-
Kankina alergija? Priešnuodžių galite rasti net gamtoje
Todėl, pabrėžia jis, svarbu ne tik vengti alergenų, bet ir žinoti, kad padėti gali įprasti maisto produktai, tokie kaip svogūnai, obuoliai, vynuogės ar net žalios lapinės daržovės.
Svarbiausia – sveikas žarnynas ir vitaminas D
Priklausomai nuo to, kurių augalų alergenai sukelia ligą, galima susirgti pavasario, vasaros, pavasario ir vasaros arba vėlyvos vasaros ir rudens polinoze, sako A. Unikauskas.
Jo teigimu, šienligę išduoda šie simptomai: čiaudulys, nosies perštėjimas ar užgulimas, odos niežulys ar paraudimas, akių perštėjimas ar ašarojimas, kosulys.
Nors dažniausiai šienligei įveikti vartojami antihistamininiai preparatai ar nosies purškalai, skirti simptomams silpninti, tačiau tai ir yra tik simptomų slopinimas.
„Nors dažniausiai šienligei įveikti vartojami antihistamininiai preparatai ar nosies purškalai, skirti simptomams silpninti, tačiau tai ir yra tik simptomų slopinimas. Tai nėra priežasties gydymas“, – pabrėžia medikas.
Svarbiausia, teigia A. Unikauskas, pradėti nuo sveiko žarnyno bei optimizuoti vitamino D lygį.
„Apytikriai 80 proc. imuninės sistemos yra žarnyne, todėl būtina palaikyti virškinamojo trakto sveikatą, nes ji – pagrindinė apsauga nuo visų ligų, įskaitant alergijas. Alerginės reakcijos prasideda imuninėje sistemoje, kai susiduriama su gana nekenksmingu baltymu ir imuninė sistema aktyvinama gaminti antikūnus prieš alergeną“, – aiškina profesorius.
Taigi, sako jis, raktas į gijimą – valgyti sveikesnį maistą, pašalinti uždegimą ir palaikyti sveiką žarnų bakterijų pusiausvyrą: „Tradiciškai fermentuoti maisto produktai yra vienas iš svarbiausių komponentų, padedančių ištirti žarnyno mikrobiomą ir suteikti būtinų maistinių medžiagų naudingoms bakterijoms.“
Kadangi vitaminas D padeda reguliuoti imuninę sistemą, jo gauti pakankamai taip pat labai svarbu, primena A. Unikauskas: „Deja, Lietuvoje saulės trūksta, todėl mityboje turi nestigti tokių produktų, kaip kepenys ar kiaušinių tryniai, kuriuose yra vitamino D.“
Reikia tinkamų drabužių
Siekiant alergenų gauti kuo mažiau, reikia vengti drabužių, pagamintų iš sintetinių audinių, nes jie gali nuo trinties įsielektrinti ir pritraukti žiedadulkes, pataria A. Unikauskas. Taigi geriau rinktis natūralius pluoštus, tokius kaip medvilnė.
„Jei sportuojate lauke, tai turite daryti dar prieš aušrą ar saulei nusileidus. Kitu atveju intensyvi fizinė veikla turėtų vykti patalpose, kad neįkvėptumėte daug žiedadulkių“, – priduria medikas.
O samdininkaujantiems ar daržininkaujantiems jis siūlo dėvėti pirštines ir kaukę, stengtis neliesti akių, grįžus iš lauko būtinai nusiprausti po dušu, persirengti ir naudotus drabužius išskalbti.
„Sumažinkite alergenų poveikį ir patalpose, – sako profesorius. – Reguliariai siurbkite namus, įskaitant baldus, palikite batus prie durų, nes ant jų taip pat gali būti žiedadulkių.“
Pasirinkite tinkamus maisto produktus
„Nors gamta mus susargdina, ji pati ir duoda priešnuodžių. Yra dar kelios maisto produktuose aptinkamos medžiagos, kurios gali pagelbėti sumažinti alergijų simptomus“, – sako A. Unikauskas.
Svogūnai, obuoliai, vynuogės, aiškina profesorius, turi naudingos medžiagos kvercetino. Šis flavanoidas stabilizuoja ląstelių membraną, o veiksmingumą sustiprina vitaminas C. Antihistamininis poveikis pastebimas po šešių savaičių. Tai puiki prevencinė priemonė prieš alergijų sezoną.
Ananasuose yra bormelaino. Tai enzimas, padedantis sumažinti gleivinių paburkimą, taip pat naudingas kaip prevencinė priemonė, pasižymi uždegimo slopinamuoju poveikiu.
Jūrų gėrybės, pienas, mėsa pasižymi metilsulfonilmetanu. Tai – natūralus sieros junginys, kurio yra visų stuburinių gyvūnų organizmuose. Tačiau jeigu jo ima stigti, ląstelės tampa standžios, jautresnės laisvųjų radikalų poveikiui. Kartu su sylfonilu ši medžiaga veikia alergijas ir padeda sumažinti alergijos simptomus.
Eukaliptų aliejus atpalaiduoja gleivines. Kišenėlėje ant krūtinės nešiokitės vatos gumulėlį, suvilgytą eteriniu eukaliptų aliejumi arba periodiškai maudydamiesi vonioje įlašinkite jo į vandenį.
Žalios spalvos lapinės daržovės turi vitamino C. Daugiausia jo yra žalios sodrios spalvos lapinėse daržovėse, tad jos pasižymi antihistamininiu poveikiu.
Žalioji arbata taip pat mažina alergijos simptomus.
-
Arbatos ekspertas: lietuviai klaidingai supranta, kas yra arbata
Kaip teigia jis, daugiausia sveikiausių junginių turi baltoji arbata, todėl ji – gerokai naudingesnė už žaliąją.
– Ar arbata naudinga sveikatai?
– Noriu pabrėžti, kad arbata nėra vaistas. Tai ne tabletės, kurios veikia greit ir pašalina ligą ar negalavimą. Tačiau arbata turi poveikį sveikatai, ją palaiko. Tyrimai rodo, kad arbata stiprina atmintį, mąstymą, slopina senėjimo procesus, stiprina kraujagysles, tai prevencinė priemonė nuo infarkto, širdies susirgimų, insulto. Arbata prisideda prie sveikatos stiprinimo, bet niekas negeria arbatos tam, kad išgytų.
Arbatmedis unikalus tuo, kad jame daug antioksidantų polifenolių. Senėjimą ir ligų atsiradimą skatina oksidacija ir laisvų radikalų susidarymas organizme, o arbatoje esantys antioksidantai tuos radikalus išgaudo ir palaiko bendrą organizmo tonusą. Taigi polifenoliai yra sveika, bet arbatoje yra ne tik jų, bet ir kofeino. Pastarasis – stimuliantas ir nėra toks jau nekenksmingas.
Dideli kofeino kiekiai yra nuodingi. Aprašytas atvejis, kai studentas, pavartojęs gryno kofeino prieš egzaminus, mirė. Tai nėra toks nekaltas dalykas. Maži kofeino kiekiai stimuliuoja viską, o į tai įeina ir neigiami procesai. Jei žmogus pasižymi dirglumu, kofeinas tai irgi stimuliuoja.
– Skirtingiems negalavimams dažnai skiriamos įvairios arbatos. Jei kamuoja nemiga – vienokia, jei vargina peršalimas – kitokia. Ar toks skirstymas – nieko vertas?
– Čia yra maišaties. Lietuvoje arbata vadinami visi karšti gėrimai iš visokių žolelių ir šaknų. Tikroji arbata – arbatmedžio lapai, specialiai paruošti, dažniausiai pavytinti, pakaitinti tam, kad sustotų oksidacijos procesai. Arbatos būna dalinai fermentuotos, kiniškai vadinamos lung. Juodosios arbatos yra stipriai oksiduotos. Lietuvoje tradiciškai geriamos įvairių žolelių ir žiedų arbatos – ir kaip gėrimas, ir kaip vaistai.
Tikroji arbata – arbatmedžio lapai, specialiai paruošti, dažniausiai pavytinti, pakaitinti tam, kad sustotų oksidacijos procesai.
– Ar galima perdozuoti arbatos?
–Vieni žmonės puikiai toleruoja kofeiną, gali gerti didelius arbatos kiekius be pasekmių. Kiti žmonės jautrūs kofeinui ir išgėrę 1–2 puodelius arbatos jaučia nerimą, lengvai pabunda naktį. Iš žaliosios arbatos gaminami papildai, kurie turi labai didelius kiekius arbatoje esančių medžiagų. Tyrimai rodo, kad tokie papildai nėra visiškai sveiki ir dideli jų kiekiai gali neigiamai paveikti kepenis.
– Žmonės sako, kad sveikiausia yra žalioji arbata, jos reikia gerti kuo daugiau, o juodos – mažiau.
– Kaip minėjau, juodoji arbata labiausiai oksiduota, joje daug taninų. Tai rauginančios medžiagos. Arbatos taninai reaguoja su burnos baltymais, sutraukia skrandį, todėl gali sunkiau vykti virškinimas. Turintys jautrų skrandį turėtų vengti juodosios arbatos arba ją plikyti labai trumpai, iki 3 min. Visuomet sakau – nenaudokite verdančio vandens, arbatai reikia, kad jis būtų 95 laipsnių.
Kalbant apie pačią sveikiausią arbatą, tai toli gražu ne žalioji, o baltoji arbata. Baltoji arbata – pirmieji lapeliai, dar ne visai išsivystę, išsiskleidę. Jie mažiausiai apdirbami, nekaitinami taip, kaip žaliosios arbatos. Baltoji arbata turi daugiausia natūralių katechinų, tai – sveikiausi junginiai arbatžolėse.
– Ką manote apie priedus, kuriuos žmonės deda į arbatą – medų, cukrų?
– Tai lietuviška tradicija. Lietuviai nuo seno mėgo gerti žolelių, šaknų ekstraktus, todėl čia populiariausios arbatžolės su priedais. Tačiau gerai arbatai nereikia jokių priedų.
– Kofeiną dažnai siejame su skysčių pasišalinimu iš organizmo? Kaip dėl arbatos?
– Taip, kofeinas skatina vandens išsiskyrimą iš organizmo. Reikėtų gaminti mažiau koncentruotą arbatą, dėti mažiau arbatžolių. Kinijoje populiaru įsimesti žiupsnį arbatos į didelį termosą, užsipilti vandeniu, vaikščioti ir gurkšnoti. Kita alternatyva – gerti lietuviškas žoleles.
– Ką dar reikėtų žinoti apie arbatą?
– Per daug arbatos nėra gerai. Be to, reikia pasirinkti arbatą pagal asmenybės tipą. Tradicinėje kinų medicinoje sakoma, kad žmonės yra įvairūs – vieni šaltesni, kiti šiltesni. Pas vienus šiltos rankos, pas kitus šaltos. Arbatos turi įvairų pobūdį. Todėl šaltesniems žmonėms reikėtų gerti labiau fermentuotas arbatas, tokias kaip lung, juodąsias. Šiltesnio tipo žmonės rekomenduojamos vėsesnės arbatos – baltoji, žalioji.
– Arbata neatsiejama ir nuo emocijų.
– Senosiose arbatos kultūrose arbata yra bendravimo gėrimas. Arbata gerta izoliuojantis nuo rūpesčių, išorinio pasaulio. Japonijoje arbatos gėrimo esmė – nueiti į arbatos namelį, palikti viską, kas jaudino, nuošalyje. Taip atsipalaiduojama, nusiraminama, pasidžiaugiama momentu.
-
Ilgaamžiškumo paslaptys: kaip perkopti 100 metų?
102 metų vyriškis laidoje sakė, kad valgyti reikia tiek, jog nebūtum alkanas: „Kiekvienas žmogus turi savo apetito dydį ir nereikia jo peržengti.“ Senolis taip pat papasakojo nelabai mėgstantis mėsos, nors „lašiniukai su česnakėliu – neblogai“.
Tuo metu gydytojas Alvydas Unikauskas atskleidė tris mitybos paslaptis, kaip sulaukti 100 ir daugiau metų.
Pirmoji – gyvūninės kilmės baltymų ribojimas. „Nors baltymai mūsų racione svarbūs ir reikalingi, bet jų negalima padauginti ir jais piktnaudžiauti. Kai mūsų racione mėsos, ypač raudonos, yra per daug, mūsų organizmas daug greičiau sensta. Valgyti mėsą reikia, bet ja nepiktnaudžiauti“, – tvirtino A. Unikauskas.
Jis patikslino, kad maisto racione 50 proc. turi būti angliavandenių, 30 proc. riebalų ir 20 proc. baltymų.
Antroji ilgaamžiškumo paslaptis – žalioji arbata. „Graikai 3–4 kartus per parą geria stiprią žaliąją arbatą. Joje yra gausu antioksidantų, kurie saugo mūsų organizmą nuo senėjimo procesų. Todėl graikai ilgai išlieka jauni ir ilgai gyvena“, – sakė A. Unikauskas.
Kokia trečioji paslaptis ir kokių patarimų norintiems ilgai gyventi davė 102 metų senolis, žiūrėkite LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“.
