Tikimasi, kad įstatymo pataisos bus priimtos iki Seimo rudens sesijos pabaigos.

„Tikiu, kad šis įstatymas tikrai turi būti priimtas šiais metais tam, kad mes pabaigtume ir reformą, ir teisingai atsiskaitytume su žmonėmis. (...) Į įstatymą įrašėme galimybę atkurti žemę žmonėms, gyvenantiems toje pačioje savivaldybėje, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją. Pavyzdžiui, Trakų gyventojai  galės atkurti žemę Lentvaryje. Bet, atsižvelgdami į STT pastabas, nurodėme, kad didmiesčiuose ir kurortuose atkurti žemės žmonės jau negalės. STT padarė tokią pastabą, kad tai būtų esminis sąlygų keitimas proceso pabaigoje“, – parlamento posėdyje sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.

Įstatymo pataisomis taip pat siūloma iki kitų metų gegužės 1 d. suteikti galimybę buvusiems žemės savininkams už negrąžintą žemę mieste pasirinkti kompensaciją lygiaverčiu miško sklypu.

Viena iš projekto autorių, Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavaduotoja Rita Tamašunienė tikisi, kad gyventojai per papildomai suteiktą laiką tai yra penkis mėnesius sugebės pasirinkti už turėtą žemę jiems siūlomus miškų sklypus, jeigu jie tokią valią išreikš.

Jos duomenimis, keliems tūkstančiams Vilniaus miesto gyventojų, turėjusiems žemę būtent Vilniaus mieste, iki šiol ji nėra grąžinta.

„Dabar esame faktiškai restitucijos proceso tiesiojoje ir dėl to ieškome geriausių būdų teisingai atlyginti už turėtą žemę. Teisingai – tai reiškia leisti žmonėms atsisakyti siūlomos piniginės kompensacijos, kuri yra 500 kartų mažesnė negu žemės rinkos kaina mieste ir jo apylinkėse. Tiek Seimo Aplinkos apsaugos komitete, tiek Aplinkos ministerijoje buvo ieškoma bendrų vardiklių. Šiuo klausimu įvyko konsultacijos, kurios, beje, yra įtvirtintos ir Lietuvos-Lenkijos draugiškų santykių sutartyje. Ši problema paliečia daugiausia lenkų tautybės žmones, kuriems žemė nebuvo grąžinta“, – pritardama kompromisinei įstatymo pataisų redakcijai Seimo plenarinėje salėje sakė parlamentarė R.Tamašunienė.

Jeigu Seimas nepriimtų įstatymo pataisų, nuo 2024 m. sausio 1 d. gyventojams neliktų galimybės už turėtą žemę atsisakyti kompensacijos pinigais ir pasirinkti lygiavertį miško paskirties sklypą.

„Žemės reforma Vilniuje bus užbaigta kovo-balandžio mėnesiais“, – antradienį Seime teigė ministras, atsakydamas į parlamentarės Ritos Tamašunienės nuogąstavimus, kad gali nebelikti žemės atsiskaityti su buvusiais savininkais.

„Reikėtų mums padirbėti, kad taip neatsitiktų, kad žmonės negalėtų ir neturėtų iš ko pasirinkti, kaip kad buvo, tarkime, Kaune“, – sakė parlamentarė.

S. Gentvilas žadėjo, kad su visais gyventojais bus atsiskaityta.

„Su visais gyventojais bus atsiskaityta. Ar visi ims, jų valia. Ar jie ims sklypus, ar jie ims kompensaciją mišku, ar jie ims kompensaciją pinigais, bet valstybė bus padariusi ir Vilniaus savivaldybė, ir mes būsime padarę visus namų darbus“, –  tvirtino ministras.

Pasak jo, Vilniaus savivaldybė tam tikslui perduos pakankamai sklypų šį rudenį ir žiemą – dėl to yra susitarimas su meru Valdu Benkunsku. 

Seimas iki 2023 metų lapkričio 1-osios yra leidęs gyventojams, kurie jau yra pateikę prašymus atkurti nuosavybę į žemę mieste, pakeisti atlyginimo būdą ir prašyti lygiaverčio miško ploto – tokiu atveju maždaug 3 tūkst. žmonių gautų miško.

Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, šių metų sausį beveik 2,9 tūkst. gyventojų liko atkurti nuosavybės teises, o likusios neatkurtos žemės plotas siekia 1,7 tūkst. hektaro.

Daugiausia žemės neatgavusių gyventojų yra Vilniuje ir Grigiškėse. Trakų mieste nuosavybės teisės atkurtos į 93,8 proc. žemės ploto, nurodyto piliečių prašymuose, ten liko atkurti nuosavybės teises 33 piliečiams. 

Tai numatantį Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo projektą įregistravo Seimo LLRA-KŠS frakcijos seniūno pavaduotojas Česlavas Olševskis ir šios frakcijos narys Zbignevas Jedinskis.

Jie siūlo, kad miesto teritorijos neužstatyta žemė, kuri išnuomota fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms, būtų grąžinama natūra nutraukiant valstybinės žemės nuomos sutartis prieš terminą.

Pagal projektą, miesto teritorijoje užstatyta žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai ir kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, grąžinama natūra šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Siūloma įteisinti, kad teisės ir pareigos pagal žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip.

„Įstatymo pataisas inicijuoti paskatino nuolatiniai gyventojų sunkumai atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, o ypač atkuriant nuosavybės teises į miesto teritorijose turėtą žemę. Gyventojai už žemę po pastatais gauna labai mažą kompensaciją ir jie nesutinka su tokiu kompensavimo mechanizmu. Ji yra nuo 100 iki net 500 kartų mažesne už rinkos kainą“, – sako projektą inicijavę ir rengę LLRA-KŠS frakcijos Seime nariai.

Jų nuomone, siūlomas teisinis reguliavimas pabaigtų grąžinimą žemės natūra ir sumažintų valstybės įsipareigojimus kompensacijoms už žemę.

Šiuo metu įstatymas nenumato, kad miesto teritorijoje užstatyta žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai ir kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, grąžinama natūra.

Įstatymo pataisomis taip pat siūloma iki šių metų gruodžio 31 d. pratęsti terminą, iki kada piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas.

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, tai buvo galima padaryti tik iki 2019 m. birželio 1 d.

„Pagal Vyriausybės programą, šiais metais turėjo būti baigtas teisių atkūrimas kaimiškose vietose ir visuose miestuose, išskyrus Vilnių ir Trakus, nes ten situacija sudėtingesnė. Darbai vyksta, o, kalbant apie kaimiškas vietoves, praktiškai atkūrimas yra baigtas“, – trečiadienį žurnalistams sakė L. Čiakas.

„2020 metų sausio 1 dienai kaimiškose vietose turėjome 92 piliečius, kuriems dar nebuvo baigti projektavimo darbai. Tas skaičius tirpsta, ir per pirmą antrą ketvirtį su likusiais susitvarkysime, kadastriniai matavimai bus atlikti ir bus priimti sprendimai“, – pridūrė NŽT vadovas.

Tuo metu miestuose, išskyrus Vilniaus ir Trakų savivaldybes, yra likę apie tūkstantį piliečių, kuriems reikia atkurti nuosavybes teises.

Dedame dideles viltis, kad Vilniaus miesto savivaldybė mums pateiks reikiamu laiku visus sklypus, kad galėtume atkurti piliečiams nuosavybę.

„Tikslas – per pirmą antrą ketvirtį matavimus atlikti ir atkurti (teises. – ELTA). Galima sakyti, kad tiek kaimiškose vietovėse, tiek miestuose atkūrimas yra visiškoje pabaigoje“, – sakė L. Čiakas.

Vilniaus miesto ir Trakų rajono savivaldybėse, pasak L. Čiako, nuosavybės teisės dar nėra atkurtos per 3 tūkst. piliečių.

„Mes dedame dideles viltis, kad Vilniaus miesto savivaldybė mums pateiks reikiamu laiku visus sklypus, kad galėtume atkurti piliečiams nuosavybę“, – sakė NŽT direktorius.

Kaip nurodo NŽT, kaimo vietovėse žemės nuosavybės teisės atkurtos apie 800 tūkst. piliečių į daugiau nei 4,02 mln. hektarų žemės, miestuose – beveik 47,4 tūkst. piliečių į kiek daugiau nei 37 tūkst. hektarų žemės.

Kaip penktadienį pranešė savivaldybė, Nacionalinės žemės tarnybai šiuo metu perduodami trijų didelių teritorijų pietinėje miesto dalyje dokumentai.

„Į sklypus šiose teritorijose galės būti atkurtos nuosavybės teisės apie 1130 žmonių. Sklypų suteikimo neatlygintinai už nuosavybės teise turėtą žemę klausimus spręs Nacionalinė žemės tarnyba“, – nurodo savivaldybė.

Valstybinės žemės sklypai formuojami Salininkuose, ties Murlinės, Avinėlių ir Daškūnų ties Kelmijos sodų 46 ir 43-iosios gatvių. Per kovo mėnesį žadama suformuoti ir NŽT perduoti dar apie 300 sklypų.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius ragina centrinę valdžią „nenukėlinėti restitucijos pabaigos datos, o ją užbaigti dar šiemet“.

Pasak savivaldybės, iš kiek anksčiau perduotų 602 ir pasiūlytų pasirinkti naujų valstybinės žemės sklypų, dar liko nepasirinkta daugiau nei 400 sklypų. Artimiausiu metu Nacionalinė žemės tarnyba naujus žemės sklypus galėtų suteikti neatlygintinai dar apie 1530 žmonių.

Vasarą savivaldybė planuoja paskelbti galutinį dar 200-300 sklypų sąrašą, iš kurio galės rinktis gyventojai, turintys teisę atkurti nuosavybės teises Vilniuje.

Užbaigti žemės grąžinimą sostinėje tikimasi iki šių metų pabaigos. Vilniaus miesto plotas – 40 100 ha, paskutiniam restitucijos etapui numatyta daugiau nei 1 proc. visos miesto teritorijos.

Šis procesas – kol žemė galiausiai pasiekia teisėtus jos savininkus – užtrunka iki metų.  Į sklypus šiose teritorijose galės būti atkurtos nuosavybės teisės apie 1130 žmonių. Sklypų suteikimo neatlygintinai už nuosavybės teise turėtą žemę klausimus spręs NŽT.

Tai yra 133,1 ha bendro ploto naujų valstybinės žemės sklypų (ties Murlinės, Avinėlių ir Daškūnų gatvėmis) ir 2 sklypų Salininkuose (ties Kelmijos sodų 46 ir 43-oji g.), kurių bendras plotas 1,79 ha,  kadastrinių matavimų bylos. Per kovo mėnesį  bus suformuota ir NŽT perduota dar apie 300 sklypų.

„Vilniuje išsprendėme uždavinį, kuris dešimtmečius buvo laikomas neišsprendžiamu – sostinėje radome pakankamą sklypų kiekį restitucijai. Tai svarbu tam, kad pagaliau užtikrintume savininkų teises, o dar svarbiau, kad būtų užtikrinta sklandi miesto raida. Todėl kviečiu centrinę valdžią nenukėlinėti restitucijos pabaigos datos, o ją užbaigti dar šiemet“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Vilniuje išsprendėme uždavinį, kuris dešimtmečius buvo laikomas neišsprendžiamu – sostinėje radome pakankamą sklypų kiekį restitucijai.

Iš Savivaldybės kiek anksčiau perduotų 602 ir pasiūlytų pasirinkti naujų valstybinės žemės sklypų, dar liko nepasirinkta daugiau nei 400 sklypų. Artimiausiu metu Nacionalinė žemės tarnyba naujus žemės sklypus galėtų suteikti neatlygintinai dar apie 1530 žmonių.

Savivaldybė ir toliau tęsia teritorijų, skirtų nuosavybės teisių atkūrimui, projektų rengimą ir naujų valstybinės žemės sklypų projektavimą. Paskutinis etapas jau formuojamas, vyksta matavimai. Iki 2020 metų pabaigos suplanuota grąžinti žemę vilniečiams.

Pasak Žemės administravimo poskyrio specialistų, miestui tai svarbu ir dėl to, kad užbaigus restitucijos procesus, bus galima ramiai formuoti sporto infrastruktūros, gatvės, želdynų ar viešųjų erdvių naujus projektus pagal miesto poreikius, nebesibaiminant, kad teritorija gali patekti į gražintinų žemės sklypų sąrašą, o vystytojai aiškiai žinos, kur ir ką galės planuoti ir statyti.

Savivaldybė vasarą planuoja paskelbti jau galutinį sąrašą dar 200-300 sklypų ir gyventojai turės galimybę rinktis.

Vilniaus miesto plotas – 40100 ha, tad paskutiniam restitucijos etapui numatyta daugiau nei 1 proc. visos miesto teritorijos.

Iki 2020 metų pabaigos savivaldybė ketina suformuoti visus nuosavybės teisėms atkurti reikalingus žemės sklypus papildomai numatant dar 150–200 sklypų, kad žmonėms būtų iš ko pasirinkti.

„Bus suformuota tiek sklypų, kiek reikia pagal eilę ir plius papildomai dar 150-200, kad žmonės galėtų pasirinkti, nes ne visada tinka tai, ką pasiūlo savivaldybė“, – praėjusią savaitę Seimo Kaimo reikalų komitete tvirtino savivaldybės administracijos vadovo pavaduotoja Danuta Narbut.

Pasak jos, procesą paspartins ir miesto bendrasis planas, kuris turi būti patvirtintas gruodį.

„Su naujuoju planu ateina keletas teritorijų“, –  kalbėjo ji.

D. Narbut teigimu, dėl teisminių ginčų sudėtinga atkurti nuosavybę rėžiniuose kaimuose, taip pat ten, kur savininkams anksčiau priklausiusi žemė užimta dėl statybų arba ji išnuomota.

„Lyg ir turime žemę laisvą, bet ir iš infrastruktūros, ir gamtos pusės negalėsime ten leisti nei plėtros, nei statybų, todėl nesutinkame tokioje žemėje atkurti nuosavybės“, – aiškino savivaldybės atstovė.

Ji siūlo galvoti apie įstatymų pataisas, kaip atsiskaityti su žmonėms ne žeme, o kitais būdais.  

D. Narbut žada, kad sklypų rėžiniuose kaimuose grąžinimas, jeigu nevyks teismai, užtruks iki pavasario.

Buvęs žemės ūkio ministras Giedrius Surplys šių metų birželį žadėjo jau šiemet užbaigti žemės reformą. Dabartinis ministras Andrius Palionis sako, kad valstybė turi pasakyti, jog paveldėtojams reikia rinktis iš to, kas siūloma, arba piniginę kompensaciją. 

Iki šio birželio gyventojai galėjo prašyti už mieste turėtą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaime, todėl jiems nuosavybės teisės bus atkurtos tik suprojektavus miško sklypus.

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) duomenimis, miestų teritorijose iki spalio nuosavybės teisės atkurtos 46,29 tūkst. piliečių į 36,36 tūkst. ha žemės plotą (92,41 proc.), o dar neatkurtos nuosavybės teisės 5 546 piliečiams į 2 984 ha žemės plotą.

Daugiausia nuosavybės teisių neatkurta Vilniaus mieste – 3 477 piliečiams – atkurta tik 57,69 proc. visų piliečių, pateikusių prašymus.

Žemė grąžinama buvusiems savininkams už miestuose iki 1995 metų birželio jų turėtą žemę.  

Ji skelbia atrinkusi ir netrukus Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) perduosianti daugiau kaip pustrečio tūkstančio sklypų, arba 442 ha – daugiau nei 1 proc. visos miesto teritorijos.

„Nebaigta restitucija stabdė daugybę procesų, bet kokio naujo objekto – sporto infrastruktūros, gatvės, želdynų ar viešųjų erdvių – planavimas buvo tarsi vaikščiojimas minų lauke, stengiantis neįžengti į tas teritorijas, kurios gali patekti į gražintinų žemės sklypų sąrašą. Tai bus baigta jau netrukus“, – pranešime teigė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Susigrąžinti sklypus Vilniuje pageidauja 2565 gyventojai. Jiems savivaldybė ketina suprojektuoti naujų valstybinės žemės sklypų. Taip būtų patenkinti prašymai žmonių, pageidaujančių naujų sklypų už mieste iki 1995 metų birželio turėtą žemę. 

Tokie sklypai per kelias dienas po grąžinimo pereina į nekilnojamojo turto vystytojų arba miesto vadovų rankas.

Pasak LRT tyrimų skyriaus šaltinių, tarpininkams pavyksta atkurti nuosavybės teises, nes jie turi ryšių tiek savivaldybėje, tiek Nacionalinėje žemės tarnyboje (NŽT).

Sklypo ant šlaito Kauno Šilainiuose paveldėtojai teigia, kad be tarpininkų jiems susigrąžinti žemės nebūtų pavykę.

Šiuo metu nesutarimų keliantis sklypas patenka į atskirųjų želdinių teritoriją, todėl statybos čia neleidžiamos. Aplinkiniai gyventojai sako norintys išsaugoti natūralų šlaitą ir vieną iš nedaugelio žalių vietų Šilainiuose.

Iki 1940 metų nusavintos žemės grąžinimas buvusiems savininkams arba jos paveldėtojams tęsiasi jau kone tris dešimtmečius. Šiemet šis procesas turi būti baigtas.

„Tvirtai galime teigti, kad šiais metais žemės reforma tikrai bus pabaigta (...) Mes turime pabaigtą tą reformą, nes ji tęsiasi daugiau nei 20 metų“, – šią savaitę Seimo liberalų sąjūdžio frakcijoje teigė ministras.  

G. Surplys taip pat pabrėžė, kad kompensacijų už žemę neketinama skaičiuoti pagal jos rinkos vertę, nes tokiu atveju valstybei reikėtų milijardų eurų.

„Jau yra dalis žmonių, kurie už žemę gavo kompensacijas ne rinkos verte, o nominalia, dėl to kitiems pradėti grąžinti rinkos verte būtų neteisinga“, – paaiškino ministras.

Jis neneigė, kad vertinant žemę pagal nominalią vertę, kai kuriems žmonėms siūloma po kelis šimtus eurų už sklypus Kaune ar Vilniuje.

Mes turime pabaigtą tą reformą, nes ji tęsiasi daugiau nei 20 metų.

Pasak G. Surplio, atsižvelgiama ir į valstybės finansinius pajėgumus: „Jeigu pradėtume grąžinti už Kauno, Vilniaus ar Palangos sklypus rinkos verte, turėtume milijardinius poreikius biudžete“. 

Ministras atkreipia dėmesį ir į „teisingumo principą“: „Reikėtų sutikti, kad Vilniaus mieste dabar esantys sklypai kažkada buvo visiškas kaimas ir jų vertė anuomet tikrai buvo kitokia, negu yra šiuo metu, kai žmogus pretenduoja atgauti šiuos sklypus.“ 

Sovietų laikais nusavintos žemės mieste grąžinimo ar kompensacijų dar laukia 5,9 tūkst. gyventojų, o kaime – 4,4 tūkst. Pirmieji siekia atgauti 3,3 tūkst. ha, o antrieji – 5,9 tūkst. ha žemės.

Nacionalinė žemės tarnybos (NŽT) duomenimis, mieste jau atkurtos nuosavybės teisės 45,8 tūkst. žmonių (91,5 proc. norinčių), jiems grąžinta 36 tūkst. ha žemės, o kaime  – 783 tūkst. žmonių (99,9 proc.) grąžinta 4 mln. ha žemės. 

NŽT nurodo, kad žemės grąžinimas miestuose užtruko, nes trūksta savivaldybių suformuotų ir tam skirtų sklypų, ne visiems paveldėtojams priimtina rinktis kitus kompensacijų būdus, pavyzdžiui, pinigus ar mišką vietoj dirbamos žemės.

Iki birželio gyventojai galėjo kreiptis į NŽT su prašymais už mieste turėtą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaime, todėl jiems nuosavybės teisės bus atkurtos tik suprojektavus miško sklypus.

Kaime ne visi gyventojai atgavo nuosavybę, nes šiuo procesu per mažai rūpinasi.