„Aš tą informaciją esu girdėjęs, patvirtinti jos negaliu. Jos privačių interesų deklaracijoje to nesimato. Nesu tikras, bet tokias kalbas esu girdėjęs. Kreipiausi į VSD ir VTEK“, – Eltai teigė V. Bakas.

„Tai yra paklausimas apie tai, ar ponios Šakalienės sutuoktinis dirba VSD ir ar tai yra deklaruota viešų privačių interesų deklaracijoje“, – pridūrė jis.

Eltos šaltinių nuomone, jei ši informacija pasitvirtintų – D. Šakalienė turėtų nusišalinti nuo EPK vykstančio tyrimo apie VSD pranešėjo komisijos veiklą.

Savo ruožtu pati D. Šakalienė tikina viešų ir privačių interesų deklaracijoje nurodžiusi visą viešintiną informaciją.

„Viskas, kas pagal įstatymus, yra nurodyta ir ta informacija, kuri yra ne slapta ir vieša – visa yra nurodyta“, – Eltai teigė ji.

Kaip skelbta anksčiau, trečiadienio vakarą Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) dėl galimų procedūrinių pažeidimų parlamentinio tyrimo metu gavo skundą ir iš Prezidentūros. Pasak EPK pirmininkės Aušrinės Norkienės, jį pasirašė prezidento vyriausiasis patarėjas Jarekas Niewierowiczius.

Taip pat sulaukta kreipimosi iš Seimo narės Agnės Širinskienės, informavo A. Norkienė. Anot politikės, Mišrios grupės narė prašo įvertinti galimus Seimo statuto pažeidimus, kai parlamentas po pateikimo nepaskyrė pagrindinio komiteto pranešėjo komisijos tyrimo išvadų svarstymui.

Viskas, kas pagal įstatymus, yra nurodyta ir ta informacija, kuri yra ne slapta ir vieša – visa yra nurodyta.

Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė VSD pranešėjo istoriją tyrusios laikinosios komisijos išvadoms. Už šią išvadą balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 44, susilaikė – 13.

Prieš savaitę parlamentas VSD pranešėjo komisijos išvadoms pritarė po pateikimo, tačiau netrukus dalis opozicijai priklausančių parlamentarų kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), prašydami išsiaiškinti, ar parlamentinio tyrimo komisija veikė teisėtai.

Išvadose yra teikiami siūlymai, susiję su atliktu parlamentiniu tyrimu. Seimas raginamas svarstyti dėl Žvalgybos kontrolierių įstatymo pakeitimų, suteikiant ombudsmenui teises ir pareigą atlikti kriminalinę žvalgybą atliekančių institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą. Taip pat siūloma stiprinti VSD ir STT parlamentinę kontrolę, peržiūrėti parlamentinės kontrolės teisinė reglamentavimą, jog institucijos Seimui privalėtų pateikti visą reikalingą informaciją. Tarp rekomendacijų – ir raginimai užtikrinti Seimo vaidmenį skiriant ir atleidžiant VSD ir STT vadovus, jų pavaduotojus.

Į parlamentinio tyrimo išvadas sureagavo ir šalies vadovas Gitanas Nausėda. Prezidentūros teigimu, tai „desperatiškas bandymas paveikti prezidento rinkimų rezultatus“ ir kartu mėginimas „diskredituoti valstybę ir jos konstitucinius principus“. Daukanto aikštė tikina, kad Seimo laikinoji komisija yra politizuota, o pateiktos išvados nukreiptos ne tik prieš prezidentą, bet ir daugelį valstybės institucijų.

Visgi, Seimo koridoriuose kalbama apie galimą Prezidentūros spaudimą parlamentarams, skatinant išvadų nepalaikyti.

Už balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 44, 13 parlamentarų susilaikė.

Balsuodami dėl komisijos išvadų iš valdančiosios koalicijos susilaikė liberalas Andrius Bagdonas ir konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.

Dabar liko paskutinis balsavimas, kurio metu Seimas galutinai nuspręs, ar patvirtinti komisijos išvadas.

„Ši specialioji tyrimo komisija tikrai įeis į istoriją, bet blogąja to žodžio prasme. Galbūt labiau kaip pamokanti istorija visiems mums“, – svarstymo metu iš Seimo tribūnos kalbėjo „valstietis“ Dainius Gaižauskas.

Ši specialioji tyrimo komisija tikrai įeis į istoriją, bet blogąja to žodžio prasme. Galbūt labiau kaip pamokanti istorija visiems mums.

Parlamentaro teigimu, susipažinęs su komisijos išvadomis, jis liko „išsigandęs“, kadangi, „valstiečio“ tvirtinimu, komisija nesilaikė įstatymų ir pateikė duomenis, kurių negalima teikti, pavyzdžiui, buvo išslaptinti pareigūnai, kurie yra po priedanga.

„Į viešą erdvę pateko informacija su slaptumo žyma. (...) Imkimės ryžtingų veiksmų, sustabdykime šitą klausimą“, – kalbėjo D. Gaižauskas.

„Tai, kas dabar vyksta, yra veikimas prieš valstybę“, – pridūrė jis.

Laikinosios komisijos pirmininkas, demokratas Vytautas Bakas teigė, kad komisijos išvados atitinka įstatymuose numatytus reikalavimus atskleisti slaptą informaciją, o visi parlamentarai, turintys leidimą susipažinti su įslaptinta informacija, gali susipažinti su jomis susipažinti.

„Kviečiu palaikyti šią išvadą. (...) Jei pažeidžiamas prezidentas, yra pažeidžiama valstybė, todėl čia labai svarbi Seimo lyderystė“, – kalbėjo V. Bakas.

Anot jo, šiuo metu Seimas negauna visos reikalingos informacijos iš specialiųjų tarnybų, nors yra jas kontroliuojanti institucija. Komisijos pirmininko teigimu, priėmus išvadas situacija pasikeistų.

„Patvirtinę šią išvadą, mes galime pakeisti įstatymus taip, kad specialiosios tarnybos būtų atskaitingos Seimui“, – sakė V. Bakas.

Prezidentas Gitanas Nausėda kartojo komisiją vertinantis kaip politiškai motyvuotą.

„Man atrodo, kad ten žmonės jau tikrai praradę blaivų protą. Ši komisija nuėjo taip toli, kad jie yra pasirengę diskredituoti ir nebesilaikyti nei Konstitucijos, nei įstatymų, tik su vienu tikslu – kažkokiu būdu desperatiškai paveikti rinkimų rezultatą“, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė šalies vadovas.

„Nejaugi dar kažkam neaišku, dėl ko visa čia tai? Ir kad visa tai nurims, kai tik pasibaigs prezidento rinkimai“, – kalbėjo jis.

Bandė išbraukti dėl gautų skundų

Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, kad prieštaraujantys komisijos išvadai kompromituoja Seimą ir jo teisę „tirti, analizuoti, susipažinti, sudarinėti komisijas“.

„Nebijokite, šitos išvados nėra avantiūristinės, jos tikrai nepakeis Lietuvos, nebent sustiprins ją ir Seimo autoritetą Lietuvos politiniame kraštovaizdyje“, – kalbėjo liberalas.

Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Agnė Širinskienė pasisakė prieš komisijos išvadas.

„Suprantu, kad dėl išvadų pagrįstumo komisijai labai lengva manipuliuoti, kai išvadas perskaitė ar bandė skaityti 16, 17 ar 18 Seimo narių, tai likusieji balsuos pagal tikėjimą“, – dėstė parlamentarė.

Opozicijos nariai posėdžio pradžioje bandė išbraukti šį klausimą iš rytinio posėdžio darbotvarkės. Seimo Etikos ir procedūrų komisija jau svarsto Generalinės prokuratūros, VSD ir STT vadovų skundą dėl laikinosios tyrimo komisijos.

Trečiadienio vakarą gautas dar vienas skundas, kad po pateikimo komisijos išvadų svarstymui nebuvo paskirtas pagrindinis komitetas.

„Etikos ir procedūrų komisijoje esame pradėję tyrimą ir planuojame jį baigti antradienį, (...) planuojame patvirtinti tyrimo išvadas“, – sakė komisijos pirmininkė „valstietė“ Aušrinė Norkienė.

Jai antrino Mišrios Seimo narių grupės atstovė Rita Tamašūnienė.

„Abu skundus komisija apjungtų ir duotų išvadą, nereikia laužyti toliau Seimo statuto“, – sakė parlamentarė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad tyrimo komisija turi panašius įgaliojimus kaip komitetas, tad jos priimta išvada negali būti keičiama svarstymo stadijoje.

„Joks pagrindinis ar papildomas komitetas tokiais atvejais nėra skiriamas“, – sakė parlamento vadovė.

Seimo nariai balsavo už tai, kad klausimas liktų darbotvarkėje.

Komisija konstatavo, kad prezidentas pažeidžiamas

Opozicijos atstovo demokrato V. Bako vadovaujama komisija, kurioje be jo dirbo tik valdančiųjų frakcijų atstovai, aiškinosi buvusio VSD pareigūno Tomo Gailiaus pateiktą informaciją apie departamento vadovų veiksmus 2018–2019 metais tikrinant tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką, patikrinimo duomenų atskleidimą tretiesiems asmenims, praėjusių prezidento rinkimų finansavimą, galimą neteisėtą įtaką įvedant sankcijas Baltarusijai.

Po penkis mėnesius trukusio tyrimo komisija konstatavo, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.

Komisija teigia gavusi duomenų, kad kelios dešimtys asmenų iš tuometinio kandidato, G. Nausėdos aplinkos buvo susiję su baltarusiškų trąšu verslu, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybų tarnybomis, palaikė ryšius su Rusijos ir Baltarusijos diplomatais ir pan. Anot tyrėjų, tai daro prezidentą pažeidžiamą.

Komisija taip pat tvirtina surinkusi duomenų, kad „kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais“.

Komisijos teigimu, apie G. Nausėdos aplinkos ir riziką keliančių asmenų ryšius buvo žinoma VSD direktoriui Dariui Jauniškiui, „tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“.

Išvadose taip pat konstatuota, kad prieš penkerius metus D. Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

Be to, dokumente nurodyta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų Seimo komisijai apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Generalinės prokuratūros, VSD ir STT vadovai kaltina Seimo komisiją šališkumu, įgaliojimų viršijimu, spaudimo darymu. Anot jų, Seimo komisija darydama išvadas neatsižvelgė į dalį pateiktų dokumentų, liudijimų, ignoravo faktus, reikalavo pateikti kriminalinės žvalgybos medžiagą, nors tai daryti tarnyboms draudžia įstatymas.

Jo teigimu, reakcija į komisijos išvadas rodo, jog norima susiaurinti Seimo konstitucines teises, apribojant parlamentinės kontrolės galimybes.

„Kai komisijai atsisakoma pateikti informaciją, teikiami melagingi liudijimai... Kokį poveikį turės šis precedentas, kuomet Seimo komitetai, komisijos vėliau bandys vykdyti parlamentinę kontrolę? Nemanote, kad mums, Seimui, siunčiama aiški žinia – dalį konstitucinių įgaliojimų norima iš Seimo paimti, kad Seimas jų nevykdytų“, – ketvirtadienį Seime pristatydamas komisijos išvadas sakė V. Bakas.

„Nuo mūsų pozicijos priklausys, kiek tokios idėjos atimti konstitucinius įgaliojimus iš parlamento, bus įgyvendintos“, – pabrėžė jis.

Antradienį paskelbus komisijos išvadas, prezidentas Gitanas Nausėda jas pavadino diskredituojančiomis valstybę, VSD – nepagrįstomis faktais ir menkinančiomis tarnybos dalykinę reputaciją, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas kategoriškai atmetė kaltinimus piktnaudžiavimu ir atsisakymu pateikti duomenis.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydama išsiaiškinti, ar Seimo tyrimo komisijos veikla buvo teisėta.

„Šių institucijų, ypač STT, VSD, vaidmuo yra saugoti mūsų politinę sistemą, taip pat užtikrinti ir rinkimų kampanijų teisėtumą. Mes klausėme, kaip jie laikosi politinio neutralumo principų, ir šie klausimai sukėlė vadovų istoriją“, – ketvirtadienį atsakinėdamas į parlamentarų klausimus teigė V. Bakas.

„Isteriją sukelia tai, kad parlamentas išdrįso vykdyti parlamentinę kontrolę, tai vadinama karu“, – pažymėjo jis.

Isteriją sukelia tai, kad parlamentas išdrįso vykdyti parlamentinę kontrolę, tai vadinama karu.

T. Gailiaus informacija pasitvirtino

Pristatydamas komisijos išvadas V. Bakas sakė, kad dar 2019 metais tuometinio VSD pareigūno Tomo Gailiaus pateikta informacija apie tai, kad jo vadovai galėjo pažeisti įstatymą duodami jam nurodymą patikrinti kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinkos žmones ir apie tikrinimo rezultatus informuodami asmenis, neturinčius teisės žinoti įslaptintos informacijos.

Pasak V. Bako, VSD direktorius Darius Jauniškis pripažino davęs tokį nurodymą, bet komisijai neatskleidė „žmogiškojo šaltinio“, iš kurio gavo tikrintinų žmonių sąrašą, šis šaltinis nebuvo registruotas vidinėje sistemoje pagal nustatytą tvarką.

Todėl, komisijos vadovo teigimu, šį D. Jauniškio liudijimą komisija įvertino kaip nepatikimą, klaidinantį, kaip jo gynybinę versiją.

„Tai, kad D. Jauniškis klaidino savo liudijimu, komisija grindžia dar ir tuo, kad jo pavaduotojo Remigijaus Bridikio duoti paaiškinimai komisijai uždarame posėdyje tikrai radikaliai skiriasi nuo to, ką kalbėjo D. Jauniškis“, – sakė parlamentaras.

Komisijos duomenimis, VSD patikrinus beveik pusantro šimto asmenų aptikta keliasdešimt žmonių, keliančių kontržvalgybinių rizikų, tai yra jie turėjo ryšių su baltarusiškų trąšu verslu, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybų tarnybomis, palaikė ryšius su Rusijos ir Baltarusijos diplomatais ir pan.

Anot tyrėjų, šie jo štabo narių ir jo paties ryšiai daro prezidentą pažeidžiamą.

Be to, komisija tvirtina surinkusi duomenų, kad „kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais“.

Parlamentarai konstatavo, kad sąrašus, kokius asmenis reikėtų patikrinti, D. Jauniškis galėjo gauti tik iš G. Nausėdos.

Prezidentas ne kartą viešai yra neigęs, kad 2018–2019 metais prašė VSD paslaugos patikrinti jo komandos narius, rėmėjus.

„Be G. Nausėdos niekas kitas negalėjo žinoti, ką jis ketino pasitelkti rinkimams. Net štabo nariai, kurie buvo tikrinti, nežinojo, kad jie bus tais štabo nariais“, – ketvirtadienį teigė V. Bakas.

Anot jo, nustatyta, kad mažiausiai 39 iš 41 tikrintų asmenų buvo SEB klientai ir stambių įmonių vadovai, tai įrodo, jog G. Nausėda pasinaudojo buvusiais darbiniais ryšiais.

Atmetė kaltinimus dėl sąskaitų suvedimo

V. Bakas ketvirtadienį atmetė prezidento anksčiau išsakytą kritiką, jog 2019 metais per prezidento rinkimus jis vadovavo G. Nausėdos varžovo rinkimų štabui, todėl dabar suveda sąskaitas.

„Neturiu jokių asmeninių nuoskaudų prezidentui, galiu pasakyti, kad prezidento rinkimų kampanija, kaip atrodė tuo metu, vyko korektiškai, bent jau buvau tuo įsitikinęs, tačiau dabar, po šio tyrimo noriu paklausti jūsų: ar galima vadinti sąžiningais ir korektiškais rinkimus, kuriuose vienas iš kandidatų turi gauti žvalgybos institucijų paslaugas? Jūs pati esate saugi tokiuose rinkimuose, galite jais pasitikėti?“ – atsakydamas į socialdemokratės Orintos Leiputės klausimą kalbėjo V. Bakas.

„Tokios kampanijos, kuri tuo metu vyko iš to, ką mes nustatėme, nelinkiu nė vienam iš mūsų“, – pridūrė jis.

Ketvirtadienį Seimas nebaigė išvadų pateikimo procedūros, ją ketinama pratęsti balandžio 9 dieną.

Po penkis mėnesius trukusio tyrimo komisija konstatavo, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką, neatsakydamas į komisijos klausimus.

Dokumente rašoma, jog STT vadovas L. Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų parlamentarams apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, susijusį su pranešėjo istorija, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Seimo komisijoje dirbo tik valdančiųjų atstovai ir vienintelis opozicijos narys – demokratas V. Bakas. Kitų opozicinių frakcijų nariai atsisakė dirbti komisijoje.

G. Nausėda: jeigu parlamentinio tyrimo išvados nebus pagrįstos, VSD pranešėjo komisija turės prisiimti atsakomybę

Prezidentas G. Nausėda sako, kad pranešėjo T. Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija turi pateikti aiškius faktus dėl tyrimo išvadų apie dalies institucijų vadovų sąsajas su baltarusiškų trąšų verslu. Šalies vadovo teigimu, dabar dalis tezių atrodo „laužtos iš piršto“. Visgi, jeigu išvadose pateikta informacija nepasitvirtins, parlamentinio tyrimo komisijos nariai, G. Nausėdos nuomone, turėtų prisiimti atsakomybę.

„Negalima kalbėti anonimiškai, negalima sakyti, kad mes turime kažkokių duomenų, kad kažkokių institucijų vadovai galbūt yra susiję su šiuo verslu. Arba faktai ant stalo, arba reikia atsiimti tuos teiginius, kuriuos žmonės teigia“, – ketvirtadienį Šiauliuose žurnalistams sakė G. Nausėda.

Tai yra žiauriai neatsakinga. 

„Tai yra žiauriai neatsakinga. Tai yra labai neatsakinga ypač šiuo metu – suverti ant siūlo eilę institucijų, nors visi puikiai žinome, kad čia kalba eina tik apie prezidento rinkimus. Kuo dabar dėtos tos institucijos, kurios turi labai rimtas atsakomybes Lietuvoje – Valstybės saugumo departamentas, Generalinė prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba? Tai yra nepaprastai svarbios mūsų saugumo institucijos ir mes negalime elgtis taip neatsakingai, kaip dabar elgiamasi“, – apgailestavo jis.

Kaip skelbta anksčiau, Seimo laikinoji tyrimo komisija konstatavo, jog „kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais“. Visgi, kas yra šie asmenys ir į kokias pareigas šiuo metu užima, komisijos pirmininkas V. Bakas neatskleidžia, argumentuodamas, jog tai – įslaptinta informacija.

Prezidento G. Nausėdos nuomone, jeigu komisija nepateiks detalių apie šiuos teiginius arba jie nepasitvirtins, tyrimą atlikę parlamentarai turėtų prisiimti už tai atsakomybę.

„Deja, kol kas atrodo, kad daugelis faktų, kurie pateikti toje išvadoje, yra laužti iš piršto. Jeigu tie argumentai ir faktai nebus pagrįsti, be abejo, komisija ir jos nariai turi prisiimti atsakomybę“, – pridūrė šalies vadovas.

„Tik aklas gali nematyti įrodymų ir tik aklas gali nematyti problemų“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė V. Bakas.

„Komisijai pavyko išsiaiškinti, kokiu tikslu VSD direktorius rinko informaciją apie „bedarbį“ Gitaną Nausėdą. Pavyko išsiaiškinti motyvus, tam yra surinkti įrodymai STT, jie žinomi ir komisijai“, – tikino parlamentaras.

Reaguodamas į šalies vadovo kritiką, V. Bakas tikina, kad užuot komentavęs Seimo VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją tyrusios komisijos darbą, prezidentas turėtų atsakyti į jam pateiktus klausimus.

„Prezidentas užuot komentavęs, bandydamas sumenkinti komisijos darbą, jam reikėtų padaryti paprastą dalyką ir atsakyti į tuos 70 klausimų, kuriuos jam suformulavo komisija. Čia paaiškėtų tiek visuomenei, tiek žiniasklaidai prezidento santykis su informacijos rinkimu“, – teigė politikas.

Tik aklas gali nematyti įrodymų ir tik aklas gali nematyti problemų.

„Prezidentas turėtų pasakyti ir apie savo slaptus susitikimus su baltarusiškų trąšų verslu besiverčiančiais asmenimis, kuriuos komisija taip pat nustatė ir kuriuos prezidentas ir jo aplinka slepia“, – pridūrė jis.

Opozicijai priklausančiam parlamentarui antrino ir Seimo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Pasak jos, G. Nausėdos reakcija į komisijos išvadas stebina.

„Prezidento reakcija stebina, čia nėra kažkoks anekdotas, į kurį reikia taip reaguoti. Atsakymas į klausimus yra minimalus požiūris į Seimą, į įstatymą“, – kalbėjo ji.

Savo ruožtu, išvados nepalaikysiančių socialdemokratų atstovas Gintautas Paluckas tikina, kad VSD pranešėjo komisija sukėlė karą tarp Seimo ir specialiųjų tarnybų.

„Komisija sukėlė karą tarp Seimo ir institucijų, kuris mums nėra reikalingas ir net žalingas“, – dėstė jis.

Kelis mėnesius vykusio tyrimo išvados meta šešėlį ant G. Nausėdos, VSD ir STT vadovų

Pirmadienį VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija patvirtino parlamentinio tyrimo išvadą. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui G. Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo tyrėjai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.

Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.

Parlamentinis tyrimas meta šešėlį ir ant STT vadovo Lino Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.

Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.

Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius. Pažymima, jog komisijai liudiję aukštas pareigas Prezidentūros kanceliarijoje einantys G. Nausėdos komandos nariai šią informaciją nuslėpė. Dėl to parlamentinė komisija ketina kreiptis į prokuratūrą.

Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.

Tyrimo išvadas dar turės patvirtinti Seimas – parlamentarams ketinama jas pateikti ketvirtadienį.

Prezidentas su išvadomis nesutinka ir pabrėžia, kad komisija yra politizuota

G. Nausėda netruko sureaguoti į parlamentinio tyrimo išvadas. Prezidentūros teigimu, tai „desperatiškas bandymas paveikti prezidento rinkimų rezultatus“ ir kartu mėginimas „diskredituoti valstybę ir jos konstitucinius principus“. Daukanto aikštė tikina, kad Seimo laikinoji komisija yra politizuota, o pateiktos išvados nukreiptos ne tik prieš prezidentą, bet ir daugelį valstybės institucijų.

STT vadovas L. Pernavas taip pat atmeta jo atžvilgiu itin kritiškas komisijos išvadas. Tarnybos direktorius nurodė aktyviai bendradarbiavęs su parlamentine komisija, tačiau užsiminė, jog keliami reikalavimai paviešinti kriminalinės žvalgybos informaciją gali pažeisti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.

Panašios pozicijos laikosi ir VSD – departamentas tvirtina, kad parlamentinio tyrimas remiasi selektyviai atrinkta informacija, o tendencingomis išvadomis „sudaromos prielaidos daryti politinį spaudimą žvalgybos ir teisėsaugos institucijoms“.

Savo ruožtu Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimo etikos sargus, prašant įvertinti, ar tyrimas vykdytas pagrįstai ir teisėtai.

„Mes galime įrodyti šį teiginį. Jį įrodo komisijos surinkta medžiaga, kuri yra prie tyrimo bylos, tačiau kuri šiuo metu sudaro valstybės paslaptį. (...) Mes grindžiame išvadą įrodymais, kuriuos surinkome. Čia nėra spėjimai. Tai yra įrodymai, kurie yra surinkti“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė V. Bakas.

Politikas tikina, kad bus ieškoma būdų, kaip tai pagrindžiančią informaciją išslaptinti.

„Seimas turės ieškoti sprendimų, kaip tą ryšį, tuos santykius atskleisti. Tai gali padaryti arba prezidentas, arba tai gali padaryti Seimas ir valstybės paslapčių koordinavimo komisija“, – sakė komisijos pirmininkas.

„Arba jeigu jiems pritrūks kažkokių įgaliojimų, mes galime pakeisti įstatymus – ką siūlo komisija – kad tie duomenys būtų prienami visuomenei“, – pridūrė jis.

Neatsako, ar prezidento aplinkoje vis dar yra asmenų, galinčių daryti įtaką dėl baltarusiškų trąšų

Komisijos narys, konservatorius Bronislovas Matelis pažymi, kad komisija turi įrodymų, jog dėl prezidento G. Nausėdos aplinkos asmenų ir jų ryšių su baltarusiškų trąšų importuotojais galėjo būti padaryta įtaka Prezidentūros pozicijoms.

„Negaliu kalbėti čia apie paslaptis, bet komisija iš tiesų fiksavo ne vieną kartą, kalbėsiu neminėdamas pavardžių, Prezidentūros ryšius su tais, kurie užsiima trąšų importu. Po tų įvairiausių pokalbių prezidentas staiga išeina ir pasako, kad sankcijų trąšoms iš Baltarusijos nereikėtų taikyti – (dėl to – ELTA) kilo tam tikra kolizija su Užsienio reikalų ministerija, su Vyriausybe, kaip ta pozicija taip staiga keitėsi“, – spaudos konferencijoje kalbėjo B. Matelis.

„Komisija daro išvadą, kad po tų nemažų susitikimų galėjo būti padaryta įtaka Prezidentūrai. Įrodymai byloje yra, mes prašėme juos išslaptinti, bet VSD atsisakė“, – pridūrė jis.

Vis dėlto, komisija neatsako, ar šiuo metu prezidento aplinkoje vis dar yra asmenų, darančių jį pažeidžiamu.

„Nenorėčiau atsakyti, nes tai būtų daug informacijos atskleidimas nuo tų nuasmenintų duomenų ir nuo tos situacijos, kurią turime, kad neatskleistume valstybės paslapties ir kad tai nepadarytų situacijos, kai nusižengiame įstatymui“, – kalbėjo komisijos narys Matas Maldeikis.

Tačiau, kaip pažymėjo M. Maldeikis, kiekvienas komisijos tyrimo išvadų sakinys yra paremtas įrodymais.

„Tai, ką darome, yra visiškai pagal įstatymo raidę. Kiekvienas čia pateiktas sakinys – jam yra surinkti įrodymai, (...) liudijant mūsų komisijai po priesaika, kad jei liudijama nesąžiningai, už tai yra baudžiamoji atsakomybė“, – sakė politikas.

„Kodėl kai kurie asmenys mums neliudijo, esu įsitikinęs – nes nežino, ką žino komisija ir jie nežino, kurioje vietoje gali sau meluoti. Dėl to vienas ar kitas asmuo nenorėjo šiai komisijai liudyti“, – kalbėjo M. Maldeikis.

Dėl klaidingą informaciją pateikusių asmenų kreipsis į Generalinę prokuratūrą

M. Maldeikis taip pat pažymėjo, kad komisija tyrimo metu fiksavo klaidingų kai kurių liudytojų parodymų. Dėl to, atkreipė dėmesį parlamentaras, bus kreipiamasi į Generalinę prokuratūrą.

„Taip, kreipsimės, nes turime informacijos, kad kai kurie mums liudiję asmenys savo liudijimuose mums melavo dėl vienų ar kitų aplinkybių, susijusių su trąšų verslu“, – sakė politikas, tačiau konkrečių šių asmenų pavardžių neįvardijo.

„Tai yra nuasmeninti dalykai“, – sakė M. Maldeikis.

Tuo metu M. Maldeikį papildydamas V. Bakas pažymėjo, kad melagingus parodymus davusių asmenų tapatybės atskleidimas gali būti traktuojamas kaip nusikaltimas.

„Mes tuos asmenis žinome, bet jei įvardinsime jų pavardes, tai tiek komisijos nariai, tiek tie, kas sužinojo šią informaciją, bus vertinami kaip padarę nusikaltimą. Šiandien tai yra VSD iniciatyva pripažinta kaip valstybės paslaptis“, – sakė V. Bakas, pažymėdamas, kad su šia įslaptinta informacija susipažinti galės tam leidimus turintys Seimo nariai.

Žurnalistams pasiteiravus, ar į Generalinę prokuratūrą bus kreipiamasi ir dėl, kaip teigiama tyrimo išvadose, kai kurių melagingų VSD direktoriaus D. Jauniškio liudijimų, V. Bakas linktelėjo.

Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją analizavusios komisijos išvadose teigiama, kad prezidentas G. Nausėda vykdavo į susitikimus su baltarusiškų trąšų verslo atstovais. Pasak komisijos, vėliau šalies vadovas aktyviai siekė netaikyti sankcijų baltarusiškoms trąšoms.

Komisijos išvadose teigiama, kad prezidento G. Nausėdos aplinkoje buvo nustatyta kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionaliniam saugumui, palaikančių ryšius su Rusijos, Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, diplomatais, politikais, verslo atstovais.

Pasak komisijos, dar 2019 m. rinkimų G. Nausėdos štabe lankėsi ir su jo nariais susitikinėjo baltarusiškų trąšų verslo atstovai. Išvadoje atskleidžiama, kad su šiais asmenimis susitikinėjo ir pats šalies vadovas, o vėliau jie buvo kviečiami į Prezidentūroje vykusius renginius.

„Pats Gitanas Nausėda, 2018–2019 m. laikotarpiu susitikinėjo su Baltarusijos trąšų verslu besiverčiančiais asmenimis ir verslo įmonių vadovais (akcininkais) bei atstovais“, – teigiama išvadoje.

Komisija pridūrė, kad į tokius susitikimus vaikščiojo ir Prezidentūros kanceliarijos nariai. Visgi, išvadoje teigiama, kad liudydami komisijai šie asmenys tokią informaciją nuslėpė. Dėl šios priežasties komisija ketina kreiptis į prokuratūrą.

G. Nausėda: aš su broliais Nikitinais nebendravau

Parlamentinio tyrimo epicentre atsidūręs prezidentas G. Nausėda atmeta bet kokius kaltinimus dėl sąsajų su baltarusiškų trąšų verslo atstovais broliais Nikitinais. Šalies vadovo teigimu, pagrindo pranešėjo T. Gailiaus istoriją nagrinėjusios parlamentinės komisijos išvadose suformuotoms išvadoms tiesiog nėra.

Aš visus tuos metus būdamas Europos Vadovų Tarybos nariu ir atstovaudamas Lietuvai koviausi iki kraujo, kad sankcijos tiek Rusijai, tiek Baltarusijai būtų kiek galima griežtesnės. Ir dėl trąšų, ir dėl kitų prekių.

„Aš su broliais Nikitinais nebendravau. Jeigu aš teisingai suprantu, buvo kažkoks patvirtintas ar nepatvirtintas faktas apie vieną iš mano komandos narių. Bet tas komandos narys, tuo metu kai mes svarstėme sankcijų klausimą, Prezidentūroje jau nebedirbo“, – trečiadienį viešėdamas Širvintose žurnalistams sakė G. Nausėda.

Be to, pasak jo, dėl minėtos sąsajos inkriminuojami kaltinimai, esą baltarusiškų trąšų verslo atstovai galėjo turėti įtakos, yra nepagrįsti ir dėl jo politinės laikysenos.

„Aš visus tuos metus būdamas Europos Vadovų Tarybos nariu ir atstovaudamas Lietuvai koviausi iki kraujo, kad sankcijos tiek Rusijai, tiek Baltarusijai būtų kiek galima griežtesnės. Ir dėl trąšų, ir dėl kitų prekių“, – sakė G. Nausėda.

„Žinote, klausytis tokių priekaištų iš Seimo narių, kurie geriausiu atveju rezoliucijas rašė, žmogui, kuris pats tiesiogiai dalyvavo tuose posėdžiuose, kuriuose buvo priimami sprendimai ir stengėsi diegti pačią griežčiausią sankcijų tvarką... Tai švelniai tariant yra nesąžininga“, – apibendrino prezidentas.

Kelis mėnesius vykusio tyrimo išvados meta šešėlį ant G. Nausėdos, VSD ir STT vadovų

Pirmadienį VSD pranešėjo T. Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija patvirtino parlamentinio tyrimo išvadą. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas D. Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui G. Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo tyrėjai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.

Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.

A. Armonaitė: prezidentas galėjo atsakyti į parlamentinės komisijos klausimus, būtų daugiau aiškumo

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė kritiškai vertina šalies vadovo sprendimą ignoruoti parlamentinės komisijos užduotus klausimus apie ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais.

„Tai daug klausimų kelianti informacija. Prezidentas ir jo aplinka galėjo atsakyti į tuos klausimus. Dabar viskas liko pakibę ore“, – teigė ministrė.

Kaip BNS nurodė prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis, šalies vadovas nusprendė „negaišinti parlamentarų papildomų darbu“, kadangi komisijos vadovas Vytautas Bakas jau skelbė turintis „atsakymus į pagrindinius klausimus“.

„Dar prieš išsiųsdamas Seimo komisijos klausimų sąrašą prezidentui, komisijos pirmininkas V. Bakas pranešė, kad jau rašo išvadas, kad komisija padarė visą darbą ir turi atsakymus į pagrindinius klausimus. Prezidentas nusprendė negaišinti parlamentarų papildomu darbu ir nesiųsti atsakymų komisijai“, – BNS ketvirtadienį perduotame atsakyme informavo prezidento patarėjas.

Tuo metu V. Bakas teigia, kad tai turėtų būti vertinama kaip įstatymų pažeidimas.

„Prezidentas pareiškė, kad atsisako atsakyti į komisijos klausimus. Toks elgesys turėtų būti vertinamas kaip Laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo, pagal kurį komisija turi teisę kviesti į komisijos posėdžius valstybės ir savivaldybių politikus, pareigūnus, tarnautojus, taip pat kitus valstybės ir savivaldybių institucijose dirbančius asmenis, išklausyti jų pranešimus ar paaiškinimus, reikalauti iš jų informacijos ar duomenų komisijos tiriamu klausimu ir juos gauti raštu ar žodžiu (Laikinųjų tyrimo komisijų įstatymas 4 str. 3d.) pažeidimas“,  – feisbuke ketvirtadienį pranešė V. Bakas.

Jo teigimu, jei liudyti ar pateikti paaiškinimus raštu atsisakytų bet kuris kitas pareigūnas, jam būtų taikoma administracinė atsakomybė, o jo veiksmai veikiausiai būtų vertinami kaip grubus nusižengimas, dėl kurio toks pareigūnas galėtų netekti savo pareigų.

Jei Prezidentui reiktų papildomo laiko, esame pasirengę prašyti Seimo dar pratęsti komisijos darbą.

„Prezidento atveju toks atsisakymas turėtų būti vertinamas jo duotos priesaikos kontekste „būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus“. Taigi šį Prezidento sprendimą, neabejoju vertins Konstitucinės teisės specialistai, pati komisija ir Lietuvos Respublikos Seimas“, – tikino komisijos pirmininkas.

Anot jo, nuostabą kelia G. Nausėdos nenuoseklumas, kadangi jis anksčiau buvo viešai pažadėjęs į komisijos klausimus atsakyti.

V. Bakas primena, kad komisija kvietimą liudyti Prezidentui išsiuntė vasario 15 dieną, o nepavykus suderinti liudijimo žodžiu, kovo 4 išsiuntė klausimus raštu.

„Taigi laikas atsakyti į klausimus buvo pakankamas“, – pabrėžė parlamentaras.

Jis dar kartą pakvietė G. Nausėdą pateikti atsakymus, pabrėždamas, kad iki komisijos darbo pabaigos liko nedaug laiko.

„Jei Prezidentui reiktų papildomo laiko, esame pasirengę prašyti Seimo dar pratęsti komisijos darbą“, – rašė politikas.

Seimo komisija aiškinasi VSD pranešėjo Tomo Gailiaus pateiktą informaciją dėl departamento vadovų veiksmų tikrinant prieš penkerius metus į prezidentus kandidatavusio G. Nausėdos aplinką. Komisija tiria pranešėjo informaciją dėl galimo neteisėto informacijos rinkimo apie G. Nausėdos rėmėjus ir štabo darbuotojus, galimo neteisėto poveikio žvalgybos veiklai, galimo kišimosi į rinkimų procesus per 2019 metų prezidento rinkimus, galimos neteisėtos paramos šiai kampanijai, galimų pranešėjo teisių pažeidimų, galimos neteisėtos įtakos įvedant sankcijas Baltarusijai.

Komisijos darbą Seimas yra pratęsęs iki kovo 26 dienos.

Kovo pradžioje ši komisija raštu išsiuntė apie 70 klausimų G. Nausėdai. Prezidento prašyta atsakyti, ar VSD tikrino 20-ies asmenų sąrašą asmenų, kurie galimai buvo svarstomi kaip galimi kandidatai į jo patarėjus.

BNS žiniomis, šiame sąraše yra esami ir buvę šalies vadovo patarėjai, taip pat – Andrius ir Vilius Nikitinai, komisijoje ne kartą minėti svarstant su „Belaruskalij“ susijusią temą, bei buvusio Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus verslo partneris Gintaras Marazas.

Šalies vadovo klausiama, ar tiesa, kad minimi asmenys buvo svarstomi į patarėjus, prašoma nurodyti, kas sudarė šį sąrašą, kaip jis atsidūrė VSD, ar šalies vadovas gavo šiuos asmenis kompromituojančios informacijos, ar tame sąraše yra asmenų, kuriuos kaip galimus patarėjus rekomendavo su baltarusiškų trąšu verslu susiję asmenys.

Be kita ko, klausiama, ar G. Nausėda palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, ar tokie asmenys lankėsi Prezidentūroje, ar jis vėliau buvo supažindintas su tokių asmenų keliamas rizikas nacionaliniam saugumui. Klausiama ir dėl rinkimų kampanijos finansavimo, ar buvo gauta paramos grynaisiais pinigais, keliami kiti klausimai.

Komisijai liudijęs VSD direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bridikis patvirtino iš VSD generalinio direktoriaus Dariaus Jauniškio gavęs G. Nausėdos komandos sąrašą, jį perdavęs savo pavaldiniui, vėliau pranešėju tapusiam T. Gailiui ir nurodęs patikrinti jame esančius asmenis.

Jis taip pat sakė, jog tai buvo žodinis pavedimas patikrinti sąraše esančius asmenis, norint įvertinti galimas grėsmes ir rizikas rinkimų proceso dalyviams, o patikrinimai buvę orientuoti „ne į konkretų asmenį, o į procesus“.

VSD generalinis direktorius viename posėdžių teigė, kad per praėjusius prezidento rinkimus tikrinti visi kandidatai, o konkretų sąrašą su G. Nausėdos aplinkos sąrašu gavo „iš žmogiškojo šaltinio“. Pats T. Gailius teigė, jog tikrinta tik G. Nausėdos aplinka, o R. Bridikis jam patvirtino, kad sąrašai gauti iš paties G. Nausėdos. Prezidentas kategoriškai neigia prašęs VSD tikrinti jo komandą.

T. Gailius į teisėsaugą sako kreipęsis, nes įtarė, jog jo vadovai galėjo padaryti pažeidimus ar net nusikalstamas veikas.

Anot komisijos, su A. Budryte susitikimo laikas derintas net kelias savaites, tačiau ši liudyti gyvai atsisakė.

„Šiandien mačiau laišką, kad yra atsakyta į klausimus“, – Eltai teigė komisijos pirmininkas Vytautas Bakas.

Pasak V. Bako, prezidentas Gitanas Nausėda į komisijos pateiktus klausimus dar neatsakė. Jis taip pat pabrėžė, kad komisija kreipėsi į specialiąsias tarnybas, prašydama išslaptinti tam tikrus, su tyrimo medžiaga susijusius, dokumentus.

„Dabar liko sulaukti atsakymų iš prezidento Nausėdos. Taip pat kreipėmės į specialiąsias tarnybas su prašymu išslaptinti kai kuriuos svarbius dokumentus, kuriuos, mūsų nuomone, viešojo intereso požiūriu yra svarbu išslaptinti“, – tikino jis.

Uždarame posėdyje liudijo VSD pareigūnas

Komisijos pirmininkas akcentavo, kad trečiadienį vykusio uždaro išvažiuojamojo posėdžio metu liudijęs Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnas patvirtino kai kurias pranešėjo atskleistas aplinkybes.

„Tai buvo vienas iš pareigūnų, kuris vykdė pavedimą tikrinti kandidato į prezidentus aplinką. Mes gavome tam tikrų aplinkybių patvirtinimą, kad buvo renkama kontržvalgybinę riziką kelianti informacija. Žmogus patvirtino, kai kurias aplinkybes, kurias patvirtino pranešėjas ir kurias nustatė komisija“, – po posėdžio Eltai komentavo V. Bakas.

Pirmininkas patikino, kad jau pradedama rengti tyrimo išvada, kurios pirminį variantą komisija svarstys jau kitą savaitę.

ELTA primena, kad Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija siekia atsakyti į klausimus, ar 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją.

Taip pat siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento G. Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija nori išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.

Komisija savo išvadą ir nutarimo projektą Seimui turėjo pateikti iki kovo 10 d., tačiau prasidėjus pavasario sesijai komisijos darbas pratęstas iki kovo 26 d.

Viešai nepaskelbtame uždarame posėdyje taip pat dalyvavo T. Gailius, pasak komisijos vadovo Vytauto Bako, jam komisija turėjo papildomų klausimų.

Jis tvirtino, jog komisijos posėdžio galėjo būtu nespėta paskelbti Seimo puslapyje, nes jis sušauktas skubiai.

„Kilo papildomų klausimų (pranešėjui – BNS), apie kuriuos nebuvome gavę atsakymų iš pranešėjo ir šiandien tuos klausimus uždavėme“, – BNS trečiadienį sakė V. Bakas.

Anot V. Bako, pradėtas rašyti „pirminis išvadų variantas“.

„Liko trys darbai: suteikti galimybę atsakyti prezidentui į klausimus, taip pat išsiųsti klausimai tikrai svarbiai liudytojai, poniai (buvusiai Prezidentūros kanclerei Algei – BNS) Budrytei – tikimės gauti atsakymus iš jos. Ir trečias – kreiptis į STT, VSD, išslaptinti informaciją, kuri įrodo arba patvirtina tam tikras su tyrimu susijusias svarbias aplinkybes ir apie kurias, mūsų nuomone, visuomenė turi žinoti“, – tvirtino V. Bakas.

Pasak jo, prezidentui suformuluota per 60 klausimų, juos planuojama išsiųsti vėliausiai ketvirtadienį, o išėmus jautrią informaciją, paskelbti ir viešai.

Seimo komisija aiškinasi VSD pranešėjo T. Gailiaus pateiktą informaciją dėl departamento vadovų veiksmų tikrinant tuomet į prezidentus kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką.

Komisijai taip pat suformuluoti klausimai dėl galimą neteisėtos paramos 2019 metų prezidento rinkimų kampanijai, galimus pranešėjo teisių pažeidimus, galimą neteisėtą įtaką įvedant sankcijas Baltarusijai.

Seimo komisija jau yra apklaususi esamus ir buvusius prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovus, VSD pareigūnus ir vadovus.

Komisijos pirmininkas V. Bakas BNS yra patvirtinęs, kad sieks išslaptinti VSD vadovo Dariaus Jauniškio, jo pavaduotojo Remigijaus Bridikio ir paties VSD pranešėjo T. Gailiaus komisijos uždaruose posėdžiuose duotus parodymus.

Laikinąją tyrimo komisiją Seimas sudarė praėjusių metų lapkritį ir išvadas ji turėtų parengti iki sekmadienio, bet darbą bus prašoma pratęsti.

V. Bako teigimu, komisijai bus prašoma laiko bent iki kovo 26-27 dienos.

VSD pranešėjas T. Gailius komisijai sakė įtaręs, kad jo vadovai galėjo padaryti drausminį pažeidimą ar net nusikaltimą, kai pavedė tikrinti G. Nausėdos aplinką ir galimai perdavė patikrinimo rezultatus tretiesiems asmenims, neturintiems teisės dirbti su įslaptinta informacija. Todėl T. Gailius teigė ir kreipęsis į politikus bei tapęs pranešėju.

Komisijai liudijęs VSD direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bridikis patvirtino iš VSD generalinio direktoriaus D. Jauniškio gavęs G. Nausėdos komandos sąrašą, jį perdavęs savo pavaldiniui, vėliau pranešėju tapusiam T. Gailiui ir nurodęs patikrinti jame esančius asmenis.

Jis taip pat sakė, jog tai buvo žodinis pavedimas patikrinti sąraše esančius asmenis, norint įvertinti galimas grėsmes ir rizikas rinkimų proceso dalyviams, o patikrinimai buvę orientuoti „ne į konkretų asmenį, o į procesus“.

VSD generalinis direktorius praėjusią savaitę atvirame posėdyje teigė, kad per praėjusius prezidento rinkimus tikrinti visi kandidatai, o konkretų sąrašą su G. Nausėdos aplinkos sąrašu gavo „iš žmogiškojo šaltinio“.

Po T. Gailiaus liudijimo, kad jis į teisėsaugą kreipėsi įtaręs, jog jo vadovai galėjo padaryti pažeidimus ar net nusikalstamas veikas, D. Jauniškis pakartojo, jog tikrindami G. Nausėdos aplinką pareigūnai laikėsi įstatymų.

Žvalgybos atstovai sakė tikrinę visų kandidatų į prezidentus komandas, pats pranešėjas teigė, jog tikrinta tik G. Nausėdos aplinka, o R. Bridikis jam patvirtino, kad sąrašai gauti iš paties G. Nausėdos. Prezidentas kategoriškai neigia prašęs VSD tikrinti jo komandą.

2023 metų pradžioje išleistoje knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“, kurios dalis turinio yra paremta T. Gailiaus pasakojimais, keliami klausimai ir dėl G. Nausėdos rinkimų kampanijos finansavimo skaidrumo.

Pasak komisijos pirmininko Vytauto Bako, toks sprendimas priimtas dėl ilgai trunkančių teisinių informacijos išslaptinimo procesų.

„Komisija padarė visą darbą. Turime atsakymus į pagrindinius klausimus, tačiau turime suteikti galimybę į klausimus atsakyti prezidentui ir Algei Budrytei bei išslaptinti kai kurią medžiagą, kurią, mūsų nuomone, visuomenė turi žinoti“, – po pirmadienį vykusio uždaro posėdžio Eltai teigė V. Bakas.

Anksčiau Eltai jis yra teigęs, kad komisija „iš esmės darbą baigė“, o daugiausia sunkumų kelia – uždarų posėdžių metu pateiktos informacijos išslaptinimas. Visgi, V. Bakas pabrėžė, kad prezidentui Gitanui Nausėdai neatsakius į komisijos kvietimą, klausimai jam išsiųsti raštu. Analogiška situacija įvyko ir su buvusia Prezidentūros kanclere Alge Budryte, su kuria laikas derintas net kelias savaites, tačiau ši komisijai liudyti gyvai atsisakė. Pasak pirmininko, penktadienį jai išsiųstas 50 klausimų sąrašas.

Komisijos pirmininko teigimu, slaptos informacijos savininkai neleisdami išslaptinti duomenų turėtų tam pateikti rimtus argumentus.

„Pasak jų, tyrimai su šia informacija dabar nėra atliekami arba jau yra baigti, todėl visuomenė turi teisę žinoti apie viešą interesą sudarančio tyrimo rezultatus ir jo metu nustatytas aplinkybes“, – dar praėjusią savaitę Eltai komentavo V. Bakas.

„Tyrimai apie galimus rezultatus negali būti slapti, nebent tai būtų vykstanti žvalgybinė veikla. Manau, kad Seimas padarys viską, kad informacija, kuri yra reikalinga visuomenei, būtų atskleista“, – pridūrė jis.

Uždaro posėdžio metu pateiktos VSD vadovo Dariaus Jauniškio medžiagos V. Bakas komentuoti nenorėjo. Pasak jo, nemaža dalis liudijimo sudarytų valstybės paslaptį.

Visgi, komisijos pirmininkas teigė jau antradienį pasirašysiantis raštus, skirtus VSD ir Specialiajai tyrimų tarnybai (STT), su prašymu išslaptinti dalį komisijos surinktos medžiagos.

„Rytoj pasirašysiu raštus, kad būtų išslaptinti kai kurie VSD pareigūnų liudijimai, taip pat STT informacija. Mūsų nuomone, reikėtų išslaptinti ir dalį šiandienos liudijimo, kuri nesudaro kažkokios valstybės paslapties“, – po posėdžio teigė jis.

ELTA primena, kad Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija siekia atsakyti į klausimus, ar 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją.

Taip pat siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento G. Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija nori išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.

Pirmąjį kartą pranešėjo istorija sulaukė parlamento dėmesio 2019 m. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis įvertinęs situaciją pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose.

Pranešėjo istorija grįžo į politinių debatų epicentrą pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.

Komisija savo išvadą ir nutarimo projektą Seimui turės pateikti iki kovo 10 d.

„Tai (baigti iki numatyto termino – BNS) būtų gana sudėtinga, todėl manau, kad porą savaičių reikės tęsti“, – BNS pirmadienį sakė V. Bakas.

Tyrimo išvadas komisija turi pateikti iki kovo 10 dienos – sekmadienio, kai Seimas renkasi į eilinę pavasario sesiją.

„Arba mes prašysime šiek tiek pratęsti, arba baigsime tyrimą, bet tam reikia padaryti tris svarbius darbus – apklausti prezidentą, jo buvusią kanclerę ir išslaptinti medžiagą, ir šiandien kaip tik tarsimės, kaip elgsimės“, – svarstė V. Bakas.

V. Bakas teigė, kad komisija yra išsiuntusi kvietimą liudyti prezidentui Gitanui Nausėdai, tačiau nesulaukė atsako ir iki trečiadienio ketina išsiųsti kausimus raštu.

Reikia padaryti tris svarbius darbus – apklausti prezidentą, jo buvusią kanclerę ir išslaptinti medžiagą, ir šiandien kaip tik tarsimės, kaip elgsimės.

Taip pat komisija yra kvietusi liudyti buvusią Prezidentūros kanclerę Algę Budrytę, tačiau ji atsisakė atvykti. Komisija jai irgi ketina išsiųsti klausimus raštu.

Seimo komisija jau yra apklaususi esamus ir buvusius prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovus, VSD pareigūnus ir vadovus. Praėjusią savaitę komisija viešame posėdyje apklausė VSD direktorių Darių Jauniškį, pirmadienį bus tęsiama jo apklausa uždarame posėdyje.

Laikinąją tyrimo komisiją Seimas sudarė praėjusių metų lapkritį.

Ji aiškinasi buvusio VSD pareigūno Tomo Gailiaus informaciją dėl galimo neteisėto informacijos rinkimo apie G. Nausėdos rėmėjus ir štabo darbuotojus, dėl galimo neteisėto poveikio žvalgybos veiklai, galimo kišimosi į rinkimų procesus per 2019 metų prezidento rinkimus, galimos neteisėtos paramos šiai kampanijai, galimų pranešėjo teisių pažeidimų, galimos neteisėtos įtakos įvedant sankcijas Baltarusijai.

T. Gailius komisijai sakė įtaręs, kad jo vadovai galėjo padaryti drausminį pažeidimą ar net nusikaltimą, kai pavedė tikrinti G. Nausėdos aplinką ir galimai perdavė patikrinimo rezultatus tretiesiems asmenims, neturintiems teisės dirbti su įslaptinta informacija. Todėl T. Gailius teigė ir kreipęsis į politikus bei tapęs pranešėju.

Komisijai liudijęs VSD direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bridikis patvirtino iš VSD generalinio direktoriaus D. Jauniškio gavęs G. Nausėdos komandos sąrašą, jį perdavęs savo pavaldiniui, vėliau pranešėju tapusiam T. Gailiui ir nurodęs patikrinti jame esančius asmenis.

Jis taip pat sakė, jog tai buvo žodinis pavedimas patikrinti sąraše esančius asmenis, norint įvertinti galimas grėsmes ir rizikas rinkimų proceso dalyviams, o patikrinimai buvę orientuoti „ne į konkretų asmenį, o į procesus“.

VSD generalinis direktorius praėjusią savaitę atvirame posėdyje teigė, kad per praėjusius prezidento rinkimus tikrinti visi kandidatai, o konkretų sąrašą su G. Nausėdos aplinkos sąrašu gavo „iš žmogiškojo šaltinio“.

Po T. Gailiaus liudijimo, kad jis į teisėsaugą kreipėsi įtaręs, jog jo vadovai galėjo padaryti pažeidimus ar net nusikalstamas veikas, D. Jauniškis pakartojo, jog tikrindami G. Nausėdos aplinką pareigūnai laikėsi įstatymų.

Žvalgybos atstovai sakė tikrinę visų kandidatų į prezidentus komandas, pats pranešėjas teigė, jog tikrinta tik G. Nausėdos aplinka, o R. Bridikis jam patvirtino, kad sąrašai gauti iš paties G. Nausėdos. Prezidentas kategoriškai neigia prašęs VSD tikrinti jo komandą.

2023 metų pradžioje išleistoje knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“, kurios dalis turinio yra paremta T. Gailiaus pasakojimais, keliami klausimai ir dėl G. Nausėdos rinkimų kampanijos finansavimo skaidrumo.