Rekordiškas dalyvių skaičius

Paroda „Ką pasėsi...2024“, ko gero, smarkiai pakoreguos tradicinės Kaziuko mugės srautus. Vietos Kauno rajono, Akademijos miestelyje, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos pašonėje kur kas daugiau nei „Žalgirio“ arenos kaimynystėje, o ir asortimentas konkurencingas.

Pirmosios parodos dienos rytą dalyviai aktyviai rikiavo žemės ūkio techniką, derliaus apdorojimo ir sandėliavimo įrangą, medžių sodinukus ir jiems skirtas trąšas, amatininkų gaminius ir įvairius skanėstus. Anot organizatorių, šiemet parodoje prisistatys apie 400 dalyvių. Tris dienas truksiančio renginio metu vyks 42 seminarai, kuriuose bus kalbama apie paramos priemonės žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, tvaraus ūkininkavimo sprendimus, skaitmeninių technologijų galimybes.

Suma gali siekti ir 200 tūkst. eurų ir pusę milijono. Papasakoti daugiau?

Kaip ir ankstesniais metais, parodos metu bus akcentuojamas bendradarbiavimas tarp akademinės bendruomenės, verslo ir žemdirbių.

Kainos – šimtatūkstantinės

Kalbinti parodos dalyviai tikino, kiekvieną pavasarį čia vykstantys dėl tradicijos, o ūkininkai – susipažinti su žemės ūkio technika. Todėl tradiciškai, pastarajai skirtos didžiausios ekspozicinės erdvės.

„Kiek kainuoja šis kombainas? Viskas priklauso nuo to, kokios komplektacijos reikia. Suma gali siekti ir 200 tūkst. eurų ir pusę milijono. Papasakoti daugiau?“, – interesantų akyse pamatę bent menkiausią susidomėjimą, traktoriais, kombainais ir priekabomis prekiaujančių įmonių atstovais nesiliovė nėręsi iš kailio. Ūkininkus viliojo nuolaidomis, dovanomis ir staigmenomis.

Ne visiems pavyko užkalbėti dantį. Dažnas lankytojas atviravo, čia ėjęs ne smalsumo vedinas, o tikslingai, žinodamas, ko reikia. 

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Tikrai nevaikščiosiu kaip panelė po Laisvės alėją ir neklausysiu kalbų. Žinau, ko atėjau“, – parodos lankytojas Petras nedaugžodžiavo.

Apsipirkti ir iš Akademijos miestelio ištrūkti jis vylėsi kol nesugužėjo daugiau žmonių, tiesa, to padaryti nepavyko. Lankytojai į parodą plūdo nuo ankstaus ryto, užkimšdami visus aplinkinius kelius, o šalikeles nuklodami automobiliais.

Tikisi geros prekybos

Stebėdami lankytojų srautus, parodos dalyviai buvo nusiteikę darbingai. Visgi, kalbėti apie sėkmę, iš anksto nenorėjo.

„Pradžia nebloga, bet viščiukus skaičiuosime poryt“, – aplink sodinukus tupinėjo prekeivė iš Kauno rajono. Per pirmąsias valandas pardavusi kelias dešimtis medelių, moteris už nugaros kryžiavo pirštus ir vylėsi gero pelno.

Jai antrino ir ledų pardavėjas iš mėlyno autobusiuko. Pasirinkęs prekybą Akademijos miestelyje, o ne Kaziuko mugę Kauno centre, vyras norėjo tikėti, kad „Ką pasėsi...2024“ lankytojai prie autobusiuko langelio stabtelės ir ledų porcijai, ir kavos puodeliui. Tuo metu kavinių po atviru dangumi virėjos vos spėjo suktis – į dubenėlius krėtė ir žirnius, ir troškintus kopūstus, ir kiaulės karką.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Nespėjome papusryčiauti. Bijojome, kad nerasime vietos ir teks toli pėdinti iki vietos“, – šaukštu kabindamas žirnių košę, juokėsi parodos lankytojas Vladas su žmona.

Išbandė kombainą

Parodoje apsilankęs Prezidentas Gitanas Nausėda pabendravo su jos organizatoriais, dalyviais. Įlipęs į kombaino kabiną, domėjosi, kaip jį valdyti. Užkalbino ir lietuviškų trąšų gamintoją.

„Jūs ką, tiekiate Lenkijos rinkai? Čia viskas lenkiškai“, – stabtelėjęs prie „Biodinamiko“ stendo ir apžiūrėdamas organinių trąšų talpyklą, užmetė akį į etiketę G.Nausėda.

Bendrovės direktorius vėliau „Kauno dienai“ pasakojo, kad eksportuojama apie 70 proc. įmonės produkcijos. Daugiausia – į Lenkiją, Vokietiją.

Organinių trąšų poreikis labai išaugęs. Per pastaruosius penkerius metus paklausa šoktelėjo kelis kartus. „Ūkininkai pamatė, kad vien mineralinių trąšų naudojimas neatneša norimų rezultatų“, – teigė „Biodinamikos“ vadovas Artūras Vasiljevas. Kaišiadorių rajone įsikūrusi bendrovė per metus pagamina apie 1 mln. l skystų trąšų produktų ir apie 0,5 mln. t birių, granuliuotų trąšų.

Fermai robotizuoti

Parodos eksponatų spektras – labai platus. Lankytojų poreikiai – įvairiausi.

„Gerai. 149 tūkst. eurų. Ką už tai gaunu?“ – klausė vienas ūkio robotizavimu susidomėjęs ūkininkas iš Kelmės. „Viską. Vienu žodžiu, raktas ant stalo, ir jūs varote karves“, – atsakė bendrovės atstovas. Tiesa, dar reikia turėti pastatą. Statyti naują fermą arba pertvarkyti senąją.

Jis siūlė nuvykti į kurią nors tokią jau veikiančią robotizuotą fermą ir pasižiūrėti. Tokioje fermoje sumontuoti melžimo robotai, pieno aušintuvas, guoliavietės, automatizuota klimato kontrolė, šepečiai, girdyklos, mėšlo šalinimo sistema ir kt.

Kitas prie šio bendrovės „Agromerz“, užsiimančios fermų įrangos prekyba, stendo sutiktas ūkininkas „Kauno dienai“ pasakojo planuojantis plėsti savo ūkį. Šiuo metu augina 150 karvių. Norėtų įsigyti dar 50. Kol kas turi tik melžimo aikštelę. Melžimo robotas, pasakojo, labai praverčia.

Įrengimai ir technologijos leidžia atsisakyti darbo jėgos. Vyro ūkyje šiuo metu darbuojasi iki dešimties žmonių, bet robotizavus procesus jiems atsirastų darbo kitur, nes ūkį planuoja plėsti.

Bendrovės atstovas Saulius Pekeliūnas „Kauno dienai“ pasakojo, kad jų produkcija domisi ne tik dideli ūkiai. „Dabar labai populiarėja šeimos ūkiai, kuriuose laikoma iki 150 karvių. Jiems taip pat svarbi robotizacija, nes kaimuose trūksta darbo jėgos“, – teigė S.Pekeliūnas.

Didžiulė pasiūla

Didžiausia žemės ūkio paroda Baltijos šalyse vyksta 26-ąjį kartą. Parodą organizuojančio Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centro direktorius dr. Virginijus Venskutonis džiaugėsi geru oru ir puikia galimybe lankytojams susipažinti su įvairiausiomis inovacijomis, kurioms parodoje ir skiriama daugiausia dėmesio.

Įvairovė: „Ką pasėsi... 2022“ – didžiausia žemės ūkio paroda Baltijos šalyse. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Tai įvairios žemės ūkio, miškų ir komunalinio ūkio technikos, derliaus apdorojimo ir sandėliavimo įrangos, sėklų, augalų apsaugos priemonių ir trąšų, produktų ir įrangos gyvulininkystei, paukštininkystei, žuvininkystei, sodui ir daržui, statybos vandentvarkos, šilumos ūkio ir kenkėjų prevencijos, skaitmeninių technologijų žemės ūkiui ir kt. naujovės. Jas pristato verslo, mokslo subjektai.

Iš viso parodoje dalyvauja keli šimtai įmonių iš Lietuvos ir užsienio, panašiai tiek smulkiųjų amatininkų, sodininkų, tautinio paveldo puoselėtojų. Parodą kaskart aplanko apie 80 tūkst. lankytojų iš Lietuvos, ir ne tik.

Dabar labai populiarėja šeimos ūkiai, kuriuose laikoma iki 150 karvių. Jiems taip pat svarbi robotizacija, nes kaimuose trūksta darbo jėgos.

Įvairūs gamintojai, jų atstovai teigė, kad šis renginys yra svarbiausias metų įvykis. Paroda įmonėms suteikia galimybę pristatyti save, inovacijas, kurioms atstovauja, akis į akį per kelias dienas susitikti su daugybe esamų ir potencialių klientų.

Parodos metu galima ne tik apžiūrėti, išbandyti eksponatus, bet ir dalyvauti čia pat vykstančiuose seminaruose, apsilankyti sodinukų ir amatų mugėje.

Parodoje galima apsilankyti dar ir šiandien bei šeštadienį.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijoje rinksis įmonės, smulkieji augintojai, gamintojai, amatininkai iš Vokietijos, Suomijos, Danijos, Lenkijos ir kitų šalių.

Didžiulėje parodos erdvėje – 15 hektarų plote – visuomenė galės susipažinti su žemės ūkio technika, augalų apsaugos priemonėmis, trąšomis, gyvulininkystės naujovėmis ir naujausiomis technologijomis. Kaip ir kasmet, parodos lankytojų laukia gausi šviečiamoji programa: 36 seminarai, forumas ir konferencija. Diskusijos apims įvairias temas – žiniomis ir patirtimi dalinsis mokslininkai, įvairių ministerijų atstovai, ekspertai, rašoma organizatorių pranešime.

Tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2019“ išlieka didžiausia paroda Baltijos regione ir suteikia galimybę šalies žemdirbiams tiesiogiai susipažinti su naujausiomis žemės ūkio vystymosi tendencijomis. Ekspozicijose parodos lankytojų lauks apie 500 dalyvių: 300 įmonių ir organizacijų, 200 smulkiųjų gamintojų: tautodailininkų, kaimo amatininkų, sodininkų, gėlininkų, maisto produktų prekiautojų. Parodoje prisistatys 26 užsienio kompanijos iš 8 pasaulio šalių: Vokietijos, Estijos, Latvijos, Ukrainos, Danijos, Lenkijos, Suomijos ir Rusijos.

Parodos organizatorė – Žemės ūkio akademija – parodos lankytojus sutiks atsinaujinusi. Nuo metų pradžios prisijungusi prie Vytauto Didžiojo universiteto, ji sustiprino savo mokslo ir inovacijų sklaidos potencialą. Įvykusius pokyčius Žemės ūkio akademija parodos lankytojams pristatys savo stende.

Paroda „Ką pasėsi... 2019“ vyks balandžio 4-6 dienomis VDU Žemės ūkio akademijoje (Akademija, Kauno raj.). Atidarymo ceremonija vyks balandžio 4-ąją, 11 val., paviljone Nr. 2.

Visi renginiai – nemokami. Parodos darbo laikas: 9–17 val.

„Paremkite Ukrainos karius“, – naujai išmokta lietuviška fraze, vos vos stabteldama ties kiekvienu žodžiu, prie palapinės su Lietuvos ir Ukrainos vėliavomis žemės ūkio parodos „Ką pasėsi... 2015“ lankytojus kviečia ukrainietė savanorė Julija Maiboroda.

Ji kartu su kolege ir drauge Valerija Skrypčenko jau trečią kartą per mėnesį atvyksta iš Kijevo į Lietuvą rinkti paramos savo šalies kariuomenei. Prieš tai kijevietės siūlė ukrainietiškus suvenyrus, rankdarbius, Maidano ir nacionalinę atributiką mainais už paaukotus pinigus Vilniaus ir Kauno Kaziuko mugių svečiams.

Ukrainietės – aktyvios savanorių organizacijos „Maskuvalna sitka na veži“ („Maskuojantysis tinklas ant bokšto“) dalyvės. Kijevo tvirtovės bokšte besirenkantys savanoriai, daugiausiai – moterys, aukodami didžiąją laisvo laiko dalį, pina Ukrainos kariuomenei maskuojančius tinklus, gamina maskavimo apsiaustus snaiperiams, siuva kariams rūbus, kaukes, gamina rankdarbius ir suvenyrus, kuriuos pardavus surenkama lėšų kitoms kariškių reikmėms.

Už Lietuvoje surinktus pinigus „Maskuojančiojo tinklo“ savanoriai žada pirkti kariams ne ginklus, o apsaugos ir transporto priemones. Jau nupirkta taktinių apsaugos akinių 3–iojo atskirojo tankų bataliono kariams. Planuojama įsigyti ir atiduoti kariškiams autobusiuką ir automobilį.

Prie Julijos ir Valerijos Aleksandro Stulginskio universitete vyksiančioje parodoje prisijungė ir lietuviai savanoriai iš paramos fondo „Pagalbos sparnas“, pilietiško jaunimo organizacijos „Baltai juoda“ aktyvistai, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus bei ukrainiečių diasporos Lietuvoje atstovai.

„Neseniai lankėmės Ukrainoje, ten susipažinome su jų savanoriais, tad nusprendėme jiems padėti“, – paaiškina merkiančiame lietuje šeštadienio laiką leidžianti viena iš „Juodai balta“ aktyvisčių.

„Nelabai pasisekė su oru, o ir publika čia mažiau besidominti politiniais klausimais, tad ne tokia aktyvi, kokia buvo Kaziuko mugėse. Tačiau žmonės prieina, pakalbina, paremia, kiek gali, – pasakoja V.Skrypčenko. Vakar apstulbino viena moteris, kuriai maždaug aštuoniasdešimt metų, tačiau ji atrodo itin guvi ir stipri. Sako, „negaliu pernelyg jūsų karių paremti, tačiau jeigu priimtų, galėčiau užsirašyti snaipere į frontą“. Ji kalbėjo visiškai rimtai, sakė visą gyvenimą sportavusi ir esanti gera šaulė“.

Ukrainietės prsipažįsta, jog po pirmųjų apsilankymų Lietuvoje jas taip sužavėjo mūsų šalies gyventojų palaikymas, neabejingumas sunkų laiką išgyvenančiai šaliai, noras padėti, kad dabar jos pasirengusios pasinaudoti kiekvienu lietuvių draugų pasiūlymu atvykti rinkti paramos savo šalies kariams.

Bene kiekvieną stabtelėjusį prie palapinės pabendrauti ar paremti praeivį kijevietės vaišina tradiciniais ukrainietiškais lašiniais bei duona. „Kadangi tai žemės ūkio paroda, norisi savo buvimą čia susieti su jos specifika ir nors truputį supažindinti su mūsų šalimi“, – šypsodamasi paaiškina vaišingumo akciją J.Maiboroda.

Paroda „Ką pasėsi... 2015“ baigsis šeštadienio vakare.

Šiandien Aleksandro Stulginskio universitete prasidėjo jubiliejinė 20-oji tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2015“. Paroda vyks kovo 26–28 dienomis.

„Augink savo kraštą“ – su tokiu šūkiu Žemės ūkio ministerija šiemet dalyvauja parodoje. Anot žemės ūkio ministro patarėjos Jolantos Butkevičienės, šia akcija norima atkreipti žmonių dėmesį į vietinės gamybos produktus, paskatinti juos valgyti šviežią, sveiką ir kokybišką maistą, labiau rūpintis savo sveikata, o kartu ir šalies ekonomine gerove. Kiekvienas iš mūsų galime ginti ir auginti savo šalies ekonomiką, tereikia tik kiek pakoreguoti savo kasdienius įpročius ir rinktis vartoti produktus, užaugintus šalia mūsų.

J. Butkevičienė taip pat atkreipė dėmesį, jog parodoje pristatoma Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa, žadama atsakyti į visus žmones dominančius klausimus – kas, kur, kodėl, kaip. Ji pažymėjo, jog šiemet parodoje nauja tai, kad mūsų verslininkai bus mokomi, kaip patekti į kitų šalių rinkas.

„Parodoje dalyvauja Jungtinių Amerikos valstijų ekspertai, kurie labai konkrečiai atsakys į klausimus, nuo ko pradėti, ką daryti, kokių veiksmų imtis, kad lietuviškas pienas, duona, mėsa būtų patrauklūs JAV rinkai“, – pabrėžė J. Butkevičienė.

Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko direktorius doc. dr. Virginijus Venskutonis atkreipė dėmesį, jog per 20 parodos gyvavimo metų ši paroda pakeitė savo struktūrą, išvaizdą, labai smarkiai išsiplėtė ir dar labiau plėsis kitais metais, kai abi parodos – „Ką pasėsi“ ir „AgroBalt“ vyks kartu.

„Patirtis liudija, jog kasmet parodos ekspozicijos atsinaujina net 80 proc., nes kasmet atsiranda labai daug naujovių“, – sakė V. Venskutonis.

Parodos lankytojai ir dalyviai gali susipažinti su naujausiais žemės ūkio pasiekimais. Savo gaminius pristato apie 500 dalyvių –  firmų ir organizacijų, smulkiųjų augintojų, gamintojų, amatininkų. Šešiolika bendrovių atvyko iš užsienio – Lenkijos, Vokietijos, Latvijos, Didžiosios Britanijos. 

Gausiausia parodoje – žemės ūkio technikos ekspozicija. Organizatoriai žada ir įvairiapuses naujausias technologijas, fermų įrangą ir produktus gyvulininkystei demonstruojančias ekspozicijas. Vis daugiau firmų pristato naujoves vandentvarkos ir šilumos ūkio įrangos srityse, didėja trąšų ir augalų apsaugos priemonių pasiūla.

Aleksandro Stulginskio universiteto Mokslo ir technologijų parko Parodų organizavimo centro vadovė Birutė Steikūnienė teigė, jog vienos ekspozicijos kaina siekia apie 4 mln. eurų, o, tarkim, vienas eksponatas – pašarų smulkintuvas, kuris bus parduotas ūkininkams, kainuoja apie 508 tūkst. eurų. 

„Tai liudija, kokia gera yra šiuo metu Lietuvos žemės ūkio padėtis, nors augti, žinoma, visuomet yra kur“, – tvirtino B. Steikūnienė. Parodų organizavimo centro vadovė taip pat pastebėjo, jog kaimo plėtros programos parama labai įsuko bendruomenių plėtros ratą, todėl jos aktyviai dalyvauja parodoje su smulkiaisiais verslais.

Kaip ir kasmet, parodos lankytojų laukia ypač gausi šviečiamoji programa. Žemės ūkio ministerija aktyviai dalyvauja šioje programoje ir pristato žemės ūkio politiką, tačiau daug ir kitokios tematikos renginių. Keturiasdešimt du seminarai apims pačias įvairiausias temas, nuo gerosios patirties sklaidos iki Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos. Gausu ir bendresnių temų, gvildenančių nevyriausybinių organizacijų kūrimo, šilto būsto ar ūkio valdymo programas.

Parodoje taip pat aktyviai dalyvauja Aleksandro Stulginskio universiteto studentai, kurie turi unikalią galimybę vienoje vietoje susipažinti su daugybe parodos eksponatų: technika, trąšomis, sėklomis.

Kaune penktadienį iškeptas rekordinio ilgio vėdaras.

150 metrų – tokio ilgio kraujinį vėdarą "Bernelių užeiga" penktadienį išdalijo išalkusiems parodos „Agrobalt" lankytojams. Tarp jų buvo ir premjeras Algirdas Butkevičius, žemės ūkio ministras Virgilijus Jukna, kiti politikai bei daugelis eilinių mirtingųjų. Milžiniško vėdaro paragavo apie 1000 žmonių.

Kraujinio (kruopinio) vėdaro gamybai reikėjo 55 kilogramų perlinių kruopų, 180 metrų žarnų, 20 kilogramų svogūnų, 20 kilogramų kiaulienos, 2,5 kg druskos, 250 gramų maltų pipirų ir 5 kilogramų kraujo plazmos.

"Prieš pagaminant rekordinį vėdarą buvo trys bandymai, nes buvo svarbu tiksliai nustatyti kruopų proporcijas, kraujinio vėdaro kietumą, – aiškino restoranų tinklo "Bernelių užeiga" direktorė Jolanta Kubolienė. – Jį 5 valandas gamino aštuoni žmonės. Dar tris valandas virėme kruopas."

Labiausiai kraujinio vėdaro paskanauti laukė vyresnio amžiaus žmonės, daugeliui mažųjų tai buvo pirmasis bandymas.

"Ne vienas jaunuolis klausė, kas tai per dalykas ir nežinojo šio seno lietuvių patiekalo", – pastebėjo J.Kubolienė.

Restoranų tinklas "Bernelių užeiga" pagamino jau ne pirmą rekordinį patiekalą. Anksčiau jie buvo pagaminę rekordinę kiaušinienę (iš 1000 kiaušinių), 45 kilogramų didžkukulį, 50 metrų ilgio bulvinį vėdarą, 10 metrų ilgio dešrelę. 

„Žalgirio“ arenoje įsikūrusi žemės ūkio ir maisto pramonės paroda „AgroBalt 2014“ tęsis iki balandžio 5 d. Šiuo metu Kaune galima užsukti į dar vieną žemės ūkio ekspoziciją – „Ką pasėsi...". Ją rasite Aleksandro Stulginskio universiteto pašonėje.