Susitarimu pratęsiamas Ukrainos žemės ūkio prekėms taikomas neapmuitinimas, kurį blokas taiko nuo Rusijos invazijos į kaimyninę šalį pradžios 2022-ųjų vasarį, tačiau apribojamas paukštienos, kiaušinių, cukraus, kukurūzų, kruopų ir medaus įvežimas iki vidutinių apimčių, buvusių nuo 2021-ųjų vidurio iki 2023-ųjų pabaigos.

Jeigu Seimas jas priimtų, draudimas galiotų nuo balandžio 15 dienos iki 2025 metų liepos 1-osios. Vyriausybė turėtų patvirtinti konkretų produktų ir pašarų sąrašą. 

Pataisų iniciatorius, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, jog taip siekiama, kad iš Rusijos ir Baltarusijos grūdai nepatektų į Lietuvąir Lenkiją.

„Kad neplūstų grūdai čia – ir į Lenkiją, ir į Lietuvą. Kad nenumušinėtų kainų, kad mūsų ūkininkams būtų geriau nei iki šiol“, – teigė parlamentaras.

Anot jo, dabar nežinoma, kiek šių grūdų įvežama į Lietuvą.

„Neformaliai žinome, kad tie grūdai važinėja. Todėl siūlome drausti ne tik iš Rusijos ar Baltarusijos atvežamus grūdus, bet ir tuos, kurių kilmė bus iš šių šalių. Pavyzdžiui, gali būti, kad latvis atveš rusiškus grūdus, tai kad tokie irgi nepatektų į Lietuvos rinką ir tuo pačiu į Lenkiją. Čia yra ir žinia lenkams, kad mes imamės priemonių, kad bent iš šios pusės grūdai nekaitintų rinkos“, – BNS kalbėjo V. Pranckietis.  

Pataisas siūlo beveik 20 įvairių frakcijų parlamentarų iš Kaimo reikalų ir Ekonomikos komitetų – jie jas parėmė parašais.

Latvija praėjusią savaitę laikinai jau uždraudė Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijos ir pašarų importą.

Žemės ūkio ministerija šį pirmadienį pranešė nuo kovo vidurio griežtinsianti iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolę, tačiau visiškai uždrausti jų įvežimo nesieks.

Riboti rusiškų grūdų tranzitą ragino ir sausį protestus surengę Lietuvos ūkininkai. 

„Vakar buvo klausimas, susijęs su rusiškų maisto produktų ir pirminės žemės gamybos medžiagų importu į Europos Sąjungą. Mes su latviais ir estais šitą poziciją palaikome, bet kai kalba eina apie tranzitą, vėlgi yra parama trečiosioms šalims, ir Europos Sąjunga, Europos Komisija kol kas nėra labai linkusi pritarti tokioms sankcijoms“, – žurnalistams trečiadienį sakė K. Navickas.

Jo teigimu, rusiškų grūdų tranzito klausimas yra aktualesnis Latvijai.

K. Navickas savaitės pradžioje dalyvavo ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje Briuselyje, kur tarėsi dėl žemės ūkio ateities Europoje ir su prekyba susijusiais klausimais.

Ministras yra sakęs, kad ES sankcijos maisto produktams iš Rusijos netaikomos, tačiau grūdų įvežimą į Bendriją būtų galima apriboti draudimais, susijusiais su transportu, nors priimti tokį Briuselio sprendimą būtų sudėtinga.

Lietuvos grūdų augintojų asociacija ragina stiprinti kontrolę Lietuvos pasienyje su Latvija, kad rusiški grūdai nepatektų į Lietuvą.

„Iš Pivdenio, Odesos ir Čiornomorsko uostų eksportuota daugiau nei 7 mln. tonų krovinių, iš jų beveik 5 mln. tonų Ukrainos žemės ūkio produktų. Nuo rugpjūčio 8 d. Ukrainos karinio jūrų laivyno įsteigtu koridoriumi išplaukė 200 ir atplaukė 226 laivai“, – sakė jis.

Ukrainos infrastruktūros ministerijos duomenimis, Odesos, Čiornomorsko ir Pivdenio uostuose šiuo metu kraunamas 31 laivas, dar 30 laivų plaukia koridoriumi į abi puses.

Ukraina rugpjūtį atidarė laikiną jūrų koridorių prekybos laivams. Rusija ir toliau atakuoja Ukrainos uostų infrastruktūrą.

„Svarbu, kad visos vyriausybės ir privatusis sektorius bendradarbiautų, kad tai būtų tiekiama rinkai“, – A. Guterresas sakė lankydamasis Jungtiniame koordinavimo centre (JCC).

JCC prižiūri susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto, liepą Ukrainos ir Rusijos sudaryto su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija, įgyvendinimą.

Susitarimas taip pat garantuoja Rusijos teisę eksportuoti žemės ūkio produktus ir trąšas, nepaisant Vakarų sankcijų Maskvai dėl karo Ukrainoje.

„Tai, ką matome Stambule ir Odesoje, yra tik matomesnė šio sprendinio dalis. Kita šio susitarimų paketo dalis – Rusijos maisto trąšų, kurioms netaikomos sankcijos, netrikdomas patekimas į pasaulio rinkas“, – sakė A. Guterresas, bet pridūrė, kad rusiškų trąšų ir žemės ūkio produktų eksportas vis dar patiria tam tikrų „kliūčių“.

„Be trąšų 2022 metais gali nepakakti maisto 2023-iaisiais. Gauti daugiau maisto ir trąšų ir Ukrainos ir Rusijos yra gyvybiškai svarbu, kad prekių rinkos toliau rimtų ir mažėtų kainos vartotojams“, – pridūrė JT vadovas.

A. Guterresas šią savaitę nuvyko į Ukrainą, kur vakariniame Lvivo mieste ketvirtadienį susitiko su šalies prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu).

Penktadienį jis aplankė pietinį Odesos uostamiestį.

Anksčiau šeštadienį A. Gutteresas aplankė laivą, stovintį Marmuro jūroje į pietus nuo Stambulo, kuriuo gabenamas pirmasis Jungtinių Tautų agentūrų nupirktas grūdų krovinys, skirtas humanitarinės pagalbos operacijoms.

Laivas „Brave Commander“, gabenantis 23 000 tonų kviečių krovinį, antradienį išplaukė  išplaukė iš Pietinio uosto Južnės mieste. Trečiadienį vakare jis perplaukė Bosforo sąsiaurį.

JT vadovas ketvirtadienį pažadėjo, kad jo organizacija stengsis padidinti grūdų eksportą iš Ukrainos prieš prasidedant žiemai, kad būtų užtikrintas gyvybiškai svarbus maisto tiekimas daugeliui Afrikos šalių.

Tuo metu į Airiją atplaukė su Panamos vėliava plaukiojantis laivas „Navi Star“ su 33 tūkst. tonų grūdų kroviniu. Prieš dvi savaites jis išplaukė iš Ukrainos pagrindinio Odesos uosto ir tapo pirmuoju laivu, išgabenusiu grūdų krovinį pagal liepą sudarytą susitarimą.

Ukrainos ambasadorė Airijoje Larysa Herasko sakė, kad tolesnis grūdų gabenimas jūra „priklausys nuo Rusijos, Rusijos veiksmų“.

„Tikimės, kad Rusija laikysis įsipareigojimų pagal Juodosios jūros grūdų iniciatyvą“, – pridūrė ji“

Pagal šį susitarimą nuo rugpjūčio 1-osios jau 650 tūkst. tonų grūdų ir kitų žemės ūkio produktų buvo išgabenta per Odesos, Čornomorsko ir Pietų uostus.

Plaukdami per Juodąją jūrą laivai turi naudotis saugiu koridoriumi. Prieš įplaukiant į Bosforo sąsiaurį jie patikrinami JCC inspektorių.

Ukrainos, kuri yra viena didžiausių javų augintojų ir eksportuotojų pasaulyje, grūdų eksportas jūra buvo keliems mėnesiams užblokuotas dėl vasario gale prasidėjusios Rusijos karinės invazijos, todėl didėjo nerimą, kad tai gali sukelti pasaulinę maisto krizę.

„Dvidešimt milijonų tonų grūdų turi būti išvežta iš Ukrainos per mažiau nei tris mėnesius“, – ketvirtadienį sakė už transportą atsakinga EK narė Adina Valean. Tai būtina siekiant atlaisvinti saugyklas, kurios bus reikalingos naujam derliui priimti.

EK duomenimis, 90 proc. Ukrainos grūdų ir aliejinių augalų sėklų eksporto iš šalies iškeliaudavo per Juodosios jūros uostus, kuriuos dabar blokuoja Rusija.

Todėl Komisija ragina privačius ir valstybinius subjektus suteikti daugiau transporto priemonių ir sukurti logistikos platformą procesams koordinuoti.

Maisto produktų eksportas iš Ukrainos turi būti prioritetas. ES šalys raginamos aprūpinti muitines ir kitus dalyvius pakankamu darbuotojų skaičiumi ir „taikyti maksimalų lankstumą“, sakoma Komisijos pareiškime.

Eksportui sausuma kyla keletas kliūčių, nes daug sunkvežimių regione jau naudojami humanitarinėms prekėms gabenti, o skirtingas bėgių plotis trukdo eksportui geležinkeliais.

„Tūkstančiai grūdų prikrautų vagonų vis dar laukia prie Ukrainos sienų su Lenkija ir Rumunija“, – sakė A. Valean. Vidutinis laukimo laikas – 16 dienų, o kai kuriais atvejais išsitęsia net iki 30 dienų.

Ukrainos grūdų eksportas yra labai svarbus pasauliniam maisto produktų tiekimui. Prieš karą Ukrainos eksportas buvo skirtas Europai, Kinijai ir Afrikai, po trečdalį kiekvienai krypčiai, teigia Komisija.

Trečdalis kviečių rinkos

Rusija ir Ukraina kartu sudaro daugiau kaip 30 proc. pasaulio prekybos kviečiais ir miežiais, 17 proc. kukurūzų ir daugiau nei 50 proc. saulėgrąžų aliejaus, sėklų ir išspaudų, skirtų gyvuliams šerti. Be to, pritaikius sankcijas Rusijai, iš jos nutrūko trąšų eksportas. Europos Komisija sunerimusi, kad pasaulis gali susidurti su maisto stygiumi, todėl šis gali brangti. Lietuvos žmonės brangymetį pastaruoju metu itin pajuto.

Pagal pieno ir mėsos produktų aprūpinimą planetos gyventojams ES yra tarp didžiausių eksportuotojų pasaulyje, o Ukraina – svarbi prekybos partnerė. Tiesa, ji sudaro tik 4,9 proc. viso ES žemės ūkio maisto produktų importo. Tai yra ketvirta pagal dydį žemės ūkio maisto produktų eksportuotoja į ES po Didžiosios Britanijos, Brazilijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų.

Kainų pikas – vasarą

„Aš neprognozuočiau drastiško maisto kainų augimo pavasarį ir vasarą, nes rinkos dalyviai į jas jau yra įskaičiavę praradimus dėl Rusijos karo Ukrainoje, – tvirtino kalbinamas ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. – Reaguojama jautriai arba dar prieš įvykius, arba vos prasidėjus konfliktui. Rinkos suskaičiavo riziką dėl galimo maisto trūkumo. Aš manyčiau, kad dar didesnis žemės ūkio produkcijos brangimas finansų rinkose įmanomas, bet bus labai nedidelis.“

Anot jo, šiame kontekste Lietuva nėra pačioje blogiausioje situacijoje. Lietuvoje ganėtinai stiprus žemės ūkio sektorius, ypač grūdinių augalų. Užauginame gerokai daugiau grūdų, nei patys suvartojame. Mūsų ūkininkai tikrai gali patenkinti vietinę paklausą ir dalį produkcijos eksportuoti.

Aleksandras Izgorodinas. Asmeninio arch. nuotr.

„Todėl galiu sakyti, kad Lietuva yra neblogai apsaugota nuo maisto kainų augimo. Aišku, palyginti su praėjusių metų pavasariu, vasara, kainos bus didesnės, tačiau neprognozuočiau drastiško jų šuolio artimiausiu metu. Man asmeniškai atrodo, kad maisto kainų augimo pikas bus pasiektas birželio, gal net ir gegužės mėnesį. Paskui jos turėtų stabilizuotis“, – komentavo žinomas ekonomistas.

Degalų daroma įtaka

Kokią įtaką pasaulinėms maisto kainoms padarys naftos kaina, kuri dėl karo Ukrainoje pakilo į rekordines aukštumas? Kiek jos gali keistis?

„Tai didžiulis nežinomasis, – kalbėjo A.Izgorodinas. – Šiuo metu naftos kainos neprognozuojamos. Jas lemia keletas aspektų. Vyksta Rusijos ir Ukrainos karas, bet kokia bloga naujiena apie tai didins kainą; bet kokia gera naujiena, kad šalys bando susitarti, mažins. Kitas svarbus veiksnys, turėsiantis įtakos naftai, – Kinija. Jos valdžia ketina šį pavasarį skatinti savo ekonomiką, kuri šiuo metu yra ant stagnacijos ribos, nes šalis laikosi „nulinės COVID-19“ politikos, o tai, be abejo, augimą stabdo.“

Kita vertus, ekonomistas sakė netikintis prognozėmis, kad naftos kainos dar labai augs. Arba jos išliks dabartinio lygio, arba po keleto mėnesių kris.

Aš neprognozuočiau drastiško maisto kainų augimo pavasarį ir vasarą, nes rinkos dalyviai į jas jau yra įskaičiavę praradimus dėl Rusijos karo Ukrainoje.

Kompensacijos sušvelnintų

Grūdų augintojai tvirtina – labai padidėjo jų išlaidos. Pirmiausia dėl degalų, nes žymėtas dyzelinas, palyginti su pernai tuo metu, pabrango beveik trigubai. Trąšų kainos taip pat išaugo kelis kartus. Tai negali neatsiliepti grūdų ir galutinėms maisto produktų kainoms. Lietuvos žemdirbiai negąsdina, nekelia panikos, bet užsimena, kad valstybės kompensacijos būtų gera pagalvė brangimui sušvelninti. Ar tai išeitis?

„Valstybė galėtų prisidėti gerindama žmonių finansinę padėtį – iš esmės mažindama gyventojų pajamų mokestį arba didindama neapmokestinamųjų pajamų dydį, – teigė A.Izgorodinas. – Kitas variantas – tiesioginės kompensacijos verslui, kad šis nedidintų kainų. Antrasis kelias reiškia, kad eitume link labiau reguliuojamos rinkos. Bet jei valstybė rastų lėšų ir skirtų subsidijų ūkininkams dėl praradimų, dėl naudojamų degalų, trąšų brangimo, aišku, tai padėtų stabilizuoti kainas ir mažinti infliaciją. Žinoma, tada šaliai reikėtų daugiau skolintis ir biudžeto deficitas būtų didesnis. Apibendrindamas galiu pasakyti, kad išlaidų kompensavimas yra įmanomas, tačiau tai valstybei kainuotų.“

Paklaustas, ar, Vyriausybei išmetus į Lietuvos rinką papildomų sumų kompensacijoms, dar labiau nepadidėtų infliacija, kuri ir taip pučiasi, ekonomistas abejojo: „Nebūtinai. Jei valstybė subsidijuotų ūkininkams dalį padidėjusių kaštų dėl naftos ir trąšų, taip pat būtų pasiektas korektiškas susitarimas, žemdirbiai produkcijos kainos nedidintų tiek, kiek be Vyriausybės pagalbos.“

Situacija: maisto kainos kyla Ukrainos laukuose šeimininkaujant ne ūkininkams, o kariuomenei, Rusijos kariams užminavus dalį laukų. Vidmanto Balkūno / BNS nuotr.

Lemia mėsos kainą

Dideli kaštai, ypač dėl pabrangusių grūdų, žemos produkcijos supirkimo kainos, sumažėjęs vartojimas dėl pandemijos ir Rusijos karas Ukrainoje pastaraisiais metais baigia nualinti mūsų kiaulienos sektorių. Augintojai skundžiasi dėl pastebimai sumažėjusios paklausos.

A.Izgorodinas paaiškino, kad mėsos perprodukcijos pasaulyje šiuo metu nėra, kadangi kaip ir baigiasi kovido pandemijos krizė: „Vis didėja vartojimas, kadangi panaikinti apribojimai restoranams ir kitoms maitinimo įstaigoms. Mėsos paklausa turėtų didėti ir Kinijoje, kuri pereina prie laisvesnės COVID-19 suvaržymų politikos. Todėl, mano manymu, maisto poreikis pasaulyje auga ir toliau augs. Iš esmės kainą nulems ne paklausa, bet pasiūla. Žinoma, čia labai svarbi Ukraina, kuri yra viena didžiausių pasaulyje maisto produktų tiekėja.“

Kalbinamas Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas teigė, kad kiaulininkystės situacija šalyje labai prasta.

„Problemos brendo jau gerus dvejus metus, dar prieš kovido pandemiją, kuri išbalansavo rinką, – pasakojo A.Baravykas. – Kinija ilgą laiką dideliais kiekiais rinkoje pirko grūdus, dėl to labai šoktelėjo jų kainos. Vadinasi, gerokai padidėjo kiaulių augintojų išlaidos. Pati mėsos kaina žymiai sumažėjo, nes Kinija nustojo pirkti kiaulieną.“

Kiaulių augintojų atstovo žodžiais, tokia situacija tęsėsi keletą metų, todėl kiaulininkystės ūkiai liko be pinigų.

„Mūsų asociacija šią problemą kelia jau nuo praėjusių metų rugsėjo. Tuo metu grūdai taip pabrango, kad mums kiaules auginti pasidarė visiškai nuostolinga. Lietuvos ūkiai šiuo metu atsidūrę skirtingo išsekimo stadijoje. Yra du, kurie apsisprendė nutraukti veiklą, nepaisant to, sulauks valstybės pagalbos ar ne. Kodėl? Lietuva yra netinkama teritorija kiaulėms auginti. Valstybė nerodo jokio dėmesio šiam verslui. Jau maždaug penkiolika metų – blogos tendencijos, jokio palaikymo. Buvo puolimo ir dėl kvapų, sanitarinių zonų, ir kad mėsa lietuviams neskanu. Reikalavimų ir kaltinimų lavina nesibaigia“, – teigė asociacijos direktorius.

Jei valstybė rastų lėšų ir skirtų subsidijų ūkininkams dėl praradimų, dėl naudojamų degalų, trąšų brangimo, aišku, tai padėtų stabilizuoti kainas ir mažinti infliaciją.

Valgysime importinę mėsą?

A.Baravyko skaičiavimu, sektoriaus nuostoliai, besikaupiantys nuo 2020 m., jau siekia apie 23 mln. eurų, nors Žemės ūkio ministerija pripažįsta tik 14,7 mln. eurų. Jis tvirtino, kad augintojai lėšų neturi, rezervai išnaudoti, prisiimta paskolų. Grūdai šiuo metu pabrangę daugiau nei dvigubai. Anksčiau kainavo 160–170 eurų už 1 t, dabar – 400 eurų (vos per vieną savaitgalį šoktelėjo iki tiek nuo 320 eurų). Ir ne tik grūdai brangesni, pakilo ir sojų, ir išspaudų, ir aliejaus, ir kitų priedų kainos. Kiaulienos kaina taip pat kažkiek kyla, tačiau, pasak kiaulių augintojų, pajamos vis tiek neprilygsta išlaidoms.

„Jei kaštai bus didesni nei kainos, o taip ir yra, Lietuvoje ūkiai kiaulių nebelaikys (jie nėra labdaros fondai, kurie labai brangiai pirktų grūdus, o kiaulieną parduotų labai pigiai). Tada valgysime importinę mėsą, taip jau senokai tęsiasi. Tačiau nesvarbu, lietuviška ar nelietuviška kiauliena bus, ji, manau, tikrai brangs tris kartus. Kitaip negali būti, jei grūdai ir kitkas pabrango dvigubai. Kitas klausimas – kada. Jei to „kada“ sugebės sulaukti Lietuvos augintojai, verslas atsities, bus išsaugotos darbo vietos“, – aiškino asociacijos direktorius.

Prieš keletą mėnesių Vyriausybė nusprendė kiaulių augintojams iš savo rezervo skirti 6,2 mln. eurų paramos. Tačiau kol ūkininkus pasieks pinigai, praeis ne vienas mėnuo. Reikia sulaukti Briuselio pritarimo, tada bus rašomos paramos gavimo taisyklės, renkamos paraiškos ir tik tada bus skirstomos lėšos. Nemažai ūkių jų tikrai nesulauks.

Prasidėjo nuo šeimos verslo

Kaip pasakojo V. Kumpys, ŽŪK „Žemaitijos aruodai“ yra kmynų prieskonių gamybos ekspertas. Kooperatyvas, pasak pašnekovo, prasidėjo kaip šeimos verslas, kuriam pamatus paklojo dabartinio vadovo senelis Antanas Gaučys, penktajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pradėjęs vadovauti Kretingos sodininkystės ūkio Rubulių skyriaus žolių, sėklų valymo ir sandėliavimo cechui bei organizavęs jo darbą 40 metų. Direktoriaus teigimu, paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį šeimai pavyko įsigyti istorines Kretingos sodininkystės ūkio patalpas, kur buvo tęsiama sėklų ruošimo ir valymo veikla.

Galiausiai 2014 metais gimė kooperatyvas, kuriam duotas pavadinimas „Žemaitijos aruodai“. A. Gaučys, anot V. Kumpio, savo žinias ir patirtį perdavė jaunesniajai kartai, kuri, tęsdama tradiciją ir naudodamasi perduota patirtimi, kuria bei tobulina kooperatyvo technologinius sprendimus ir organizuoja veiklą. „Mūsų kooperatyvas, pasitelkdamas modernius perdirbimo technologinius sprendimus, perdirba ir realizuoja aukščiausios kokybės lietuvišką kmynų produkciją pirkėjams visame pasaulyje“, – kalbėjo vadovas.

Kartu – užtikrinčiau

Kaip aiškino pašnekovas, dabar kooperatyvą sudaro ūkiai, kurie savo sėjomainoje augina dvimečius kmynus. „Iki kolektyvinių investicijų kooperatyvo nariai pardavinėdavo žaliavą po pirminio valymo tolimesniam perdirbimui, dabar kooperatyvas parduoda galutinį perdirbtą produktą, – apie kooperacijos naudą kalbėjo V. Kumpys. – Visos mūsų kooperatyvo teikiamos paslaugos iš esmės nebūtų pasiekiamos ir nebūtų rentabilios nė vienam iš mūsų kooperatyvo narių veikiant atskirai. Valymo kokybė, kokybės kontrolė, specializuoti įrengimai reikalauja gana didelio apkrovimo, tad yra įdarbinamas visas kolektyvas – tiek administracijoje, tiek laboratorijoje, tiek gamybos procese.“

Anot direktoriaus, kai kurios investicijos būtų tikrai per skaudžios arba net visai neįkandamos paskiriems mažiems ūkiams. „Pavyzdžiui, kooperatyvas 2019 m. įsigijo modernų kmynų į pradalges pjovimo mechanizmą ir kooperatyvo nariams teikė šią paslaugą, – aiškino pašnekovas. – Tai leidžia kooperatyvo nariams kulti natūralų lietuviškoje saulutėje džiovintą kmyną, kurio kokybė – nuostabi, geriausia pasaulyje. Be to, mūsų gamykloje veikia viena moderniausių gamybos ir valymo linijų Baltijos šalyse.“

Parama padeda tobulėti

Kaip teigė V. Kumpys, pasinaudojant Europos Sąjungos parama, 2015 m. atlikta visiška sėklų paruošimo ir valymo modernizacija, įdiegti šiuolaikiški, modernūs ir našumą gerokai didinantys įrengimai, tačiau nemaža dalis investicijų padaryta ir iš kooperatyvo narių skirtų ar sukauptų lėšų – 2016 m. praplėsta valymo linija, pagerinusi valymo bei fasavimo linijos našumą, 2018 m. baigti gamybinių patalpų modernizavimo ir maisto saugos vadybos standartų įdiegimo projektai, įrengta moderni kokybės laboratorija, 2019 m. nupirktas našus kmynų pjovimo į pradalges kombainas ir t. t.

Šiemet, pasak pašnekovo, kooperatyvas teikė paraišką pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ ir, jei gaus paramą, už prašomus beveik 400 tūkst. eurų ketina organizuoti perdirbtos produkcijos tiekimo grandines.

Paramos paprašė keturi kooperatyvai

Kaip informuoja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA), 2020 m. liepos 20–rugpjūčio 21 d. paraiškų priėmimo etapui buvo skirta 14 705 213 eurų paramos lėšų. Šiuo laikotarpiu iš viso žemės ūkio perdirbėjai pateikė 26 paraiškas, kuriose bendra prašoma paramos suma sudaro 7 386 247 eurus. Kadangi skiriama paramos suma lygiomis dalimis padalyta dešimčiai Lietuvos apskričių, kiekvienoje apskrityje pareiškėjai gali pretenduoti į 1,47 mln. eurų paramą. Taigi, kiekvienoje apskrityje situacija dėl projektų finansavimo skiriasi, priklausomai nuo pateiktų paraiškų skaičiaus ir jose prašomos paramos sumos.

Paraiškas galėjo teikti juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų perdirbimu ir (arba) rinkodara, taip pat užsiimantys žemės ūkio veikla ir perdirbantys dalį valdoje užaugintos produkcijos bei planuojantys užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimo ir (ar) rinkodaros veikla. Kaip informavo NMA, iš 26-ių pareiškėjų keturias paraiškas pateikė kooperatyvai, jose prašoma paramos suma siekia 1 595 526 eurus.

„Valstybės tarybos rinkliavų ir muitų komisija netaikys papildomų muitų kai kuriems JAV žemės ūkio produktams, kaip sojos pupelės ir kiauliena“, – pranešė „Xinhua“, remdamasi šaltiniais.

Tai yra dar vienas mandagumo gestas dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų prekybos kare.

Trečiadienį Donaldas Trumpas paskelbė dviem savaitėms, nuo spalio 1 iki spalio 15 d., atidedantis muitų tarifų didinimą 250 mlrd. dolerių vertės kiniškoms prekėms. Taip JAV prezidentas atsakė į Pekino sprendimą laikinai nedidinti muitų 16 kategorijų amerikietiškų prekių.

D. Trumpas ne kartą kaltino Pekiną atsitraukiant nuo pažadų įsigyti daugiau JAV žemės ūkio produkcijos ir taip sumažinti didžiulį Jungtinių Valstijų prekybos deficitą su Kinija.

Prekybos karas tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų prasidėjo pernai. Jungtinės Valstijos kaltino Pekiną verčiant Jungtinių Valstijų bendroves, veikiančias Kinijoje, dalytis technologijomis su vietiniais partneriais ir perduoti intelektinės nuosavybės paslaptis.

Pati Kinija tai neigia. D. Trumpo administracijos pareigūnai taip pat prieštarauja Kinijos keliamiems prekybos barjerams, kaip valstybinėms subsidijoms, reguliavimui, verslo licencijavimo procedūroms, prekių standartų priežiūrai ir kitoms praktikoms, kurios, esą užveria Kinijos rinką užsienio įmonėms arba suteikia vietos įmonėms nesąžiningą pranašumą.

Tam įtakos turėjo 5,3 proc. padidėjusios gyvulių ir gyvulininkystės produktų ir 2,3 proc. - augalininkystės produktų supirkimo kainos. Iš gyvulininkystės produktų labiausiai - 17,2 proc. - padidėjo galvijų supirkimo kainos, kiaušinių supirkimo kainos padidėjo 10 proc., natūralaus riebumo pieno - 7,7 proc., tačiau pigiau supirktos avys ir ožkos - 15,5 proc., kiaulės - 6,5, paukščiai - 3 proc. Iš augalininkystės produktų daugiausia - 51,7 proc. - pabrango kukurūzai, vaisiai ir uogos pabrango 48,4 proc., bulvės - 20,1, rugiai - 15,9, svogūnų galvutės - 15,7, baltagūžiai kopūstai - 14,9, burokėliai - 9, miežiai - 8, kvietrugiai - 7,9, kviečiai - 7,7, morkos - 4,7 proc., bet atpigo pomidorai - 31,4 proc., grikiai - 25,1, rapsų sėklos - 12, cukriniai runkeliai - 9,4, avižos - 8,4, ankštiniai augalai - 3,8 proc.

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2016 m. laikotarpiu, padidėjo 7,8 proc. Tai lėmė pabrangę gyvuliai ir gyvulininkystės produktai (10,8 proc.) bei augalininkystės produktai (4 proc.). Padidėjo galvijų supirkimo kainos - 17,6 proc., natūralaus riebumo pieno - 17,3, kiaušinių - 14,7 proc., tačiau sumažėjo avių ir ožkų supirkimo kainos - 11,6 proc., kiaulių - 4,6, paukščių - 2,3 proc. Vaisių supirkimo kainos padidėjo 61,2 proc., bulvių - 21,5, javų - 10,7, daržovių - 4,4 proc., tačiau sumažėjo rapsų sėklų supirkimo kainos - 7,5 proc.

2017 m. sausio-gruodžio mėn., palyginti su tuo pačiu 2016 m. laikotarpiu, supirkta daugiau rapsų sėklų - 30,4 proc., daržovių - 20,3, kiaulių - 9,5, paukščių - 5,9, cukrinių runkelių - 2,5 proc. Tačiau mažiau supirkta kiaušinių - 26,3, proc., vaisių ir uogų - 21,2, bulvių - 2,8, galvijų - 1,5 proc.