Kaip pranešė Kauno apskrities policija, nuo antradienio 17.40 val. iki trečiadienio 7 val. Kaune, Aušros gatvėje, iš funikulieriaus vagono pavogtas šviestuvo gaubtas ir įrankis, skirtas funikulieriaus tvarkymui.

Taip pat nuo funikulieriaus pavogtas šviestuvo gaubtas. Padaryta turtinė žala tikslinama.

Žaliakalnio funikulierius, veikia nuo 1931 metų, vienu metu juo gali vykti 25 keleiviai. Funikulierius juda 1,4 metrų per sekundę greičiu. Jis vos per pusantros minutės keleivius iš miesto centro nugabena iki Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos. 

Vandalai išlaužė tvorą, po to išlaužė vagonų duris, pridarė rūpesčių bandydami priversti pajudėti vagonus, suskaldė durų stiklus, išdaužė vidaus šviestuvų gaubtus. Iš dešimties nepastebėjo arba nespėjo suniokoti tik vieno.

Vagonai buvo ruošiami kasmetiniams profilaktiniams bandymams, tad funikulierius laikinai nedirbo. Keleiviai kol kas nebuvo keliami.

Pirmas nemalonus signalas mašinisto Antano laukė pirmadienio rytą. Po savaitgalio rado šiek tiek apgadintus vagonus, bet pernelyg dėl to nesunerimo.

„Su darbų vadovu apsitvarkėm. Didelių nuostolių nebuvo, o šiandien – košmaras. Net užtempti į viršų vagonų negalėjau.  Beveik nevažiavo. Kai atėjau, jų durys buvo atdaros – išlaužtos ir priekinės, ir galinės, pilna stiklų“, – pasakojo rodydamas Antanas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Vandalus domino ir vagonų techninė įranga. Viską spaudinėjo, junginėjo, bet paleisti vagonų nesugebėjo, kad jie vairuojami iš viršuje esančio centro patalpų su pultu. Bandydami junginėti stabdį užblokavo ratus, užspaudė bėgius. Dėl to prireikė mechaniko. Tai paaiškėjo vėliau, kai mašinistas vieną vagonų bandė pakelti į viršų.

Nakčiai abu vagonai paliekami pakalnėje.

Ne taip paprasta gauti detalių objektui, kuriam jau 90 metų.

Mašinistas kalbėjo, kad durų taip paprastai neišlauši. Peršasi išvada, kad vandalai atėjo tam pasiruošę. „Vyrai sakė, kad apačioje matė – va kur tas vagonas stovi – tvora išlaužta“, – mostelėjo Antanas. Jis funikulieriuje dirba vos nuo praėjusio pirmadienio. Ir iš karto toks nemalonus incidentas.

„Kauno liftų“, kurie prižiūri Žaliakalnio funikulierių, generalinis direktorius Jonas Guzavičius apytiksliai įvertino, kad nuostoliai gali viršyti 1 tūkst. eurų.

„Be to, ne taip paprasta gauti detalių objektui, kuriam jau 90 metų“, – teigė J. Guzavičius, pridūręs, kad neatsimena, jog anksčiau būtų nutikę kažkas panašaus. Iki šiol funikulierius niekam neužkliuvo.

Pastebėję įsilaužimą „Kauno liftai“ ryte kreipėsi į policiją. J. Guzavičius prašo atsiliepti ką nors mačiusius arba apie incidentą ką nors žinančius žmones. Skambinkite 112 arba susisiekite su J. Guzavičiumi tel. nr. +37069886345.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Po pietų buvo peržiūrimi vaizdo įrašai. Tikimasi, kad juose bus kas nors naudinga tyrimui.

Abu Kaune esantys funikulieriai yra kultūros paminklai. Jie taip pat yra vieni seniausių veikiančių funikulierių Europoje.

Priežastis – ankstesnis ilgametis funikulieriaus mašinistas išėjo iš darbo, o jį pakeisti kol kas nėra kam.

Skelbime nurodoma, kad į mašinisto pareigas įeina funikulieriaus valdymas-vairavimas, bilietų pardavimas, tvarkos funikulieriuje palaikymas.

„Atlyginimas – 600 eurų į rankas. Po Naujųjų metų bus daugiau. Apmokysime. Svarbu, kad žmogus norėtų dirbti, pakanka ir nors ir mėgėjo vairuotojo pažymėjimo, kad turėtų supratimą apie transporto priemones. Reikės pasitikrinti sveikatą, už sveikatos pažymą sumokėsime“, – portalui kauno.diena.lt sakė „Kauno liftų“ generalinis direktorius Jonas Guzavičius.

Už bilietukus per metus gauname geriausiu atveju apie 20 tūkst. eurų. O vien elektra kiek atsieina. Labai daug elektros vartoja, ypač žiemą…

Jau buvo atėję keli kandidatai.

Darbas, anot vadovo, nesudėtingas, bet atsakingas. „Bijo kalno“, – kandidatų įspūdžiais pasidalijo J. Guzavičius. Jis pabrėžė, pensinis amžius, lytis ir t.t. – ne kliūtis šiai darbo pozicijai. Pridūrė, kad žiemą gali tekti sniegą pakasti, rudenį – lapus pagrėbti. Svarbu mokėjimas bendrauti.

Darbas – po aštuonias valandas per dieną. Savaitgaliai laisvi. „Neplanuojame darbo šeštadienį, nes darbo dienomis daugiau žmonių. Važiuoja į darbą, mokiniai eina į mokyklą“, – kalbėjo vadovas.

Laimio Steponavičiaus nuotr.

„Kauno liftams“, kai teigė J. Guzavičius funikulierius yra nuostolingas. „Pastoviai jį dotuojame. Už bilietukus per metus gauname geriausiu atveju apie 20 tūkst. eurų. O vien elektra kiek atsieina. Labai daug elektros vartoja, ypač žiemą… Žiemą per mėnesį reikia 2 tūkst. kilovatvalandžių“, – skaičiavo pašnekovas.

Kaune veikia dar vienas tarpukarį menantis funikulierius – Aleksoto. Jis priklauso „Kauno autobusams“.

Šie abu funikulieriai – vieni iš seniausių veikiančių keltuvų Europoje.

Gegužės mėnesį po remonto darbų veikti pradėjo seniausias Lietuvoje Žaliakalnio funikulierius. Jame suremontuotas bėgių kelias ir keliantysis lynas.

„Norime, kad tvarkingas būtų (funikulierius - BNS) ir visus metus saugiai važinėtų“, – BNS sakė „Kauno liftų“ technikos vadovas Virginijus Markvaldas.

Naujai atidarytu funikulieriumi jau pasinaudojo maždaug aštuoni tūkst. kauniečių ir miesto svečių. Juo aktyviai naudojasi ne tik turistai – funikulierius tapo ir patogia transporto priemone miestiečiams, norintiems iš miesto centro greitai pasiekti Žaliakalnio mikrorajoną.

Birželio pirmąją po daugiau nei du mėnesius trukusių remonto darbų pradėjo veikti ir Aleksoto funikulierius. Jame pakeistas vagonėlių kėlimo lynas, restauruoti varomieji ir kreipiantieji ratai.

„Beveik 30 tūkst. eurų kainavusio remonto metu buvo pakeistas vagonėlių kėlimo lynas, restauruoti varomieji ir kreipiantieji ratai. Kauno savivaldybės įmonei „Kauno autobusai“ priklausantį funikulierių nutarta atnaujinti po prieš beveik metus įvykusios avarijos privataus kapitalo įmonei priklausančiame Kauno Žaliakalnio funikulieriuje“, – BNS teigė bendrovės „Kauno autobusai“ atstovė spaudai Patricija Zarankaitė.

Po praėjusių metų birželį Žaliakalnio funikulieriuje įvykusio nelaimingo atsitikimo, kuomet nuo bėgių nukrito vagonėlis, kuriame buvo 15 mokyklinio amžiaus vaikų, funikulierius valdančios įmonės ėmėsi stiprinti jų saugumą.

Pasak V. Markvaldo, Žaliakalnio funikulieriaus sistema buvo šiek tiek automatizuota, kad būtų galima išvengti žmogaus klaidų sukeltų nelaimių.

Pasak Patricijos Zarankaitės, Aleksoto funikulieriuje pradėti remonto darbai nelaukiant kasmetinės techninės apžiūros.

„Siekiant atkreipti didesnį dėmesį į keleivių saugumą, Aleksoto funikulieriuje dirbantiems mašinistams organizuojami specialūs saugumo mokymai bei egzaminai. Taip pat dėl keleivių saugumo kiekviename vagone keleivius aptarnaus ir jų saugumu rūpinsis konduktorius-palydovas“, – teigė ji.

Kauno Turizmo informacijos centro duomenimis funikulierius yra vienas iš labiausiai lankomų ir mėgstamų turistinių objektų mieste. Jį gausiai lanko svečiai iš Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos, Lenkijos, Japonijos.

Kaunas yra vienintelis miestas Baltijos šalyse, kuriame veikia funikulierius. Abi transporto priemonės įrengtos tarpukariu siekiant pagerinti susisiekimą su miesto mikrorajonais. Žaliakalnio funikulierius įrengtas 1931 metais, o Aleksoto – 1935 metais. 

Nekantriai laukiantys riedančio Žaliakalnio funikulieriaus turės dar šiek tiek palūkėti. Bendrovei „Kauno liftai“ priklausantis istorinis įrenginys remontuojamas po pernai birželį įvykusios nelaimės.

„Funikulierius dar neveikia. Buvo gedimų priėmimo komisija. Surašė, ką dar turime patvarkyti. Remontuojame“, – paskambinus nurodytu funikulieriaus telefonu, maloniai paaiškino mašinistu prisistatęs vyras.

Jis informavo, kad, greičiausiai, trečiadienį atvyks valdžia ir, jei viskas gerai, tada pasakys, nuo kurios dienos žmones bus galima kviesti kilti ir leistis šia Kultūros paveldo saugoma transporto priemone.

Pernai birželį pradėjus funikulieriaus remonto darbus, jų atlikimo terminus „Kauno liftų“ administracijai teko net kelis kartus pratęsti.

Pirmasis terminas buvo šių metų pradžia. Tačiau kviesti į Žaliakalnio funikulieriaus atidarymą neskubėta, mat pritrūko laiko sudėtingoms detalėms atnaujinti, padaryti naujas.

Funikulierius dar neveikia. Buvo gedimų priėmimo komisija. Surašė, ką dar turime patvarkyti. Remontuojame.

Detalių šiai senai transporto priemonei nuėjęs į automobilių dalių parduotuvę niekaip negausi. Remonto darbų terminu minėtas kovas, tačiau ir kovą darbai dar nebuvo baigti.

Velykos atrodė esanti ta pavasario šventė, kai jau tikrai bus galima riedėti Žaliakalnio funikulieriumi. Paaiškėjo, kad ir vėl užsimota kiek per daug.

Artėjant prie įvykusios nelaimės metinių, regis, neliko kliūčių atnaujinti funikulieriaus darbą, tačiau galutinio ženklo startui vis pritrūksta.

1931 metais pradėjusio veikti Žaliakalnio funikulieriaus veikla buvo sustabdyta praėjusių metų birželį, kai vagonas kartu su į ekskursiją atvykusiais moksleiviais nuriedėjo žemyn.

Sunkių sužeidimų tąsyk išvengta. Kiek liūdniau baigėsi tuo metu dirbusiam mašinistui. Nustatyta, kad jis buvo mažumą išgėręs. Vyras buvo atleistas iš darbo.

Nuo tada Žaliakalnio funikulierius atiteko jo remontą atliekantiems darbininkams į rankas.

Žaliakalnio funikulieriaus remonto darbų trukmė muša rekordą. Dar panašiai 2 mėnesiai ir galėsime skaičiuoti neveikiančio Žaliakalnio funikulieriaus metines.

„Velykoms tikrai veiks“, – tuoj apie reikalą kalbėti suskubo šį funikulierių eksploatuojančios bendrovės „Kauno liftai“ direktorius Juozas Guzavičius.

Priminus, kad remonto darbus buvo žadėta baigti apie naujus metus, J.Guzavičius nepasimetė: „Na tai va, kaip tik bus po naujų“. Po šmaikštavimų „Kauno liftų“ direktorius surimtėjo ir paaiškino, kad užsakytos detalės šiai ne pirmos jaunystės transporto priemonei ilgai keliauja iki Lietuvos.

Be to, atliekant šį kapitalinį remontą, toli gražu ne visus darbus buvo galima atlikti žiemos laikotarpiu.

„Pakeisti visi pabėgiai, tam kad jau nereiktų 3-5 metus stabdyti šio unikalaus įrenginio“, – vardijo J.Guzavičius

Tačiau kauniečiai vis tiek linksniuoja Žaliakalnio funikulieriaus šeimininkus. „Nėra jokio užrašo informuojančio, kad vyksta remontas, jokios informacijos kada planuojama baigti darbus ir vėl paleisti funikulierių, nuorūkomis nuklotos funikulieriaus prieigos aikštelės viršuje prie Prisikėlimo bažnyčios bado akis“, – ėmė vardinti užkalbinta kaunietė.

Moteris numojo ranka išgirdusi, kad greitai funikulierius ims veikti: „Visi seniai pamiršo, kad juo galima naudotis. Net turistai čia nebesilanko. Taip didžiuojamės vieninteliais Lietuvoje kultūros paminklais“, – ironijos neslėpė kaunietė.

Abu Kaune esantys funikulieriai yra kultūros paminklai. Jie taip pat yra vieni seniausių veikiančių funikulierių Europoje. Nuo šių metų kovo 20 dienos dėl neatidėliotinų techninio remonto darbų Aleksoto funikulierius keleivių nekelia. Gegužę planuojama atnaujinti funikulieriaus veiklą.

„Kauno diena“ rašė, kad Žaliakalnio funikulierius nuriedėjo pernai birželio 8 d. pavakarį. Juo leidosi moksleiviai iš Šiaulių. Nesunkiai nukentėjo aštuoni 12–14 m. vaikai. Jiems buvo nustatyti rankų, kojų, nugaros sumušimai.

Viena mergaitė Kauno klinikose praleido kelias dienas, tačiau J.Guzavičius tikino, kad mergaitė buvo labiau stebima, nei gydoma. Tądien Žaliakalnio funikulieriaus mašinistui nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Vyras neslėpė netoli esančiame bare išgėręs bokalą alaus.

Įvykį tyrę ekspertai nustatė, kad nelaimės dieną Žaliakalnio funikulierius buvo techniškai tvarkingas. 

Galimai dėl per didelio greičio, bėgių išsišakojime, funikulierius sustojo, nes suveikė apsaugos sistema.

Tai kas įvyko vėliau pripažinta buvus grubiai mašinisto klaidai:jis, neišlaipinęs keleivių, kuriems būtų tekę laiptais nusileisti apie 40 metrų, ir neįjungęs rankinio stabdžio, ėmė tvarkyti funikulierių.

Mašinistas buvo supažindintas kaip turi elgtis įvykus vienokiam ar kitokiam atvejui su funikulieriumi, tačiau saugos taisyklių nesilaikė.

"Kauno liftų" vadovybė jau kita dieną taisykles pažeidusi ir darbo metu buvusį neblaivų mašinistą atleido iš darbo.

Tyrimą pabaigusi Darbo inspekcija nustatė, kad keldamas iš Šiaulių į ekskursiją Kaune atvykusius moksleivius operatorius viršijo leistiną vagonų judėjimo greitį, dėl to suveikė automatiniai stabdžiai, vadinamieji vagonų gaudytojai.

„Operatorius turi manipuliuodamas valdymo įtaisais neviršyti leistino greičio. Jeigu leistinas grietis viršijamas daugiau kaip 10-20 procentų, privalo suveikti saugos įtaisai, kas ir įvyko“, – televizijai sakė Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius Rimantas Kutra.

Pasak jo, tarp vagonų nelaimės metu buvo svorio disbalansas, nes vienas vagonas buvo tuščias, o kitas – pilnas žmonių. Stabdžiai nebuvo įjungti.

Darbuotojas turėjo evakuoti keleivius, bet to nepadaręs atlaisvino stabdžius ir vagonas su 32 moksleiviais nevaldomas trenkėsi į atitvarus.

Avarija įvyko birželį. Funikulieriaus mašinistui nustatytas lengvas girtumas, dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo jam pareikšti įtarimai.

Kauno apygardos prokuratūros atstovė Izabelė Bočkienė BNS informavo, kad ikiteisminis tyrimas artimiausiu metu bus baigtas.

Prokurorai laukia Darbo inspekcijos tyrimo išvados, taip pat atliekant ikiteisminį tyrimą gauta nepriklausomo specialisto išvada dėl funikulieriaus, neseniai gauta teismo medicinos specialisto išvada dėl ilgiausiai besigydžiusios mergaitės.

Kadangi atliekamas ikiteisminis tyrimas, Darbo inspekcija savo ruožtu administracinės atsakomybės dėl šio įvykio netaikė, o surinktą informaciją ir išvadas perduoda vertinti tyrimą vykdančiai teisėsaugai, BNS sakė inspekcijos atstovė Marija Čereškevičiūtė.