyko išsiaiškinti, kokiu tikslu VSD direktorius rinko informaciją apie „bedarbį“ Gitaną Nausėdą. Pavyko išsiaiškinti motyvus, tam yra surinkti įrodymai STT, jie žinomi ir komisijai“, – tikino parlamentaras.

Reaguodamas į šalies vadovo kritiką, V. Bakas tikina, kad užuot komentavęs Seimo VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją tyrusios komisijos darbą, prezidentas turėtų atsakyti į jam pateiktus klausimus.

„Prezidentas užuot komentavęs, bandydamas sumenkinti komisijos darbą, jam reikėtų padaryti paprastą dalyką ir atsakyti į tuos 70 klausimų, kuriuos jam suformulavo komisija. Čia paaiškėtų tiek visuomenei, tiek žiniasklaidai prezidento santykis su informacijos rinkimu“, – teigė politikas.

Tik aklas gali nematyti įrodymų ir tik aklas gali nematyti problemų.

„Prezidentas turėtų pasakyti ir apie savo slaptus susitikimus su baltarusiškų trąšų verslu besiverčiančiais asmenimis, kuriuos komisija taip pat nustatė ir kuriuos prezidentas ir jo aplinka slepia“, – pridūrė jis.

Opozicijai priklausančiam parlamentarui antrino ir Seimo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Pasak jos, G. Nausėdos reakcija į komisijos išvadas stebina.

„Prezidento reakcija stebina, čia nėra kažkoks anekdotas, į kurį reikia taip reaguoti. Atsakymas į klausimus yra minimalus požiūris į Seimą, į įstatymą“, – kalbėjo ji.

Savo ruožtu, išvados nepalaikysiančių socialdemokratų atstovas Gintautas Paluckas tikina, kad VSD pranešėjo komisija sukėlė karą tarp Seimo ir specialiųjų tarnybų.

„Komisija sukėlė karą tarp Seimo ir institucijų, kuris mums nėra reikalingas ir net žalingas“, – dėstė jis.

Kelis mėnesius vykusio tyrimo išvados meta šešėlį ant G. Nausėdos, VSD ir STT vadovų

Pirmadienį VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija patvirtino parlamentinio tyrimo išvadą. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui G. Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo tyrėjai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.

Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.

Parlamentinis tyrimas meta šešėlį ir ant STT vadovo Lino Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.

Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.

Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius. Pažymima, jog komisijai liudiję aukštas pareigas Prezidentūros kanceliarijoje einantys G. Nausėdos komandos nariai šią informaciją nuslėpė. Dėl to parlamentinė komisija ketina kreiptis į prokuratūrą.

Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.

Tyrimo išvadas dar turės patvirtinti Seimas – parlamentarams ketinama jas pateikti ketvirtadienį.

Prezidentas su išvadomis nesutinka ir pabrėžia, kad komisija yra politizuota

G. Nausėda netruko sureaguoti į parlamentinio tyrimo išvadas. Prezidentūros teigimu, tai „desperatiškas bandymas paveikti prezidento rinkimų rezultatus“ ir kartu mėginimas „diskredituoti valstybę ir jos konstitucinius principus“. Daukanto aikštė tikina, kad Seimo laikinoji komisija yra politizuota, o pateiktos išvados nukreiptos ne tik prieš prezidentą, bet ir daugelį valstybės institucijų.

STT vadovas L. Pernavas taip pat atmeta jo atžvilgiu itin kritiškas komisijos išvadas. Tarnybos direktorius nurodė aktyviai bendradarbiavęs su parlamentine komisija, tačiau užsiminė, jog keliami reikalavimai paviešinti kriminalinės žvalgybos informaciją gali pažeisti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.

Panašios pozicijos laikosi ir VSD – departamentas tvirtina, kad parlamentinio tyrimas remiasi selektyviai atrinkta informacija, o tendencingomis išvadomis „sudaromos prielaidos daryti politinį spaudimą žvalgybos ir teisėsaugos institucijoms“.

Savo ruožtu Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimo etikos sargus, prašant įvertinti, ar tyrimas vykdytas pagrįstai ir teisėtai.

„Tai liudija minimum nepagarbą Seimui, kaip institucijai. Sakyčiau, kad galima kažkaip utriruoti, bandyti sumenkinti tai iki politinių kovų, pono Vytauto Bako nuoskaudų dėl Sauliaus Skvernelio, ar dar kažkokių dalykų. Bet, vis dėlto, tie klausimai niekur nedingsta, ir, man atrodo, paprasčiausias būdas juos panaikinti yra į juos atsakyti“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

„Negaliu įlįsti į prezidento Gitano Nausėdos galvą ir atsakyti, kodėl jis elgiasi taip, kaip elgiasi, bet dėl kai kurių epizodų, kurie susiję su rinkimų talkininkų tikrinimu ar kažkokiu vertinimu, informacijos rinkimu (...), aš nuo savo nuomonės nesitraukiu ir man labai apmaudu, kad tos abejonės nebuvo išsklaidytos“, – teigė ji.

Premjerė pabrėžė besistengianti situaciją vertinti „labai atsargiai“, kad nebūtų apkaltinta šališkumu ir asmeninių interesų turėjimu.

Ji priminė ir pati anksčiau liudijusi bent keturioms parlamentinėms komisijoms ir net kylant abejonių dėl jų formuluojamų klausimų korektiškumo ar narių objektyvumo „niekada nebuvo į galvą šovusi mintis, kad galiu atsisakyti liudyti komisijai ir atsakyti į klausimus, kokie jie bebūtų“.

Seimo komisija išvadose šią savaitę konstatavo, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

D. Jauniškis, liudydamas komisijai, tai neigė, jis taip pat sakė, kad buvo tikrinamos visų rinkimų kampanijos dalyvių komandos.

Tuo metu I. Šimonytė tvirtina apgailestaujanti, kad „kai kurių institucijų vadovai nepasinaudojo proga (...) ir toliau viešumoje teigia tai, kas nėra tiesa“.

Buvo tikrinami visi kandidatų štabai, visi vienodai, tais pačiais principais, juoba, kad kalba eina apie 2018 metų vasarą, kai manęs, kaip kandidatės, iš viso gamtoje nebuvo. Tiesą sakant, nebuvo gamtoje ir Gitano Nausėdos.

„Tai yra tai, kad buvo tikrinami visi kandidatų štabai, visi vienodai, tais pačiais principais, juoba, kad kalba eina apie 2018 metų vasarą, kai manęs, kaip kandidatės, iš viso gamtoje nebuvo. Tiesą sakant, nebuvo gamtoje ir Gitano Nausėdos“, – tvirtino premjerė.

„Nežinau, ar gera situacija, kai žmonės, nuo kurių profesionalaus darbo ir aiškaus procedūrų ir principų laikymosi priklauso ir nacionalinis šalies saugumas, kada jie jokiu žanru nesutinka atsakyti tautos atstovybei“, –  sakė ji.

Anot ministrės pirmininkės, parlamentinė komisija buvo „puikus būdas įrodyti“, kad procedūros VSD veikia taip, kaip turėtų.

„Mano supratimu, (VSD – BNS) vadovas nesudarė sąlygų tuo įsitikinti, bet tai nereiškia, kad tuo įsitikinti negalima darant papildomą parlamentinį tyrimą“, – sakė I. Šimonytė.

Anot komisijos, G. Nausėdos aplinkoje buvo nustatyta kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionalinio saugumo interesams dėl jų esamų ar buvusių ryšių su riziką keliančiais asmenimis, bendradarbiavimo su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, baltarusiškų trąšų verslu.

Komisijos manymu, tai daro prezidentą pažeidžiamu, o jo atsisakymas pateikti atsakymus į klausimus gali būti vertinamas kaip priesaikos sulaužymas.

I. Šimonytė vis dėlto sakė nenorinti „leistis į diskusijas“ dėl galimos apkaltos G. Nausėdai.

„Nenorėčiau į tas diskusijas leistis, pasakysiu dar kartą, ką sakiau: mano supratimu Gitanas Nausėda ne kartą per savo kadenciją yra įvairiais būdais parodęs, kad būti visiems lygiai teisingu jam nėra lengva. Ir jei kažkas jam atrodo politiškai nepriimtinas ar kažkaip nelabai parankus, bandoma nurašyti į politinės kovos, politinių nuoskaudų kertelę“, – tvirtino premjerė.

Išvadose konstatuojama, kad VSD atliko tyrimą dėl galimų pažeidimų finansuojant G. Nausėdos 2019 metų rinkimų kampaniją, tačiau neteikė šios informacijos sprendimų priėmėjams ir institucijoms. Komisija taip pat daro išvadą, kad 2019 metais galiojęs teisinis reglamentavimas kandidatams sudarė galimybes nuslėpti ir nedeklaruoti visų patirtų rinkimų išlaidų.

Taip pat pareiškiama, kad prezidento G. Nausėdos atsisakymas liudyti komisijai yra nesuderinamas su jo duota priesaika, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų parlamentarams apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Išvadas komisija ketvirtadienį ketina pristatyti Seimui, jas turės patvirtinti visas parlamentas.

Komisija taip pat konstatavo, kad už VSD pranešėjo Tomo Gailiaus tapatybės atskleidimą tiesiogiai atsakingas D. Jauniškis. Pranešėjo tapatybė, jam turint apsaugą suteikiantį statusą, nebuvo skelbiama, tačiau pernai pavasarį ją paviešino apžvalgininkas Marius Laurinavičius.

Nė vienas tyrime figūruojantis asmuo sako nedarę nieko neteisėto.

G. Nausėda parlamentarus kaltina kišimusi į gegužę vyksiančius prezidento rinkimus. STT nurodo negalinti teikti detalios informacijos apie kriminalinės žvalgybos tyrimus politikams, o VSD tvirtina, jog Seimo komisija viršijo įgaliojimus, darydama išvadas remiasi prielaidomis, ir nurodo svarstanti ginti savo reputaciją.