Šią savaitę Susisiekimo ministerija ir už geležinkelio statybas Lietuvoje atsakinga įmonė „LTG Infra“ su konkurso laimėtojais pasirašė tai numatančias sutartis, pranešė LTG.

„Planuojama, kad šio ruožo specialusis planas Vyriausybėje bus tvirtinamas gegužę, tad lygiagrečiai atliekame darbus – pasirašome sutartis dėl žemės išpirkimo veiklų – tam, kad tik patvirtinus planą sklandžiai ir greitai pereitume į žemės išpirkimo veiklas“, – pranešime sakė „LTG Infra“ „Rail Baltica“ programos vadovas Mantas Jasikonis.

Atkarpoje nuo Kauno iki Kazlų Rūdos rajono darbus už 1,8 mln. eurų atliks „Atamis“, Marijampolės rajone – Žemės ūkio duomenų centras (3,6 mln. eurų), o Kalvarijos bei Lazdijų rajonuose – „Tyrens Lietuva“ (2,1 mln. eurų).

Skaičiuojama, kad naujos geležinkelio linijos tiesimui linijoje Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena – Kaunas (Jiesia) prireiks išpirkti apie 2,18 tūkst. sklypų bei apie 156 statinius, tarp kurių – 25 gyvenamieji namai.

Parengiamuosius darbus kaip sklypų matavimai bendrovės planuoja pradėti iš karto po sutarčių pasirašymo, o žemės išpirkimo procedūros bus pradėtos Vyriausybei patvirtinus specialųjį planą.

Tiekėjai parengs žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, vertins paimamą turtą, organizuos išpirkimą, atlyginant savininkams ar naudotojams bei atliks kitas susijusias veiklas.

Turto vertinimą atliks nepriklausomi vertintojai dviem metodais – atkuriamąja bei rinkos verte. Gyventojams bus išmokama ta vertė, kuri bus didesnė. 

Pagrindinės europinio geležinkelio linijos ilgis su regioninėmis jungtimis siekia apie 100 kilometrų. 

„Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „LTG Infra“ su bendrove pasirašė tokios vertės sutartį, pranešė Susisiekimo ministerija.

„LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas Dovydas Palaima sako, kad parengiamuosius darbus planuojama pradėti vasarį.

„Paslaugų teikėjui keliama užduotis – užtikrinti sklandų žemės paėmimo procesą nuo pradinio iki paskutinio etapo: pradedant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto parengimu, turto vertinimu – baigiant įgyvendinimu“, – pranešime sako D. Palaima.

Anot jo, „Tyrens Lietuva“ turės tiksliai įvertinti paimamą turtą ir numatyti teisingą atlyginimą už jį.

Visai „Rail Baltica“ vėžei reikalingai infrastruktūrai numatyta skirti 43,3 hektaro žemės, išperkant apie 250 žemės sklypų su 325 statiniais, tam preliminariai reikės apie 4,7 mln. eurų.

Vyriausybė sausį patvirtino Kauno mazgo infrastruktūros vystymo planą ir leido pradėti žemės paėmimo procedūras.

Įrengiant Kauno mazgą numatoma statyti arba rekonstruoti 120 kilometrų geležinkelio, nutiesiant elektrifikuotą 1435 mm pločio vėžę miesto stotyje, ruožuose Palemonas–Kaunas–Jiesia ir Palemonas–Kauno hidroelektrinė–Rokai–Jiesia.

Taip pat planuojama pastatyti penkis naujus viadukus ir du tiltus per Jiesios upę, atnaujinti jau esamus tiltus, įrengti geležinkelio tunelį Palemono stoties prieigose, septynis automobilių tunelius.

Susisiekimo ministerijos teigimu, visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais.

„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.

Parlamentas antradienį priėmė atitinkamas Žemės įstatymo, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo ir Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo pataisas, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, priėmus pakeitimus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros sutrumpės trejais metais.

„Šiuo metu karinė infrastruktūra gali būti vystoma greitai ir efektyviai tik valstybinėse žemės sklypuose. Mes tuos įstatymus priėmėme pernai. Tačiau kartais būna nedideli sklypai, kurie ribojasi ir yra reikalingi“, − pristatymo metu Seime sakė A. Anušauskas.

Pataisos supaprastins ir pagreitins privačių sklypų, reikalingų krašto apsaugos tikslams, paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Jos bus taikomos tik tada, kai reikia vykdyti skubius projektus, reikalingus sąjungininkų pajėgų aprūpinimui.

Privatūs asmenys bus informuojami apie ketinimą paimti jiems priklausiančią žemę, procedūras ir nustatytą turto vertę, o kompensavimo už ją tvarka ir liks tokia pat, kaip iki šiol, teigia Krašto apsaugos ministerija.

Rengiasi paimti žemes

Šioje Klaipėdos miesto teritorijoje yra 104,27 ha plotas, kuris numatytas susisiekimo infrastruktūros plėtrai. Teritorijoje planuojama sujungti ir formuoti uosto veiklai reikalingus valstybės žemės plotus. Bus pradėtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesas.

Šiuo metu paskelbtas viešas konkursas dėl žemės paėmimo projekto rengimo. Jame bus numatyta, kokią teritoriją valstybė paims uosto veiklai. Taip pat kaip ir kiek bus mokama privačią žemę, statinius ar kitą turtą toje teritorijoje turintiems asmenims.

Konkursą laimėjęs juridinis asmuo turės rengti teritorijoje esančio atskirų asmenų turto vertinimą, organizuoti turto išpirkimą, vykdyti paimto turto registravimą ir atlikti kitas su žeme ir turtu susijusias procedūras.

Turto paėmimas visuomenės poreikiams yra ilgos procedūros dalis, todėl ją numatoma vykdyti etapais, su viešinimo ir kitomis procedūromis.

Pagal ankstesnę patirtį valstybės žemės sklypų suformavimas uosto rezervinėse teritorijose vykdavo ilgai. Tipiškas pavyzdys yra buvusi miesto teritorija ties dabartiniu Centriniu Klaipėdos terminalu, kur daugelį metų dar iš sovietmečio laikų buvo Klaipėdos miesto gyventojų automobilių garažai.

Kai kurios vietos, kur prieš 20 ir daugiau metų buvo numatytos kaip uosto rezervinės teritorijos, tapo tankiai apgyvendintos. Uostui reikėjo atsisakyti dalies tokių rezervinių teritorijų, nes iškeldinti privačių namų kvartalus būtų per brangu. Geriausias pavyzdys yra privatūs namai Marių, Žūklės, Nendrių gatvėse.

Sprendimas: rajono tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių kelių ir geležinkelių išplėtojimo schema. KVJUD nuotr.

Nauji keliai į uostą

Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių apribotas rajonas yra gerokai išplėtotas. Jame įsikūrę daugiau įvairių verslų ir mažiau gyventojų. Yra verslų, kurie su uosto veikla neturi nieko bendro. Šioje teritorijoje veikia per 20 verslo bendrovių, įskaitant ir uosto verslus.

Susisiekimo ministerija ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija minėtą teritoriją pagal parengta specialųjį planą nori geriau panaudoti privažiavimo į uostą keliams ir geležinkeliams įrengti. Iš tos teritorijos turėtų būti nutiestos geležinkelio atšakos į tas uosto dalis, kur jų nėra.

Buvo planų įrengti net atskirą uždarą, tik uosto transportui naudojamą Nemuno gatvę. Ja iš centrinės ir pietinės uosto dalies transportas būtų nukreipiamas į pietinį aplinkkelį, kuris kol kas nepradėtas statyti. Jį suplanuota išvesti į Klaipėdos–Šilutės kelią ties Dumpiais.

Taip pat numatyta platinti kai kurias tos teritorijos gatves, įrengti naujas, kur į uostą galėtų atvažiuoti ir išvažiuoti sunkusis transportas.

Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių teritorijos išplėtojimo specialusis planas su schemomis yra laisvai prieinamas Susisiekimo ministerijos interneto puslapyje.

Uosto direkcijai nurodyta iki 2023 m. vidurio sutvarkyti dokumentus ir atsisakyti tų žemės sklypų, kurių ji neplanuoja naudoti uosto veiklai kaip rezervinių.

Kritika dėl rezervinių teritorijų

Sutapimas ar ne, kad Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių rajono žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesas pradėtas po to, kai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sulaukė kritikos iš Valstybės kontrolės dėl uosto rezervinių teritorijų naudojimo.

Šiemet liepos 28 d. buvo paskelbta valstybinio audito ataskaita apie Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūros valdymą.

Klaipėdos uoste, kur dažnai kalbama, kad trūksta rezervinių plotų, jų šiuo metu yra numatyta 353 ha. Iš jų Uosto direkcija 19,7 ha rezervinių teritorijų neplanuoja naudoti. Dėl 262 ha rezervinės teritorijos naudojimo dar nėra priimti sprendimai.

Auditoriai pastebėjo, kad tokiu atveju teritorijos, kurių neplanuojama naudoti, turi būti išbrauktos iš rezervo. Kai tai nedaroma, tos žemės naudotojams yra trukdoma disponuoti turtu be apribojimų. Valstybės auditoriai surado 3,7 ha sklypą, kuris, žinant, kad nebus naudojamas uosto plėtrai, "marinuojamas" jau daugiau nei 10 metų, nuo 2011-ųjų.

Uosto direkcijai nurodyta iki 2023 m. vidurio sutvarkyti dokumentus ir atsisakyti tų žemės sklypų, kurių ji neplanuoja naudoti uosto veiklai kaip rezervinių.

Rezerviniai žemės sklypai, kurie ateityje bus reikalingi, turi būti įvertinami, atliekami jų kadastriniai matavimai ir jie turi būti įregistruojami Nekilnojamojo turto registre. Iki šiol procesas vyko lėtai, nes procedūros brangios. Atskirais atvejais būdavo laukiama to laiko, kada rezervinio sklypo garantuotai prireiks pagal vykdoma uosto plėtrą.

„Toliau bus vykdoma nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūra“, – BNS teigė Kauno savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas.

Ši procedūra gali užsitęsti iki dvejų metų ar dar ilgiau, o jos nepabaigus, nebus galima pradėti ir gatvės statybos darbų.

Susitarti dėl pardavimo pavyko su penkiais sklypų savininkais.

Artimiausiame tarybos posėdyje bus teikiamas siūlymas už 70 tūkst. eurų įsigyti H. ir O. Minkovskių gatvėje 76-uoju numeriu pažymėtą medinį namą ir sklype esančius pastatus.

Tiesa, savivaldybė įsigis tik dalį turto, nes kitos dalies savininkė nurodė atsisakanti turtą parduoti.

Taip pat savivaldybė ruošiasi už 3 tūkst. eurų įsigyti pastatą kitame gatvės gale, pažymėtą 154-uoju numeriu.

Kauno savivaldybė pernai yra nusprendusi pirkti dešimtyje sklypų esantį nekilnojamąjį turtą, patenkantį į planuojamos gatvės rekonstrukcijos ir būsimojo pėsčiųjų tilto teritoriją.

Tačiau pradėjus sklypų ir juose esančių pastatų pirkimo procedūras, dalį jų teko nutraukti, savininkams atsisakius turtą parduoti ar paprašius per didelės kainos.

Teikiamame sprendimo projekte nurodoma, jog trijų objektų savininkai jokių pasiūlymų nepateikė, vieno objekto savininkė raštu atsisakė dalyvauti derybose, o dar keturių objektų savininkai paprašė per didelių kainų, kurios nuo 80 iki 200 procentų viršijo nustatytą pastatų rinkos vertę.

Palei kairįjį Nemuno krantą einančioje H. ir O. Minkovskių gatvėje ties Aleksoto (Vytauto Didžiojo) tiltu yra suplanuotas M. K. Čiurlionio koncertų centras su 1,5 tūkst. vietų didžiąja sale, 700 vietų antrąja sale ir 600 vietų transformuojama konferencijų erdve.

H. ir O. Minkovskių gatvę planuojama praplatinti, įrengti joje šaligatvius.

Taip pat yra planuojama įrengti pėsčiųjų tiltą, kuris vestų nuo šio objekto iki Nemuno salos bei dar vieną tiltą, kuris sujungtų Nemuno salą su kitu upės krantu.

Šiuos objektus planuojama pastatyti iki 2022 metų.

Pasak „Lietuvos geležinkelių“ projektų parengimo skyriaus vyriausios specialistės Kristinos Račkauskaitės, kvietimai registruotais laiškais jau išsiųsti didžiajai daliai Kauno, Jonavos, Kėdainių, Pasvalio ir Panevėžio rajonų sklypų savininkų bei naudotojų. „Iki metų pabaigos visi 1200 privačių žemės sklypų savininkų ir naudotojų turėtų gauti pranešimus pasirašyti aktus, o sklypus planuojama baigti išpirkti 2019 metų pradžioje“, - sakė K. Račkauskaitė.

Jos teigimu, nors procesas sudėtingas ir jam prireikė koordinuoto įvairių institucijų bendradarbiavimo, jis vyksta sklandžiai - didesnė dalis jau pasirašė aktus. Tačiau specialistė pripažįsta - yra ir nesutinkančių su žemės paėmimu visuomenės poreikiams.

Nekilnojamojo turto ekspertų vertinimu, savininkams, per kurių nuosavybę suprojektuota „Rail Balticos“ linija, siūlomos žemių išpirkimo kainos atitinka, o kai kuriais atvejais viršija rinkos vertę.

„Pasiūlytos kainos - objektyvios, o kai kuriais atvejais netgi dosnios“, - sako „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“ vertinimo skyriaus vadovas Augustas Jagusinskis.

Pasak jo, Kauno rajone žemės ūkio paskirties žemė pastaruoju metu buvo parduodama už 4400-7800 Eur/ha, tuo tarpu už „Rail Balticos“ poreikiams išperkamą žemę Kauno rajone kainos vidurkis yra kur kas aukštesnis.

„Žemės sklypų, per kuriuos bus tiesiamas „Rail Balticos“ geležinkelis, nepriklausomą turto vertinimą atliko „Inreal“, „Capital vertinimas“ ir Registrų centro Šiaulių filialas.

Kituose rajonuose už žemę siūloma kaina taip pat atitinka ar net kiek viršija vidurkį tarp aukščiausios ir žemiausios oficialiuose sandoriuose fiksuotos kainos.

Pasak A.Jagusinskio, Pasvalio rajone, kur žemė derlingiausia ir brangiausia, pastarųjų sandorių kainos svyravo nuo 5500 iki 8500 Eur/ha. Nepriklausomų ekspertų nustatytas kainos vidurkis šiame rajone, mokamas už „Rail Balticos“ išperkamą žemę, siekia apie 7600 Eur/ha.

Panaši kainos tendencija matoma ir kituose rajonuose. Panevėžio rajone nepriklausomų ekspertų nustatytas vidurkis „Rail Balticos“ linijoje siekia 4885 Eur/ha, kai žemės ūkio paskirties žemės pardavimo sandoriai buvo sudaromi mokant 3500-5500 Eur/ha. Atitinkamai Jonavos rajone siūloma 3984 Eur/ha (sandoriai sudaryti už 2500-4500 Eur/ha), o Kėdainių rajone - 3870 Eur/ha (3500-5500 Eur/ha).

„Rail Baltica“ yra pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu. Pasak advokatų profesinės bendrijos „VIALEX Baltic“ vadovaujančio partnerio Valdo Vyšniausko, žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindai, sąlygos ir tvarka, kai ši žemė reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, yra reglamentuota specialiu įstatymu.

„Pagal įstatymą, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę, atlikus kiekvienos paimamos sklypo dalies individualų turto vertinimą“, - teigia V.Vyšniauskas.

Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.

Jeigu per 30 dienų nuo pranešimo apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą įteikimo žemės savininkas ar kitas naudotojas žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto nepasirašo, projektą įgyvendinanti institucija privalo kreiptis į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, o akte nurodyta suma pervedama į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.

Pasak V.Vyšniausko, ginčo atveju žemės savininkas turi galimybę ne tik kelti klausimą dėl paties žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo, bet ir dėl jam priklausančio atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

„Tačiau reikia įvertinti, kad teismas gali nustatyti ne tik didesnį, tačiau ir mažesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę negu suma, kurią projektą įgyvendinanti institucija buvo pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Tokiu atveju pervesto atlyginimo suma yra atitinkamai sumažinama“, - pažymi V. Vyšniauskas.

Atitinkami pranešimai registruotais laiškais jau išsiųsti didžiajai daliai Kauno, Jonavos, Kėdainių, Pasvalio ir Panevėžio rajonų sklypų savininkų bei naudotojų.

Privačių žemės sklypų savininkų ir naudotojų patogumui numatytos dvi arba trys datos, kuomet jie galės pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus. Šiai procedūrai atlikti savininkai bus kviečiami atvykti į nurodytą vietą. Savininkai ir naudotojai taip pat raštu turės pranešti projektą įgyvendinančiai institucijai banko sąskaitos, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą, rekvizitus.

Jeigu per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos žemės savininkas ar naudotojas akto nepasirašys, bus kreipiamasi į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, o akte nurodyta suma bus pervesta į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.

Apie tai bus pranešta žemės savininkui ar naudotojui. Ginčai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjami teisme, įstatymo numatyta tvarka.

Visas minėtas procedūras reglamentuoja Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas.

Už valstybės poreikiams paimamą turtą atlyginama vieninteliu įstatymais numatytu būdu – išperkant žemę, teisingai atlyginant pinigais visiems žemės sklypų savininkams ir kitiems naudotojams.

Išperkamos visuomenės poreikiams žemės vertė buvo apskaičiuota vadovaujantis teisės aktais ir atlikus kiekvienos paimamos sklypo dalies individualų turto vertinimą pagal rinkos vertę.

Išperkant žemę atlyginami ir kiti nuostoliai - vertinami žemėje esantys sodiniai, medynų tūris, negautas derlius, įdėtos lėšos žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti, visi kiti savininko ar kito naudotojo nuostoliai, patiriami dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, kiti nuostoliai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 metų pradžioje patvirtino europinės vėžės „Rail Baltica“ specialųjį planą, kuriame nurodyta tiksli geležinkelio linijos nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos vieta.

Patvirtinus specialųjį planą buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Registruotais laiškais apie tai buvo pranešta žemės sklypų savininkams bei naudotojams. Informacija apie žemės išpirkimą buvo paskelbta žiniasklaidoje bei oficialioje projektą įgyvendinančios Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje.

Iš viso specialiojo plano sprendiniuose geležinkelio linijos statybai 1244 ha teritorijoje yra suprojektuotas 71 žemės sklypas. Didžiąją dalį geležinkelio linijai tiesti reikalingo ploto – 945 ha – sudaro nuosavybės teise valdoma privati žemė. Suplanuota geležinkelio vėžė kerta beveik 1 200 privačių žemės sklypų. Maždaug ketvirtadalį geležinkeliui tiesti reikalingo ploto sudaro miško žemė, o 187 ha užima valstybinės žemės sklypai. Rengiant žemės paėmimo projektą skaičiai yra tikslinami.

Geležinkelio linijai tiesti reikalingus žemės sklypus planuojama baigti išpirkti 2019 metų pradžioje. Išpirkti žemės sklypai Nekilnojamojo turto registre bus įregistruoti valstybės vardu.

Bendra apskaičiuota „Rail Baltica“ projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,8 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma – apie 2,5 mlrd. eurų, iš kurių 85%, tikimasi, finansuos ES. Keleiviniai traukiniai šia linija galės važiuoti iki 249 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai – iki 120 km. Baigti tiesti europinę geležinkelio vėžę iki Talino planuojama 2025 metais, o naująją vėžę pradėti eksploatuoti 2026-aisiais.

„Rail Baltica“ kol kas pradėta statyti tik Lietuvoje. 2015 metų pabaigoje buvo pastatyta 120 km ilgio trasa nuo Lenkijos iki Kauno.

Seime šią savaitę įvyko priešpaskutinis balsavimas dėl kompensacijas mažinančių Miškų įstatymo pataisų, o jų priėmimas numatytas kitą ketvirtadienį.

Jeigu parlamentarai joms pritars, nauja tvarka galiotų miškingose teritorijose esančioms Varėnos, Visagino, Druskininkų, Švenčionių, Kazlų Rūdos ir Rietavo savivaldybėms. Jos už valstybinę miško žemę valstybei sumokėtų tiek, kiek kainuotų kirtaviečių dydžio miško atkūrimas, o ne dvigubą ar trigubą tarifą, mokamą keičiant žemės paskirtį, planuojant miesto plėtrą saugomuose ir draustinių miškuose bei valstybinių rezervatų apsaugos zonose. 

Pataisų autoriai „valstiečiai“ Zenonas Streikus ir Virginija Vingrienė bei liberalai Juozas Baublys ir Jonas Liesys sako, kad nauja tvarka leistų savivaldybėms taupyti. Anot V. Vingrienės, labiausiai naujos tvarkos reikia Varėnai ir Visaginui.

„Šioms savivaldybėms yra didžiausia problema, kad neturi laisvos valstybinės žemės ne miške ir ten miestų plėtra stringa. Pavyzdžiui, Druskininkai turi laisvos paprastos žemės, yra turtingas kurortas ir tą padidintą kompensaciją tarsi ne problema susimokėti“, – BNS teigė parlamentarė. 

Vyriausybė ir STT priešinasi

Vyriausybė nurodo, kad pataisos naikintų prie Lietuvos miškų ir juose esančias gamtos vertybes.

Vyriausybės teigimu, išimtinis atvejis, numatantis galimybę miško žemę paversti gyvenamosiomis teritorijomis, susijęs ne tik su viešuoju, bet ir su privačiais interesais, tai yra siekiu statyti būstą.

„Todėl priėmus (...) pakeitimus ir atsisakius piniginių kompensacijų diferencijavimo, savivaldybės, taip pat ir privatūs asmenys, kurie suinteresuoti gyvenamųjų teritorijų formavimu, būtų suinteresuoti gyvenamąsias teritorijas formuoti kuo patrauklesnėse miškų teritorijose“, – rašoma Vyriausybės išvadoje Seimui.

STT įžvelgia, kad pataisos „sudarytų sąlygų korupcijai“ – neatmetama galimybė, jog gyvenamųjų teritorijų formavimu suinteresuoti privatūs asmenys gali bandyti daryti įtaką savivaldybių sprendimams, kad tokios teritorijos būtų formuojamos kuo patrauklesnėse miškų teritorijose – vertingesnių grupių miškuose.

Dabar miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, kurie nurodomi įstatyme. V. Vingrienė suskaičiavo, kad tokių atvejų jau yra 12. 

Ministerija: išimtimi nesinaudota

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Miškų politikos skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis BNS pranešė, kad išimtis, kada leidžiamas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis, atsirado nuo 2013 metų.

Kol kas ja nė viena iš šešių savivaldybių nepasinaudojo. Be to, tik dvi domėjosi.

„Be Varėnos, tik Visagino miesto savivaldybė dar yra kėlusi klausimą – kitoms tai nėra aktualu“, – nurodė N. Kupstaitis. 

Pasak jo, Varėnos rajono savivaldybė pirmoji ir iki šiol vienintelė inicijavo atitinkamą miško žemės pavertimą maždaug 8,4 ha miško plote.

2017 metais Vyriausybė priėmė nutarimą dėl minėto ploto išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų. Tai reiškia, kad jau duotas sutikimas miško žemę versti kitomis naudmenomis.

„Tuo metu jai apskaičiuota kompensacija pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką siekė maždaug 300 tūkst. eurų. Savivaldybė tos kompensacijos nesumokėjo, o pradėjo iniciatyvas įstatymo pakeitimams sumažinti arba išvis panaikinti kompensacijas tokiais atvejais“, – sakė N. Kupstaitis.

Varėnos vicemeras: paspartės žemės grąžinimas

Varėnos vicemeras Giedrius Samulevičius BNS teigė, kad pataisa leistų savivaldybei baigti žemės reformą ir atsiskaityti su paskutiniais 23 žmonėmis – skirti jiems sklypus.

Vicemero teigimu, jeigu miško žemės paskirtis būtų keičiama pagal dabartinę tvarką, savivaldybės biudžetas patuštėtų apie 300 tūkst. eurų, o tai, G. Samulevičius teigimu, būtų per didelė našta, o jeigu pagal naują, – triskart mažiau.   

Čia yra privatus verslo interesas, ne kas kita, nes savivaldybė išvengia prievolės mokėti kompensaciją, o padalina sklypus atkurti nuosavybę. Tie sklypai realiai po to parduodami rinkos kaina.

Jis prognozuoja, kad baigus žemės reformą, būtų atstatytas teisingumas ir atsirastų naujų sklypų pasiūla, o prekyba jais pagyvintų vietos nekilnojamojo turto rinką.  

„Labai išlošia ir miestelis, tie žmonės, gavę savo turtą, spręs, ar patiems statyti, vaikams laikyti, gal tretiems asmenims parduoti. Tada atsiras pasiūla ir plotų“, – teigė vicemeras. 

Aplinkos ministerijos Miškų politikos skyriaus vedėjas N. Kupstaitis BNS apgailestavo, kad Varėnoje jau antrą kartą siekiama „miesto miškus perleisti į privačią nuosavybę“ juos iškirtus, o vėliau pakeitus žemės paskirtį.

„Čia yra privatus verslo interesas, ne kas kita, nes savivaldybė išvengia prievolės mokėti kompensaciją, o padalina sklypus atkurti nuosavybę. Tie sklypai realiai po to parduodami rinkos kaina“, – pareiškė N. Kupstaitis.

„Miesto miškai automatiškai yra valstybinės reikšmės miškai su visuomenine funkcija ir todėl, pagal Konstituciją, jų negalima privatizuoti, jie  privalo likti valstybiniais miškais“, – pridūrė jis. 

Jis paminėjo atvejį, kai maždaug prieš 15 metų, kai griežti reikalavimai dėl miškų žemės vertimo kitomis naudmenomis negaliojo, Varėnoje vieną kartą miškai „jau buvo paaukoti“ – siekiant atkurti nuosavybės teises į žemę buvo suformuoti sklypai, tačiau nė pusė jų neužstatyti. 

Visagine – gyvenamųjų namų kvartalas 

Visagino rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Sergejaus Mickevičiaus teigimu, nebemokant didelių kompensacijų valstybei už miško iškirtimą ir žemės paskirties keitimą, Visagine būtų galima pradėti seniai suplanuotas gyvenamųjų namų kvartalo statybas.

„Mūsų miestas išskirtinis, kad nėra nė vieno nuosavo namo, visur yra miškas, nėra kur statyti, nėra plotų, o išmiškinimui mums reikia virš 300 tūkst. eurų. Pas mus yra didžiulis poreikis tokių namų, nes investuotojai ateina ir daug visaginiečių nori statyti nuosavus namus, bet neturi tokios galimybės, statosi aplinkiniuose rajonuose“, – teigė administracijos vadovas.

Pasak S. Mickevičiaus, 47 hektarų ploto kvartalo projektas parengtas prieš kelerius metus. 18 ha būtų skirta suformuoti 119 sklypų.

„Arba jau šių metų pabaigoje, arba kitų metų pradžioje galėtume pradėti projekto gyvendinimą“, – žadėjo Visagino savivaldybės atstovas. 

1 ha paprasto ne prie vandens telkinio miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis vidutiniškai kainuoja apie 10 tūkst. eurų. Šiuos pinigus savivaldybės moka į valstybės biudžetą, o valstybė savo ruožtu rūpinasi, kad vietoj vieno sunaikinto miško ploto, kitur būtų įveisiamas naujas miškas.

Dvigubai arba trigubai daugiau atsieina kitos paskirties žeme paversti saugomų, rekreacinių, mieste esančių ir kitų svarbių miškų žemę.