Kristalas lapkritį bus parduodamas aukcione Singapūre.

Brangakmenio vertės „Gemfields“ nepateikė. Smaragdų kainos, palyginti su deimantų, yra labai sunkiai prognozuojamos.

10 proc. aukcione gautų lėšų ketinama skirti dviem gyvūnų apsaugos organizacijoms, su kuriomis „Gemfields“ bendradarbiauja Zambijoje. Brangakmenis pavadintas „Liūto smaragdu“.

Pateiktais duomenimis, nešlifuotiems smaragdams vardas suteikiamas tik labai retais atvejais - tik tuomet, kai jie yra tikrai ypatingi. „Gemfields“ skaičiuoja, kad iki šiol pasaulyje vardus turi tik 24 smaragdai, dauguma jų yra mažesni nei 1 000 karatų.

Kasyklos, kurioje rastas „Liūto smaragdas“, 75 proc. akcijų priklauso „Gemfields“ ir 25 proc. - Zambijos vyriausybei. Tai didžiausia pasaulyje smaragdų kasykla.

Esau Chulu (Esau Čulus) paskelbė galutinius ketvirtadienio balsavimo rezultatus ir sakė, kad E. Lungu buvo „tinkamai išrinktas“.

Prezidentas savo pagrindinį varžovą Hakainde Hichilemą (Hakaindę Hičilemą) aplenkė maždaug 100 tūkst. balsų.

Vos prieš pusantrų metų E. Lungu nedidele persvara laimėjo pirmalaikius rinkimus, per kuriuos H. Hichilemą įveikė tik 27 757 balsų skirtumu.

Per pastarųjų rinkimų kampaniją nuolat įsiplieksdavo susirėmimų tarp E. Lungu Patriotinio fronto (PF) ir H. Hichilemos Jungtinės nacionalinės plėtros partijos (UPND) šalininkų. Per šiuos neramumus žuvo mažiausiai trys žmonės.

Zambija, kitaip negu jos kaimynės, pavyzdžiui, Angola ir Zimbabvė, išvengė karo ir didelių neramumų, kai 1964-aisiais paskelbė nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos.

Paskutinis taikus valdžios perdavimas opozicijos partijai įvyko 2011-aisiais, kai prezidento postą perėmė Michaelas Sata (Maiklas Sata).

2014 metais M. Sata mirė nuo neįvardytos ligos, o per rinkimus 2015-aisiais E. Lungu įgijo teisę užbaigti velionio lyderio kadenciją.

„Oficialus nuo plėšikavimų pradžios žuvusių žmonių skaičius yra du. Tai yra asmenys, kurie buvo sudeginti 2016 metų balandžio 18 dieną Kanijamoje“, sakoma policijos atstovės Charity Chandos (Čariti Čandos) pranešime.

Žuvusiųjų tautybės policijos pareigūnai nenurodė.

Zambijoje šeštadienį kaktomuša susidūrus autobusui ir mikroautobusui žuvo 24 žmonės, pranešė policija.

Ši nelaimė įvyko šiaurinio Kapiri Mpošio miesto apylinkėse, už maždaug 210 km į šiaurę nuo Lusakos, kai autobuso vairuotojas išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu mikroautobusu, sakė policijos atstovė Charity Munganga (Čariti Munganga).

„Visi mikroautobuse buvę keleiviai, tarp jų vairuotojas, mirė įvykio vietoje. Jų buvo iš viso 24“, – nurodė ji, pridūrusi, kad sužeistųjų skaičius kol kas neaiškus.

Afrikos pietuose esančioje Zambijoje mirtini eismo įvykiai dažni, o jų pagrindinės priežastys – prasta kelių būklė ir neatsargus vairavimas.

Trys Seimo nariai ir viena parlamento kanceliarijos tarnautoja kovą vyks į komandiruotę Zambijoje.

Seimo valdyba į šią Afrikos valstybę komandiravo Seimo vicepirmininką socialdemokratą Gediminą Kirkilą, „darbietį“ Vytautą Gapšį ir konservatorę Agnę Bilotaitę.

Drauge vyksta Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių skyriaus Tarptautinio bendradarbiavimo poskyrio patarėja Laura Šumskienė.

Jie kovo 14–24 dienomis dalyvaus Tarpparlamentinės Sąjungos jaunųjų parlamentarų konferencijoje ir 134-ojoje Tarpparlamentinės Sąjungos Asamblėjoje.

Kiek tiksliai kainuos ši komandiruotė, Seimo valdybos nariai penktadienį BNS negalėjo pasakyti.

V.Gapšys BNS teigė, kad vien jo lėktuvo bilietas atsieis apie 1 tūkst. eurų. Dar Seimas turės apmokėti nakvynę, draudimą, išmokėti dienpinigius.

Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas teigė prieštaravęs, kad į gana brangią komandiruotę vyktų net trys parlamentarai. Anot jo, anksčiau visuomet į Tarpparlamentinės Sąjungos jaunųjų parlamentarų ir Tarpparlamentinės Sąjungos Asamblėjos renginius važiuodavo vienas V.Gapšys.

„Pasakiau, kad nepritariu tokiai didelei delegacijai, galėtų vienas V.Gapšys atstovauti, bet valdybos dauguma nusprendė kitaip“, – aiškino parlamento vicepirmininkas.

V.Gapšio teigimu, jis privalo važiuoti į Lusaką, Zambijos sostinę, nes yra jaunųjų parlamentarų forumo valdybos narys, turės skaityti pranešimą. Tuo metu G.Kirkilas Lietuvai atstovaus dvišaliuose susitikimuose.

„Vyks dvišaliai susitikimai su Nigerijos, Ruandos atstovais, kur kyla problemų mūsų verslininkams, jūrininkams“, – BNS sakė V.Gapšys.

A.Bilotaitė, anot jo, į delegaciją įtraukta, nes Tarpparlamentinė Sąjunga pareikalavo, kad būtų išlaikomas lyčių lygybės principas ir renginyje dalyvautų moteris.

Beveik 800 mln. žmonių iš daugiau nei 50 besivystančių šalių kenčia badą. Tokius duomenis skelbia Tarptautinis maisto politikos tyrimų institutas.

Teigiama, kad per metus iš bado miršta daugiau kaip 3 mln. vaikų, o kas devintas žmogus pasaulyje yra nusilpęs dėl prastos mitybos.

Pasak instituto, maisto trūksta dažniausiai dėl nestabilumo ir tebesitęsiančių karinių konfliktų.

Blogiausia padėtis – Centrinės Afrikos Respublikoje ir Čade. Į nestabiliausių šalių dešimtuką taip pat patenka Zambija, Rytų Timoras, Siera Leonė, Madagaskaras, Afganistanas, Nigeris ir Jemenas.

Padėtis kiek pagerėjo Angoloje, Etiopijoje ir Ruandoje. Vis dėlto ataskaitoje priduriama, kad bado lygis besivystančiose šalyse nuo 2000 metų sumažėjo 27 procentais.

Zambijos vyriausybė trečiadienį paskelbė, kad Londone, kur buvo gydomas, mirė šalies 77 metų prezidentas Michaelas Sata (Maiklas Sata).

„Sunkia širdimi skelbiu apie mūsų mylimo prezidento mirtį“, – sakė ministrų kabineto sekretorius Rolandas Msiska.

Zambijos viceprezidentas Guy Scott (Gajus Skotas) buvo paskirtas laikinuoju šalies, kuri yra antroji Afrikoje pagal vario gavybą, vadovu, vienas vyriausybės ministras pranešė trečiadienį.

Nuolatinio M.Satos įpėdinio rinkimus Zambija surengs per tris mėnesius, nurodė gynybos ministras Edgaras Lungu (Edgaras Lungus).

Jis sakė, kad M.Sata mirė Londono Karaliaus Edwardo VII (Edvardo VII) ligoninėje, ir paragino Zambijos gyventojus laikytis rimties.

Jau seniai sklido gandai, kad M.Sata rimtai serga; viešumoje jis nesirodė nuo praėjusio mėnesio, kai grįžo iš Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos, kur nesugebėjo pasakyti numatytos kalbos.

Kiek daugiau nei prieš savaitę jis išskrido į Londoną gydytis.

Rugsėjo 19 dieną, per vieną retų viešų savo pasirodymų, M.Sata parlamentui pasakė: „Aš nemiręs“.

Išvykdamas iš Zambijos į Londoną, M.Sata prezidento pareigas pavedė gynybos ir teisingumo ministrui Edgarui Lungu (Edgarui Lungui).

Nors ne kartą buvo neigiama, kad prezidentas serga, analitikai sakė, jog Zambijos politinės scenos užkulisiuose jau vyksta kova dėl valdžios.

Šalininkai, kurie balsavo už M.Satą 2011 metais, laikė jį dalykišku veiksmo žmogumi, o kritikams šis buvęs policininkas, profesinės sąjungos veikėjas ir iškamšų darytojas buvo autoritariškas populistas.

Neginčijama tai, kad jis atrodė puikiai besijaučiantis išdegintos žemės taktikos srityje.

Kritikai, politiniai priešininkai, žiniasklaida ir net sąjungininkai dažnai būdavo puolami šio žmogaus, kuris pelnė „Karaliaus Kobros“ pravardę.

Neseniai jis ėmėsi griežtų priemonių prieš politinius oponentus ir kritiškai nusiteikusius žurnalistus, kurie pranešė apie jo seniai įtartą ligą ir dažnas „darbo keliones“ į užsienį, tikriausiai – gydytis.

2014 metų sausį vienas opozicijos politikas buvo apkaltintas šmeižtu už tai, kad pavadino jį bulve, o birželio mėnesį valdžia apkaltino tris opozicijos aktyvistus už teiginius, kad jis miršta.

Norvegija yra geriausia vieta senti, rodo naujausias indeksas „Global AgeWatch“, kuriuo įvertinamos 96 valstybės ir kuris buvo paskelbtas trečiadienį.

Tuo tarpu blogiausia vieta senti yra Afganistanas, rodo antrus metus skelbiamas indeksas, apimantis 91 proc. pasaulio gyventojų, vyresnių nei 60 metų.

Visos, išskyrus vieną, šalys pirmajame dešimtuke yra Vakarų Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Australazijoje. Minėta išimtis yra Japonija, atsidūrusi devintoje vietoje.

Pirmoje vietoje yra Norvegija, į antrąją vietą nustūmusi pernai pirmavusią Švediją.

Nestebina tai, kad Afrikos šalys sudaro pusę visų šalių apatiniame sąrašo ketvirtyje, tačiau 76-oje, 77-oje ir 74-oje vietose yra atitinkamai Venesuela, Turkija ir Serbija.

Sąrašą sudaręs labdaros fondas „HelpAge International“ nurodė, jog ekonomikos augimo paties savaime nepakanka, kad gerėtų pagyvenusių žmonių gyvenimas.

„Reikia konkrečios politikos dėl senėjimo implikacijų sprendimo“, – sakoma ataskaitoje, kuri buvo paskelbta Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną.

„Politika dėl pajamų saugumo Meksikoje (30 vieta) nuo praėjusių metų pakylėjo ją per 26 vietas, ... nors (Meksika) nėra tokia turtinga kaip Turkija (77 vieta)“, – sakoma ataskaitoje.

Indeksas sudaromas remiantis 13 požymių, suskirstytų į keturias sritis: pajamų saugumo, sveikatos, pajėgumo, kuris apima įsidarbinimą ir švietimą, ir įgalinančios aplinkos, kuri apima tokius klausimus kaip fizinis saugumas.

Pirmąjį indekso dešimtuką sudaro Norvegija, Švedija, Šveicarija, Kanada, Vokietija, Nyderlandai, Islandija, Jungtinės Valstijos, Japonija ir Naujoji Zelandija.

Paskutinį dešimtuką sudaro Irakas, Zambija, Uganda, Jordanija, Pakistanas, Tanzanija, Malavis, Vakarų Krantas ir Gazos Ruožas, Mozambikas, Afganistanas.

„Trys vyrai geriau nei 20!” Ši frazė ilgam įstrigo žurnalistėms Rūtai Mikelkevičiūtei ir Giedrei Talmantienei. Ją lietuvėms ištarė trylikametė Afrikos mergaitė.

Kunigas ir vaikų globos namų įkūrėjas Rubenas Sambo lydėjo lietuvių žurnalistes po naktinę Zambijos sostinę Lusaką. Lietuvės, kurdamos filmą apie sunkų Zambijos vaikų gyvenimą, norėjo nufilmuoti, kaip gyvena vaikai gatvėje.

„Šimtai vaikų nuo 7 iki 17 metų būriais miega po tiltais, ant kartono lakštų ar skudurų, taip pat cementiniuose nuotekų vamzdžiuose. Tokiuose, kuriais teka per liūtis vanduo. Viename tokiame vamzdyje susispaudžia 50 vaikų. Vaizdas kraupus!“ – pasakojo žurnalistės, kurios apie šiuos vaikus papasakos dokumentiniame filme „Zambija: Ačiū, Lietuva“ per LNK. Manoma, kad Zambijoje gatvėje gali gyventi apie 1 mln. vaikų. Daugelis jų našlaičiai arba palikti tėvų.

„Susitikome su gatvės vaikais naktį. It beglobiai šunys – alkani, gana agresyvūs, pasiruošę gintis ir apspangę“, - pasakoja Rūta. Atvežėme maisto, nes, anot kunigo, tai vienintelė valiuta, kuria galima sumokėti jiems už pokalbį. Beje, tai buvo pirmas kąsnis jiems tądien. Kiekvienas jų laikė kažkokį buteliuką rankose, kiti jo nepaleido iš dantų. Kvapas sintetinis, taip trenkia, kad net sunku kvėpuoti. „Klausėme, ką jie turi rankose?” „Čia klijai, – tiesiai šviesiai, it tai būtų saldainiai, atsakė kokių 10 metų berniokas. – Nusiperkame jų kiekvieną dieną“.

„Jūs turite suprasti vieną dalyką, sakė mums kunigas, kad  klijai, kuriais jie svaiginasi, vaikams atstoja viską – šiltą antklodę, stogą ir maistą. Kai esi apsvaigęs, nejauti, kad viso to neturi ir ramiai miegi šiukšlių krūvoje it patogiausioje lovoje. Apkvaitęs nieko nebijai – juk dešimtmečiui čia reikia išgyventi. O gyvenimas čia ne vaikiškas“.

„Kuo tu vardu, gal galiu tave vesti, aš jau greitai būsiu pilnametis“, – flirtavo su manimi iš pažiūros kokių 16-os vaikinukas.  Pasitikėjimo jiems netrūksta... Manau, vaikis norėjo patikti, pamaloninti baltaodę, kuri čia reiškia pinigus... Jis man komplimentą, aš jam už tai kapeiką... Aš pasiruošęs mirti bet kada – o tokie buvo kito, vos dešimtmečio berniuko, žodžiai“, – pasakojo Rūta.

Dar baisesnis yra gatvės mergaičių gyvenimas. Seksualinis išnaudojimas ir prievartavimas – jų gyvenimo dalis. Į gatvę patekusios merginos beveik negali rinktis. 

„Mus prievartauja kada panorėję“, – tikra to žodžio prasme išrėkė viena jų. Nespėsi pabėgti – tave išprievartaus visas būrys. Gelbėdamosi mergaitės naktimis dažnai miega prie parduotuvių ar įstaigų apsaugininkų budelių nepaisant to, kad vyrai dažnai šiais vaikais taip pat seksualiai pasinaudoja.

„Bet trys vyrai geriau nei 20“, – paaiškino trylikametė. Beje, gatvės berniukais taip pat naudojasi vienišos moterys. Tiesiog už naktį namuose, už maisto kąsnį“, – šiurpą keliančiais faktais dalinosi kita filmo autorė G. Talmantienė. 

Apsilankymas pas gatvės vaikus Zambijoje žurnalistėms padiktavo būsimo LNK dokumentinio filmo „Zambija: Ačiū, Lietuva“ pristatymo vietą – Giedrė ir Rūta jį sumanė pristatyti po tiltu.

Šių metų misijos tikslai įvairūs: Mikutos kaimo bendruomenei perduoti už lietuvių pinigus nupirktas ožkas bei dviračius, aplankyti vietos vaikų namus, suteikti pradžią dideliam darbui – padėti pirmąją simbolinę Mikutos kaimo mokyklos, plytą. Taip pat sukurti jau tradicija tapusį filmą apie Zambijos vaikų gyvenimą bei parvežti į Lietuvą Zambijos vaikų padėkas ir linkėjimus.

Svarbius misijos darbus pateisina ir margas dalyvių būrys: organizacijos generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė, žurnalistės Rūta Mikelkevičiūtė ir Giedrė Talmantienė su kolega operatoriumi bei Ugnė Maksimavičiūtė.

Misijos iniciatorės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinės direktorės R. Dičpetrienės teigimu,  Zambija – tikrąja šio žodžio prasme yra vaikų šalis, nes daugiau nei 50 proc.  šios šalies gyventojų yra jaunesni nei 18 metų. Organizacijos vadovė pastebi, kad šios vaikų šalies problemos iš tiesų visai nevaikiškos, nes 0,5mln. Zambijos vaikų gyvena gatvėje be tėvų, apie 1 mln. nelanko mokyklos, apie 3 mln. šalies vaikų nuolat trūksta maisto, o 1 iš 5 Zambijos vaikų miršta nuo paprastai pagydomų ligų.

„Būtų galima ir toliau be galo vardinti minėtosios vaikų šalies problemas, kurias esame aiškiai įsivardiję ir prie kurių sprendimo prisidedame kaip organizacija bei suteikiame progą prisidėti Lietuvos žmonėms“, – sako R. Dičpetrienė.

LNK televizijos žurnalistė R. Mikelkevičiūtė savo ruožtu džiaugiasi prie misijos prisidedanti jau antrus metus. „Į misiją Zambijoje su organizacija „Gelbėkit vaikus“ vykstu jau nebe pirmą kartą. Kelionės metu sukurtas filmas tarsi įrėmina ir  įprasmina mano kūrybinius metus televizijoje. Skatinu visus Lietuvos žmones pagal galimybes prisidėti aukomis ar tiesiog palaikyti šią gražią iniciatyvą“, ˜– sako žurnalistė. Rūta pajuokauja, jog pagalbos misijos metu gali prireikti ir jai pačiai: „Palinkėkit gero oro, nes dabar Afrikoje žiema ir temperatūra ten nukrenta iki 8 laipsnių. Praėjusiais metais nakvodavome į lovą įsidėjusios karšto vandens pūslę, todėl šiemet besikraudama daiktus pasiėmiau ir striukę. Tikiuosi, kad jos pakaks nesušalti Afrikoje“.

„Gelbėkit vaikus“ –  tai 1991 m. įkurta nepolitinė, nevyriausybinė ir nereliginė, už vaiko teises kovojanti organizacija, šiuo metu turinti skyrius 30 Lietuvos miestų ir rajonų. „Gelbėkit vaikus“ yra motininės organizacijos  „Save the Children", vykdančios vaiko teisių programas daugiau nei 120 pasaulio šalių, narė.

Misija Zambijoje yra jau 4 metus Lietuvoje vykdomo tarptautinio „Save the Children“ projekto „Zambia EveryOne“ dalis. Projekto tikslas – mažinti vaikų iki 5 metų mirtingumą.