Policijos departamento teigimu, kovo 30 d. apie 22.25 val. Kaune, Kranto 3-ojoje gatvėje, į neužrakintą vyro, gimusio 1985 metais, namą užėjo iš matymo pažįstami moteris ir trys vyrai.

Jie sumušė šeimininką. Nukentėjusysis paguldytas į ligoninę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Namo savininkas, panašu, kad atvykęs tądien čia pavasariniams aplinkos darbams, aptiko šį šiurpų radinį vienoje iš patalpų ant kėdės. Panašu, kad jau senokai miręs velionis buvo su megztiniu, kelnėmis bei kepure.

Kaip šis asmuo pateko namo vidun, policijos atstovė patikslinti negalėjo. Tačiau buvo linkusi dalintis prielaida, kad tai, greičiausiai, buvo benamis, apsistojęs šiame negyvenamame name šaltuoju metu laiku.

45-erių metų namo savininkas patvirtino, kad atvažiuoja čia tik vasarą – nupjauti žolę bei kitiems panašiems darbams.

Pirminės aptiktų žmogaus palaikų apžiūros metu jokių į akis krentančių smurto žymių nepastebėta. Tačiau, anot policijos budėtojos, kokia buvo šio asmens, kuriam iš pažiūros – apie 50 metų, mirties priežastis, atsakys teismo medicinos ekspertai. Dėl to ir pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

„Žalgirio“ aistruolis

66 metų Linas Adomaitis penkerius metus gyveno gamtos prieglobstyje: Žemųjų Šančių krūmynų pašlaitėje ant upės kranto turėjo susirentęs namuką primenančią pastogę. Krosnį ir židinį atstojo gūžtos viduje akmenimis apdėliota laužavietė.

Tačiau nebuvo visiškai atsiskyręs nuo visuomenės. Pavyzdžiui, gavęs pensiją dalį jos paskirdavo savo neblėstančiai aistrai – „Žalgirio“ rungtynėms. Anot jo, pastarąjį kartą arenoje lankėsi sausio 31 d. ir buvo laimingas, nes „Žalgiris“ nugalėjo „Anadolu Efes“.

Tačiau šį antradienį atsiskyrėlio pasaulis buvo supurtytas: tik prašvitus atvyko bendrovės „Kauno švara“ darbininkų brigada ir įvairių tarnybų atstovai.

Situacija: pensininkui atsiskyrėliui L. Adomaičiui aplinkybės susiklostė nepalankiai – liko be pastogės. (Aurimo Barkausko nuotr.)

Fatališka aplinkybė

„Kauno švaros“ meistras Karolis Šventoraitis papasakojo apie atsiskyrėliui pensininkui gana fatališkai susiklosčiusias aplinkybes.

„Nelemtai pasitaikė, kad užkliuvo. Jis čia dar būtų galėjęs ramiai gyventi ne vienus metus, nes vieta labai atoki, paslėpta nuo žvilgsnių“, – atkreipė dėmesį specialistas.

Jis pasakojo, kad „Kauno švara“ gavo Kauno miesto savivaldybės užduotį išvalyti pakrantes, šlaitus, ties kuriais numatoma tiesti dviračių trasą.

„Pirmadienį, apžiūrėdami teritoriją ir nustatydami numatomų darbų mastą, pastebėjome kažką panašaus į pastatą. Pasiteiravau ten buvusio vyro, ką jis čia veikia, kaip veikia. Tada, kaip priklauso, informavau savivaldybę ir seniūniją, nes tai jau ne mūsų reikalas, nes čia yra žmogus su gyvūnais – katėmis. Mūsų pareiga – paskirtą teritoriją sutvarkyti, išvalyti, o ką daryti su čia gyvenančiu žmogumi – ne mūsų kompetencijoje“, – paaiškino K. Šventoraitis.

Tikslas: gūžta šalinama pagal pašlaitės švarinimo programą. (Aurimo Barkausko nuotr.)

Nieko nepasiėmė

Antradienio rytą prie pensininko gūžtos susirinko daug tarnybų – „Kauno švaros“ darbininkų brigada, policija, medikai, socialiniai darbuotojai ir gyvūnų gerovės specialistai.

„Siūlė jam būstą, bet jis atsisakė. Tuo viskas ir pasibaigė. Dabar tvarkome pakrantę. Dėl netikėtai rastos gūžtos paprastas tvarkymas pasidarė panašus į projektą, nes darbų apimtis išaugo iki netikėto dydžio. Reikės papildomų pajėgumų, krano, nes nuo šlaito reikia viską sukelti į viršų. Policija liepė vertę turinčius daiktus sudėti atskirai. Kiek pastebėjome, čia gyvenęs žmogus su savimi nieko nepasiėmė. Su kuprine kažkur išėjo. Aš suprantu tą žmogų, bet jam buvo pasiūlytos socialinės garantijos. Atsisakė. Toks jo pasirinkimas“, – svarstė K. Šventoraitis.

Aplinkos tvarkytojus nustebino net tik aptikta gūžta, bet ir šalia nuošalaus keliuko rastas didelis skaičius naudotų padangų, anot K.Šventoraičio, rodantis, kad gyventojų atsainus požiūris į aplinką beveik nesikeičia.

„Prieš porą savaičių, kai dar buvo pasnigta, surinkome daugiau kaip 120 padangų, dabar – dar 20–30. Toks skaičius tik maždaug 600 m atkarpoje“, – sakė „Kauno švaros“ specialistas.

Siūlė jam būstą, bet jis atsisakė. Tuo viskas ir pasibaigė. Dabar tvarkome pakrantę.

Patarimų nenori

Išprašytas iš savo gūžtos L. Adomaitis nuėjo į Kauno autobusų stotį. Pasiteiravus, kur praleido naktį, sakė, kad ant Nemuno kranto.

„Turiu su savimi palapinę ir šiltą miegmaišį“, – paaiškino vyras.

Išgirdęs patarimą, kad reikia saugoti sveikatą ir prisiglausti rimtoje pastogėje, sakė, kad jam patarimų nereikia, nes pats moka savimi pasirūpinti.

„Man dabar neramu dėl šešių kačiukų. Sakė, kad jais bus pasirūpinta, kad jie bus išvežti į gyvūnų prieglaudą. Baigiantis darbo dienai šlaitą tvarkančių darbininkų paklausiau, ar buvo atvažiavę gyvūnų gerovės specialistai. Sužinojau, kad nieko nebuvo. Aišku, kai pasirodė svetimi žmonės, visi kačiukai išsilakstė. Jei būtų pakvietę mane, būčiau padėjęs juos surinkti. Kaip čia suprasti – šunimis visi rūpinasi, o kačiukais – ne“, – kalbėjo be pastogės likęs pensininkas ir pabrėžė, kad į nakvynės namus jokiu būdu neis, nes ten, anot jo, blusos, blogas oras ir nepažįstamų žmonių draugija, o prie draugijos jis nepratęs.

„Nenoriu eiti ir į socialinį būstą, nes esu pripratęs prie gryno oro“, – paaiškino pašnekovas.

Aurimo Barkausko nuotr.

Laukia pensijos

L.Adomaičio įsitikinimu, su juo, kaip piliečiu, buvo pasielgta nederamai.

„Manęs iš anksto neperspėjo, neleido pasiruošti. Pastogės netekau, kai iki eilinės pensijos išmokos liko kelios savaitės. Pinigų beveik nebeturiu – likau su keliais centais, nes didžiąją dalį pensijos išleidau bilietams į „Žalgirio“ rungtynes su „vilkais“ ir „Anadolu Efes“, – apie savo bėdas pasakojo kaunietis.

Jis tvirtino manantis, kad buvo pažeistos jo, kaip piliečio, konstitucinės teisės.

„Aš juk niekam ant sprando nesėdžiu, valgyti neprašau. Visą gyvenimą dirbau baldų pramonėje, gaunu užtarnautą pensiją ir vis tiek užkliuvau“, – liejo nuoskaudas vyras.

Turtas: tarp galbūt vertingų daiktų – dviratis, lagaminas. (Aurimo Barkausko nuotr.)

Ieškos kitos vietos

L. Adomaitis sakė esantis dėkingas geležinkelio darbuotojams (netoliese yra požeminis geležinkelio tunelis ir avarinių bėgių atkarpa – red. past.), kurie atneša maisto produktų – sudeda juos į maišelį ir pakabina ant rankenos.

„Noriu gyventi gamtoje. Kai taip iškelia, nieko gero nelauk. Vienas žmogus, kuris buvo pasistatęs pastogę prie Kauno marių, buvo kaip ir aš išvarytas ir jau nebegyvena. Aš esu atkaklus, nors sveikata jau nėra puiki“, – pabrėžė L.Adomaitis.

Jis tvirtino planuojantis susirasti kitą vietą gamtos apsuptyje ir ten įsikurti.

Namas statytas XIX a. antroje pusėje, kai Kaune buvo tiesiamas geležinkelis. Jame buvo apgyvendinti geležinkelio darbuotojai. Gana gerai išlikęs, fasadas puoštas kiaurapjūviais pjaustiniais, langų ir pastogės mediniai apvadai su pjaustinėtais dekoro elementais. Namas yra vienas seniausių Kauno medinės architektūros statinių.  Medinukas vos nebuvo nugriautas, kai keturių butų savininkai savo nuosavybę pardavė prekybos tinklui. Namą, galima sakyti, išgelbėjo viena name likusi ir nesutikusi savo buto parduoti gyventoja. Tada namu jau susirūpino ir Žemųjų Šančių bendruomenė. Ieškodama, kaip išsaugoti autentišką medinuką, kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą dėl įtraukimo į Kultūros vertybių registrą.

2023 m. gruodžio 11 d. Kultūros paveldo departamento trečiosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje nutarta suteikti apsaugą Kauno geležinkelio stoties darbuotojų bendrabučio pastatui (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 46734), esančiam A. Juozapavičiaus pr. 125, nustatant vertingąsias savybes, architektūrinį vertingųjų savybių pobūdį, regioninį reikšmingumo lygmenį, apibrėžiant objekto teritorijos ribas. Namas – dalis Kauno geležinkelio stoties istorijos.

Kauno geležinkelio stotis atidaryta 1861 m. balandžio 11 d. Tą dieną pradėtas viešasis eismas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio Kauno–Virbalio šaka, kuris vyko tik kairėje Nemuno pusėje, dabartinėje Fredoje, nes tuomet dar nebuvo geležinkelio tilto per Nemuną. Ši stotis to meto dokumentuose vadinama laikinuoju ambarkaderiu (įlipimo aikštele). Todėl Kauno geležinkelio viešosios veiklos pradžia laikytini 1862 m., kai buvo atidarytas eismas Kauno geležinkelio tiltu. Kauno geležinkelio stotį projektavo prancūzai, projektą 1860 m. patvirtino Rusijos Susisiekimo kelių ir viešųjų pastatų vyriausioji valdyba. Manoma, kad stoties statybai vadovavo vokiečių inžinierius von der Niessen‘as. Geležinkelio pastatų architektūros srityje taip pat specializavosi civilinis inžinierius Mykolas Visockis, 1862–1872 m. dirbęs Kaune.

L. Skrebutėnaitės nuotr.

Iki 1862 m. Kaune buvo pastatyta didelė dviejų aukštų mūrinė geležinkelio keleivių stotis, kuri pagal tuometinius reikalavimus turėjo pirmos, antros ir trečios klasės keleivių sales, stoties administracijos ir gydytojo kabinetus bei butus geležinkelio darbuotojams, taip pat buvo įrengtas garvežių depas. Nuo XIX a. pab. Kauno stotis jungta su Kauno tvirtove, todėl stotyje buvo ir tik kariuomenei skirtos teritorijos, dengtos platformos intendantų bei artilerijos kroviniams, sandėliai, specialios vietos žirgams girdyti ir pririšti, ir t.t. Visą Kauno stoties organizaciją atspindi 1915 m. plane, be jau minėtų ir kitų karinių objektų, pažymėti 35 statiniai, tarp kurių: keleivių rūmai, keleivių bei prekių platformos, prekių pakhauzai, garvežių depas, sandėliai, vandens bokštas, vagonų dirbtuvės, medicinos kabinetas bei gyvenamieji namai, kurie taip pat buvo svarbi geležinkelių infrastruktūros dalis. Dėl savo specifinės paskirties jie statomose teritorijose suformuodavo savotišką urbanistinę erdvę, kuri išsiskirdavo iš aplinkos netradicine architektūra, puošyba ir tūriu. XIX a. pab.

Kauno stoties geležinkelio darbininkai gyveno dviejuose mediniuose malksnomis dengtuose namuose. Aukštesniems stoties tarnautojams Kaune buvo pastatyti dar 27 namai, iš jų 6 buvo mūriniai, dengti skarda, likusieji mediniai, dengti malksnomis. Juose veikė 118 krosnių. Gyvenamųjų pastatų statyboje buvo naudojami tipiniai projektai, kurie pritaikomi prie kiekvienos stoties poreikių. Aukštesnes pareigas užimantys pareigūnai būdavo apgyvendinami nedideliuose, kompaktiškuose, vienai ar keletui šeimų skirtuose namuose. Dideliuose, skirtuose gyventi daugiau nei penkioms šeimoms namuose, vadinamosiose kazarmėse (bendrabučiuose), būdavo darbininkų butai. Atokiau nuo stoties branduolio pastatytame bendrabutyje A. Juozapavičiaus pr. 125 greičiausiai gyveno depo darbininkai. Iki šių dienų geležinkelininkų namų yra išlikę A. Juozapavičiaus, M. K. Čiurlionio ir Tunelio gatvėse, tačiau dalis jų yra apleisti, blogos būklės arba netinkamai renovuoti, praradę nemažai autentiškų elementų, pakeitę savo pirminį vaizdą.

Apie rastą daiktą, panašų į karo laikų sprogmenį, Helsinkio gatvėje 3, prie tvarkomos aikštelės, policijai buvo pranešta 15.17 val.

15. 40 val. čia buvo įvestas planas „Skydas“.

„Atvykę išminuotojai nustatė, kad tai nėra sprogmuo“, – portalui kauno.diena.lt teigė policijos budėtoja.

17.40 val. planas „Skydas“ nutrauktas.

Kalbiname tarpdisciplininių menų atstovą, I-osios pasaulyje Šiuolaikinio meno gatvės įkūrėją, Tomą Lagūnavičių.

I-oji pasaulyje Šiuolaikinio meno gatvė / Ist Contemporary art street in the world

Pagal 2020 m. vasario 6d. duomenis mes pirmieji,  lietuviai, sugalvojome, kad vieną gatvę reikėtų paskirti šiuolaikiniam menui. Šios gatvės idėja – šiuolaikiškus žemės meno objektus estetiškai sutalpinti vienoje gatvėje. Pagrindinė mintis – kurti įvairiausias žemės meno ekspozicijas kiek galima ilgesniam laikui. Kiekviena I-osios pasaulyje Šiuolaikinio meno gatvės ekspozicija, skirta išreikšti požiūrį į tam tikras opias, tuo metu dominuojančias pasaulinio masto problemas. Ekspozicija,  ji turi turėti prasmę, mintį - tokia yra meno paskirtis. Šioje gatvėje jau puikavosi trys ekspozicijos, viena iš jų „Ukrainos karo pievelė“, kuri buvo atidaryta prasidėjus karo veiksmams Ukrainoje, ja siekta atkreipti visuomenės dėmesį į žmonijai kylančias  grėsmes, kurios griauna ne tik pastatus, bet ir šeimas, žmonių santykius ir daugelį kitų dalykų.

Šiuolaikinio meno Idėjos kyla vaikštant pasaulio gatvėmis

Moderniam, klasikiniam menui yra pakankamai daug skiriama dėmesio. Keliaujant po pasaulį, mačiau daug nuostabių gatvių, tiek Romoje, tiek Paryžiuje, tiek Florencijoje, kur gali grožėtis viduramžių, renesanso, baroko architektūra, įvairiais meno objektais. Ten  menui klestėti skirtos gatvės, rajonai.  Keliaudamas ir tyrinėdamas supratau, kad šiuolaikinio meno gatvės nėra. Iš to kilo idėja – kodėl gi to nepadarius Lietuvoje, Kaune? Kaunas – nuostabus miestas, modernizmo architektūros stiliaus pradininkas,  norėjosi padaryti kažką naujo ir su šiuolaikiniu menu. Mes įpratę matyti parodas viduje, lauko erdvėje, bet gatvėje...

A. Žukausko nuotr.

Dėkingas tiems, kurie girdi ir nori kurti gražesnį Kauną

Norint sukurti didesnį meno kūrinį lauke – susiduri su daugeliu iššūkių, pavyzdžiui sukuri meno instaliaciją ir iškyla problema kur ją padėti, kad visi matytų,  juk norisi  idėjomis pasidalinti su žiūrovais. Esu dėkingas Kauno miesto savivaldybės administracijai, ir visiems tiems, kurie priiminėjo sprendimus, už parodytą dėmesį ir galimybę organizuoti 1-ąją pasaulyje Šiuolaikinio meno gatvę Kaune, Žemųjų Šančių rajone. Tai tikrai gali papuošti Kauną ir sukurti naują gražią ekspozicijų erdvę.

Ar seniau kas galėjo pagalvoti, kad  Sandėlių gatvėje, Žemųjų Šančių mikrorajone, atsiras I-oji pasaulyje Šiuolaikinio meno gatvė? Mes esame įsipareigoję šią gatvę prižiūrėti: pjausim žolę, kasim sniegą, kad tik būtų gražu.  Kai pagalvoji juk tai darai tai dėl augančios kartos, jie turi nuolat matyti meną, kad susiformuotų tam tikros vertybės. Čia planuojame daryti įvairias interaktyvias veiklas jaunimui, paaugliams.

Kurti kviečiami profesionalūs menininkai

Gera pradžia padaryta, dabar mes tobulėjame ir siekiame, kad į ekspozicijos kūrimo procesą įsitrauktų profesionalūs menininkai. Liepos 14d. atidarome naują žemės, aplinkos meno ekspoziciją „Apjungiančios dekonstrukcijos“, šios parodos autorius Tomas Lagūnavičius, tačiau tai tik naujos ekspozicijos pradžia. Iki rudenio planuojame ekspoziciją nuolat plėsti, todėl į kūrybos procesą kviečiu jungtis profesionalius menininkus ir pratęsti jau sugalvotą idėją. Profesionalus šiuolaikinis menas turi integruotis į šiuolaikinį gyvenimą. Gyvename juk dabar, o ne vakar, ne užvakar...  Ruošiamės rugsėjui, kad žmonės, praeiviai, KSJMC besimokantis jaunimas, sugrįžęs po atostogų, galėtų grožėtis šiuolaikiniu menu ir galėtų aktyviai jungtis į įvairias veiklas. Ši paroda bus pastoviai tobulinama ir papildoma naujais, įvairių menininkų sukurtais žemės meno elementais.

Profesionalus šiuolaikinis menas turi integruotis į šiuolaikinį gyvenimą. Gyvename juk dabar, o ne vakar, ne užvakar...

 

„Apjungiančių dekonstrukcijų“ ekspozicijos elementas – žuvis

Ekspozicijos „Apjungiančios dekonstrukcijos“ idėja tampriai surišta su jau įvykusiais įvykiais: pandemija, karu, infliacija...

Šiai, jau įvykusiai, disharmonijai apjungti reikalingas vienijantis elementas, pagalvojau kas tai galėtų būti ir man kilo idėja – žuvis. Žuvis, primenanti, kad kiekvienoje situacijoje reikia išgyventi taip kaip kad tai daro žuvys. Šios ekspozicijos mintis - Išmok nardyti kaip žuvis. Plačiąja žodžio prasme - išmok adaptuotis. Žuvis turi tokią gerą savybę – ji gali gyventi viena, ypač tai pastebima plėšriųjų žuvų populiacijoje, kitos gyvena grupėmis (būriais) , bet jos prisitaiko. Kokia situacija bebūtų, kaip ji bepasikeistų jos plaukia, jos nardo, jos gyvena ir išgyvena. Žuvis, kuri adaptuojasi bet kurioje situacijoje, ji neišnyksta: jei vienai rūšiai gresia pavojus,  atsiranda kitos, atsparios įvairiems gamtos veiksniams. Taip ir mes žmonės galime keistis, vadinasi mes apsijungiame, adaptuojamės, išgyvenam. Vanduo, žmogui nėra draugiška aplinka, ilgiau išbuvęs vandenyje jis tiesiog nuskęstų, dažnu atveju, mus supanti aplinka ne visada  būna draugiška, pavyzdžiui karas, infliacija, bet mes turime išmokti išgyventi, kaip kad tai daro žuvys, toje aplinkoje adaptuotis. Šios parodos šūkis – „Būk kaip žuvis!“, prisitaikyk, išmok naviguoti  su komanda ar vienas, ar kai kada vienas kai kada su komanda, žodžiu, visada ieškok įvairiausių geriausių sprendimų, tinkančių susiklosčiusiai situacijai. Adaptuokis ir niekada nepasiduok.

Parodos atidarymas – liepos 14 d. 10.30 val. Kaunas, Sandėlių g. 7.

Kaip ketvirtadienį informavo departamentas, dėl praeityje Kaune veikusios geležinkelio pabėgių gaminimo įmonės veiklos naftos produktais buvo užterštos aplinkinės teritorijos A. Juozapavičiaus prospekte ir Nemuno krantinėje.

Iki šiol daugelį metų skalūno alyvos patekimą į Nemuną iš istoriškai užterštų teritorijų bandė stabdyti Kauno savivaldybė, pasitelkdama Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento darbuotojus.

Šiemet pareigūnams nustačius padidėjusią taršą, AAD ėmė inicijuoti veiksmus, kad Kauno savivaldybė imtųsi efektyvesnių priemonių. Departamentas pabrėžia, kad pritarimo iš savivaldybės nebuvo gauta, todėl imtasi šios iniciatyvos taršą stabdyti nedelsiant.

Kaip teigia AAD direktorius Giedrius Kadziauskas, vasarą paaiškėjo, kad tarša į Nemuną stipriai suaktyvėjo ir dabartinių priemonių jai stabdyti A. Juozapavičiaus prospekte nepakanka.

„Nors aplinkosaugininkai nuolat stebi problemines Nemuno krantinės vietas Kaune ir reaguoja į menkiausius pranešimus, to neužtenka, o laukimas tik didina žalą aplinkai. Vien stebėti ir tikėtis, kad problema savaime išsispręs, būtų neatsakinga, todėl AAD šia sutartimi nori įgyvendinti ir pritaikyti efektyvias priemones, kad būtų užkirstas kelias teršalų patekimui į Nemuną“, – sakė G. Kadziauskas.

Pasak AAD vadovo, įgyvendinus sutartyje numatytas priemones Nemuno taršai sustabdyti, „būsime tikri, kad padarėme viską šiai upei apsaugoti“, kol vyksta teisminiai ginčai dėl pačių sklypų tvarkymo.

AAD Kauno valdyba užterštų teritorijų sklypų savininkams yra davusi privalomuosius nurodymus dėl užterštų teritorijų tvarkymo planų parengimo. Tvarkymo planą, pasak departamento, yra parengęs vieno sklypo savininkas.

Dėl privalomųjų nurodymų kitiems dviem sklypų savininkams tebevyksta teisminiai procesai.

Bendruomenė džiaugiasi

Spalio pradžioje Kauno miesto savivaldybės atstovai susitiko su Šančių bendruomene aptarti jau keletą metų aistras keliančio Nemuno krantinės tvarkymo projekto. Šančių gyventojai tikina, kad bus rengiamos kūrybinės dirbtuvės, o miesto atstovai esą pažadėjo krantinės neasfaltuoti, jei bendruomenė tam nepritars.

„Spalio 6 d. Šančių bendruomenei ir visam Kaunui išaušo istorinė diena: pirmą kartą Kauno savivaldybės administracija garsiai pripažino, kad Nemuno krantinės gatvės projektas Šančiuose negali būti vykdomas be bendruomenės pritarimo! Savivaldybės atstovai pabrėžė, kad gatvė Nemuno krantinėje nebus projektuojama“, – tokią žinutę socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Šančių bendruomenės atstovė Vita Gelūnienė.

Šančių bendruomenės atstovai Kauno savivaldybės administracijos kvietimu susitiko su administracijos direktoriaus pavaduotoju Gedeminu Barčausku, Miesto tvarkymo skyriaus vedėju Aloyzu Pakalniškiu, jo pavaduotoja Inga Bendokiene ir vyr. specialistu Roku Radvilavičiumi.

Projektas: savivaldybė siūlė Žemuosiuose Šančiuose, šalia Nemuno, įrengti gatvę, kad vietos gyventojai į namus važiuotų ne žvyrkeliu. (Kauno miesto savivaldybės nuotr.)

„Susitikime norėta pasikalbėti apie kūrybines dirbtuves, kuriose savivaldybės ir bendruomenės atstovai ieškotų bendrų sprendimų, susijusių su Šančių teritorija. Bendruomenė siūlė dirbtuves pradėti nuo Aukštųjų ir Žemųjų Šančių teritorijų poreikių nustatymo, vėliau parengti išsamią rajono galimybių studiją, dar vėliau – Šančių rajono architektūrinę urbanistinę viziją, kurioje atsispindėtų ir Nemuno pakrantės vizija. Galiausiai – vietovės lygmens teritorinio planavimo dokumentą.

Tokia mūsų programa savivaldybės atstovams nebuvo priimtina. Tačiau pokalbio metu sugebėjome pasistūmėti nuo sufokusuotos Nemuno pakrantės zonos iki visos Žemųjų Šančių teritorijos. Abi šalys sutarė dirbtuves skirti Žemųjų Šančių teritorijos kontekstui ir Nemuno pakrantės vizijai. Numatoma, kad dirbtuvių sesijos (apytiksliai trys) turėtų būti įgyvendintos per pusę metų“, – susitikimo tikslus vardijo V.Gelūnienė.

Diskusijų banga

Šis įrašas Šančių bendruomenės „Facebook“ puslapyje sulaukė įvairių reakcijų. Nemažai gyventojų džiaugėsi, kad miesto valdžia įsiklausys į jų nuomonę dėl Nemuno krantinės. Tačiau kiti neslėpė nusivylimo, kad šalia Nemuno esantis žvyrkelis nebus asfaltuojamas ir tvarkoma aplink esanti teritorija.

„Siaubas, vėl turėsiu važinėti į Panemunę A.Juozapavičiaus prospektu, nors būtų buvę taip malonu švilpti pro šančiškių langus“, – ironijos neslėpė Gediminas Ž., pasveikinęs šančiškius su pergale.

„Ačiū visiems, kurie taip stengėsi. Didelis didelis“, – pridūrė ir Inga.

Kol vieni džiaugėsi, kad bent jau laikinai šalia Nemuno neatsiras asfaltuotos gatvės, kiti skundėsi, kad vietiniai į daugiabučius namus dabar priversti važiuoti nuolat dulkėtu žvyrkeliu. Jie teigė nesuprantantys, kodėl dalis Šančių priešinasi, kad būtų sutvarkyta aplinka.

„Prašau patikslinti, ar ir toliau tuo žvyrkeliu reikės važinėti? Ar bus sutvarkyta Nemuno krantines gatvė, kad bent jau gatve pavadinti būtų galima? Kaimuose nėra tokių kelių, kaip šita gatvė“, – piktinosi Edgaras A.

Ačiū visiems, kurie taip stengėsi. Didelis didelis.

„Visa teritorija bus tvarkoma. Tik gatvės nebus, gal bus sutvarkytos aikštelės, gal bus patogiau privažiuoti. Sekite naujienas ir dalyvaukite dirbtuvėse. Dalyvaukite kuriant savo aplinką“, – į pasipiktinimą atsakė Elena V.

Tvirto „ne“ nesako

„Kauno diena“ savivaldybės specialistų paprašė patikslinti, ar tikrai atsisakoma Šančiuose Nemuno krantinės tvarkymo projekto.

Taip pat paprašėme pakomentuoti, kaip atrodys kūrybinės dirbtuvės, kokių sprendinių jose bus ieškoma. Savivaldybės atstovai nedaugžodžiavo, tačiau tvirtai neatsakė, ar Šančiuose atsiras dar viena asfaltuota gatvė, ar ne.

„Tęsiame bendradarbiavimą su Žemųjų Šančių bendruomene, bandome surasti bendrą kalbą. Dėl šios priežasties planuojame organizuoti kūrybines dirbtuves Žemųjų Šančių teritorijos poreikiams nustatyti ir Nemuno pakrantės vizijai sukurti. Neseniai vykusiame susitikime aptarėme, koks bus kūrybinių dirbtuvių turinys“, – dienraščiui teigė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas G.Barčauskas.

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Siūlytos idėjos

Šančių Nemuno krantinės tvarkymo projekto gairės koreguojamos jau keletą kartų. Paskutinį kartą savivaldybė siūlė dalį Nemuno krantinės, vedančios iki daugiabučių namų, išasfaltuoti, įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką ir kitus infrastruktūros elementus.

Vasaros pradžioje Kauno savivaldybė skelbė, kad profesionali architektų komanda patobulino Nemuno krantinės viziją Žemuosiuose Šančiuose, o urbanistikos ir transporto organizavimo specialistai įžvelgė neišnaudotą pakrantės potencialą, skirtą tiek poilsiui, tiek eismo problemoms spręsti. Remiantis Vakarų Europos pavyzdžiais, čia prioritetas būtų skiriamas pėsčiųjų ir dviračių judėjimui.

„Tai analogų neturintis projektas Kaune. Specialistai atliko didžiulį darbą, kruopščiai išanalizuodami 173 hektarų teritoriją nuo A.Juozapavičiaus prospekto iki pat Nemuno upės. Manome, vizija atlieps daugelio kauniečių lūkesčius. Sprendiniai – ne galutiniai, todėl šiame etape labai svarbu išgirsti gyventojų siūlymus.

Norime krantinę sutvarkyti taip, kad ja galėtų naudotis visi miesto gyventojai. Neabejojame, kad atgijusi teritorija taptų patrauklesnė ir naujakuriams. Pagerintas susisiekimas naudos duotų ne tik pačiam kvartalui, bet ir visam miestui“, – tąkart sakė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

Pasak architekto Rimanto Giedraičio, sutvarkyta pakrantė galėtų tapti dar vienu traukos objektu tiek aktyvų, tiek ramų poilsį mėgstantiems kauniečiams. Tam suplanuotas erdvus dviračių takas palei upę ir abipus kelio patogūs šaligatviai pėstiesiems. Tarp gatvės ir takų numatyti žalieji plotai su medžiais ir kita augalija.

„Nemuno krantinę matome kaip humanišką, gausiai apželdintą, alėjos formavimo principais nuraminto eismo gatvę su skirtingais ruožais, atliepiančiais atitinkamus funkcinius, socialinius vietos ir miesto gyventojų poreikius ir interesus. Čia galima skirtinga rekreacinė ir paslaugų infrastruktūra“, – paskutinį kartą projektą pristatė vienas iš rengiamos vizijos autorių R.Giedraitis.

Tęsiame bendradarbiavimą su Žemųjų Šančių bendruomene, bandome surasti bendrą kalbą.

Architektų Lino Naujokaičio, R.Giedraičio ir transporto organizavimo specialisto Mariaus Noreikos parengtoje galimybių studijoje pabrėžėma smarkiai išaugusi Žemųjų Šančių mikrorajono svarba dėl patvirtinto Kauno miesto teritorijos bendrojo plano. Vizijos autorių teigimu, pokyčiai svarbūs mikrorajono vidinių paslaugų teikimui ir pakrantės pasiekiamumui pagerinti.

Savivaldybė skelbė, kad šiuo metu nuo A.Juozapavičiaus prospekto iki Kranto 11-osios gatvės driekiasi 1 673 m ilgio žvyrkelis. Vietos gyventojai į savo namus Kranto alėjoje priversti vinguriuoti siauromis gatvelėmis ir ten pat statyti savo automobilius. Dėl per mažo atstumo tarp sklypų čia esą nėra vietos ir šaligatviams.

Atliktas tyrimas nustatė, kad sutvarkyta atkarpa palengvintų atvykimą ir išvykimą iš teritorijos. Be to, spūstis ir padidėjusį avaringumą A.Juozapavičiaus prospekte dažnai lemia transporto priemonių kairieji posūkiai, tad pokyčiai pakrantėje prisidėtų ir prie šios problemos sprendimo, užtikrintų vietos žmonių saugumą automobiliais išvykstant iš namų ar į juos sugrįžtant. Specialistai tąkart pažymėjo, kad gatvė netaptų tranzitine, joje greitis būtų apribotas iki 30 km/val., o prioritetas būtų skirtas pėstiesiems ir dviratininkams.

„Keliavo nuosavų namų kvartalu iš vieno sklypo į kitą, peršokinėjo tvoras ir susižalojo koją – šlaunį, mes ją suradome privataus namo kieme“, – sakė gyvūnų globėjų asociacijos vadovas Vytautas Gustaitis.

Kieme buvo padaryti specialūs atitvėrimai, kad gyvūnas negalėtų pabėgti. Tuomet jis buvo užmigdytas. Paaiškėjo, kad tai – dvejų metų patelė.

Spėjama, kad ji pas gyventojus pateko atklydusi iš Briedžių tako, esančio netoliese. „Kaunas turi unikalų Briedžių taką. Jis driekiasi nuo Kauno marių per Žemuosius Šančius į Aukštuosius Šančius pro VI-ąjį fortą ir briedžiai keliauja į Kleboniškio mišką. Šis briedis pateko į nelaimę dėl to, kad jis neįveikė to atstumo naktį“, – pasakojo V. Gustaitis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Veterinarai sako, kad gyvūnas rimtų sužalojimų nepatyrė. Vidiniai organai nesužeisti, tačiau sužalota koja. Teko lopyti nemažą žaizdą. „Dešinės kojos sužeidimai gana gilūs – teko susiūti raumenis, bet svarbiausia nebuvo perplėšta stambioji arterija. Per 46 metus briedį tokiomis karo lauko sąlygomis man tenka lopyti pirmą kartą“, – sakė veterinaras Vidmantas Kairevičius.

Jis spėjo, kad patelei gali būti pamušta krūtinė. „Truputį padaužyta krūtinė. Jei ten nėra gilesnių kokių nors... Neišsivystys kokia plaučių edema ar kas, tai 90 proc. jis tikrai gyvens“, – kalbėjo V. Kairevičius.

Pasak veterinaro, susiūtas briedis netrukus jau galės vaikščioti. „Atsibus po nejautros. Aš manau, kad iš pradžių krypuodamas kaip po vestuvių baliaus, o rytoj jis jau nebeprisimins, kas buvo. Žinoma, skaudės...“ – aiškino V. Kairevičius.

Nors ir po operacijos, laukinis gyvūnas bus išvežtas į mišką ir paleistas. „Bus dezinfekuotos žaizdos ir susiūta. Tada su palyda Aplinkos Apsaugos Agentūros mes vešime į miškingą vietovę ir ten paleisime“, – sakė gyvūnų globėjų asociacijos vadovas.

V. Gustaitis teigė, kad tokių atvejų, kai laukiniai gyvūnai atklysta pas žmones, pasitaiko, tačiau gyventojai raginami jokiu būdu prie tokio laukinio gyvūno patiems nesiartinti ir kviesti pagalbą 112, nes briedžiai yra pavojingi gyvūnai.

Kenčia tris savaites

Kauniečiai pasakojo, kad jau apie tris savaites negali normaliai naudotis iš čiaupu bėgančiu vandeniu, nes jis bėga su tamsiomis nuosėdomis. Tokio vandens gerti visai nesinori, taip pat baiminamasi, kad nuosėdos sugadins buitinę techniką. Galima sakyti, kad vanduo naudojamas tik tualetui nuleisti.

„Gyvename Žemuose Šančiuose, Pušyno gatvėje. Trečią savaitę mūsų namuose iš vandentiekio čiaupo bėga pilkas vanduo su nuosėdomis. Suprantama, kad nei praustis, nei valgyti gaminti taip neįmanoma“, – nurodė vietos gyventoja.

Ji portalui kauno.diena.lt patikino, kad nešvarus vanduo bėga ne tik jos namuose, su šia problema susiduria ir kaimynai. Moteris svarstė, kad vanduo galėjo susidrumsti dėl netoliese vykdomų statybų, tačiau tikrosios priežasties išsiaiškinti nepavyko. Kaip teigė kaunietė, ji ne kartą skambino į „Kauno vandenis“, jai buvo sakoma, kad gedimas registruojamas, tačiau iš esmės niekas nesikeičia.

„Skambinome ne kartą į „Kauno vandenis“ arba neatsiliepia, arba registruoja gedimą ir tiek žinių, o mes toliau vargstam. Mes pas save neturim filtrų, tad baisu, kad kokia skalbimo mašina nesugestų“, – kalbėjo Pušyno gatvės gyventoja.

Skaitytojos nuotr.

Ieško problemų

„Kauno vandenų“ atstovė Vaida Bytautė „Kauno dieną“ informavo, jog trečiadienį dėl iš čiaupo bėgančio juodo vandens skundų sulaukė ne tik iš Pušyno, bet ir kitų Žemųjų Šančių gatvių. Skundai skriejo iš A.Juozapavičiaus prospekto, Drobės, Virvių gatvių ir kt.

„Avarinė tarnyba reagavo į skundus ir vietoje pradėjo plauti hidrantus. Brigados atstovas sakė, kad iš pradžių tikrai bėgo juodas vanduo, bet buvo hidrantai įvairiose vietose plaunami beveik pusdienį ir tada vandens kokybė buvo pagerėjusi“, – kalbėjo „Kauno vandenų“ atstovė.

Suprantama, kad nei praustis, nei valgyti gaminti taip neįmanoma.

Buvo kilusi mintis, jog prie hidrantų galėjo prisijungti ugniagesiai gelbėtojai ir staigiai prisijungus prie sistemos, taip esą sudrumsti tiekimą, tačiau ši versija nepasitvirtino.

„Kol kas nelabai įsivaizduojame, kur galėtų būti problema, nes „Kauno vandenys“ šiuo metu jokių darbų Šančiuose neatlieka. Brigados dirba, ieško problemos“, – kalbėjo V.Bytautė.