Vatikano pareiškime sakoma, kad po „konsultacijų ir deramo įvertinimo“ susitarimas pratęstas dvejiems metams.

Pagal susitarimą Vatikanas turi patvirtinti Kinijos parinktus vyskupus.

LVK laikosi pozicijos, kad toks reguliavimas gyvenimą be santuokos bei tos pačios lyties asmenų bendrą gyvenimą prilygintų santuokai, o tam Bažnyčia negali pritarti.

„Bažnyčia negali pritarti šio įstatymo projektui, iškreipiančiam ir devalvuojančiam santuokos bei šeimos sampratas“, – sakoma penktadienį paskelbtame LVK pareiškime.

Vyskupai laikosi pozicijos, kad norint užtikrinti kartu gyvenančių bei santuokos ar tėvystės, motinystės, giminystės ryšiais savęs nesiejančių asmenų teises „protingas kompromisas būtų priimti tokį įstatymą, kuris šių sąjungų netapatintų su šeima“.

Bažnyčia negali pritarti šio įstatymo projektui, iškreipiančiam ir devalvuojančiam santuokos bei šeimos sampratas.

Bažnyčia išsako paramą kitam Seime pradėtam svarstyti įstatymo projektui, kuriuo Civiliniame kodekse būtų įtvirtinta artimo ryšio koncepcija. Šias pataisas pasiūlė konservatyvesni politikai.

Abu projektus Seimas ėmėsi nagrinėti gegužę.

Lietuvoje nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties porų partnerystė. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime buvo nesėkmingi.

Parlamentas praėjusį pavasarį atmetė ir šios kadencijos liberalių politikų parengtą Partnerystės įstatymo projektą. Vėliau valdantieji parengė Civilinės sąjungos įstatymo pataisas ir vadina jas kompromisinėmis.

„Kartu su popiežiumi Pranciškumi ir visa Bažnyčia meldžiame Dievą taikos Ukrainai užtariant Švč. Mergelei Marijai Aušros Vartuose ir visose Jai dedikuotose Lietuvos šventovėse šaukiamės Jos kaip Gailestingumo Motinos ir Taikos Karalienės užtarimo.

Reaguodami į karinę agresiją prieš Ukrainą, daugybė geros valios žmonių susivienijo su kenčiančiais ir už laisvę kovojančiais ukrainiečiais. Esame maldoje su jumis. Kiek galėdami, siekiame prisidėti prie įvairių humanitarinės pagalbos iniciatyvų ir jas skatinti, nuoširdžiai priimti pas mus atsidūrusius karo pabėgėlius iš Ukrainos.

Jūsų ryžtas ir viltis, gebėjimas susivienyti bendroje kovoje už savo Tėvynę ir jos žmones ir mums yra pavyzdys bei įkvėpimas. Su pasitikėjimu šaukdamiesi Dangaus pagalbos, pasiliekame vieningi kovoje už jūsų ir mūsų visų laisvę“, – rašoma Lietuvos ganytojų palaikymo laiške.

„Taikos išsaugojimas – vienas svarbiausių Bažnyčios rūpesčių. Nuo pat pirmųjų savo veiklos akimirkų Bažnyčia kvietė gerbti žmogaus gyvybę, puoselėti taikų valstybių ir tautų sambūvį. Tai ji nenuilsdama daro ir šiandien. Karas nėra ir negali būti politinių ginčų sprendimo priemonė. Kaip moko popiežius Pranciškus, «reikia pabrėžti „būtinybę laikytis prisiimtų įsipareigojimų“, kad būtų išvengta „pagundos apeliuoti į jėgos teisę, o ne į teisės jėgą“» (enciklika Fratelli tutti, 174)“, – rašo šalies vyskupai.

„Šią naktį prasidėjus plataus masto kariniams veiksmams Ukrainoje, kviečiame visus tikinčiuosius jungtis į maldą už kuo greitesnį taikos atkūrimą šioje šalyje. Vienydamiesi su popiežiumi Pranciškumi, kuris ateinantį Pelenų trečiadienį paskelbė Pasninko už taiką diena, kviečiame ir toliau už taiką melstis Rožinio malda. Sekmadienį, vasario 27 d., visi drauge burkimės į maldą savo bažnyčiose, religinėse bendruomenėse, maldos grupėse ir šeimose. Melskime, kad liautųsi pražūtingas kraujo liejimasis Ukrainoje ir Ukrainos žmonės vėl galėtų netrukdomi gyventi taikoje“, – teigia jie.

Penktadienį paskelbtame naujame teisės akte aiškiai nurodoma, kad Šventojo Sosto kardinolai ir vyskupai priklauso Vatikano prokurorų jurisdikcijai, ir tyrimui prieš juos pradėti tereikia popiežiaus sutikimo.

Šiuo įstatymu buvo panaikinta dar praėjusiais metais patvirtinta tvarka, pagal kurią tik aukščiausias tribunolo apeliacinis teismas, kurį sudaro trys kardinolai teisėjai, gali vertinti baudžiamaisiais nusikaltimais apkaltinų kardinolų ir vyskupų veiksmus.

Ši reforma yra dar vienas ženklas, kad po aštuonerius metus trukusių pamokslų apie kovą su korupcija ir kita nusikalstama veika Šventajame Soste Pranciškus imasi konkrečių veiksmų, siekiant sumažinti kliūčių patraukti atsakomybėn jo paties kardinolus bei vyskupus, padrąsindamas prokurorus imtis darbo.

Ketvirtadienį pontifikas priėmė dar vieną potvarkį, reikalaujantį, kad aukšti Vatikano pareigūnai deklaruotų teisėtą savo pajamų kilmę, ir nustatė maksimalios 40 eurų vertės apribojimą dovanoms, kurias gali priimti Vatikano darbuotojai. Maksimalios leidžiamos dovanų vertės nustatymas yra laikomas būdu kovoti su Vatikano darbuotojų gaunamomis asmeninėmis dovanomis.

Praėjusiais metais Pranciškus atėmė kardinolo teises ir privilegijas iš savo artimo patarėjo – italų kardinolo Angelo Becciu (Andželo Bečaus). Tai buvo laikoma pirmu žingsniu, ruošiantis priversti A. Becciu stoti prieš teismą.

Tačiau nėra aišku, kuo jis yra įtariamas, ir kol kas A. Becciu nebuvo oficialiai apkaltintas jokiu nusikaltimu.

Pasak A. Becciu, popiežius Pranciškus taip pasielgė dėl 100 tūkst. eurų dotacijos iš Šventojo Sosto fondų vienai labdaros organizacijai, kuriai vadovauja kardinolo brolis. Tačiau pats A. Becciu neigė neteisėtai pasielgęs ir sakė, kad turėjo teisę skirstyti lėšas, o pinigai buvo skirti labdarai, ne jo broliui ir niekur neiškeliavo iš vyskupijos banko sąskaitos, į kurią buvo pervesti.

Praeityje  A. Becciu buvo siejamas su Vatikano tyrimu dėl nekilnojamojo turto Londono prestižiniame Čelsio rajone, apmokėto iš lengvatinio apmokestinimo fondų ir kompanijų. Investavimas į prabangių apartamentų statybos schemą prasidėjo 2014 metais, kai G. A. Becciu dirbo Vatikano valstybės sekretoriate.

„Lygūs prieš įstatymą“

Įvedus naują procedūrinę tvarką Vatikanui veikiausiai nebereikės atiminėti iš kardinolų jų teisių ir privilegijų, norint patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn.

Pristatydamas šį potvarkį Pranciškus sakė, kad būtina, jog visi būtų lygūs prieš įstatymą.

„Šių Bažnyčios bendruomenėje subrandintų vertybių ir principų supratimas šiandien reikalauja, kad Vatikano kodeksas labiau atitiktų“ tarptautinius standartus, parašė jis.

Vatikano kanoninės teisės sistema numato, kad kardinolus ir vyskupus teisia tik popiežius, kuris yra absoliutus monarchas, Vatikane turintis išskirtinę įstatymų leidybos, vykdomąją ir teisminę galią. Ši kardinolų privilegija taip pat buvo numatyta miesto valstybės tribunolo baudžiamajame kodekse. Tokia tvarka pastaraisiais metais privedė iki absurdiškų situacijų.

Vienoje garsioje byloje prokurorai nusprendė net nepradėti tyrimo dėl kardinolo, kurio butas Vatikane buvo suremontuotas už 0,5 mln. JAV dolerių lėšas, paaukotas popiežiaus globojamai vaikų ligoninei. Ligoninės vadovas, pervedęs šias lėšas buto remontui, buvo nuteistas Vatikano tribunole, tačiau iš šio nusikaltimo naudos turėjęs kardinolas net nebuvo iškviestas duoti parodymų.

Neseniai vienas britų teisėjas išreiškė nuostabą, kad Vatikano bažnytinei valdžiai pavyko išvengti tyrimo Londono nekilnojamojo turto korupcijos byloje. Tai jis pareiškė pateikdamas savo nutartį, susijusią su vieno pagrindinių bylos įtariamųjų  lėšų konfiskavimu. Teisėjui iškilo klausimas, kodėl Vatikano valstybės sekretorius ir jo dešinioji ranka net nepateikė parodymų apie šį sandorį kaip liudytojai, nors dokumentai ir įrodymai byloja, kad sandoris buvo atliktas su jų sutikimu.

„Jau devintą kartą pirmąjį kovo sekmadienį kviečiame melstis už lietuvius, išsibarsčiusius po visą pasaulį. Šiemet, kovo 7 dieną, junkimės į bendrą maldą, prašydami Dievo palaimos ir sustiprinimo lietuviams visame pasaulyje, ugdant lietuvių tautinę bei religinę tapatybę, dėkojant Dievui už lietuviškas parapijas ir misijas, stovyklas, lituanistines mokyklas ir bendruomenes bei organizacijas. Melskimės už savo artimuosius, draugus ir pažįstamus, visus brolius ir seseris, kurie laiko save lietuviais ir kuriems yra brangi Tėvynė Lietuva“, – sakoma Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) išplatintame laiške, kurį pasirašė LVK pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas ir LVK delegatas užsienio lietuviams katalikams prel. Edmundas J. Putrimas.

Melskimės už savo artimuosius, draugus ir pažįstamus, visus brolius ir seseris, kurie laiko save lietuviais ir kuriems yra brangi Tėvynė Lietuva.

„Lietuvos vyskupų sprendimu Maldos už lietuvius visame pasaulyje diena visada „glaudžiasi“ prie šv. Kazimiero iškilmės. O šie 2021-ieji metai visuotinėje Bažnyčioje pažymėti ir ypatinga tema: popiežius Pranciškus praėjusių metų pabaigoje paskelbė Šventojo Juozapo metus. Vienydamiesi maldoje ir patikėdami Dievui visa tai, kas mūsų laukia šiemet, turėkime prieš akis šiuos du maldos ir veiksmo vyrus: šv. Kazimierą ir šv. Juozapą. Jie abu mums primena, kad daugybė žmonių tyliai, nebijodami ir nepaisydami kitų nepasitenkinimo ar galimo pasmerkimo, daro gerus darbus“, – sako Lietuvos vyskupai.

„Pasaulinės pandemijos akivaizdoje šie šventumo pavyzdžiai kviečia ir kiekvieną iš mūsų įsipareigoti artimo meilės darbams ir gyventi maldos gyvenimą. Prašykime šių šventųjų užtarimo pas Viešpatį, kad suteiktų paguodos ir gydančios vilties. Daug lietuvių visame pasaulyje dirba medicinos ir slaugos srityse – jie aukoja savo sveikatą, jėgas ir laiką, gelbėdami, prižiūrėdami ligonius ir pagyvenusius žmones, guosdami vienišus, padėdami bedarbiams ar benamiams. Dėkojame jiems už pastangas kasdienybėje liudyti Dievo veikimą žmogaus rankomis. Dėkojame ir dvasininkams, kurie, nors ir varžomi ribojimų, rūpinasi, kad žmonės neliktų be sakramentų ir Gerosios Naujienos“, – sakoma LVK laiške.

Vyskupai kviečia „visus, ypač jaunimo vadovus, ir toliau ugdyti jaunimą artimo meilės darbų dvasia“.

Kviesdami jungtis į maldą šv. Mišiose, transliuojamose iš lietuvių parapijų ar bendruomenių visame pasaulyje, Lietuvos vyskupai kviečia melstis vieni už kitus ir padėti „tiems, kuriems labiausiai reikia, kad ir nedideliais, bet konkrečiais gailestingumo darbais“.

Kovo 7 d. 18 val. (Lietuvos laiku) šv. Mišios bus transliuojamos per Marijos radiją ir internetu („YouTube“ kanale „Prisikėlimo parapija“) iš Tėvų pranciškonų Prisikėlimo parapijos Toronte, Kanadoje.

„Moraliai leistina priimti COVID-19 vakcinas, kurių tyrimuose ir gamybos procese panaudotos ląstelių linijos iš abortuotų vaisių“, – rašoma Tikėjimo mokymo kongregacijos notoje, kurią paskelbė Lietuvos vyskupų konferencija.

Pasak jos, kadangi kai kurios vakcinos sukurtos atliekant tyrimus ir gamyboje panaudojus ląstelių linijas, kilusias iš audinio, gauto iš praėjusiame amžiuje įvykdytų dviejų abortų, kyla klausimų dėl šių vakcinų naudojimo moralumo.

Notoje teigiama, kad kai neprieinama etiškai nepriekaištinga COVID-19 vakcina ar nėra galimybės pasirinkti, tokių vakcinų naudojimas yra moraliai leistinas, nes bendradarbiavimas tyčiniame aborte, iš kurio šios ląstelių linijos yra kilusios, šias vakcinas naudojančiųjų atžvilgiu yra tolimas.

Moraliai leistina priimti COVID-19 vakcinas, kurių tyrimuose ir gamybos procese panaudotos ląstelių linijos iš abortuotų vaisių.

„Moralinė pareiga vengti tokio pasyvaus medžiaginio bendradarbiavimo nėra saistanti, jei yra didelis pavojus, toks, kaip nesulaikomas veiksmingo patologinio agento plitimas – šiuo atveju SARS-CoV-2 viruso, sukeliančio COVID-19. Todėl laikytina, kad tokiu atveju visi skiepai, klinikiniu požiūriu pripažįstami kaip saugūs ir veiksmingi, gali būti naudojami su sąžinės tikrumu, žinant, kad tokių vakcinų naudojimas nereiškia formalaus bendradarbiavimo aborte, iš kurio kilo ląstelės, panaudotos šių vakcinų gamyboje“, – rašoma notoje.

Vis dėlto taip pat pabrėžiama, kad toks išaiškinimas nereiškia net netiesioginio aborto praktikos pateisinimo ar pritarimo, kad ląstelių linijos iš abortuoto vaisiaus būtų naudojamos, o farmacijos bendrovės ir vyriausybės raginamos kurti tvirtinti etinių problemų nekeliančias vakcinas.

Pasak kongregacijos, vakcinavimas yra savanoriškas, tačiau jo moralumas priklauso ne tik nuo pareigos rūpintis savo sveikata, bet ir nuo pareigos siekti bendrojo gėrio. Tie, kurie dėl etinių sumetimų atsisako skiepytis, turėtų dėti pastangas kitomis priemonėmis vengti tapti užkrato platintojais.

Kaip skelbiama Vyskupų konferencijos pranešime, šią notą išnagrinėjo ir ją paskelbti nurodė popiežius Pranciškus.

Penktadienį išplatintame Lietuvos vyskupų konferencijos kreipimesi pažymima, kad rinkimai yra proga išreikšti savo įsitikinimus balsuojant, o nuo išrinktų įstatymų leidėjų veiklos tiesiogiai priklausys tai, kaip mūsų šalis gyvens per artimiausius ketverius metus – kaip bus rūpinamasi jaunais ir senais, puoselėjama kultūra ir tradicijos ar atsižvelgiama į žmogaus prigimtį kuriant ateities visuomenę, kokie ryšiai bus mezgami su užsienio šalimis, kokios sąlygos atsivers verslui.

Bažnyčia moko, kad išrinkti tuos, kurie mums atstovauja ir kuria įstatymus, – garbinga kiekvieno krikščionio artimo meilės pareiga.

„Bažnyčia moko, kad išrinkti tuos, kurie mums atstovauja ir kuria įstatymus, – garbinga kiekvieno krikščionio artimo meilės pareiga (...). Pasinaudokime šia teise kurti valstybę ir neleiskime, kad pastaruosius mėnesius dėl šalyje vyraujančios epideminės situacijos susidaręs netikrumas atgrasytų mus atlikti šią pareigą“, – raginama kreipimesi.

Vyskupai taip pat primena saugoti save ir kitus bei nepamiršti asmeninės apsaugos priemonių.

Kartu Katalikų Bažnyčios atstovai pažymi, jog šaliai besikeičiant, išlieka pastovios vertybės – atjauta, gailestingumas, jautrumas silpniausiam, visuomeninis solidarumas, prigimtinė šeima ir gyvybės neliečiamumas, atida kūrinijai ir ragina rinktis „tuos kandidatus, kurie pritaria šių krikščioniškų ir bendražmogiškų vertybių visumai“.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.

„Nuo mūsų atsakingo elgesio, dėmesingumo sau ir kitiems priklauso ne tik tikinčiųjų bendruomenės, bet ir visų mūsų visuomenės narių sveikata. Dėl šios priežasties primename laikytis tų nuostatų, kurios buvo paskelbtos Lietuvos vyskupų konferencijos 2020 m. liepos 31 d. pranešime“, – rašoma penktadienį išplatintame pranešime. 

Paskutinę liepos dieną paskelbtame pranešime žmonėms rekomenduojama laikytis dviejų metrų atstumo, o jeigu tokios galimybės nėra – dėvėti apsaugines veido kaukes. 

Nuostatose taip pat pabrėžiama, kad žmonės turi turėti galimybę dezinfekuotis rankas įeidami į maldos, parapijos namus ir klebonijas bei prieš šv. Komunijos dalijimą. 

Nustatyta ir būtinybė vėdinti patalpas, o peršalimo simptomus jaučiantys žmonės raginami melstis namuose. 

Sveikatos apsaugos ministerija penktadienį paskelbė, kad bažnyčiose ar kituose maldos namuose rekomenduojama dėvėti kaukes ir laikytis mažiausiai metro atstumo. Kaukių dėvėti nebūtina mišias laikanties kunigams bei neįgaliesiems, tačiau jiems rekomenduojama užsidėti veido skydelį.

Ministerija taip pat rekomendavo Šv. Komuniją dalinti į rankas, o švęstam vandeniui skirtus indus laikyti tuščius. Mišių dalyviams patariama vengti fizinio kontakto su relikvijomis ir kitais asmenimis. 

Nuo penktadienio įsigaliojo privalomas reikalavimas dėvėti kaukes renginiuose lauke ir viduje, viešojo maitinimo įstaigose, laukiant maisto ar gėrimo.

Už kaukių dėvėjimą atsakingi yra organizatoriai, maitinimo įstaigos ir patys žiūrovai, dalyviai ar lankytojai.

Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad dėl privalomų nurodymų nesilaikymo fiziniams asmenims gresia nuo 500 iki 1,5 tūkst. eurų baudos, juridiniams asmenims – nuo 1,5 iki 6 tūkst. eurų baudos.

„Pandemija, apėmusi visą pasaulį, primena mums, kad mūsų fizinė egzistencija trapi, tačiau dužlus yra ir mūsų žmogiškas saugumas. Šiomis dienomis patiriame daug netikrumo, kuris slegia mūsų širdis. Tačiau visa tai neturi „pavogti“ mūsų džiaugsmo ir ramybės, tų brangių mūsų Prisikėlusio Viešpaties dovanų. Juk Kristus ne kartą savo mokinius guodė ir drąsino pasitikėti Juo, kuris yra istorijos ir pasaulio Viešpats“, – rašoma Katalikų bažnyčios vyskupų ganytojiškame laiške.

Šiais metais tikintieji Velykas švenčia neįprastai, karantino sąlygos, anot dvasininkų, verčia svarbiausią tikėjimo šventę išgyventi „tarsi slapčiomis.“

Pandemija, apėmusi visą pasaulį, primena mums, kad mūsų fizinė egzistencija trapi, tačiau dužlus yra ir mūsų žmogiškas saugumas.

Tikima, kad didžiulius išbandymus patiriantis pasaulis keisis į gera, priimdamas sunkumus kaip iššūkius ir galimybę atrasti tikėjimą.

„Krikščionio pašaukimas nešti į pasaulį ramybę ir Prisikėlusio Jėzaus paguodą. Mes, krikščionys, žinome, kad per Kryžių ateina Prisikėlimas. Tai Velykų slėpinys. Krikščioniškas tikėjimas parodo, jog kančia gali būti išganinga, nes net ir joje atsiskleidžia Dievo malonė. Juk neretai išgyvendamas trapumą žmogus atranda Dievą. Ir iš šio pasaulinės pandemijos išbandymo gali rastis be galo daug būdų, kaip Dievas prakalbins žmones. Tikime, kad į gera keisis mūsų pasaulis“, – rašoma vyskupų laiške.

Katalikų bažnyčios vadovai ragina vienytis maldoje šiomis ypatingomis dienomis, melstis už ligos paliestuosius ir kenčiančius netektį artimuosius.

„Ypač prisiminkime maldoje ir remkime mūsų medikus ir medicinos darbuotojus, civilinės valdžios atstovus, mūsų krašto policijos, kariuomenės pareigūnus bei visus, kurie aukojasi padėdami kitiems. Te šis ypatingas laikas kviečia mus permąstyti savo gyvenimo prasmę! Tebūna to vaisius naujai atrasta Velykų žinia: Kristaus žengimas per kančią ir mirtį į Prisikėlimą. Teguodžia mus Viešpats, kad ir po sunkiausių išbandymų mūsų laukia Velykos!“, – teigia Vyskupai.

Siekiant sumažinti koronaviruso plitimą, per Velykas gyventojai raginami likti namuose, šventinį savaitgalį ribojamas įvažiavimas į visus Lietuvos miestus ir miestelius.

Dalis Lietuvos bažnyčių parapijiečius Velykų pamaldose kviečia dalyvauti nuotoliniu būdu – jos tiesiogiai transliuojamos socialiniuose tinkluose.

Šalyje dėl koronaviruso grėsmės paskelbtas karantinas, jis pratęstas iki balandžio 27 dienos vidurnakčio.