– D. Trumpo žaibai europiečiams, NATO sąjungininkams – kiek tai yra pačių amerikiečių realios mintys, o kiek tik D. Trumpo rinkiminė kampanija? Galbūt kai laimės, jau pamirš tokias kalbas?

– Na, viskam reikia ruoštis. Tai, kad D. Trumpas yra žymiai populiaresnis negu Joe Bidenas, tai, kad jis lyderiauja apklausose ir, kad jis keičia pasaulio taisykles. Kitas dalykas, jis gerai supranta pačių amerikiečių nuotaikas, kurie yra pavargę nuo per didelio Amerikos įsikišimo, nuo pasaulio policininko vaidmens ir norėtų daugiau dėmesio skirti būtent vidaus ekonomikai, socialinei nelygybei. Tad, ar jis bus išrinktas, pasakys Amerikos piliečiai. Jeigu jis būtų išrinktas, nemanau, kad tai būtų grėsmė, bet tai būtų rimtas iššūkis, kuriam jau dabar reikia atsakingai ruoštis.

– Istorija rodo, kad Amerikai Europa yra labai reikalinga ir amerikiečiai negali be europiečių. Tad, kaip jūs sakot, jeigu įvyktų pats toks „americana“ išnykimas, kuris buvo po Antrojo pasaulinio karo, ar tikrai ryžtųsi amerikiečiai numoti ranka į Europą?

– Nemanau, kad amerikiečiai numos ranka į Europą, tačiau prioritetai ir pasaulinė tvarka keičiasi. Jau iš esmės nuo Baracko Obamos laikų Amerika radėjo mažint savo įsipareigojimus Europai, didesnį dėmesį skirdami Kinijai. Antras dalykas, D. Trumpas, kaip investuotojas, kaip verslininkas, žiūri pragmatiškai, kad į bet kokią investiciją turi ateiti grąža, todėl jo reikalavimas dar 2018 m. NATO susitikime Briuselyje visus pašiurpino, kai jis pagrasino išstoti iš NATO, jeigu europiečiai nesusimokės. Šiai dienai tik 11 iš 31 NATO valstybės narės siekia 2 proc. bendro vidaus produkto gynybai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Gal D. Trumpo atėjimas į postą padarytų savotišką paslaugą NATO aljansui?

– Aš manau, kad dabar jau daro tą paslaugą. Bet kuriuo atveju Europa privalo imtis didesnės atsakomybės. Akivaizdu, Lietuvai, reikia prioritetinį dėmesį skirti tam, kad Europa turėtų savo gynybinę pramonę, pajėgumus, kurie galėtų atliepti D. Trumpo priekaištus ir kad būtume lygesni, bendraudami su amerikiečiais.

– Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė sako, jog Lietuva kaip ir galėtų būti rami, nes gynybai jau skyrė arti 3 proc. nuo BVP, tad mūsų šalis D. Trumpo akyse turėtų atrodyti gerai. Ar tikrai mes galim būti ramūs?

– Tai, kad mes padarėm savo darbus, yra gerai. Mums reikia važiuoti į kongresą, bendrauti ne tik su mums palankiais demokratais respublikonais, reikia dirbti ir su D. Trumpo artimiausia aplinka, užtikrinti tas simpatijas. Kitas vertus, yra tokių rimtų precedentų, kai D. Trumpas ne tik išstojo iš Pasaulio sveikatos organizacijos, bet taip pat pradėjo išvedinėti pajėgas iš Afganistano. Aišku, paralelių istorijoj nebūna, bet ypač ukrainiečiai, o ir mes turim labai atsakingai stebėti, kokios strategijos imsis D. Trumpas, jeigu bus išrinktas ir kaip tai įtakos karą Ukrainoje.

– Lietuviai irgi ruošia savotišką strategiją. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Lietuva jau rengia strategiją, kaip reikės bendrauti su D. Trumpu, jeigu jis bus išrinktas. Ką, jūsų nuomone, santykyje su Amerika dar reikėtų keisti be tų vizitų, važiavimo į kongresą?

– Lietuva turėtų skirti gynybai tiek, kiek mums reikia, virš 2 proc. Reikia remti Ukrainą, aiškinti Ukrainos svarbą amerikiečiams. Taip pat ruoštis visiems galimiems neigiamiems sprendimams iš D. Trumpo, kai staiga nutrauks finansavimą Ukrainai arba NATO. Tiems dalykams turim rimtai ruoštis, suvokiant, kad Europai būtina prisiimti atsakomybę. Ir todėl mūsų ryšiai su Prancūzija, Vokietija yra napakeičiamai svarbūs.

– Kad D. Trumpas nenuspėjamas jau buvo seniai aišku. Tiktai klausimas, ar JAV vis dar yra nuspėjamos ir stabilios? Ar čia mums reikėtų galvoti tik apie D. Trumpą, o galbūt ir apie kitus Amerikos politikus?

– Amerika yra poliarizuota. Aš kasmet praleidžiu Amerikoje porą mėnesių, bendrauju su demokratais, respublikonais, verslininkais, žurnalistais. Akivaizdu, kad daugumai žmonių perrašyti Amerikos sukurtas pasaulio patinka. Nes jiems atrodo, kad Amerika, nors parašė taisykles, per mažai gauna tiesioginės finansinės naudos. Kitas dalykas yra tiesioginiai iššūkiai, pavyzdžiui, migracija. 2,4 mln. migrantų perėjo Meksikos ir JAV sieną pernai – daugiausiai per visą istoriją. Tai amerikiečiams rūpi ir čia D. Trumpas daro savo poveikį. Tai, kad Kinija yra didesnis iššūkis negu Rusija Amerikai, sutinka dauguma amerikiečių.

„Eidamas 95-uosius Anapilin iškeliavo mano tėvukas Adomas Raimundas. Mylimas tėtis, senelis, prosenelis, Bajoriškių dvarininkas, Sibiro tremtinys, Skuodo ir Ukmergės statybininkas. Ilsėkis ramybėje. Mes tęsime Tavo giliai pramintą kelią“, – trečiadienį feisbuke paskelbė buvęs ministras.

V. Ušackas skelbė, kad atsisveikinimas su velioniu vyks  penktadienį, lapkričio 24 d., nuo 10 iki 13 val. laidojimo namuose „Ritualija“, Žiedo g. 17, Ukmergėje.

Buvęs ambasadorius JAV ir Rusijoje Vygaudas Ušackas paaiškino, kad Rusijos politinius žingsnius galima laikyti Ukrainos invazija.

„Invazija prasidėjo 2014 metais, kaip bebūtų gaila pripažinti, ir ji tęsiasi. Buvo Krymo aneksija, o vėliau įvyko visas tas spektaklis, kuris buvo surežisuotas Donbase tam, kad ten įsitvirtintų separatistai. Kai prasidėjo kalbos apie eskalaciją, aš iškart prognozavau, kad tai bus visų pirma Donbaso legitimavimas kaip Rusijos pripažintų šalių vienetas. O kas bus toliau? Labai sunku nuspėti, kokią taktiką pasirinks V. Putinas“, – sakė V. Ušackas.

V. Ušackas atskleidė, kokie yra galimi scenarijai. Ant jo, netikėtina sulaukti Rusijos tankų Ukrainoje, Kijevo bombardavimo ar civilių žūčių.

Vakarams palinkėčiau pakeisti savo strategiją iš esmės.

„Nemanau, kad tai yra pirmas, antras ar net trečias pasirinkimas. Tikiuosi, kad aš neklystu, bet aš nemanau, kad net ir V. Putinas, kuris dabar eina savo kryžių keliu, ryžtųsi tokiems neišmintingiems sprendimams. Jo tikslas yra užkariauti Ukrainą politiškai, kad tai vėl taptų satelitine valstybe, nes tokios valstybės užkariavimas karinėmis priemonėmis nesibaigs taikiai. Galbūt jis ir gali tai padaryti – pranašesnė kariuomenė, NATO nėra pasiryžusi ginti siunčiant karius, tačiau tokios valstybės išlaikymas savo kontrolėje kainuotų be galo didžiulius nuostolius. Tai nėra Donbaso teritorija, tai nėra Krymas, todėl V. Putinas visų pirma sieks išprovokuoti Ukrainos kariškius, kad įvyktų karinė eskalacija, kad tai būtų dar vienas pateisinimas jam didinti teritoriją“, – teigė jis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Jis prakalbo ir apie sankcijas, kurias Vakarai žada Rusijai.

„Sankcijos yra svarbi poveikio priemonė, tačiau abejoju, ar ji pakeis prezidento V. Putino ir Rusijos vadovybės veiksmus. Kol kas mums tai nepavyko per aštuonerius metus. Todėl Vakarams palinkėčiau pakeisti savo strategiją iš esmės – vietoje reaktyvios į proaktyvią“, – šnekėjo buvęs ambasadorius.

V. Ušackas paaiškino, kaip reikėtų elgtis Vakarams.

„NATO ar Europos Sąjungos istorijoje yra pavyzdžių, kai dar nesubrendusios demokratijos šalys buvo priimtos į NATO – tam, kad užtikrintų didesnį frontą Sovietų Sąjungos atžvilgių. Todėl NATO, Amerikos ir Europiečių strategija turi remtis siekiu pritaikyti visas kompleksines priemones žymiai proaktyviau, t. y. taikyti sankcijas, suteikti didžiausią įmanomą karinę pagalbą Ukrainai, taip pat dislokuojant pajėgas Baltijos šalyse, ir pakviesti Ukrainą deryboms dėl narystės veiksmų plano ir derybų su Europos Sąjunga. Tai būtų geostrateginis sprendimas. Tol, kol Ukraina bus tokioje neapibrėžtoje situacijoje, kol jos geopolitinė lokacija nebus pripažinta kaip vieningos Europos dalis, tol bus gundymas Kremliui ten kištis ir eskaluoti nestabilumą“, – tikino pašnekovas.

„Taip, tikrai pažįstu, buvau maloniai nustebęs, kai pamačiau vienoje feisbuko paskyroje nuotraukas ir atpažinau vieną iš savo buvusių vairuotojų. Nenoriu skelbti pavardės ir vardo, kol nepaskelbė Lietuvos Vyriausybė, bet aš su juo vakar kalbėjau du kartus ir planuoju šią savaitę jį aplankyti Raseiniuose. Džiaugiuosi kad jis, jo žmona ir keturios dukros sveiki ir laimingi dabar yra Lietuvoje“, – kalbėjo V. Ušackas.

V. Ušacko vairuotoju dirbęs afganistanietis – buvęs kariškis ir sraigtasparnio pilotas, skraidęs dar sovietiniu Mi-17 sraigtasparniu.

Dirbdamas Europos Sąjungos atstovybei Afganistane, V. Ušackas ne kartą susitiko ir su iki šiol Afganistanui vadovavusiu, o vėliau iš šalies nuo Talibano pabėgusiu Ašrafu Gani.

„Aš A. Gani gan gerai pažinojau, man būnant tuo metu, jis nebuvo prezidentas, jis buvo prezidento patarėjas, bet taikėsi į rinkimus. Man tikrai labai liūdna matyti, kaip žmogus užbaigė savo istoriją, nors visada skiepijo patriotizmo jausmus ir sakydavo, kad „būsiu iki galo, niekad nepasiduosiu“. Net išvakarėse pasiuntė žinią, kad viskas daroma tam, kad būtų galima mobilizuoti kariuomenę, o kitą dieną paslapčia išskrido į Emyratus. Aš nepriimčiau visų tų melagienų, juolab kad tai buvo paskelbta ne bet ko, o Rusijos ambasados atstovo spaudai Kabule, apie tai, kad jis išskrido su pinigų prikimštais automobiliais. Bet pats poelgis sulaukė pasmerkimo visų pirma iš jo bendraminčių ir afganų. Matyt, žmogus pabūgo, išsigando ir tokiu būdu pabėgo“, – sakė V. Ušackas.

Apie įvykius Afganistane plačiau pasakojo „Avia Solutions Group“ valdybos narys, buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Afganistane Vygaudas Ušackas.

„Į mane visų pirma kreipėsi pažįstami, draugai, žmogaus teisių, nevyriausybinių organizacijų atstovai, kai kurių valstybių atstovai, kurie desperatiškai ieško lėktuvų tam, kad išvyktų iš Kabulo. Iki šiol mes per savo brokerių kompaniją Dubajuje, kuri dirba 24 valandas ir septynias dienas per savaitę, surengėme jau du skrydžius. Tačiau šiuo metu Kabulo civilinio oro uosto dalis yra uždaryta. Tikrai yra didžiulis chaosas, pasimetimas, iš esmės oro navigacijos paslaugos šiuo metu nėra suteikiamos civiliniams lėktuvams“, – sakė V. Ušackas.

„Mes turime savo lėktuvų parką, kuris yra užimtas ir kuris galėtų skristi. Mes turime kelis užsakymus iš atskirų Vakarų vyriausybių pergabenti jų piliečius. Tačiau šią valandą mes negalime tokių paslaugų suteikti, todėl, kad navigacijos paslaugos yra neteikiamos civiliniams lėktuvams Kabulo oro uoste. Iš esmės, ką mes matome ir iš savo agentų atstovų, yra tai, kad amerikiečių karinės pajėgos perima pilną kontrolę, regis, net Kabulo aviacijos tarnybos darbuotojai atsistatydino, nepasirodė darbe“, – kalbėjo buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Afganistane.

„Man yra skaudu ir apmaudu matyti, kuo pasibaigė mūsų 20 metų draugystė su afganų tauta, žmonėmis. Mano nuomone, tai buvo neapgalvotas, skubus sprendimas. Aš suprantu, kad Amerikos visuomenė yra pavargusi nuo karų ir kad demokratijos eksportas jau nebėra tas politinis naratyvas, kurio buvo siekiama, tačiau yra žmonės, yra jų likimai. Aš vis dėlto tikiuosi, kad net ir Talibano režimui perimant prezidentūros pastatą, bus formuojam inkluzyvi vyriausybė, kurioje atsispindės įvairūs interesai. Šiuo metu daug chaoso, daug išgąsties, toks momentinis epizodas, tačiau aš turiu vilties, kad net ir talibai per tuos 20 metų pasikeitė. Pačiam teko su jais bendrauti prieš kelerius metus. Jie supranta, kokia atsakomybė teks ant jų pečių“, – teigė jis.

Skaudu ir apmaudu matyti, kuo pasibaigė mūsų 20 metų draugystė su afganų tauta, žmonėmis. Mano nuomone, tai buvo neapgalvotas, skubus sprendimas.

„Amerikiečiai jau iš anksto pasirūpino savo vertėjais. Jų jau virš 20 tūkst. pergabenta į JAV, panašiai daro ir kitos valstybės, Lietuva apie tai irgi svarsto“, – pridūrė.

„Manau, kad būtų kilnu suteikti prieglobstį tiems žmonėms, kurie padėjo mūsų kariuomenei, kurie ir man padėjo, vertėjavo, patarė. Manau, kad jų patarimai, vertimai išsaugojo ne vieno lietuvio gyvybę“, – sakė V. Ušackas.

Tačiau dabar tam padaryti, anot V. Ušacko, gali būti jau per vėlu: „Planavimą reikėjo daryti anksčiau, Lietuva nebeturi savo atstovybės Kambule. Tačiau tą daro amerikiečiai, tą daro britai, tą daro Vokietija, tą daro mažesnės valstybės, Lenkija, Nyderlandai, Čekija. Yra sistemos, yra rizikos valdymo priemonės. Šiuo metu, reikia pripažinti, tai bus be galo sunku. Tačiau už dviejų trijų parų, tikiuosi, situacija bus suvaldyta, bus kontroliuojama, ir tiek oro uosto prieigos, tiek oro uosto administracija ir, be abejonės, Oro navigacijos taryba sugrįš į veiklą, kad užtikrintų saugius skrydžius, tam, kad galėtų padėti žmonėms tokioje sunkioje situacijoje“.

„Tai bus procesas, nebus taip, kad per vieną dieną talibai nuvyko į prezidentūrą, perėmė visą kontrolę. Jau dabar vyksta pasitarimai tarp skirtingų genčių vadovų, skirtingų politinių lyderių tam, kad suformuluotų pereinamąją vyriausybę. Manau, kad ryšiai ir su amerikiečiais, ir su NATO bus išlaikyti. Reikia pripažinti, kad sutarimas dėl taikos Afganistane tarp amerikiečių ir Talibano buvo pasiektas. O susitarimo dėl taikos tarp Talibano ir Vyriausybės nepavyko pasiekti. Iš talibų pusės buvo reikalavimas derantis su dabartine Vyriausybe, kad turi nusišalinti prezidentas. Ar tai buvo pagal numatytą scenarijų, ar ne, tačiau tai įvyko ir aš tikiuosi, kad ne tik amerikiečiai kalbasi su talibais. Aš žinau, kad kalbasi ir Kinija, ir Rusija. Belieka tik palinkėti, kad šios trys didžiosios valstybės sutartų dėl bendrų veiksmų“, – vylėsi jis.

„Ši informacija svarbi visuomenei. Viešai prašome ir duodame sutikimą atskleisti visą VSD turimą informaciją apie mūsų bendrovę“, – pranešime teigė įmonės valdybos narys Vygaudas Ušackas

Anot jo, plėtra bei investicijos neįmanomos neišsklaidžius VSD iškeltų abejonių.

„Būtent todėl reikalaujame paviešinti informaciją, kuria remiantis blokuojama įmonės veikla bei juodinamas įmonės vardas“ – teigė V. Ušackas.

Viešai prašome ir duodame sutikimą atskleisti visą VSD turimą informaciją apie mūsų bendrovę.

VSD direktorius Darius Jauniškis ketvirtadienį pareiškė, kad esama abejonių dėl „Avia Solutions Group“ veiklos ir patikimumo, ir žvalgyba yra apie tai informavusi sprendimų priėmėjus.

Strateginių įmonių sandorius tikrinanti vyriausybinė komisija dėl rizikos nacionaliniam saugumui praėjusią savaitę pasiūlė blokuoti „Avia Solutions Group“ planus plėstis Vilniaus oro uoste – čia ji buvo numačiusi investuoti 7 mln. eurų į angaro plėtrą bei sukurti apie 200 darbo vietų.

Pastaraisiais metais Lietuvos nacionalinio saugumo institucijos atsargiai vertino „Avia Solutions Group“ investicijas dėl jos ankstesnės veiklos Maskvos Žukovskio oro uoste ir aviacijos veiklos Rusijoje.

„Aš pats tą informaciją esu pateikęs viešai, jie ją yra gavę, tai, aš manau, aš pats esu daugiau padėjęs jiems negu kad jie man, nes tikrai jokios informacijos iš Valstybės saugumo departamento nesu gavęs ir atitinkamai nesu prašęs“, – BNS sakė Ž. Pavilionis.

Komentuodamas aukšto rango žvalgybos pareigūno pranešimą, kad VSD rinko duomenis apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir V. Ušacką, jis teigė vertinantis šios informacijos paviešinimą kaip puolimą prieš patį VSD ir kaip buvusio Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako rinkiminę kovą.

Paviešintoje VSD pareigūno informacijoje teigta, kad 2018 metų rugsėjį per pokalbį VSD direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bridikis nurodė, kad „reikia paremti“ V. Ušacko politinį oponentą Ž. Pavilionį „informacija, kuri įrodytų, kad V. Ušackas yra prorusiškas“.

Ž. Pavilionis pabrėžia, kad jo išsakyta pozicija buvo asmeninis vertinimas, o dabar V. Ušacko, kuris pasitraukė iš aktyvios politikos, sprendimų ir veiksmų nėra linkęs vertinti.

„Ką jau daro ponas Ušackas su savo tolesne karjera, yra jo reikalas. Jeigu jis grįš į politiką ar užsienio politiką, tada mes vėl galėsime pasiginčyti dėl tų dalykų, bet kol kas nematau tam pagrindo, nes jis pats priėmė sprendimą pasitraukti iš politikos“, – teigė parlamentaras.

– Kaip jūs vertinate tą informaciją, kuri yra paskelbta? Yra tiek aišku, kad tai yra informacija iš vidaus, Valstybės saugumo departamento pareigūnų liudijimai kažkokie. Kaip jūs tai vertinate ir savo vaidmenį toje informacijoje taip pat?

– Aš tikrai nenorėčiau veltis į šitas rinkimines pono Bako kovas, kur diskredituojamas Valstybės saugumo departamentas. Aš tikrai pasitikiu juo ir tikrai nenorėčiau dalyvauti komentuojant tuos dalykus.

Aš apie savo poziciją pasakiau, kad aš porą kartų esu bendravęs su ponu Jauniškiu (VSD direktoriumi Dariumi Jauniškiu – BNS) užsienio politikos klausimais, o tai, kas ten yra inkriminuojama, dėl tos V. Ušacko vadinamosios pažymos, aš ją rašiau savo rankomis iš viešų šaltinių, remdamasis savo patirtimi ir tikrai man Valstybės saugumo departamentas nėra padėjęs ją rašyti.

Aš pats tą informaciją esu pateikęs viešai, jie ją yra gavę, tai, aš manau, aš pats esu daugiau padėjęs jiems negu kad jie man, nes tikrai jokios informacijos iš Valstybės saugumo departamento nesu gavęs ir atitinkamai nesu prašęs. Aš pats tą pažymą paruošiau ir pateikiau ją Priežiūros komitetui ir ji tapo vieša – tai buvo, man atrodo, rugsėjo mėnesį praeitų metų.

– Ar teisingai suprantu – jūs pasidalijote ta informacija ir su Valstybės saugumo departamentu?

– Taip, aš nusiunčiau jiems.

– O „jiems“ tai kam konkrečiai?

– Visą laiką turiu jų oficialų e-mailą, aš jiems persiunčiau, bet jokio atsakymo ar komentaro į tą medžiagą aš nesu net gavęs iš jų.

– Jūs sakote, kad esate susitikęs kelis kartus su ponu D. Jauniškiu – jeigu ne paslaptis, kada maždaug tai buvo, ar jūs susitikinėjote tuo metu, kai vyko ta jūsų kova su ponu V. Ušacku dar pirminiuose rinkimuose?

– Aš tikrai nepamenu tiksliai. Pernai metais porą kartų buvo, bet tai būdavo prieš mano kokius nors didesnius užsienio vizitus: ar aš važiuodavau į Ameriką, ar aš važiuodavau į Sakartvelą, ar į kokią Ukrainą – kadangi aš dabar neturiu galimybės pasitarti, nes bet kokiu atveju neturiu to priėjimo prie informacijos.

Arba, pavyzdžiui, kai Magnickio įstatymą – aš buvau netgi prieš dvejus metus, kai mes jį kūrėme Seime ir mane įtraukė į juoduosius sąrašus, nes tą informaciją mes tiktai vėliau gavome per tarnybas, kad aš jau nebegaliu įvažiuoti į Rusiją, į Baltarusiją. Tai tais atvejais aš porą kartų esu pasitaręs, tai tiktai tiek.

– Čia jūsų iniciatyva, jūsų paties?

– Taip, vis tiek, kai dirbi su, pavyzdžiui, Astravo atomine, eini prieš Kremliaus interesus, pasitari tiesiog, kas yra kas, su kuo dirbti, su kuo ne, nes Valstybės saugumo departamentas turi pareigą apsaugoti mus nuo įvairių žmonių ir kartais tu nežinai, ar tas partneris yra tikras, ar netikras, tai paprašydavau tos informacijos.

Aš džiaugiuosi, kad Valstybės saugumo departamentas porąkart mane yra įspėjęs apie žmones, su kuriais aš neturėčiau bendrauti iš tų Rytų šalių, nes mes turime tam tikrą informaciją, jie turi tam tikrą informaciją, kad galbūt ten gali būti kažkas netvarkoj. Už tą aš dėkoju jiems, kad jie tokią informaciją man yra suteikę. Kadangi tenka dirbti labai daug su tuo rytų frontu, turi žinoti, kas yra kas ir jie mane nuo to yra apsaugoję porą kartų.

– Bet jūs patikinate, kad jokių iš jūsų prašymų dėl V. Ušacko tikrai nebuvo ponui D. Jauniškiui?

– Ne, tikrai, aš tiesiog pats savo ruožtu esu jiems pateikęs informaciją apie mano politinį vertinimą.

Bet, aišku, jis gali būti subjektyvus, gali būti politiškas, bet aš atstovauju tam tikrai politinei bendruomenei, kuri turi tam tikrus įsitikinimus užsienio politikoje ir aš prieštaravau tam tikroms nuostatoms, kurias ponas V. Ušackas formulavo, bandydamas tas partijos nuostatas pakeisti, ir aš tai išdėsčiau viešame rašte ir visą laiką viešai kalbėdavau apie tai, dėl to buvau apskųstas mūsų (Konservatorių partijos - BNS) Priežiūros komitetui dėl mano kaltinimų, kad ponas V. Ušackas yra prorusiškas. Ir tame savo rašte, kuris po to tapo viešas, aš pagrindžiau tą savo nuomonę įvairiais istoriniais momentais ir Priežiūros komiteto sprendimas buvo teigiamas, kad aš buvau teisus dėl turinio, bet, kiek pamenu, Priežiūros komitetas paprašė, kad aš susilaikyčiau nuo asmeninio pobūdžio prieštaravimų, kas grynai su etika gali būti siejama.

Bet aš visą laiką atskiriu tą asmeninį bendravimą nuo tam tikrų vertybinių skirtumų, kuriuos aš išryškinau savo tame rašte, pabrėždamas, kad, mano nuomone, mano vertybinė linija atspindi partijos programą dėl Rusijos, dėl Baltarusijos, o pono Vygaudo Ušacko tuo metu prieštaravo. Bet šiuo metu Vygaudas nebedalyvauja politikoje ir užsienio politikoje, tai aš tiesiog šitos temos, aišku, nebeeskaluoju.

– O, jeigu ne paslaptis, kada paskutinį kartą esate bendravęs su ponu D. Jauniškiu?

– Tikrai nepamenu, tai buvo praeiti metai.

– Kažkada praeitų metų pabaigoje?

– Kažkada, netgi, aš manau, neaišku, ar pabaigoje... Bandau prisiminti: ruduo ar pavasarį, pavasarį taip pat porą kartų... Bet datų tikrai aš tiksliai nepamenu.

– Ir to pono R. Bridikio irgi ne...?

– Tikrai, na aš niekaip neprisimenu – nebent jau man visiškas užtemimas, bet aš tikrai nepamenu tokio žmogaus. Aš asmeniškai nepažįstu tokio žmogaus. Ir dėl jo, tikrai nesu bendravęs dėl jokio V. Ušacko visiškai – nes aš prisiminčiau tiek žmogų, tiek turinį prisiminčiau pokalbio.

– Gal gali taip, kad jie kažkaip tarėsi, bandė jums padėti informuojant, tarkime, įspėjant apie V. Ušacko ryšius savo ruožtu?

– Nežinau, ką jie darė, čia jų reikia klausti, bet aš tikrai nesu gavęs nieko iš Valstybės saugumo departamento apie poną V. Ušacką. Na nesu. Tai jeigu jie kažką darė, aš nieko apie tai nežinau, o ką jie darė, jau yra jų prerogatyva.

Aš manau, kad jie turi pareigą apsaugoti kiekvieną kandidatą nuo kažkokių trečiųjų šalių kišimosi ir tą pareigą turbūt vykdo, kiek aš suprantu iš tos jau viešosios informacijos, apie vieną ar kitą kandidatą įspėja, kaip ir mane patį yra įspėję dėl tam tikrų asmenų, kurie gali kelti įtarimą ir aš jiems dėkoju už tą darbą, jie tikrai vykdo savo pareigą ir pakankamai tvarkingai. Todėl ir sakau, kad pasitikiu jais ir man kelia nuostabą tie puolimai prieš rinkimus, kuriuos aš mačiau ne vieną kartą, prieš Valstybės saugumo departamentą, kai partijos stengiasi, matyt, į savo pusę tas tarnybas ne tai, kad patraukti, bet apriboti jų veikimą.

Tai, aš manau, yra labai nesąžininga, nes tie žmonės dirba valstybei ir saugo mus nuo trečiųjų šalių priešiškų įtakos ir toks puolimas, mano nuomone, yra kenkiantis tai pačiai valstybei, todėl aš negaliu jo suprasti.

– O ar su ponu V. Ušacku esate bendravęs pastaruoju metu?

– Aš buvau jį susitikęs visiškai neseniai, atsitiktinai, paspaudėme vienas kitam ranką, bet tik tiek. Toliau nesu bendravęs. Bet tikrai jokiu būdu apie jokias tarnybas nesu kalbėjęs su juo.

Tiesiog susitikome žmogiškai, kadangi žmogus jau nebe politikoje, nebe užsienio politikoje, aš nematau pagrindo tą konfliktą eskaluoti. Pasakiau, ką pasakiau, partijos nariai patys nusprendė, kas yra mūsų kandidatas prezidento rinkimuose ir viskas, ta istorija yra baigta.

Bet asmeninio jokio pykčio tikrai nelaikau prieš Vygaudą ir apskritai politikoje stengiuosi taip ir elgtis, kad mes kovojame idėjomis, vertybėmis, mes bandome jas pristatyti rinkėjams, rinkėjai renkasi, bet aš niekada stengiuosi asmeninių priešų ir asmeninio priešiškumo nekurti. O ką jau daro ponas V. Ušackas su savo tolesne karjera, yra jo reikalas.

Jeigu jis grįš į politiką ar užsienio politiką, tada mes vėl galėsime pasiginčyti dėl tų dalykų, bet kol kas nematau tam pagrindo, nes jis pats priėmė sprendimą pasitraukti iš politikos.

Visgi politikas teigia iš VSD vadovo Dariaus Jauniškio pasakojimo supratęs, kad tai yra įprasta procedūra, kurią reikia atlikti, siekiant apsaugoti kandidatus į prezidentus nuo galimo kitų šalių poveikio.

„Šiandien ryte, kai apie tai sužinojau, paskaičiau publikaciją, man visa tai pasirodė tam tikra provokacija, nes sunku patikėti būtų, kad taip buvo. Bet kaip suprantu iš jau VSD vadovo pasakojimo, – tai yra procedūra, kurią jie taiko siekdami užkardyti pašalinių šalių įtaką kandidatams. Kad tie žmonės, kurie supa kandidatus, neturėtų kažkokių ryšių“, – Eltai kalbėjo R. Karbauskis.

Visgi „valstiečių“ lyderis teigia nesuprantantis, kodėl tarp VSD tikrintų asmenų atsidūrė diplomatas V. Ušackas. Pasak R. Karbauskio, tai yra nesuprantama todėl, kad diplomatas nebuvo kandidatas prezidento rinkimuose.

Pati institucija veikia teisingai, teisėtai.

„Man liko vienas klausimas, į kurį atsakymo nėra duota: o kuo šioje situacijoje yra dėtas V. Ušackas? Jis nei kandidatas buvo, nei buvo kažkokioje kampanijoje, o jo pavardė paminėta. Aš nelabai suprantu, kuriame kontekste jis yra“, – sakė R. Karbauskis, teigdamas, kad į šį klausimą reikėtų atsakyti.

„Jis buvo vidiniuose konservatorių rinkimuose, jis kandidatas (prezidento rinkimuose – ELTA) nebuvo, bet apie jį buvo rinkta informacija. Tai čia gal VSD nežino, kad buvo rinkti duomenys, gal čia buvo kažkas nesankcionuotai daroma?“, – svarstė jis, akcentuodamas, kad pačiam VSD priekaištų neturi.

„Pati institucija veikia teisingai, teisėtai“, – patikino politikas.

Visgi R. Karbauskis teigia, kad VSD turėtų atsakyti į visus klausimus, kad visuomenei neliktų abejonių dėl institucijos skaidrumo.

„Netgi jeigu tyrimas buvo atliekamas pačiais geriausiais tikslais, siekiant apsaugoti valstybę, kandidatus ir t.t., bet kokiu atveju, reikia atsakyti į visus klausimus, kad niekam nekiltų jokių abejonių, nes iš tikrųjų nesinori, kad kažkas suabejotų mūsų tarnybų skaidrumu“, – savo nuomonę išsakė R. Karbauskis.