Kaip pranešė VDI, pernai atlikta 30 planinių patikrinimų dėl lygių galimybių ir nediskriminavimo principų laikymosi įmonėse, kuriose buvo didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis.

Nustatyta, kad ne visiems darbuotojams mokamas vienodas atlygis už tokį patį arba vienodos vertės darbą.

Tačiau atlikus dokumentų analizę ir gavus įmonių paaiškinimus nustatyta, kad skirtumai susidaro abiejų lyčių naudai ir dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, skirtingos kvalifikacijos, išsilavinimo, profesinės patirties, užduočių pobūdžio ir masto, atsakomybių laipsnio, darbuotojo arba įmonės veiklos rezultatų ir darbuotojo indėlio į juos, darbo trukmės, jo paklausos ir pasiūlos rinkoje ar kitų objektyvių priežasčių.

Be to, nustatyta, kad moterys dominuoja klientų aptarnavimo srityje, kur paprastai yra mažiausias darbo užmokestis, o vyrų skaičius dažniausiai gerokai lenkia moterų skaičių informacinių technologijų ir inžinerijos įmonėse, kur yra vieni didžiausių atlyginimų.

Darbo užmokestis toje pačioje įmonėje, atsižvelgiant į lyginamas pareigybes, gali skirtis net iki šešių kartų.

Fiksuotas tik vienas atvejis, kai tikrintoje įmonėje nebuvo patvirtintos ir paskelbtos lygių galimybių politikos priemonės. Tačiau VDI pastebi, kad daug įmonių tai padaryta gana formaliai, deklaratyviai įgyvendinant įstatymus, todėl tai kelia abejonių dėl šių priemonių praktinio efektyvumo.

Statistikos departamento duomenimis, didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse – 37,3 proc., informacijos ir ryšių – 27,8 proc., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 26,9 proc. Transporto ir saugojimo bei statybos įmonėse moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis viršijo vyrų, todėl atotrūkis buvo neigiamas ir sudarė atitinkamai – 10,1 ir – 3,2 proc.

Darbo užmokesčio atotrūkiui įtakos turėjo ne teisinio, o socialinio ir ekonominio pobūdžio veiksniai – vyrų ir moterų skaičiaus pasiskirstymas pagal ekonomines veiklos rūšis, jų profesija, išsilavinimas, amžius, darbo stažas ir kitos priežastys.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo įmonių ir įstaigų, mažėjo visose amžiaus grupėse, nuo 0,2 (jaunesnių nei 25 metų darbuotojų amžiaus grupėje) iki 1,9 procentinio punkto (45-54 metų amžiaus darbuotojų grupėje).

Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo 35-44 metų amžiaus darbuotojų (19,1 proc.) grupėje, o mažiausias – 55-64 metų amžiaus darbuotojų (10,8 proc.) grupėje.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo įmonių ir įstaigų, 2018 m. sudarė 14 proc.: viešajame sektoriuje – 14,1 proc., privačiajame – 14,2 proc., ir, palyginti su 2017 m., šalies ūkyje sumažėjo 1,2 procentinio punkto: viešajame sektoriuje – 0,1, privačiajame – 1,5 procentinio punkto. Darbo užmokesčio atotrūkio privačiajame sektoriuje sumažėjimui įtakos turėjo 2018 m. spartesni moterų darbo užmokesčio augimo tempai nei vyrų.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis Europos Sąjungoje (ES) 2017 m. sudarė 16 proc. ir, palyginti su 2016 m., sumažėjo 0,3 procentinio punkto.

Mažiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2017 m. buvo Rumunijoje (3,5e proc.) bei Italijoje ir Liuksemburge (5 proc.), o didžiausias – Estijoje (25,6 proc.) ir Čekijoje (21,1 proc.).

Regis, šiandien svajonių jaunikių vietą užima kriptošachtininkai, verslininkai ir instagramo selebričiai. O štai mano žalios jaunystės laikais ir dar keleriais metais anksčiau itin paklausiais vyrais buvo laikomi oficialaus darbo gyvenime neturėję sportiški vyrukai, "su reikalais" vis vykstantys į užsienio šalis ar "reikalus" tvarkantys čia, vietoje. Pačiai teko matyti, kad jais domėdavosi ne tik besmegenės tuštutės, bet ir išsilavinusios, žavios merginos iš gerų šeimų. Ir iš dalies galima suprasti kodėl.

Jei pasidedi į stalčiuką mintis apie ilgalaikes santykių perspektyvas ir ten pat nugrūdi sąžinės balsą, toks vyriškis – visai neblogas variantas. Jis visuomet turi pinigų ir laisvo laiko, su juo jautiesi saugi it už betoninės sienos, o ir dėmesį merginai rodyti dauguma šių "reikalų ministrų" tikrai moka. Teisybės dėlei, visi man simpatizavę vyrai su nelabai aiškiais pajamų šaltiniais buvo išties mandagūs, rūpestingi, o ir išgirdę neišvengiamą, turint galvoje jų užsiėmimus: "Nepyk, bet pora nebūsime", reaguodavo kur kas ramiau ir adekvačiau nei kai kurie teisininkai ar jautruoliai menininkai.

Kad ir kaip sunku ištarti tai garsiai ar mintyse, vyras, kurį myli, ir žmogus, kuris suteikia skausmą kitiems, yra vienas ir tas pats asmuo.

Yra ir kita, ne tokia graži žavėjimosi blogais berniukais pusė. Tikrai neužsiimsiu moralizavimu ir nefilosofuosiu, kad, dėvint tokio vyro dovanotus kailinius, žmonių, iš kurių pinigai kailiukui buvo išmušti, kraujas kapsi ir ant nepriekaištingo damos manikiūro. Tai tiesiog moralės buvimo ar nebuvimo klausimas. Neįrodinėsiu ir to, kad turint tokį širdies draugą, kartu ir jo merginai užkertamas kelias į inteligentiškas bičiulių kompanijas ar aukštas pareigas prestižiniuose darbuose. Protingesnės pačios tai suvokia, o kvailėms to ir nereikia. Noriu tik priminti, kad priimdamos į savo gyvenimą bei širdį žmogų, kartu neišvengiamai priimame ir jo gyvenimo būdą. Gyvenant su gydytoju teks pasiruošti naktims, kai lovoje vartysiesi viena, nes jam teks ligoninėje slaugyti pacientus. Verslininkas neišvengiamai stresuos dėl nepažadėto rytojaus ir suks galvą, kaip išmokėti algas darbuotojams. O nusikaltėlis?..

Tikrai yra nelegaliomis veiklomis užsiimančių asmenų, kurie, jų moterų teigimu, yra nuostabiausi kada nors istorijoje egzistavę vyrai ir tėčiai. Ir galbūt tai nėra melas. Tačiau kažin ar tai atperka realią riziką, kad tą savo pasakų princą, visai įmanoma, teks ilgus metus matyti pro grotas. Vargu ar eliminuoja pavojus, kurie, grėsdami jam, automatiškai kabos ir virš tavo bei vaikų galvų. Net jei šiandien toks vyras savo jausmus išpažįsta deklamuodamas Williamo Shakespeare'o eiles ir siųsdamas glėbius rožių, ar, turint galvoje jo "užklasinę veiklą" bei problemų sprendimo metodus, neteks bijoti išeiti iš savų namų, kai šie laimės nebeteiks?

Nenoriu atimti filmo žiūrėjimo malonumo, kitaip tariant, spoilinti, bet paskutinėje juostos scenoje Virginijos Vallejo vaidmenį kūrusi Penélope liūdnai taria: "I love Pablo. I hate Escobar" (angl. Myliu Pablą. Nekenčiu Eskobaro). Ir tai turbūt skausmingiausiai, bet kartu ir tiksliausiai apibūdina santykius su žmogumi, esančiu kažkur už įstatymo ribų. Nes nesvarbu, myli Pablą, Joną, Petrą ar Mindaugą (tikrai jokių aliuzijų su konkrečiais lietuviško kriminalinio pasaulio veikėjais), kartu su jumis gyvena tiek jo pavardė, tiek ir gatvės klyčka. Kad ir kaip sunku ištarti tai garsiai ar mintyse, vyras, kurį myli, ir žmogus, kuris suteikia skausmą kitiems, yra vienas ir tas pats asmuo.

"Jei žmogus neturi trūkumų, tai geras ženklas, bet nepakankamai geras, kad pradėtumėte su juo santykius. Paprastas žmogiškas padorumas ir sveikas protas nėra pakankamos ieškomo partnerio savybės. Jis privalo turėti teigiamų savybių, kurios jį išskirtų iš kitų. Kreipdami dėmesį į jas sutaupysite daug daugiau laiko, nei koncentruodamiesi į ydas", – pataria flirtas.lt ekspertas Marius Petrauskas.

Pasak jo, jei potenciali antroji pusė turi šias tris savybes, sukluskite, nes santykiams su šiuo žmogumi jau dega net trys žalios šviesos.

Moka kalbėti apie jausmus. Šis žmogus supranta, kaip jaučiasi, kodėl taip jaučiasi, ir moka tai pasakyti žodžiais. Be to, jis privalo mokėti sukurti pagarbią atmosferą, kad ir partneris galėtų papasakoti apie savo jausmus ir išgyvenimus. Ši savybė rodo, kad žmogaus emocinis intelektas yra aukštas.

Turi pomėgių. Tai gali būti darbas, hobis ar tiesiog gerų draugų ratas. Kai žmogus turi kažką, kas jį daro laimingą ne santykių srityje, partneris netampa jo vieninteliu emocinių poreikių uostu. Jei jis neturi jokių pomėgių, veikiausiai toks žmogus taps nuo jūsų priklausomas emociškai ir jums teks tempti visą jo bagažą.

Pripažįsta kaltę. Jei, pasakodamas apie buvusius santykius, jis sugeba įžvelgti, ką darė blogai, tai rodo, kad jis šio to pasimokė. Santykių griūtis visada yra abiejų pusių kaltė. Neprasidėkite su žmogumi, kuris savos kaltės nepripažįsta.

Anot M.Petrausko, šios savybės yra svarbiausios, ko reikėtų, kad turėtų antroji pusė, tačiau ne vienintelės.

"Sugalvokite savo žalių šviesų ir pasimatymuose ieškokite jų. Suprantu, kad surasti savo vienintelę gyvenimo meilę yra sunku, tačiau tai įmanoma, kai aiškiau supranti, kokio žmogaus jums reikia", – pataria ekspertas.

Keli pavyzdžiai, kokių žalių šviesų dar galima ieškoti:

supažindina su draugais;

žavisi jūsų bruožais, kurie jus daro unikalius, o ne visuotinai priimtinu grožiu;

klausia patarimų ir dalijasi savo įžvalgomis;

leidžia su jumis laiką, net jei tai akivaizdžiai nesmagu (pavyzdžiui, stovi spūstyje vien tam, kad jus kažkur nuvežtų);

kalbasi prieš priimant sprendimus, kurie liečia jus (pavyzdžiui, į kokį filmą eiti, ar šiandien mylėtis ir pan.);

sukuria saugumo jausmą.

Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) atliko tyrimą, kuris atskleidė, kad didžiausias atotrūkis tarp lyčių ES šalyse egzistuoja galios srityse – didžiųjų įmonių valdybose, politinėse struktūrose. Čia vyrauja vyrai.

– Kaip manote, kodėl? Juk šiandienės europietės nenusileidžia vyrams nei intelektu, nei išsilavinimu, nei aktyvumu, iniciatyvumu, noru siekti karjeros, – paklausėme Europos lyčių lygybės instituto direktorės Virginijos Langbakk.

– Kaip rodo Europos lyčių lygybės instituto paskelbto lyčių lygybės indekso rezultatai, lyčių nelygybė priimant sprendimus politinėje ir ekonominėje sferoje ES yra viena ryškiausių nelygybės formų šiuolaikinėje visuomenėje. Be to, moterys, kurios įsijungė į sprendimų priėmimą, tai dažnai atlieka tradicinėse moteriškose srityse, ir todėl negali lemti pokyčių visoje valstybės valdymo sistemoje.

Čia susiduriame su kultūrinėmis priežastimis, tokiomis kaip normos ir stereotipai, taip pat institucinėmis kliūtimis, kurios trukdo moterims įveikti vadinamąsias stiklines lubas, ir įvairiomis diskriminacinėmis praktikomis organizacijose. Šios priežastys yra struktūrinės ir jos reikalauja radikalesnių politinių sprendimų ir socialinių pokyčių. Ne veltui vienodas moterų ir vyrų atstovavimas priimant sprendimus yra vienas ES lyčių lygybės politikos prioritetų.

– Tyrimas skelbia, kad didžiųjų įmonių valdybose ES vidurkis siekia 12 proc., politinėse struktūrose – tik 25 proc. ministrų ir 23 proc. parlamento narių sudaro moterys. Ar tokia statistika verčia nerimauti?

– Ši statistika verčia nerimauti dėl kelių priežasčių. Lyčių lygybė yra ES pamatinė vertybė, kuri puoselėjama nuo pat Bendrijos įkūrimo pradžios. Lyčių nelygybės apraiškos pažeidžia socialinio teisingumo principą, žmogaus teises, visuomenės gerovę ir žmogaus orumą. Moterys sudaro daugiau nei pusę gyventojų dalies, valstybės daug investuoja į moterų ir vyrų išsilavinimą, moterų dalis tarp įgijusiųjų aukštąjį išsilavinimą ES yra netgi didesnė nei vyrų, tačiau šis žmogiškasis potencialas lieka visiškai neišnaudotas darbo rinkoje, o moterys negali adekvačiai atstovauti savo interesams priimant sprendimus netgi tose srityse, kuriose jos sudaro daugumą (pvz. švietimo, sveikatos ar socialinės rūpybos srityse). Lyčių nelygybė turi ir ekonominę kainą. Tyrimais įrodyta, kad lyčių nelygybės apraiškos ir diskriminacinės praktikos stabdo ekonominio augimo ir tvarios visuomenės raidos potencialą.

– Terminas "akivaizdi lyčių nelygybė" skamba grėsmingai. Vis dėlto, matant Lietuvos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, spaudžiančią ranką Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, turbūt kyla natūrali mintis: "Kokia lyčių nelygybė? Moterys ES įsitvirtinusios pačiuose aukščiausiuose valstybių postuose!"

– Moterų atstovavimas šioms pareigoms pirmiausia turi didelę simbolinę ir ugdomąją vertę. Tokias pozicijas užimančios moterys tampa įkvepiančiu pavyzdžiu jaunimui, per ilgesnį laikotarpį jų modelis prisideda prie bendro visuomenės požiūrio pokyčio. Vis dėlto tokių pavyzdžių ES aptiksime tik keliose šalyse narėse. Bendra tendencija yra priešinga – aukščiausias pareigas daugiausia užima vyrai. Be to, nepamirškime, kad pagrindiniai politikos formuotojai yra parlamentai ir vyriausybės, o ten, kaip jau aptarėme, taip pat dominuoja vyrai. Terminas "akivaizdi lyčių nelygybė" yra pagrįstas faktais.

– Pasak tyrimo, Lietuvoje taip pat trūksta sprendimus priimančių moterų, ypač ekonomikos sektoriuje – šiuo metu tik 13 proc. įmonių valdybos narių sudaro moterys. Bet ar tai negali būti pačių moterų pasirinkimas? Galbūt jos, dalyvaudamos didelės įmonės valdyme, kratosi atsakomybės, įtampos?

– Sudarykime moterims realias galimybes pačioms nuspręsti ir pasirinkti, ko jos nori. Deja, vienodų galimybių rinktis jos kol kas neturi. Norvegijoje prieš kelerius metus buvo priimtas įstatymas dėl 40 proc. priešingos lyties atstovavimo kvotos didžiausių įmonių valdybose. Šis skaičius pasiektas per kelerius metus, įstatymas realiai nebeveikia, nes moterys natūraliai užima šias pareigas, niekam nekyla abejonių dėl jų kompetencijos. Arba tose šalyse, kurios aktyviai skatina lyčių lygybę ir sudaro moterims galimybes dalyvauti darbo rinkoje (pvz., plėsdamos vaikų ir kitų šeimos narių priežiūros paslaugas), moterų, užimančių vadovaujamąsias pareigas, yra daugiau. Kai nėra politinės valios spręsti problemas, argumentas dėl pačių moterų nenoro ir jų menkų ambicijų yra itin patrauklus.

–  Kokią naudą įžvelgiate kvotų sistemoje?

– Būtų svarbu pradėti nuo to, kad kvotų siūlymas dažnai susijęs su laikinomis priemonėmis vienam ar kitam atotrūkiui pašalinti. Europos lyčių lygybės institutas remia Europos Komisijos pateiktą direktyvos pasiūlymą dėl moterų ir vyrų lygybės tarp didžiausių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų. Jau minėtas Norvegijos pavyzdys akivaizdžiai įrodo, kad tokios teisinės iniciatyvos gali gerokai pastūmėti visuomenę lyčių lygybės link.

– Lietuvoje lyčių lygybės indeksas siekia 43,6 balo ir yra gerokai mažesnis nei visų indekse nagrinėtų 27 ES šalių vidurkis (54). Tarp šių šalių Lietuva užima 18 vietą. Kas lėmė ir lemia, kad, kalbant apie lyčių lygybę, esame ne tarp pažangiausiųjų?

– Pirmiausia šį indeksą reikia interpretuoti skalėje nuo 1 (absoliuti nelygybė) iki 100 (absoliuti lygybė). Tai, kad Lietuvos rodiklis yra 43,6, rodo, kad šalis nėra pasiekusi net pusiaukelės. Didžiausias atotrūkis tarp vyrų ir moterų Lietuvoje užfiksuotas laiko, skirto vaikų ir namų priežiūrai, srityje (moterys beveik keturis kartus daugiau laiko praleidžia kasdien prižiūrėdamos vaikus ir namus), taip pat sprendimų priėmimų srityje, kurią jau aptarėme ir švietimo srityje. Pastarojoje srityje susiduriame su rimta segregacijos problema, tendencija rinktis vyriškas ir moteriškas profesijas, kuri vėliau lemia segregaciją darbo rinkoje, atlyginimų ir galimybių skirtumus.

– Kokių visuomenės auklėjimo lyčių lygybės klausimais Lietuva nesprendžia? Ko reikėtų, kad įvyktų proveržis?

– Proveržiui reikia politinės valios, ilgalaikio įsipareigojimo, kompleksinių ir sisteminių sprendimų ir adekvačių išteklių. Neišspręsime darbo rinkos problemos, jei nesieksime pokyčių švietimo sistemoje. Neatversime moterims galimybių užimti strategiškai svarbias pareigas, jei nešalinsime kultūrinių ir institucinių kliūčių. Atotrūkių priežasčių tyrimas ir duomenų analizė taip pat padėtų atrasti efektyvesnių sprendimų.

Lytis yra pamatinė mūsų skirtybė, tačiau mes taip pat esame skirtingi savo amžiumi, etniškumu ir kitais bruožais. Geri politiniai sprendimai turi įvertinti ir šiuos skirtumus.

Vyrų ir moterų požiūris į daugelį dalykų dažnai skiriasi. Skolinimo bei skolinimosi įpročiai – ne išimtis. Visuomenės apklausos rezultatai atskleidė, kad moterys labiau už vyrus linkusios skolinti ir pačios skolintis knygas bei aprangą. Tuo tarpu vyrai – pinigus ir automobilį.

„Moterys iš prigimties yra labiau linkusios dalintis išgyvenimais ir patiriamomis emocijomis su aplinkiniais. Tad rūpestis ir noras pasidalinti maloniais skaitymo įspūdžiais su kitais skatina jas dalintis. Juk dažnai perskaitytos knygos tampa puikia pokalbio tema“, – rezultatus komentuoja „Provident Finansai“ marketingo vadovė Dovilė Krinickienė.

Tyrimas atskleidė, kad maždaug trečdalis apklausoje dalyvavusių moterų yra linkusios skolintis bei skolinti knygas draugams. Knygas teigė skolinančios aukščiausio išsilavinimo atstovės. Moterys taip pat yra linkusios keistis drabužiais. Tuo tarpu vyrams tai – gan neįprasta praktika.

Vyrai už moteris lankstesni automobilio skolinimosi klausimu. Maždaug penktadalis vyrų nurodė, jog jie būtų linkę skolintis automobilį. Tuo tarpu moterys entuziazmo šiuo klausimu neparodė – šiai idėjai pritarė vos  9 proc. apklaustųjų. Tikėtina, jog tokio moterų elgesio priežastis – moterys komfortiškai jaučiasi vairuodamos tik nuosavą automobilį.

Vyrai labiau nei moterys yra linkę skolintis ir skolinti pinigus draugams. Visai pinigų neskolintų penktadalis lietuvių. Šį sprendimą pusė jų argumentuoja nemalonia patirtimi šiuo klausimu, beveik trečdalis nurodė bijantys susigadinti santykius. Kas šeštas pažymėjo, kad tokiu atveju atsirastų įtampa santykiuose.

„Atlikus apklausą paaiškėjo, kad žmonės yra linkę dalintis daiktais. Visgi labiausiai nustebino tai, kad ir vyrai, ir moterys labiausiai yra linkę skolinti ir skolintis pinigus. Tiesa, visi jie nurodė, kad mieliau skolintų draugams tik nedidelę sumą“, – kalba marketingo vadovė.

Reprezentatyvią visuomenės apklausą asmeninių paskolų teikėjo „Provident Finansai“ užsakymu  sausio 17 – 26 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1011 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Skambiai trankęsi durimis, išsirėkavę ir išsidraskę cirko artistai Agnė ir Mykolas Zobovai užkasė karo kirvius. Trupės "Ąžuolyno meškučių cirkas" ir "VIP cirkas" bendraturtė Agnė šmaikštauja: "Dabar taika, Zobovai kalbasi, bet niekas nežino, kas jų namuose bus rytoj."

Užgniaužė kvailas ambicijas

Po dviejus metus trukusio viešo karo Zobovų pora neišsiskyrė ir antrus metus vėl žengia bendru keliu. 61 metų Mykolas žmoną Agnę rytais ir vėl meiliai ryja akimis.

"Po tokių mūsų viešų barnių Mykolo ir mano draugai nesitikėjo ir net nepatarė taikytis, – neslėpė A.Zobovienė. – Vis dėlto gerai, kad sugebėjome užkasti karo kirvį. Mus vienija daug bendrų dalykų, šeima, vaikai."

"Kitos tokios partnerės neradau per visą gyvenimą", – nuo žmonos neatitraukė akių M.Zobovas.

"Meluoji, juk žiniasklaida pranešė, kad susitaikėme dėl pinigų, – šmaikštavo linksmai nusiteikusi Agnė. O po akimirkos rimtai tęsė: – Žmonėms reikia eiti į kompromisus. Pirmasis impulsas taikytis buvo vaikų reakcija, jie sunkiai kentėjo mūsų nesutarimus. Užsisklendė 14 metų sūnus Lukas, labai tėčio reikėjo dešimtmetei Marijai. Mes pradėjome kalbėtis, kalbėtis ir kalbėtis. Užgniaužėme kvailas ambicijas, kurių turi visi žmonės. Šeima nekuriama ant ambicijų pamato."

Ir nors ilgai vykusių teismų šleifas paskui juos dar velkasi, Zobovai neabejoja, kad susitaikę pasielgė teisingai.

"Jis beldėsi visą laiką. Net ir per teismus, – pripažino Agnė. – Aš atidariau duris. Niekada negyvenau dėl pinigų. Svarbu, kad žmonės turėtų bendrą tikslą, kelią, pomėgius, supratimą. Teismai labai daug kainavo ir tų pinigų beveik neliko."

Abu mokosi kompromisų

O gal tarp sutuoktinių, kurių amžiaus skirtumas gana didelis, bendras gyvenimas apskritai neįmanomas?

"Jei vaikomasi pinigų – taip, – neabejojo A.Zobovienė. – Net ir didžiausia sėkme besidžiaugiantys vyrai patiria bankrotų. Ir jei nėra bendrų interesų, tikslų, abipusio supratimo, nieko neliks iš tos šeimos. Dėl to skiriasi ir bendraamžiai. Ir jauni žmonės. Gyvena susituokę 18 metų, o po kelerių ar dešimt metų pasuka skirtingais keliais. Pasirodo, kol vienas tobulėjo dvasiškai, mokėsi, kitas sustojo vietoje ar ėjo ne tuo keliu."

"Abu einame į sutarimus, kompromisus, aš daugiau nusileidžiu", – tęsė pasakojimą apie įsivyravusią santarvę M.Zobovas.

"Jis diktatoriškas, valdingas, bet aš dabar jo neprovokuoju, – kalbėjo A.Zobovienė. – Norėjau visur lėkti, skubėti su darbais. Bet dirbti po pusmetį atskirai? Ar tai – šeima? Kas prižiūrėtų vaikus, jei dirbtume užsienyje, kokiais klystkeliais jie nueitų?"

Puikiu kompromisu Zobovai pavadino kilnojamojo cirko pirkimą – "VIP cirko" įkūrimą.

Namai – ne Seimas

"Esame patrauklūs, išskirtiniai, – išdidžiai tikino Mykolas. – Be to, Agnei nereikia laisvo laiko. Ji – labai darbšti, energinga, tad tai buvo puikus mūsų spendimas."

"Negaliu, kaip kitos moterys, sėdėti prie puodų ir vaikščioti tik į grožio salonus, – pripažino Agnė. – Mykolui gimtadienio proga padovanojau trijų dienų pabuvimą kartu Harmonizavimo parke. Baseinai, masažai – puiku, tačiau jau antrą vakarą abu pasiilgome darbo."

"Kai turime cirko palapinę, cirkų, tokių, kaip mūsų Seimas, namie nekeliame, – nusikvatojo A.Zobovienė. – Kartu dirba mūsų vaikai. Lukas mėgsta techniką – apšvietimą, didžėjaus pultą. Neseniai pareiškė, kad šoks kartu su "Rokados" šokėjomis. Jis lankė šokių gimnastiką, mėgsta akrobatiką, fakyrus. Marija labai myli žvėrelius, nebijo ir jų kakutį išvalyti."

Auksas – Radžio įtaka

Dabar Zobovai neafišuoja savo jausmų ir viešai, prie kitų žmonių, nesisvaido mažybiniais žodeliais. Apie 4.30 val. atsikeliantis Mykolas neneša žmonai į lovą kavos, nes ji atauštų, kol Agnė pabus. Vyras pagamina pusryčius ir veža vaikus į mokyklą.

"Gyvename kaip normali šeima, – tikino Mykolas. – Kokia tai šeima? Bendras darbas, supratimas. Vakare – visi kartu. Tėtis pjausto svogūnus, gamina valgyti, o visi išalkę laukia, ką pagaminsiu skanaus."

"Jis skaniai gamina. Ir sriubas, ir salotas, – kartą per mėnesį kotletų iškepanti Agnė gyrė vyro kulinarinius sugebėjimus. – Lukas iš tėčio išmoko puikiai gaminti pusryčius, iškepti skanią kiaušinienę."

Mykolas patenkintas šypsojosi, o kairėje jo ausyje vis blykstelėdavo auksinis auskaras.

"Kai išsiskiriame, jis nuolat visko prisidaro, – pasiteiravus, kaip vyro ausyje atsirado auskaras, nusijuokė Agnė. – Turėjo automobilį "Hyundai Santa Fe". Kai susipykome pirmą kartą, nusipirko "Mitsubishi Pajero". Dabar – įsivėrė auskarą. Tai – Radžio įtaka."

Kai Zobovai buvo susipykę, Mykolas gastroliavo kartu su garsiausiu romų dainininku Lietuvoje: Radžis dainavo, M.Zobovas "grūmėsi" su meška.

"Jis guodėsi Radžiui, abu labai susidraugavo, o Mykolas, paveiktas jo įtakos, dabar nešioja auksinę apyrankę, auksinius žiedus, grandinę ant kaklo ir auksinį auskarą", – juokėsi A.Zobovienė.

Kapitonas ir blogiukė

Susitaikymo proga Agnei nupirkęs terjerę Nilką (pavadinta Nijolės Pareigytės garbei), liepos 4-ąją, per žmonos gimtadienį, fejerverkais nutvieskęs Klaipėdos padangę, Mykolas dabar tramdo pavydą.

"Mano automobilyje slapto GPS jau nėra", – juokėsi Agnė.

"Nesu toks pavydus, bet šeima man – viskas. Ir tai – tik mano, – kategoriškas M.Zobovas. – Jei nemylėčiau žmonos, nevertinčiau šeimos, nebūčiau kartu."

Iš kur Mykolas turi tiek energijos gyventi su daug jaunesne žmona?

"Anksti keliuosi, anksti guluosi, nerūkau, saikingai geriu, būnu gryname ore, – vardijo M.Zobovas. –  Ir jauną žmoną turiu."

Pasiteiravus, ar jis įvykdė pažadą su šeima nukeliauti į Monte Karlą, Mykolas tarė: "Tuomet norą pakeitėme. Buvome Tenerifėje – taip kartu nusprendėme. Bet Monte Karlas būtinai bus."
"Ilsėjomės su vaikais. Mums sakė, kad ten per metus lyja tik keturias dienas, tai tos dienos ir pasitaikė, – nusikvatojo Agnė. – Tačiau labai patiko. Ir nors bėgome pailsėti nuo žvėrelių, matėme tik gyvūnus ir iš Tenerifės parsivežėme įvairių svajonių."

"Noriu, kad mūsų cirkas būtų geriausias Europoje. Ir žinau – taip  bus. Investavome į žvėrelių cirką, kuris yra vienintelis Baltijos šalyse. Dabar mūsų tikslas – turėti geriausią cirką Senajame žemyne", – tvirtai teigė M.Zobovas.

Dabar sutuoktinių mintys sukasi apie naująjį sezoną, kuris startuos balandžio 9 d. Zobovai žada neregėtą cirko programą, kurioje dalyvaus ir Vokietijos, Rusijos, Latvijos cirko artistai.
Dabar jie rengiasi vaikų cirko programai "Lobių sala". "Jis vaidins kapitoną, o aš – piratę, – šyptelėjo A.Zobovienė. – Blogiukais būti daug lengviau – kaip ir gyvenime."