Jie įregistravo tai numatančias Žemės gelmių įstatymo pataisas.

LVŽS frakcijos seniūno R. Karbauskio teigimu, šios pataisos – dar vienas bandymas realizuoti LVŽS rinkimų programoje esantį įsipareigojimą siekti aukštų aplinkos apsaugos standartų. „Esame įsitikinę, kad sprendimas drausti žemės gelmėse saugoti anglies dioksidą yra tikslingas, siekiant apsaugoti tiek žemės gelmėse glūdinčius vandens klodus, kuriais pagrįstai Lietuvoje galime didžiuotis, tiek ir žmonių sveikatą bei aplinką“, – sako Seimo narys R. Karbauskis, kartu pareikšdamas lūkestį, kad pateiktam pasiūlymui pritars ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetas.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys K. Bacvinka pažymi, kad pasiūlymas registruojamas pakartotinai, anksčiau neradus konsensuso Aplinkos apsaugos komitete.

„Tai jau antrasis LVŽS bandymas priimti aplinkai palankų sprendimą. Yra svarbu, kad įstatymas nepaliktų spragų, ir draudimas saugoti būtų taikomas tiek natūraliai susiformavusiose žemės ertmėse, tiek ir tose, kurios suformuojamos dirbtinai. Aplinkos ministerija įspėjusi, kad galimos šios CO2 saugojimo sukeltos rizikos: CO2 nuotėkis į aplinką, uolienų ir žemės paviršiaus judėjimas, geocheminis ir geoterminis pavojus, ploto seismingumo padidėjimas, metano dujų išstūmimas, požeminio vandens srauto greičio pokytis. Tokių rizikų negalime ignoruoti“, – sako K. Bacvinka.

Projektą kartu registravusi Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė atkreipia dėmesį, kad aplinkos apsaugos teisėje Europos Sąjungos valstybės taiko atsargumo principą, kuris ragina bet kokį pavojų aplinkai ar žmogaus sveikatai vertinti su didžiuliu atidumu, susilaikant nuo potencialiai aplinkai ar žmogui pavojingo veikimo.

„Atsargumo principo taikymas reiškia, kad ekonominiai ar kiti interesai nėra pirmaeiliai priimant sprendimus aplinkos srityje. Didžiausias visuomenės interesas – išsaugoti aplinką ateities kartoms ir užtikrinti žmonių sveikatos apsaugą“, – sako A. Širinskienė.

Žemės gelmių įstatymo pataisų projektą planuojama svarstyti rudens sesijoje. Šiuo metu projekto svarstymas yra sustojęs po to, kai Seimas gavo kritišką Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) antikorupcinio vertinimo išvadą.

Tačiau abejotina, ar ši žinia sukels deimantų karštinę. JAV mokslininkai brangakmenių telkinius aptiko apie 145–240 km gylyje – daug giliau negu siekia visų giliausi kada nors padaryti gręžiniai.

„Negalime jų pasiekti, bet deimantų ten esama daug daugiau negu manėme anksčiau, – sakė MIT Žemės, atmosferos ir planetų mokslo departamento tyrėjas Ulrichas Faulis. – Tai rodo, kad deimantai tikriausiai nėra egzotinis mineralas ir kad pasaulio mastu jie gana dažni.“

Deimantai tikriausiai nėra egzotinis mineralas ir kad pasaulio mastu jie gana dažni.

Naudodami seismines technologijas ir analizuodami, kaip garso bangos sklinda per Žemės gelmes, mokslininkai šį deimantų lobyną aptiko ties vadinamųjų kratonų pamatu. Šie Žemės plutos dariniai panašūs į apvirtusius kalnus, giliai nugrimzdusius į mantiją.

Jie yra „seniausi ir nejudriausi uolienų dariniai, glūdintys po daugumos žemyninių tektoninių plokščių centrais“, – nurodoma MIT pranešime.

Žemės gelmių deimantų telkinių paieškos projektas buvo pradėtas mokslininkams susidūrus su netikėtu reiškiniu: per senųjų kratonų pamatus sklindančių garso bangų greitis reikšmingai padidėdavo.

Taigi, tyrėjai konstravo virtualias uolienas, imituojančias įvairius mineralų derinius, ir skaičiavo, kokiu greičiu juose sklistų garso bangos.

„Deimantai daugeliu atveju ypatingi, – pažymėjo U. Faulis. – Viena iš jų ypatybių – kad garso greitis deimante daugiau kaip dukart didesnis negu olivine, viršutinės mantijoje pagrindiniame minerale.“

Mokslininkai nustatė, kad stebimas garso bangų sklidimo kratonų pamato srityse ypatybes atitinka uolienos, kurių sudėtyje yra 1–2 proc. deimantų.

Dabar mokslininkai kelia prielaidą, kad Žemės plutos giliausių sričių senovinėse uolienose deimantų yra mažiausiai tūkstantį kartų daugiau negu iki šiol manyta.

Kaip bebūtų, tik labai nedidelė šių brangakmenių dalis galėtų kada nors atkeliauti iki papuošalų parduotuvių.

Deimantai sudaryti iš ypatingos anglies alotropinės atmainos. Jie susidaro Žemės gelmėse veikiant didžiuliam slėgiui ir temperatūrai.

Šie kristalai paviršių pasiekia tik per retai pasitaikančius ugnikalnių išsiveržimus, kai ištrykšta iš labai didelio gylio atkeliavusi magma. Tokių išsiveržimų per dešimtis milijonų metų yra įvykę tik keletas.

Lietuvoje išgaunant skalūnų dujas, galima naudoti hidraulinį uolienų ardymą, paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Teismas nutarė, kad tai numatančios Žemės gelmių įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai.

Pataisos numato, kad hidraulinio uolienų ardymo metu susidariusias atliekas, net jei jose yra radioaktyvių ar toksiškų medžiagų, leidžiama palikti dirbtinėse žemės gelmių ertmėse.

Į KT 2013 metų lapkritį kreipėsi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovo socialdemokrato Algimanto Salamakino vadovaujama 34 Seimo narių grupė - jos teigimu, tokiu būdu išgaunant skalūnus, tai neigiamai paveiktų aplinką ir žmonių sveikatą.

Anot parlamentarų, taikant hidraulinio uolienų ardymo technologiją, kai į uolienas žemės gelmėse dideliu slėgiu yra įspaudžiama labai daug vandens, smėlio ar keraminių dalelių bei cheminių medžiagų mišinio, kurio dalis lieka žemės gelmėse, uolienos yra suardomos ir užteršiamos cheminėmis medžiagomis.

KT pažymėjo, kad valstybė turi konstitucinę priedermę užtikrinti žemės gelmių apsaugą ir racionalų naudojimą, todėl gali būti nustatytas ypatingas jų apsaugos ir naudojimo santykių teisinis reguliavimas, įskaitant specialias veiklos sąlygas, ribojimus ir draudimus.

„Pagal Konstituciją galimas ir toks bendrai tautos gerovei užtikrinti skirtas įstatymų leidėjo nustatytas su žemės gelmių naudojimu susijęs ūkinės veiklos teisinis reguliavimas, kuriuo leidžiama taikyti žemės gelmių tyrimo ir jų išteklių gavybos būdus, galinčius kelti pavojų aplinkai ar žmonių sveikatai. Kartu pažymėta, kad privaloma nustatyti ir veiksmingas priemones, kuriomis būtų sudarytos prielaidos tinkamai apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą, neleisti vykdyti tokios ūkinės veiklos, kuria neišvengiamai būtų padaryta žala aplinkai ir žmonių sveikatai“, - teigiama KT pranešime.

Lietuvoje žvalgyti ir išgauti skalūnų dujas pretendavusi JAV energetikos kompanijos „Chevron“ 2013 metais pasitraukė iš konkurso dėl reikšmingų pokyčių Lietuvos mokesčių, teisinėje ir reguliavimo aplinkoje. „Chevron“ vienintelė dalyvavo 2012 metais skelbtame pirmajame skalūnų dujų žvalgybos konkurse.

Spalio pabaigoje aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas BNS teigė, kad artimiausiu metu skalūnų dujos šalyje nebus žvalgomos, o Geologijos tarnyba atšaukė balandį patvirtinto jų žvalgybos ir gavybos konkurso sąlygas.

Nepatvirtintais duomenimis, išgaunamų skalūnų dujų ištekliai Lietuvoje gali siekti maždaug 100-120 mlrd. kubų.

Šalyje šiuo metu yra 3,3 tūkst. nelegaliais kasybos darbais pažeistų teritorijų. Jas nustatė Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT).

Kaip sakė LGT direktorius Jonas Satkūnas, įvertinus visas nustatytas pažeistas teritorijas, už žemės gelmių sekinimą bus skirtos sankcijos pagal pažeidimų mastą.

Pažeistos teritorijos buvo žvalgomos nepilotuojamais lėktuvais-robotais, o gauti pradiniai duomenys apdoroti specialia programine įranga. Apaugusios teritorijos kartografuotos automatiniais tacheometrais.

Daugiausia pažeistų kasiniais vietų ir mažųjų karjerų nustatyta Šiaulių apskrityje – 543. Antroje vietoje – Vilniaus apskritis (466), trečioje – Kauno (409). Kitose apskrityse – kiek mažiau. Telšių apskrityje aptiktos 334 pažeistos teritorijos, Panevėžio apskrityje – 300, Alytaus apskrityje – 298, Klaipėdos – 264, Utenos – 247, Tauragės– 223, Marijampolės – 217.

Valstybinėse arba iš dalies valstybinėse žemėse aptiktos 786 iškasinėtos vietos. Mažiausiai kasyba pažeistų teritorijų yra durpynuose – 106. Saugomose teritorijose aptiktos 252. Pagal pažeistų teritorijų skaičių dominuoja privačios žemės.

Pažeistoms teritorijoms sutvarkyti LGT siūlo pirmiausia nustatyti, kurios iš jų tinkamos toliau naudoti. Tokiose teritorijose reikėtų atlikti išsamią arba papildomą geologinę žvalgybą ir parengti naudingųjų iškasenų telkinius legaliai kasybai. Žemėse, kur kasybos toliau tęsti nebegalima, reikėtų parengti projektus teritorijoms sutvarkyti.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis praėjusią savaitę patvirtino Žemės gelmių išteklių naudojimo planų rengimo taisykles. Jos pakeitė iki tol galiojusias Naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisykles.

„Siekėme supaprastinti ir pagreitinti žemės gelmių naudojimo dokumentacijos tvarkymą. Dabar Vyriausybės nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir naudingųjų iškasenų telkinio projektinės dokumentacijos parengimas vyks greičiau“, – sakė viceministrė Daiva Matonienė.

Taisyklės taikomos rengiant naudojimo planus, kuomet naudingąsias iškasenas numatoma išgauti atvirais kasiniais nuo žemės paviršiaus arba plaukiojančiais įrenginiais nuo vandens paviršiaus.

Nuo šiol viename specialiojo teritorijų planavimo dokumente bus apjungiamos teritorijų planavimo, skirto suformuoti žemės sklypą naudingųjų iškasenų gavybai ir nustatyti žemės naudojimo paskirtį, procedūros su naudingųjų iškasenų gavybos projektavimo ir kasybos darbais pažeistų žemių rekultivacijos technologiniais sprendiniais.

Žemės gelmių naudojimo objektų, kuriems iki 2014 m. sausio 1 d. pradėti rengti detalieji planai, išteklių naudojimo projektai gali būti rengiami pagal iki 2014 m sausio 1 d. galiojusį teisinį reglamentavimą. Ta pati nuostata neterminuotai taikytina ir tais atvejais, kai nesikeičiant naudojamo telkinio ištekliams išgauti suformuoto žemės sklypo riboms reikalinga dėl technologinių priežasčių papildyti pagal ankstesnį reglamentavimą parengto naudojimo projekto sprendinius.

Kadangi žemės gelmių naudojimo planas yra priskirtas specialiojo teritorijų planavimo dokumentams, vadovauti šio plano rengimui turi teisę atestuotas žemės gelmių naudojimo plano vadovas. Vienas iš reikalavimų vadovo atestatui gauti yra „turėti profesinių žinių įvertinimą pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas programas“. Šios programos baigiamos rengti ir bus patvirtintos artimiausiu metu.