Prilygo veteranams

Lietuvos automobilių sporto federacijos Ralio komiteto pirmininkas Darius Šileikis pastebi, kad keletą metų mini ralio ar ralio-sprinto trasose automobilio valdymo įgūdžius šlifavę jaunuoliai, jau pirmose tikro ralio varžybose fiksavo stebėtinai konkurencingus rezultatus ir netgi lenkė galingesnę techniką vairuojančius varžovus.

„Tai, kad dvidešimtmečiai ateina į aukščiausiąją lygą su homologuotais ir nepriekaištingai paruoštais automobiliais, yra geriausia, kas galėjo nutikti Lietuvos ralio čempionatui (LARČ). Žinoma, dar prireiks šiek tiek laiko, kol vaikinukai sukaups solidesnę patirtį ir bus įveikę daugiau greitų kilometrų, bet pažiūrėti jau dabar yra į ką“, – tvirtino D. Šileikis.

Ralio senbuvių nuostabai, septyniolikmetis Emilis Kucka įveikus pirmąją pusę „Rally Žemaitija 2023“ greičio ruožų, užėmė 21-ąją vietą bendroje rikiuotėje, nors jo pažintis su automobilių sporto pasauliu prasidėjo tik kiek daugiau nei dvejus metus. Apsilankęs „Auto Moto Parke“ mokinukas jau pirmųjų važiavimų metu atkreipė instruktorių dėmesį rezultatais, prilygstančiais geriausiems senbuviams.

Atsisveikinimas: daugkartinis šalies čempionas V.Švedas baigė karjerą. T. Lukšio / BFL nuotr.

Jauniausias istorijoje

Ukmergiškis Markas Buteikis į LARČ pateko triumfavęs realybės šou „Aš ralistas“. Pagrindinis jo prizas – galimybė šiais metais su „Nordis Rally Team“ komandos vėliava startuoti Lietuvos ralio čempionate. Markas gavo lenktynėms paruoštą automobilį ir visas mechanikų paslaugas, kokių tik paprastai prisireikia varžybų metu.

Daug komplimentų iš ralio pasaulio autoritetų sulaukęs vaikinukas po pirmosios „Rally Žemaitija 2023“ lenktynių dienos užėmė 24-ąją vietą. Viena pozicija žemiau – Mantas Kutka, o 26-as greičiausiųjų sąraše – Irmantas Buivydas. Šie lenktynininkai per savo gyvenimą taip pat tėra matę vos 20 vasarų.

„Tokio jauno Lietuvos ralio čempionato dar nėra buvę. Su kolegomis esame atlikę apytikslius skaičiavimus, kad šiais metais statistinis sportininkų amžiaus vidurkis sumažėjo daugiau nei ketveriais metais“, – džiaugėsi LASF ralio komiteto pirmininkas.

Pastebimi ir lenkai

Antra gera žinia, kad raliui neabejingi verslo pasaulio atstovai tampa tokių jaunų ekipažų rėmėjais. Verslininkai sukuria galimybių jiems startuoti gana brangiai kainuojančia, nepriekaištingai parengta technika ir iškart kovoti dėl aukštų pozicijų.

„Rally Žemaitija 2023“ Techninės komisijos vadovas Saulius Stanaitis, charakterizuodamas šiųmečių lenktynių automobilių parką atkreipė dėmesį, kad greta pajėgiausių mūsų šalies komandų ir svečių iš Lenkijos (beveik visi jie startuoja tarptautinius standartus atitinkančiais automobiliais), taip pat gerai pasirengę ir „Junior“ įskaitos ekipažai.

Po atidžios patikros nė vienas jaunosios kartos atstovų kovinis automobilis nebuvo išbrokuotas. Šiame kontekste didelę staigmeną pateikė ir vienas svečių iš Lenkijos ekipažas. Septyniolikmetis Adrianas Rzeźnikas ir Adrianas Sadowskis, vairuodami „Ford Fiesta Rally3“ klasės automobilį, po pirmosios varžybų dienos užėmė net šeštą vietą. Turint galvoje, kad Lenkijoje bemaž visos ralio lenktynės vyksta asfaltuotais keliais, toks tempas klasikinėse trasose liudija išskirtinį jaunuolio talentą.

Laksto lyg vasarą

Kasmet užklupus žiemiškiems orams tūkstančiai vairuotojų tarsi pabunda iš letargo miego. Stebint, kaip nerūpestingai skriejama apledėjusiomis gatvėmis, atrodo, kad jie pirmą kartą pamatė sniegą. Gerai, jei slidžiame kelyje nesuvaldytas automobilis tik pasiblaškė po eismo juostas ir grįžo į savąją. Tačiau dažnai toks atsainumas baigiasi kur kas liūdniau. Nenuostabu, kad avarijų statistika atšalus orams smarkiai šokteli į viršų.

"Žmonės dažnai nesuvokia, kad žiemiškos eismo sąlygos radikaliai skiriasi nuo tų, kurios vyrauja šiltuoju metų laiku. Arba galvoja, kad pavojus yra kažkur toli, bet iš tiesų nelaimė gali tykoti jau pirmuosiuose jūsų kelionės metruose", – minėtą avariją daugiabučio kieme komentavo Vytautas Švedas.

Daugkartinis Lietuvos ralio čempionas, puikiai išmanantis ekstremalaus vairavimo ypatybes, perspėja, kad šiuo metu kiekvienas neapgalvotas manevras kelyje gali kainuoti labai brangiai. "Audi Sport" vairavimo akademijos instruktoriaus teigimu, užklupus šalčiams žmonės pirmąsias klaidas daro dar prieš kelionę.

"Mano pirmiausias patarimas – nešokite lyg išdegę akis iškart į automobilį, o kiek įmanoma pastebėkite oro ir eismo sąlygas. Įvertinkite kelio būklę, pažiūrėkite, ar jūsų kiemą arba gatvę dengia minkštas arba suplūktas sniegas, ar po juo nesislepia ledas", – kalbėjo V.Švedas.

Mano pirmiausias patarimas – nešokite lyg išdegę akis iškart į automobilį, o kiek įmanoma pastebėkite oro ir eismo sąlygas.

Tanku toli nenuvažiuosi

Kita saugios kelionės sąlyga, kuri neretai ignoruojama, gero matomumo užtikrinimas. Skubėdami į darbą ar namo žmonės negaišta laiko ir nugrando tik priekinį automobilio stiklą arba, dar blogiau, tik nedidelę jo dalį, esą matys, kas vyksta prieš nosį, ir gerai, o matomumas pro šoninius langus nesvarbus. V.Švedas mano, kad toks aplaidumas yra ne mažiau pavojingas, nei žiemą važinėti vasarinėmis padangomis.

"Prastai nuvalyti arba nenuvalyti langai gali nulemti avariją. Pavyzdžiui, atliekant rikiavimosi manevrą būtinas ir šoninis, ir galinis vaizdas. Tas pats ir įvažiuojant į pagrindinį kelią. Ypač slidžiame kelyje kiekvienas niuansas, kurį pamatysi laiku ir atliksi atitinkamas korekcijas, gali padėti išvengti kritinės situacijos. Tad kaip tanke pasikliauti vien tik priekiniu vaizdu, nematant, kas vyksta šonuose ir mašinos gale, yra visiškai neatsakinga", – mano pašnekovas.

Gerai nuvalius automobilį ir pradėjus važiuoti rekomenduojama išbandyti sukibimą su danga – lėtai važiuojant stipriau pastabdyti. Tačiau prieš šį manevrą būtina įsitikinti, kad dideliu atstumu už automobilio nėra kitų eismo dalyvių, taip pat, ar niekas nesirengia išvažiuoti iš šalutinio kelio.

Vytautas Švedas. T. Lukšio / Fotobanko nuotr.

Galva svarbiau nei ženklas

Labai svarbus susidūrimo prevencijos aspektas – saugaus greičio pasirinkimas ir atstumo nuo kito automobilio laikymasis. Vertinant teoriškai, esant normalioms oro sąlygoms rekomenduojama laikytis atstumo, kuris būtų toks, kokį automobilis nuvažiuoja per 2 sek. Pavyzdžiui, jei važiuojama 50 km/val. greičiu, atstumas turėtų būti 25 m, 100 km/val. – 50 m. Tačiau žiemą automobilio stabdymo kelias pailgėja, todėl atstumas tarp transporto priemonių turėtų būti toks, kokį automobilis nuvažiuoja per 3 sek.

Vis dėlto, anot V.Švedo, niekas negali tiksliai apibrėžti, koks atstumas yra saugus, nes kiekvieną sykį stabdymo keliui įtakos gali turėti skirtingi faktoriai. Todėl ypač svarbu rinktis saugų važiavimo greitį, o dažnu atveju atstumas turėtų išaugti ne metrais, bet kartais.

Daugelis vairuotojų klysta manydami, kad orientyras yra leistinas greitis, kurį konkrečiame ruože apibrėžia kelio ženklai.

"Daugelis vairuotojų klysta manydami, kad orientyras yra leistinas greitis, kurį konkrečiame ruože apibrėžia kelio ženklai. Tačiau leistinas ir saugus greitis yra visiškai skirtingi dalykai. Akivaizdu, kad net ir neviršijant leistino greičio galima važiuoti nesaugiai, pavyzdžiui, esant plikšalai ar lijundrai. Mes netgi dalyvaudami lenktynėse sakome, kad, norint atvažiuoti greitai, kartais reikia važiuoti maksimaliai lėtai", – pasakojo V.Švedas.

Juodojo ledo spąstai

Pasak specialisto, ypač atidiems reikėtų būti prie perėjų, kur automobiliai stabdo dažniau nei kitose gatvės atkarpose ir paviršius ten tampa slidesnis.

Dažnai vairuotojai atsipalaiduoja pamatę, kad sniego ir ledo kažkuriame kelio ruože tarsi nebėra. Tačiau tai gali būti didesnio pavojaus, vadinamojo juodojo ledo ženklas.

Juodasis ledas susiformuoja ant kelios dangos, kurios temperatūra yra žemiau nulio, o oro temperatūra tuo metu gali būti ir teigiama. Tokiomis sąlygomis vanduo puikiai limpa prie paviršiaus, virsdamas plonyčiu ledo sluoksniu, kuris nepastebimas dėl juodos kelio paviršiaus spalvos. Važiuojantys sniegu padengtu keliu vairuotojai pamato švarų tamsų asfaltą ir, praradę budrumą, padidina greitį. Tačiau tai gali turėti tragiškų padarinių, nes automobilis tampa nevaldomas.

Anot specialistų, jei automobilyje staiga tampa įtartinai tylu ir apima jausmas, kad automobilis tarsi plaukia, o ne važiuoja, greičiausiai jūs važiuojate ypač lygiu ir slidžiu paviršiumi, vadinamu juoduoju ledu. Laimė, šis reiškinys nėra toks dažnas.

Vietoj stabdžio – greičio pedalas

Manevravimas slidžiame kelyje apskritai yra atskira tema, nes, anot V.Švedo, tam jau reikia papildomos praktikos, pageidautina – ir specifinių teorinių žinių apie judėjimo metu veikiančius fizikos dėsnius, svorio centro išsidėstymą ir t.t.

Taip pat nepakenktų ir psichologijos išmanymas, nes praradus padėties kontrolę labai svarbu nepulti į paniką, kaip kad populiariame socialinio tinklo vaizdo įraše, kur sutrikęs slystančio automobilio vairuotojas bandė stabdyti iškišęs koją, o vėliau išvirto iš mašinos. Be to, kartais tenka atlikti veiksmus, prieštaraujančius instinktui, pavyzdžiui, užuot stabdžius, spausti greičio pedalą.

Būtent todėl mažiau patyrusiems eismo dalyviams ypač padeda praktinės ekstremalaus vairavimo pamokos. Tačiau paprasčiausias patarimas judant slidžia danga – vengti staigių manevrų ir numatyti kelis žingsnius į priekį.

Būna, kad sudėtingesnėse atkarpose padedu kitiems vairuotojams, savo manevrais parodydamas tinkamesnę važiavimo trajektoriją arba vietas, kur būtina pristabdyti ir pasirinkti saugesnį greitį.

"Aš turiu gerokai daugiau patirties už eilinį eismo dalyvį, tačiau ir aš stengiuosi vairuoti itin atidžiai, elgtis atsakingai, stebėti, kaip keičiasi situacija aplink mane. Būna, kad sudėtingesnėse atkarpose padedu kitiems vairuotojams, savo manevrais parodydamas tinkamesnę važiavimo trajektoriją arba vietas, kur būtina pristabdyti ir pasirinkti saugesnį greitį", – pasakojo V.Švedas.

Specialistai ragina žiemą laikytis kur kas ramesnės vairavimo manieros, nes staigus pajudėjimas ar stabdymas gali sukelti situaciją, kai automobilis pradeda slysti. Tada jį suvaldyti tampa itin sudėtinga. Automobiliui praradus sukibimą su kelio danga, rekomenduojama vengti agresyvaus stabdymo arba, atvirkščiai, akceleravimo.

Gelbsti ir gudrybės

Dauguma automobilių Lietuvoje varomi priekiniais ratais. Slystant tokiai mašinai patariama tik lengvai paminti greičio pedalą, padedant ratams atgauti sukibimą su kelio danga.

Jei varantieji galiniai ratai, užuot akceleravus, geriau švelniai protarpiais stabdyti. Kita vertus, šiuolaikinė ABS sistema leidžia efektyviai stabdyti pedalą nuolat veikiant vienoda jėga. Jei prasidėjo šoninis slydimas, vairavimo instruktoriai įprastai pataria pasukti vairą į slydimo pusę, o ne į priešingą, kaip diktuotų instinktas. Slydimo trajektorijai pasikeitus, vairas vėl sukamas į tą pusę, į kurią tuo metu slysta automobilis. Tokiu būdu įmanoma ištiesinti mašinos judėjimo trajektoriją ir išeiti iš kritinės situacijos.

Pasak V.Švedo, atliekant sudėtingesnį manevrą gali pagelbėti ir nedidelės gudrybės, pavyzdžiui, jei automobilis slysta ir yra pavojus atsitrenkti į kitą transporto priemonę, galima išnaudoti net tokią pagalbą kaip nedidelis kelkraščio bortelis, padėsiantis pristabdyti slydimo greitį ar pakeisti trajektoriją.

Atliekant sudėtingesnį posūkį ar važiuojant vingiuotu keliu manevrams būtina pasiruošti iš anksto. Dar gerokai prieš posūkį reikėtų sulėtinti greitį, persijungti žemesnę pavarą, vairą pradėti sukti ne paskutinę akimirką, išvengiant staigių judesių. Taip pat galima išnaudoti visą savo eismo juostos trajektoriją.

Sekė šalies perimetru

Kybartai–Pagėgiai–Palanga–Akmenė–Biržai–Visaginas–Šalčininkai–Lazdijai–Kybartai. Tokiu maršrutu nusidriekė trijų bendraminčių kelionė aplink Lietuvą. Vienas jos iniciatorų V.Švedas sako, esą tai buvo sportinis-turistinis žygis.

Kaunietis į improvizuotą žygį leidosi drauge su dviem bendraminčiais, jau turinčiais panašių avantiūrų patirties. V.Rožukas šių metų pradžioje dalyvavo ralyje Budapeštas–Bamakas, o R.Kupstas praėjusiais metais dviračiu išnaršė kalnus Ispanijoje.

"Stengėmės atkartoti Lietuvos perimetrą ir aplankyti nuošaliausius kampelius, neretai važiuodami ties pačia mūsų valstybės sienos riba, jei tik tai buvo įmanoma. Greitai lėkdamas automobiliu esu išvažinėjęs Lietuvą skersai ir išilgai, bet riedant dviračiu viską pamačiau iš kitokios perspektyvos ir gerokai ryškesnėmis spalvomis", – dalydamasis kelionės įspūdžiais savo feisbuko paskyroje pasakojo V.Švedas.

Kilkite nuo fotelių priešais televizorius, susikraukite kuprines ir susiplanuokite savaitgalio iškylas kad ir kelioms valandoms.

Iš viso numinta 1 140 km, iš kurių – 251 km žvyro ir įvairaus lygio bekelės. Tokius skaičius tarsi sau gerai pažįstamoje ralio knygoje po kelionės fiksavo V.Švedas. Prie dviračio vairo praleista 50,5 val. Per dieną trijulė vidutiniškai nuvažiuodavo po 142,6 km, palaikydami daugiau kaip 22 km/val. vidutinį greitį.

Žygiai – galimybė pažinti

"Mūsų kraštas išties be galo savitas, unikalus, įdomus ir skirtingas: Aukštaitijos kalvos, žemaitiškos išpuoselėtos sodybos, Baltijos jūra, Dzūkijos pušynai ir derlingos Šiaurės Lietuvos žemės, nepakartojamas Mingės kaimas ar Zarasų ežerų kraštas gali atsiskleisti tau iki galo, jei tik to panorėsi", – emocingai įspūdžiais dalijosi pašnekovas.

Žygeiviai pasakojo, keliaudami pro Visagino ir Zarasų apylinkes,  dviračiais pasiekę ne vieną kelio atkarpą, kur jiems tekę lenktyniauti ralio trasomis.

Tiesa, skirtingai nei ralio lenktynėse, šioje išvykoje dalyviai neturėjo komandos aptarnaujančio personalo ir kiekvienas buvo atsakingas už save. Visą kelionės mantą dviratininkai vežėsi kuprinėse ant pečių. Patogi ir dažnai iš anksto suplanuota nakvynė kiekvienos dienos pabaigoje buvo bemaž didžiausias komfortas per visą aštuonių dienų maratoną.

Dabar pats tinkamiausias laikas tyrinėti Lietuvą, o jei dar tai darysi pėsčiomis ar dviračiu – stiprinsi savo kūną ir gerinsi sveikatą bei savijautą.

Kitaip: riedant dviračiu, o ne automobiliu Lietuvą pavyko pamatyti iš kitokios perspektyvos ir gerokai ryškesnėmis spalvomis.

"Dabar pats tinkamiausias laikas tyrinėti Lietuvą, o jei dar tai darysi pėsčiomis ar dviračiu – stiprinsi savo kūną ir gerinsi sveikatą bei savijautą. Tereikia tiek nedaug: gerbti savo šalį ir su ja susipažinti, mylėti savo kūną ir jį suprasti. Taigi kilkite nuo fotelių priešais televizorius, susikraukite kuprines ir susiplanuokite savaitgalio iškylas kad ir kelioms valandoms", – iškart po žygio finišo skatino V.Švedas.

Ekspedicija Himalajų kalnuose

20 metų automobilių sporte skaičiuojantis Vytautas greta ralio piloto atranda save vis naujuose amplua. Pernai po lenktynių sezono jis ėmėsi jau kiek pažįstamo išbandymo – po metų pertraukos antrąkart grįžo į Nepalą dviejų savaičių ekspedicijai po Himalajų kalnus.

Nuolat sportuojantis ralio meistras ne kartą išmėgino savo fizines galimybes pėsčiųjų žygiuose, tačiau po paskutinės kelionės dviračiais prisipažįsta jau norintis grįžti ir prie lenktyninio automobilio vairo.

Vis dėlto šių metų sezono tikslų jis kol kas plačiau nedetalizuoja sakydamas, kad šiuo metu visos ambicijos ir planai kone tiesiogiai priklausomi nuo šalyje tebesitęsiančio ir daug ką koreguojančio karantino.

Namų darbai prieš ralį atlikti

Gausėja lietuvių, čempionate važiuojančių moderniausia R5 technika gretos. Prie Vaidoto Žalos, Egidijaus Valeišos prieš mėnesį prisijungė naują „Volkswagen Polo R5“ automobilį įsigijęs V. Švedo ir Žilvino Sakalausko ekipažas. Tiesa, tik iš gamyklos išriedėjusį automobilį reikėjo paruošti, tad paskutinius du Lietuvos ralio čempionato etapus Žemaitijoje ir Lenkijoje Vytautas su Žilvinu įveikė nuomotu „Škoda Fabia R5“ modeliu, bandydamas perprasti aukštesnės klasės technikos subtilybes.

Tačiau jau šį savaitgalį į siaurus, greitus ir vingiuotus Elektrėnų apylinkių greičio ruožus jis išriedės savuoju naujuoju „Polo“. Automobilis jau paruoštas lenktynėms, o Vytautas paskutines dvi dienas praleido intensyviai treniruodamasis.

„Per šias dvi dienas pravažiavome apie 180 km, o tai yra daug. Orai keitėsi, tad ir važiavome tiek ant sauso žvyro, tiek ant slidaus ir šlapio, šokinėjome per didelius tramplynus, buvo puiki proga geriau pažinti automobilį, juolab „Polo“ valdymo savybės skiriasi nuo „Fabia“ modelio. Buvo atvažiavęs „Volkswagen Motorsport“ padalinio inžinierius, kuris padėjo sureguliuoti automobilį, taip pat savo patarimais prisidėjo ir Kevinas Abringas. Išbandėme daugybę skirtingų parametrų, amortizatorių, dabar su R5 automobiliu jaučiuosi tvirčiau“, –pasakojo V. Švedas.

Tiesa, jau dvejas lenktynes R5 automobiliu įveikęs lenktynininkas atskleidė, kad Elektrėnuose pademonstruoti visą mašinos pajėgumą nedrįs. Įdirbis prie senovinio „Mitsubishi Lancer“ vairo per daug didelis, kad jis galėtų taip greitai persikalibruoti prie visiškai kitokio daikto valdymo subtilybių.

„14 metų įdirbis prie „Mitsubishi“ vairo negali išgaruoti per porą dienų. R5 – gerokai greitesnis ir kitaip valdomas automobilis, tad reikia susukti nemažai kilometrų, kad vairuojant nebereikėtų galvoti kaip čia ką padaryti ir dirbtų tik instinktai. Pavyzdys – stabdžiai. „Polo R5“ modelio stabdžiai gali sugeneruoti gerokai didesnę jėgą nei „Mitsubishi“, tad stabdymas ir stabdymo trajektorija labai stipriai skiriasi. Mašina sustoja anksčiau nei tikiesi, tad prieš kai kuriuos staigius posūkius dar būna pasitampymų. Dar negalime pasigirti, kad mašiną išnaudojame visu 100 proc., tad rizikuoti nerizikuosime, bet bandysime progresyviai auginti savo tempą“, – sakė V. Švedas.

Elektrėnuose – visa R5 gama

„Volkswagen Polo R5“ – visiškai naujas, mūsų trasose dar nematytas automobilis. „Volkswagen Motorsport“ divizija jį pirmą kartą parodė tik praėjusiais metais, o užsakymus klientams vykdyti pradėjo tik šiemet. Pirmieji tokius automobilius gavo didelių rinkų ralio čempionai, Europoje žinomi lenktynininkai kaip WRC čempiono Peterio Solbergo sūnus Oliveris. Vienas iš trisdešimties pirmų laimingųjų – ir V. Švedas. Gamintojai per metus planuoja surinkti 40 tokių automobilių, o užsakymų jie jau sulaukė daugiau nei 120. Tad bent jau artimiausiu metu Baltijos šalyse pas jokią kitą komandą, išskyrus Latvijos čempionate važiuojantį Oliverį Solbergą, tokios mašinos neišvysite.

Lygiai dėl tokios pat priežasties Baltijos šalyse niekas neturėjo ir „Hyundai i20 R5“ modelių. Gamintojai mašiną pristatė užpernai, praėjusiais metais jomis pradėjo važiuoti tik gamyklinės komandos ekipažai Europos čempionate, o ilgainiui jos atsirado ir pas klientus. Iš Lenkijos „Hyundai i20 R5“ automobiliais į Elektrėnus atvažiuos net trys ekipažai. O Lukašas ir Tomašas Kortabos lėks „Citroen C3 R5“ bolidu. Taigi Elektrėnų ralio dalyvių parkas savo įvairove ir netgi mašinų skaičiumi beveik niekuo nenusileis Europos ralio čempionatui. Žiūrovai galės gyvai palyginti, kaip skiriasi „Ford Fiesta R5“, „Škoda Fabia R5“, „Volkswagen Polo R5“, „Hyundai i20 R5“ ir „Citroen C3 R5“ bolidai trasoje.

Sunkiasvoriai bandys „įkrauti“ lengvaatlečiams

Sunku tarp 12 R5 klasės bolidų bus dviems itin greitiems lietuviams. Pirmiausia – tai praėjusių metų Lietuvos ralio čempionui Giedriui Notkui su Dalimi Strižanu, kurie startuos iš 5 pozicijos su senutėliu „Mitsubishi Lancer EVO IX“ automobiliu, kurį jo varžovai vadina valtimi. Nors senolės mašinos variklis ir galingesnis už naujųjų „R5“ motorus, „Mitsubishis“ yra gerokai sunkesnis, ne toks vikrus ir, kaip sakė V. Švedas, dar ir prastai stabdo. G. Notkui, ginančiam čempiono titulą, tokie varžovų duomenys ir skaičiai rodo prastus popierius, tačiau sportininkas iš Panevėžio nenusiteikęs pasiduoti ir bandys kovoti netgi dėl bendros įskaitos podiumo.

„Užduotis ne iš pačių lengviausių, bet smagu, kad nesame sąrašo gale ir mus taip gerai vertina. Mes ryžtingai nusiteikę kovoti ir tas dalyvių sąrašas su tiek daug greitų R5 automobilių mus netgi motyvuoja, kad galime pasiekti aukštų rezultatų net ir su sena mašina. Ko negali automobilis, bandysime išpešti patys iš savęs. Mūsų tikslas – TOP3“, – žodžių į vatą nevyniojo ir kovingą nusiteikimą demonstravo G. Notkus.

Iš 9 starto pozicijos lenktynes pradės ir bene žinomiausias lietuvis automobilių sporto pasaulyje Martynas Samsonas. Jis sės prie ralio „Elektrėnai 2019“ organizatoriaus Ramūno Čapkausko asmeninio „Mitsubishi Lancer EVO IX“ vairo.

Martynas automobilių sporto pasaulyje žinomas ne tiek dėl pasiekimų prie automobilio vairo, kiek dėl sportinių pavarų dėžių gamybos. „Samsonas Motorsport“ pavarų dėžes savo automobiliams naudoja įvairiausias automobilių sporto šakas išpažįstančios komandos, vertinančios M. Samsono produktų veikimo greitį ir patikimumą.

Pats Martynas taip pat ne iš kelmo spirtas. Testuodamas savo sukurtą techniką jis yra laimėjęs ne vieną ralį, nustebinti žada ir čia.

"Vairuoti "Polo GTI R5" – tai mūsų komandos svajonės išsipildymas. Nekantraujame išbandyti šį automobilį lenktynių trasoje ir padovanoti gerbėjams neįtikėtiną pasirodymą. Tikime, kad su šiuo bolidu mes būsime pasiruošę naujoms aukštumoms. Pirmasis mūsų startas su "Polo GTI R5" planuojamas "ERC Rally Poland" birželio pabaigoje", – sakė Vytautas Švedas.

"Polo GTI R5" buvo sukurtas vadovaujantis ta pačia filosofija, kaip ir "Polo R WRC". Tačiau "Polo GTI R5" buvo kuriamas taip, kad atitiktų griežtus WRC2 reikalavimus, kuriuos nustatė Tarptautinė automobilių federacija FIA. Kadangi WRC2 automobilių galia smarkiai apribota, gamintojai visą dėmesį sutelkia į aerodinamiką, valdymą, važiuoklę, pakabą ir kitus parametrus.

"Polo GTI R5" širdis – 1,6 litro darbinio tūrio variklis, kurio 2,0 litro versiją galima rasti "Polo GTI", "Golf GTI" ir "Golf GTI TCR". Kaip reikalauja WRC2 taisyklės, variklio darbinis tūris – 1 600 kub. m, o galia – 200 kW, kuri į keturis varančiuosius ratus perduodama per penkių laipsnių sekvencinę pavarų dėžę. Automobilis iki 100 km/val. įsibėgėja per 4,1 sek. ir pasiekia 200 km/val. maksimalų greitį. Keturių durų plieno kėbulas sutvirtintas vadovaujantis FIA taisyklėmis ir papildomomis apsaugos priemonėmis. "Polo GTI R5" ilgis – 4 067 mm, plotis – 1 942 mm, aukštis – 1 372 mm, o ratų bazė – 2 540 mm.

Šia prasme "Rally Žemaitija" turėtų tapti tikru desertu kovų grunto trasose gerbėjams, nes Kelmės apylinkėse pirmą kartą į tokią dvikovą stos praėjusių metų vasarą "Škoda Fabia R5" lenktynininku tapęs Vaidotas Žala ir prieš pat lenktynes savojo "Volkswagen Polo GTI R5" sulauksiantis Vytautas Švedas.

Ralio pasaulis dūzgia spėlionėmis, ar Vytautas spės adaptuotis prie visiškai kito lygio automobilio, sugebės važiuoti kitų R5 klasės bolidus vairuojančių lenktynininkų tempu ir jau pirmosiose lenktynėse užkops ant podiumo. Pats "Juta Racing" komandos lyderis tradiciškai į spėliones ir spekuliacijas nesivelia, tačiau jo aplinkos žmonės ir artimesni bičiuliai atkreipia dėmesį į keletą svarbių detalių. Akivaizdu, kad V.Švedas didžiajai kovinės technikos rokiruotei ruošėsi išskirtinai atsakingai, pradedant profesionaliomis fizinio pasirengimo treniruotėmis ir baigiant pavydėtinai gera sportine forma, kurią demonstravo Europos ralio čempionato etape "Rally Liepaja". Iki senajam "Mitsubishi EVO" pradedant rodyti kaprizus (jau antrajame greičio ruože iš rikiuotės išėjo reduktorius) bei antroje lenktynių dalyje, kurioje lietuviai važiavo pagal vadinamąją "Super Rally" taisyklę, jų tempas santykinai nedaug nusileido su R5 lėkusiems lyderiams, o nemažą būrį sportininkų sugebėjo aplenkti.

Be to, trumpo testo prie "Škoda Fabia R5" vairo metu, V.Švedas toje pat atkarpoje jau pirmuoju bandymu sugebėjo kiekviename kilometre sutaupyti beveik po 2 sek. nuo rezultato, užfiksuoto važiuojant su "Mitsubishi EVO".

V.Žala, komentuodamas šiuos dalykus, tikino, kad prie gero priprantama labai greitai. "Praėjusiais metais prieš "Rally Žemaitija" mes turėjome šiek tiek daugiau testų, nei dabar turės Vytas, bet net neabejoju, kad nuvažiavęs 10–20 km jis automobilį perpras ir bus labai greitas. Skirtumas nuo to, su kuo jis startuodavo lig šiol, iš tiesų didžiulis – Vyto laukia daug malonių atradimų dėl sutrumpėjusio stabdymo kelio, pakabos darbo, akceleracijos ir pan. dalykų", – prognozavo V.Žala. Vaidas taip pat atkreipė dėmesį, kad tik varžybose lenktyniaujant su vienodo techninio lygio automobiliais įmanoma fiksuoti, kaip vienas ar kitas sportininkas progresuoja. Treniruočių tipo važiavimai, kai paprastai eksperimentuojama su skirtingais važiuoklės ar transmisijos nustatymais, bet nejaučiama varžovų spaudimo, tikrojo ralio meistrų ekipažo tempo neatspindi. Beje, pats V.Žala dar metų pradžioje deklaruotų tikslų, kad į klasikinio ralio varžybas važiuoja tiesiog rinkti greitų kilometrų ir taip ruoštis būsimajam Dakarui, nepakeitė. Tai reiškia, kad "Rally Žemaitija" bus vienas nedaugelio kartų, kai jo pasirodymą bus galima stebėti iš arti.

Kadangi automobilis bus konstruojamas Lietuvos lenktynininkui,  tikėtina, kad prie jo vairo ralio maestro sės tik vasaros pradžioje. Pirmajame šių metų ralio čempionate sportininkas varžysis su visiems gerai pažįstamu "Mitsubishi Lancer EVO VIII".

Gamintojo pateikiamais duomenimis, naujasis V.Švedo bolidas bus varomas keturiais ratais, turės keturių cilindrų 1,6 litro darbinio tūrio variklį, pasiekiantį 272 AG. VW inžinierių kūrinys 100 km/val. greitį pasiekia per maždaug 4,1 sek. V.Švedas prisipažįsta, kad turi ambicijų dalyvauti ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos čempionatuose.

Tai ne vienintelės naujienos iš V.Švedo stovyklos. Lenktynininkas atskleidžia, kad pirmajame Lietuvos ralio čempionato etape "Winter Rally" nedalyvaus su savo ilgamečiu šturmanu Žilvinu Sakalausku. Dėl neatidėliotinų reikalų, kurių data sutampa su pirmuoju čempionato etapu, Ž.Sakalauskas prie komandos prisijungs kiek vėliau.

V.Švedas atskleidžia, kad sausio pabaigoje vyksiančiame pirmajame Lietuvos automobilių ralio čempionato etape jo šturmaną pakeis Mindaugas Čepulis, 2018 m. sezoną talkinęs "General Financing team Pitlane" komandos lenktynininkui Benediktui Vanagui. Tiesa, sezonas buvo pradėtas ypač sėkmingai – M.Čepulis su B.Vanagu 2018 m. "Winter Rally" užėmė pirmą vietą absoliučioje įskaitoje. Sezonui einant į pabaigą B.Vanagas paskelbė, kad 2019 m. Lietuvos ralio čempionate dalyvauti neketina ir jo ateities planai koncentruoti į užsienyje vyksiančius ralio maratonus.

"Pasiruošimo darbai dar nepradėti, tačiau mes abu esame profesionalai, tad suvokti, ko norime vienas iš kito, turėtume gana greitai. Su Mindaugu planuojame dalyvauti trumpose ralio sprinto varžybose, o vėliau – ir "Winter Rally". Per šį laikotarpį ketiname suderinti reikiamą informaciją, jos pateikimo formas ir kitus smulkius, bet labai svarbius dalykus. Neabejoju, kad tinkamai pasiruošime ir galėsime varžytis dėl aukštų pozicijų", – komentuoja "Juta Racing" komandos lenktynininkas V.Švedas.

Naujienų žada pateikti ir "Winter Rally" organizatoriai. Šiemet renginys truks dvi dienas – numatyti naktiniai ir dieniniai greičio ruožai, o net pusė sportinių kilometrų, kuriuos teks įveikti sportininkams, visiškai nauji.

V. Švedas prisipažįsta, jog turi ambicijų dalyvauti ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos čempionatuose, tad antrąją sezono dalį jį išvysime jau už naujojo bolido vairo.

Tačiau tai ne vienintelės naujienos iš V. Švedo stovyklos. Lenktynininkas atskleidžia, jog pirmajame Lietuvos ralio čempionato etape „Winter Rally“ nedalyvaus su savo ilgamečiu šturmanu Žilvinu Sakalausku. Dėl neatidėliotinų reikalų, kurių data sutampa su pirmuoju čempionato etapu, Ž. Sakalauskas į komandą prisijungs kiek vėliau.

V. Švedas atskleidžia, jog „Winter Rally“ etape jo šturmaną pakeis Mindaugas Čepulis, 2018 metų sezone talkinęs „General Financing team Pitlane“ komandos pilotui Benediktui Vanagui. Tiesa, sezonas buvo pradėtas ypač sėkmingai – M. Čepulis su B. Vanagu 2018 metų „Winter Rally“ užėmė pirmą vietą absoliučioje įskaitoje. Sezonui einant į pabaigą B. Vanagas paskelbė, jog 2019 metais Lietuvos ralio čempionate dalyvauti neketina ir jo ateities planai koncentruoti į užsienyje vyksiančius ralio maratonus.

„Pasiruošimo darbai dar nėra pradėti, tačiau mes abu esame profesionalai, tad suvokimas, ko norime vienas iš kito, turėtų atsirasti gana greitai. Su Mindaugu planuojame sudalyvauti trumpose ralio sprinto varžybose, o vėliau – ir „Winter Rally“. Per šį laikotarpį ketiname suderinti reikiamą informaciją, jos pateikimo formas ir kitus smulkius, bet labai svarbius dalykus. Neabejoju, jog tinkamai pasiruošime ir galėsime varžytis dėl aukštų pozicijų.“ – komentuoja „Juta Racing“ komandos pilotas V. Švedas.

„Winter Rally“ šiais metais pasitiks atsinaujinęs: renginys truks dvi dienas, numatyti naktiniai ir dieniniai greičio ruožai, atnaujinta net 50 % trasų, festivalio miestelyje ruošiamos įvairios pramogos, o šalia jo nusidriekusiame greičio ruože – tramplynas. Tradiciškai, žiūrovų Utenoje laukia ir nemokamas koncertas bei apdovanojimų ceremonija. Organizatoriai teigia, jog yra paruošę ir dar daugiau staigmenų dalyviams bei žiūrovams, tačiau tikslesnių detalių neatskleidžia.

Pirmasis Lietuvos ralio čempionatas „Winter Rally“ vyks Utenos ir Molėtų apylinkėse 2019 m. sausio 25–26 dienomis. Bilietus įsigyti ir daugiau informacijos apie renginį rasti galite oficialioje organizatoriaus svetainėje www.winterrally.lt.

Vienu geriausių Lietuvos ralio lenktynininkų tituluojamas Vytautas Švedas pasidalijo dešimčia savo saugaus vairavimo žiemą taisyklių.

1. Įvertinti oro sąlygas. Reikia suprasti, kad kinta ne tik jos, bet ir padangų sukibimas su kelio danga. Be to, sukibimas viename 100 m ir kitame gali visiškai skirtis, o tai turi labai didelę įtaką jūsų vairavimo saugumui ir automobilio stabilumui.

2. Tinkamai automobilį paruošti žiemai. Labai svarbu tinkamos padangos. Galima palyginti – mes juk nevaikštome tokiu metu laiku lauke su šlepetėmis ar basutėmis, taigi ir automobilis su sudėvėtomis arba vasarinėmis padangomis net ir itin patyrusio vairuotojo neapsaugos nuo nelaimių. Žinoma, langų plovimo, aušinimo skysčiai turi būti atsparūs šalčiui. Taip pat vienas svarbiausių pasiruošimo vairuoti aspektų, kurį itin paprasta įgyvendinti, – kiekvieną rytą nusivalyti automobilio stiklus. Važiuodami apšarmojusiu ar nenuvalytais šoniniu ir galiniu stiklais lyg tanke, nepastebite kitų transporto priemonių, todėl itin rizikuojate.

3. Pasirinkti saugų greitį. Važiuojant apledėjusiu kelio ruožu, mums leistinas greitis ne visada sutampa su saugiu greičiu. Kartais žmonės pervertina savo galimybes, pavyzdžiui, galvodami, jeigu čia greitkelis Kaunas–Vilnius, tai juo galima važiuoti 100 km/val. greičiu, tačiau minėtomis oro sąlygomis saugus greitis galėtų būti 70–80km/val. Jūsų tikrai niekas nebars, jeigu važiuosite pagal savo galimybes ir supratimą.

4. Įvertinti slidžią kelio dangą. Stabdymo kelias, greitėjimas yra daug ilgesni, todėl viską privalote atlikti iš anksto. Viena didžiausių klaidų, kurias daro vairuotojai netikėtai pasnigus, –  stabdo ta pačia jėga, paskutiniu metu, dėl to įsirėžia į kito automobilio galinę dalį. Be to, važiuojant į judresnę kelio atkarpą, jūsų automobilis išvažiuos iš šalutinio kelio gerokai vėliau. Reikia suprasti, kad žiemą akceleracija yra visai kitokia nei vasarą.

5. Jautriau vairuoti. Žiemą vairuoti reikėtų daug jautriau nei kitu metų laiku, greičio pedalas negali būti nuspaustas tiek, kad  buksuotų ratai. Reikia stengtis, kad ratai sukibtų su kelio danga dar iki jiems pradedant buksuoti. Reikia valdyti ir automobilio slydimą: vienas staigus judesys gali tai išprovokuoti. Svarbiausia siekiant, kad automobilis neslystų, – švelnūs judesiai vairuojant. Negali sukti vairo į posūkį paskutinę akimirką, derėtų pasiruošti kiek iš anksto, išnaudoti visą arba kiek įmanoma daugiau kelio, kad vairą reikėtų sukti kuo mažiau. Vis daugiau sukant vairą ir spaudžiant greičio pedalą, automobilio priekis pradės slysti. Taip pat, jeigu susukęs vairą, pradėsite stabdyti greitai, slys automobilio galinė dalis. Žiemą reikėtų vengti staigių judesių.

Vytautas Švedas. Tomo Lukšio / Fotobanko nuotr.

6. Būti tolerantiškiems. Kelyje visada reikia įvertinti, kad jūsų ir kitų eismo dalyvių profesionalumas gali drastiškai skirtis, tačiau niekada dėl to kitam grūmoti kumščiu ir rėkti nereikėtų. Geriau padėti, nes kiekvienas kivirčas situaciją tik dar labiau aštrina. Patikėkite, vairuotojas, kurio automobilio variklis netyčia išsijungė arba kuris bando apsisukti, deda maksimalias pastangas, kad kuo greičiau atlaisvintų važiuojamąją kelio dalį. Jūsų riksmai ar keiksmai vairuotojui gali sukelti tik dar didesnę paniką ir automobilio variklis vėl gali išsijungti. Kiekvienas labiau patyręs vairuotojas galėtų pagelbėti pradedančiajam.

7. Vengti bendrauti telefonu, vartoti maistą vairuojant. Reikia įsidėmėti, kad žiemą viskas atsitinka greičiau. Saugūs atstumai tarp automobilių turi būtų daug didesni, o pasiruošimas greitėti – ilgesnis. Slidesnis kelio ruožas netikėtai atsiranda greičiau nei vasarą. Nežvelgiant į kelią, su sudėtinga situacija kelyje bus sunkiau susidoroti.

8. Tinkami drabužiai. Dideli kailiniai, striukės, kepurės, šalikai gali varžyti judesius vairuojant. Prieš sėdant prie vairo tokius drabužius geriau nusivilkti, kad tam tikrus judesius galėtumėte atlikti nevaržomi. Vairuojant apsimuturiavus šalikais, kailiniais, kurie varžo rankų pasukimą, gali kilti problemų.

9. Planuoti kelionės maršrutus. Reikėtų rinktis autostradą, greitkelius – tokius kelius, kurie yra labiau paruošti ir saugesni jūsų kelionei. Visada prisiminkime, kad kelininkų nėra tiek, kiek  kelių ar automobilių, o kiekvieną kartą juos kaltinti, manau, yra labai neprotinga. Man visą laiką juokinga, kai kelininkai nuolat kaltinami dėl vienos ar kitos nenuvalytos gatvės.

10. Pasipraktikuoti uždaroje aikštelėje. Kiekvienam reikėtų pasimokyti atlikti tam tikrus veiksmus: išvažiuoti iš vietos, stabdyti, įsibėgėti iki tam tikro greičio važiuojant skirtingomis kelio dangomis; būtų pravartu, prieš važiuojant žiemą, pabandyti automobiliu paslysti. Žinoma, tam yra reglamentuotos vietos, mokymo aikštelės, kad nekiltų klausimų susidūrus su tikrąja problema. Perskaičius knygą, atpasakojimą parašyti yra paprasčiau, negu jos neskaičius.

Sunkus pasiruošimo ciklas ir sudėtingos bei įtemptos dvigubos lenktynės. Taip kaunietis V. Švedas trumpai apibūdina praėjusią savaitę, kurios atomazga tapo vienas prestižiškiausių Baltijos šalyse „Rally Liepaja“, tuo pačiu tapęs ir baigiamuoju šių metų Europos ralio čempionato (ERC) akordu. Per vieną savaitgalį dalyviai įveikė du paskutinius – šeštąjį ir septintąjį – Latvijos ralio čempionato etapus.

Nors V. Švedas ir Ž. Sakalauskas šiemet praleido keletą ralių Latvijoje, jų datoms sutapus su lietuviškomis lenktynėmis, ekipažas vis dar turėjo galimybes pelnyti prizinę vietą latvių čempionate ir šiuo šansu pasinaudojo. Galutinėje rezultatų lentelėje sukauptų taškų suma kauniečiams leidžia džiaugtis trečia vieta savo klasėje.

Vis dėlto įspūdžių bei emocijų ekipažas kaimyninėje Latvijoje patyrė gerokai daugiau nei tikėtasi. Pirmiausia V. Švedas išskyrė atkaklias batalijas trasoje su itin stipria konkurencija. Kartu su juo toje pačioje klasėje varžėsi šiųmetis Europos ralio kroso čempionas Reinis Nitišs, pernai čia nugalėjęs ir ERC2 įskaitoje, taip pat šių metų Estijos ralio čempionas Allan Popov, dabartinis Latvijos čempionas Emils Blūms ir šiai dienai lyderiaujantys Rusijos lenktynininkai.

„Visa tai sukūrė išskirtinę lenktynių atmosferą. Skirtumai tarp dalyvių kartais tesiekė dešimtąsias sekundės dalis. Įsivaizduokite, kai pilnu pajėgumu nuvažiuoji keliasdešimt kilometrų ir greičio ruožo finiše pamatai, jog po tokio įveikto atstumo net keli ekipažai „telpa“ vos į vieną sekundę. Turėjo būti maksimali koncentracija, nes menkiausia klaida galėjo reikšti pralaimėjimą. Tokia intriga neabejotinai patiko žiūrovams, o jų susidomėjimas Liepojos raliu tradiciškai buvo tiesiog milžiniškas. Susikaupti sekėsi puikiai ir klaidų išvengėme. Tai atspindi šeštadienį iškovota antroji vieta savo klasėje“, – pasakojo V. Švedas.

Jis pripažino, kad tądien lemiamu faktoriumi siekiant aukščiausio rezultato tapo neidealiai pasirinktos padangos. Pirmoje dienos pusėje ratai prasčiau sukibo su šalta kelio danga, todėl teko gerokai pasverti galimą riziką trasoje. Vis dėlto tądien V. Švedas laimėjo vieną iš šešių greičio ruožų, o trijuose laikėsi antras tarp savo kategorijos varžovų. Būtent antrą poziciją jis išlaikė iki pat dienos galo. Toks rezultatas svariai papildė „Juta Racing“ ekipos taškų kraitį turnyrinėje lentelėje ir priartino juos prie prizininkų 2018-ųjų Latvijos ralio čempionate.

Sekmadienį atrodė, kad fortūna šypsosi dar smarkiau – V. Švedas laimėjo pusę visų greičio ruožų ir buvo įsitvirtinęs lyderių pozicijoje. Nuo pat starto pirmavusiam ekipažui didžiąją dalį lenktynių sekėsi saugoti trapią persvarą prieš varžovus, tačiau ketvirtame greičio ruože nusimontavusi padanga nubraukė visą ligtolinį įdirbį bei viltis siekti galutinės pergalės.

„Lyg ir nesijautė jokio kontakto, nesimatė kliūties kelyje, bet panašu, kad posūkyje tiesiog per vidurį kelio vis dėlto buvo atsivėrusi duobė ar kažkoks aštresnis betono gabalas, kuris ir kliudė priekinį dešinį ratą. Priėmėme sprendimą jo nekeisti, o važiuoti likusius penkis kilometrus lėtesniu tempu iki pat greičio ruožo pabaigos. Rato keitimas kainuotų apie dvi papildomas minutes, o atsargiai važiuojant toliau sugaišome kiek daugiau kaip minutę. Teko tausoti techniką, nes būtent toje pusėje yra svarbūs automobilio mazgai, kuriuos galėjo pažeisti atsipleišėjusi padangos guma. Nukentėjo tik kėbulo detalės – posparnis, bamperis, sparnas, tačiau pasikeitę ratą galėjome toliau savo tempu tęsti lenktynes“, – aplinkybes, kaip prarado lyderių poziciją, detaliai atpasakojo V. Švedas.

Nukritęs iki ketvirtosios vietos jis dar bandė pavyti bent vieną varžovų ekipažą, tačiau tam nepakako likusios lenktynių dalies ir galiausiai sekmadienį finišuota iškart už lyderių trejetuko.

„Bet kokiu atveju metus pabaigėme pakiliai. Tapome klasės čempionais Lietuvoje, o prie šio laimėjimo dar pridėjome trečią vietą savo įskaitoje Latvijos ralio čempionate. Džiaugiamės pasiektais rezultatais. 2018-ųjų sezoną skyrėme sportinei formai palaikyti ir kokybiškoms treniruotėms, bet tuo pačiu pelnėme daug gražių pergalių.

Akivaizdu, jog tikslas pasiektas su kaupu, o dabar su nekantrumu laukiame kitų metų sezono. Planų ir vizijų turime gana ambicingų, tačiau kol kas apie tai kalbėti dar kiek per anksti. Stengsimės maloniai nustebinti savo ištikimus gerbėjus bei gyvybiškai svarbius komandos partnerius, kuriems esame be galo dėkingi už karšta palaikymą viso sezono metu“, – savo 18-ąjį sezoną ralio trasose apibendrino ir kol kas abstrakčiai apie kitų metų planus užsiminė V. Švedas.