„Brent“ rūšies naftos kaina pirmadienį prekybos sesijos pradžioje pasiekė 139,13 JAV dolerio už barelį, palyginti su 118,03 JAV dolerio už barelį penktadienį.

Visų laikų kainos rekordas, siekiantis 147,50 JAV dolerio už barelį, buvo užfiksuotas 2008 metų liepą, tačiau kai kurie analitikai mano, kad ši riba dėl geopolitinių karo Ukrainoje padarinių gali būti peržengta.

Negana to, pirmadienį taip pat išaugo aukso kaina ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2020 metų vidurio – 2 000,86 JAV dolerio už Trojos unciją.

Nors naftos kainos vėliau nusmuko iki 130 JAV dolerio už barelį, vartotojams veikiausiai vis vien teks mokėti daugiau už elektrą ir degalus.

Aliuminio ir vario kainos pasiekė rekordines aukštumas

Dėl su tiekimu susijusių būgštavimų, kilusių dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, aliuminio ir vario kainos pirmadienį pasiekė rekordines aukštumas.

Aliuminio kaina pirmą kartą viršijo 4 000 JAV dolerių už toną ribą ir siekė 4 026,5 JAV dolerio. Tuo metu vario kaina siekė 10 845 JAV dolerius už toną.

Pirmadienį taip pat išaugo nikelio kainos. Augimas prilygo 25 proc.

 "Mūsų dirbtuvėse kiekvienas atranda sau idomią veiklą - , gamina papuošalus, įvairius dirbinius iš molio, iš medžio, lieja žvakes, siuvinėja", - rašoma feisbuko paskyroje. 

Tačiau darbeliams ir veikloms reikia tam tikros žaliavos.  "Galbūt jos prisikaupė jūsų namuose, o jūs nesugalvojate, kur ją panaudoti. Su džiaugsmu antram gyvenimui prikeltume smulkią buitinę techniką, žvakių likučius, medieną, karoliukus", - rašo "Kauno viltis".

  Turintys idėjų ir kitokių pasiūlymų, skambinkite telefonu 8 676 04603.

Miškų įstatymo pataisos numato, kad privatūs asmenys ir bendrovės, kurios eksportuos privačių ar valstybinių miškų žaliavinę medieną – rąstus, pjuvenas, drožles – valstybei turėtų sumokėti 15 proc. mokestį.

Pataisų autorė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė sako, jog tai paskatintų aukštos pridėtinės vertės produktų – baldų, lentų ir kitų – gamybą ir eksportą, sukurtų daugiau darbo vietų, didėtų pajamos į biudžetą.

„Labiausiai pataisos palies medienos eksportuotojus arba tuos, kurie medieną išveža“, – BNS sakė V. Vingrienė.

Tačiau perdirbti gaminiai – lentos, skiedros biokurui, skaldytos malkos, baldai – nebūtų papildomai apmokestinami.

V. Vingrienė įsitikinusi, kad dabar mokesčiai nesustabdo miškų valdytojų nuo medienos eksporto, ir tai, pasak jos, didina jos ir biokuro kainą, skatina miškų kirtimus.

„Parduodama žaliavinė mediena naudojama lentų, skiedrų kurui ar skaldytų malkų gamybai, visus šiuos gaminius panaudojant kaip kurą, deginant. Todėl nėra sukuriamas joks pridėtinės vertės produktas“, – sakė ji.

Jeigu Seimas tokią pataisą priims, ji įsigalios nuo 2019 metų gegužės. 

5 proc. ir 10 proc. mokesčiai galioja nuo 2015 metų. Privatūs miškų savininkai ir urėdijos juos perveda į valstybės biudžetą iš pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką.

Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, mūsų šalies pieno perdirbimo įmonės eksportuoja apie 60 proc. pagamintos produkcijos, todėl pieno gaminių paklausos ir kainų svyravimai eksporto rinkose tiesiogiai veikia superkamos žaliavos kainą mūsų šalyje.

„Pagal tai, ką stebime eksporto rinkose, kuriose biržinių pieno produktų kainos ritasi žemyn, galima prognozuoti, kad atitinkamai koreguosis ir žalio pieno supirkimo kainos mūsų rinkoje. Kokio kainų kritimo galima tikėtis - nežino niekas, tačiau galima ūkininkus tik nuraminti, greičiausiai supirkimo kainų korekcijos nebus drastiškos“, - sakė E.Simonis.

Pasak jo, Europos biržoje prekiaujamų pagrindinių pieno produktų - sūrio, sviesto bei pieno miltų - paklausos augimą stabdo didėjanti minėtų pieno gaminių gamyba Bendrijoje. Lietuvos eksporto struktūroje Europos Sąjunga yra pagrindinė prekybos partnerė - Bendrijos šalims tenka 80 proc. viso pieno gaminių eksporto.

„Panašu, kad pirkėjai biržoje laukia tolimesnio pieno gamybos augimo, todėl prekyba produktais vyksta vangiai, kainos krinta. Dėl sumenkusios paklausos ir mažėjančių pieno gaminių kainų Europos pieno perdirbėjai pagamintą produkciją dabar priversti krauti į sandėlius“, - sakė E. Simonis.

Per pastaruosius keturis mėnesius Europos biržoje vidutinė didmeninė sviesto kaina sumažėjo 40 proc., nugriebto pieno miltų kaina susitraukė 18 proc., nenugriebto pieno miltų kaina sumenko 21 proc., o sūrio kaina krito 12 proc.

Europos ūkininkai žalio pieno gamybą didina nuo 2017 metų vidurio. Per 2017 metų 11 mėnesių, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, žalio pieno gamyba Bendrijoje išaugo 1,5 proc.

„Didėjanti žalio pieno gamyba ūkiuose atitinkamai lemia didėjančią pieno produktų pasiūlą rinkoje - pastaruoju metu menkstanti jų paklausa daro didelę įtaką kainoms mažėti“, - sakė E.Simonis.

„ITAB Novena“ generalinio direktoriaus Vladimiro Vinokurovo teigimu, plieno kainos išaugimą jaučia visos įmonės, kurios gamyboje naudoja šį metalą: elektronikos, mechanikos, elektros inžinerijos, statybų. Pasak V. Vinokurovo, tolesnis plieno kainos kitimas daugiausiai priklausys nuo Europos Komisijos veiksmų, saugant rinką nuo pigaus importo iš Rusijos bei Kinijos.

„Europos Sąjunga yra antra pagal dydį pasaulyje plieno gamintoja po Kinijos. ES rinka dabar saugoma nuo Rusijos ir Kinijos dempingo, todėl nustatyti ribojimai beveik 40 plieno gaminių. Rugpjūtį Europos Komisija turėtų galutinai apsispręsti dėl muitų rusiškam plienui. Jei antidempingo priemonės įsigalios, prognozuojame, kad plieno kaina laikysis ne žemesnė kaip 550-600 eurų už toną“, - sako „ITAB Novena“ vadovas V. Vinokurovas.

Per metus „ITAB Novena“ sunaudoja apie 2500 tonų plieno, kurį perka pagal ketvirtinius kontraktus. Įmonė netrukus Kaune atidarys naujas gamyklos patalpas, kuriose bus plečiamas gaminių asortimentas iš valcuoto plieno, o jos metalo poreikis dar padidės.

„ITAB Novena“ skaičiavimais, šalto valcavimo plieno lakštų kaina, pirmąjį šių metų ketvirtį buvusi 495 JAV dolerių (450 eurų), antrąjį ketvirtį išaugo 22,2 proc. iki 605 dolerių (550 eurų). Trečiąjį šių metų ketvirtį plieno kaina pakils dar 5 proc. iki 638 dolerių (580 eurų).

„Palyginti su metų pradžia, šiemet plieno kaina mums pakilo 28,8 proc. ir po atoslūgio pernai beveik pasiekė vidutinį 2014 metų lygį. Neabejotinai plieno brangimas turės poveikio veiklos rezultatams ir pelningumas gali sumažėti. Plieno kainų amortizavimui kol kas pakanka vidinių resursų, tačiau atidžiai stebime pokyčius rinkoje ir laukiame Europos Komisijos sprendimų“, - sako „ITAB Novena“ vadovas.

Naujos „ITAB Novena“ gamybinės patalpos Kaune pradės veikti rugsėjį, investicijos į jį siekia apie 4,5 mln. eurų.

Europos plieno sektoriuje 2015 metais buvo sukurta 1,3 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto (BVP). Ekspertai prognozuoja, kad kitąmet Europos Sąjungoje plieno paklausa gali padidėti beveik 2 proc., o Bendrija sunaudos apie 10,6 proc. pasaulio plieno gaminių.

Lietuvos pieno perdirbimo įmonės 2015 m. pieno produktų gamyboje sunaudojo 1670 tūkst. t žalio pieno – 4,1 proc. mažiau, palyginti su 2014 m., kai buvo perdirbta 1742 tūkst. t žaliavos. Lietuvoje pagamintuose sūriuose, jogurtuose, varškėje ir kituose pieno gaminiuose pernai šiek tiek ūgtelėjo lietuviško pieno dalis.

Iš vienos pusės tai, kad perdirbamos pieno produkcijos gamybinius pajėgumus pernai pavyko išlaikyti beveik tame pačiame lygyje kaip 2014 m. ir net viršyti 2013 m. rodiklį, liudija, jog šalies perdirbėjai gana sėkmingai susitvarkė su Rusijos embargu ES produkcijai ir lietuviškus produktus nukreipė į kitų šalių rinkas.

Kita vertus, nors pagamintų pieno produktų kiekis tonomis kito nežymiai, tačiau pinigine išraiška pardavimai gerokai sumenko. Pavyzdžiui, vien per pirmąjį 2015 m. pusmetį eksportuotų pieno gaminių pardavimo pajamos smuko net 34 proc. iki 218 mln. eurų, nors eksportuotos produkcijos kiekis tonomis beveik nekito.

Šalies pieno perdirbėjai pieno gaminių gamyboje daugiausia naudoja Lietuvoje supirktą natūralų pieną (80 proc. visos perdirbtos žaliavos), o taip pat atvežtinę žaliavą iš Latvijos bei Estijos (20 proc.).

Pernai metais buvo perdirbta 1334 tūkst. t lietuviško natūralaus žaliavinio pieno – 1,4 proc. daugiau, nei 2014 m., kai buvo perdirbta 1316 tūkst. t. mūsų šalyje pagaminto žaliavinio pieno. Tuo tarpu pieno produktų gamyboje importuojamo žaliavinio pieno dalis pernai susitraukė net 21 proc. – iki 336 tūkst. tonų.

Lietuvos perdirbimo įmonės du trečdalius viso importuoto žaliavinio pieno atsiveža iš Latvijos, o likusį trečdalį iš Estijos.

Teoriškai visą žaliavinį pieną, iš kurio pieno perdirbimo įmonės gamina sūrį, geriamąjį pieną, glaistytus sūrelius, varškę, sviestą, kefyrą ir kitus pieno produktus  – šalies pieno ūkiai pajėgūs pagaminti Lietuvoje. Tačiau pieno perdirbėjai nuolatos susiduria su pieno žaliavos trūkumu, nes dalį viso šalyje primelžiamo pieno lietuviai suvartoja savo reikmėms, nedidelė dalis žaliavos eksportuojama, o dalis žaliavinio pieno neatitinka kokybinių reikalavimų gaminant aukštos pridėtinės vertės gaminius. Todėl esant aukštos kokybės žaliavinio pieno trūkumui, perdirbėjai priverti šios žaliavos dairytis pas kaimynus.

Pernai Lietuvoje iš viso buvo primelžta 1,8 mln. t. pieno. Iš šio kiekio buvo supirkta  1438 tūkst. t., kurio didžioji dalis buvo perdirbta Lietuvoje, o likusi supirktos lietuviškos žaliavos dalis – 104 tūkst. t – eksportuota, daugiausia į Lenkiją ir šiek tiek į Latviją bei Vokietiją.

Vėl siūlomas naujas modelis, kaip baldų ir medienos pramonė galėtų pirmumo tvarka apsirūpinti žaliava iš valstybinių miškų. Projektas dar derinamas, tačiau Konkurencijos taryba jau dabar sako, kad privilegijų Lietuvos medienos pramonei būti negali, rašo "Verslo žinios".

Aplinkos ministerija (AM) registravo Vyriausybės nutarimo projektą, kuriame siūloma, kad aukcionuose ilgalaikėms sutartims sudaryti žaliavinė mediena būtų parduodama tiems ūkio subjektams, kurie atitinka tam tikrus "socialinės ir ekonominės naudos šaliai įvertinimo kriterijus".

"Atkreipiame dėmesį, kad įvairios institucijos jau ilgą laiką svarsto klausimą, koks teisinis reguliavimas leistų užtikrinti Lietuvoje veikiančios medienos pramonės aprūpinimą žaliava šiai pramonei priimtinomis sąlygomis. Jei būtų keliamas toks tikslas ir pasirinktas toks teisinis reguliavimas, kuris turėtų užtikrinti privilegijas Lietuvos medienos pramonei, tai neišvengiamai lemtų kitų medienos pirkėjų diskriminavimą, nepriklausomai nuo tokių privilegijų formos ar apimties", - rašoma Konkurencijos tarybos dienraščiui atsiųstame komentare.

Šiemet stiklo paketų gamintoja "Glass LT" laukia sezoninio stiklo stygiaus - reiškinio, nematyto nuo krizės pradžios, rašo dienraštis "Verslo žinios".

"Žaliavų kainos paskutiniais metais nekilo, jų pasiūla būdavo didesnė nei paklausa. Bet šiais metais vėl laukiamas paklausos šuolis ir sezoninis stiklo stygius - taip, kaip būdavo prieš krizę", - dienraščiui teigė "Glass LT" generalinis direktorius Giedrius Jackūnas.

Pernai 38 proc. produkcijos bendrovė eksportavo užsienio rinkas, 2012 metais - 22 procentų. Dalį gaminių bendrovė į užsienio rinkas parduoda netiesiogiai.