Atkreipiame dėmesį, kad naujai pastatytu viaduku eismas dar bus ribojamas dėl nebaigtų darbų, kuriuos vykdyti neleidžia žiemiškos oro sąlygos. Šiuo metu dar yra neatlikti viršutinio asfalto sluoksnio ant viaduko perdangos ir prieigose, šalitilčio įrengimo darbai ir kt. Taip pat viadukas negali būti pradėtas eksploatuoti neatlikus  statinio ir dinaminio bandymų, kurie galimi tik įrengus pilną nuolatinę apkrovą ir esant ne žemesnei nei + 5 °C oro temperatūrai: esant neigiamai oro temperatūrai galimi elektroninės matavimo įrangos trikdžiai, dėl kurių tilto deformacijų matavimų ir bandymų metu gauti duomenys gali būti netikslūs.

Kelių direkcijos su rangovu sudaryta sutartis dėl valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 39,110 km esančios skirtingų lygių sankryžos (Paparčių viaduko) ir aplinkinių kelių rekonstravimo įsigaliojo 2021 m. spalio 21 d. Sutarties vertė – 10,495 mln. eurų su PVM.

Senojo Paparčių viaduko būklė buvo prasčiausia valstybinės reikšmės kelių tinkle. Kelių direkcijos parengtame kelio statinių (tiltų, viadukų, estakadų, tunelių), esančių valstybinės reikšmės keliuose, statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto, projektų planavimo, rengimo ir įgyvendinimo prioritetinės eilės sąraše, pagal kurį atliekamas minėtos infrastruktūros tvarkymas, šis viadukas nurodytas pirmoje eilės vietoje.

Įgyvendinus šio transporto mazgo rekonstrukcijos projektą, eismo sąlygos pagerės tiek tranzitiniam, tiek vietiniam transportui. Eismo dalyviams bus užtikrintas saugus ir patogus susisiekimas, atitinkantis tarptautinius standartus. Esama infrastruktūra taps kokybiškesnė, sumažės eismo įvykių tikimybė, kelionės laikas bei neigiamas poveikis aplinkai, pagerės pėsčiųjų ir dviratininkų eismo sąlygos.

Rugpjūčio pradžioje aiškesnis eismo organizavimas bus įvestas Savanorių, Laisvės prospektų, Geležinio Vilko ir Tūkstantmečio gatvių žiedinėse sankryžose, kurioje vairuotojus pasitiks specialūs informaciniai skydai, nurodomieji kelio ženklai ir naujai paženklinta važiuojamoji dalis.

„Atnaujinus pirmųjų žiedinių sankryžų ženklinimą, stebėjome pokyčių rezultatus – avaringumas šiose sankirtose sumažėjo beveik 2 kartus. Pokyčiai Savanorių, Laisvės prospektų, Geležinio Vilko ir Tūkstantmečio gatvių žiedinėje sankryžoje bus atliekami atsižvelgus į Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių tyrimo instituto atliktą studiją, kurios metu buvo nagrinėjami transporto srautai. Atnaujinus ženklinimą žiedinėje sankryžoje eismas taps tvarkingesnis, sklandesnis, o vairuotojai mažiau laiko praleis manevruodami žiedinėje sankryžoje ir jos apylinkėse,“ – sako Vytautas Mitalas, Vilniaus mero pavaduotojas.   

Nuo rugpjūčio 2 dienos artėdami prie Savanorių, Laisvės prospektų, Geležinio Vilko ir Tūkstantmečio gatvių žiedinės sankryžos vairuotojai matys stendus, iš anksto informuojančius apie laukiančius eismo pakeitimus. Patį dangos ženklinimą planuojama pradėti keisti nuo rugpjūčio 2 d., o visus darbus baigti iki rugpjūčio 11 d. Nuo šios dienos vairuotojus pasitiks išankstinė informacija apie eismo tvarką žiedu, kad jie galėtų iš anksto pasirinkti ir užsiimti reikiamą eismo juostą. Šią informaciją vairuotojai matys prieš sankryžą įrengtuose informaciniuose skyduose, taip pat bus įrengti nurodomieji kelio ženklai ir paženklinta važiuojamoji dalis. Norint sumažinti transporto priemonių greitį pačiame žiede prieš įvažiavimus į žiedinę sankryžą nuo Laisvės prospekto ir nuo Tūkstantmečio gatvės bus įrengti greičio mažinimo kalneliai.  

Atnaujinus pirmųjų žiedinių sankryžų ženklinimą, stebėjome pokyčių rezultatus – avaringumas šiose sankirtose sumažėjo beveik 2 kartus.

„Atnaujintose sankryžose važiavimas eismo juostomis reguliuojamas taip, kad vairuotojai prieš įvažiuodami į žiedą iš anksto pasirinktų reikiamą juostą ir jiems nereikėtų persirikiuoti jau pačioje sankryžoje. Šie eismo organizavimo pakeitimai įgyvendinami, jog automobilių srautai judėtų greičiau, mažėtų spūsčių ir avarinių situacijų bei trukdžių viešajam transportui. Tose žiedinėse sankryžose, kuriose pakeitimai jau atlikti, pastebimas aiškus avaringumo sumažėjimas, palaipsniui stebime ir eismo srautų pralaidumo gerėjimą“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis.

Pernai naujai paženklinta viena iš centrinių sostinės Konstitucijos prospekto, Geležinio Vilko ir T. Narbuto gatvių žiedinių sankryžų, o prieš trejus metus toks ženklinimas atsirado dar trijose Antakalnio, Olandų ir T. Kosciuškos gatvių;  Žirmūnų, Šeimyniškių, Tuskulėnų gatvių  bei Santariškių ir Žaliųjų Ežerų gatvių žiedinėse sankryžose.

Atnaujinus ženklinimą Savanorių, Laisvės prospektų, Geležinio Vilko ir Tūkstantmečio gatvių žiedinėje sankryžoje, eismo valdymo ir organizavimo ekspertai kurį laiką stebės situaciją ir pateiks rezultatus.

Skaičiuojama, jog šį atnaujintą ženklinimą jau anksčiau pritaikius kituose sostinės žieduose eismo įvykių skaičius juose sumažėjo net 6 kartus, informavo Vilniaus savivaldybė.

2016 metais naujai paženklintos buvo Vilniaus žiedinės sankryžos, kurios nustatytos kaip avaringiausios mieste ir kurios tuo metu turėjo mažiausią transporto pralaidumą – tai Antakalnio, Olandų ir T. Kosciuškos g. bei Žirmūnų, Šeimyniškių ir Tuskulėnų g. žiedinės sankryžos.

„Atnaujinus pirmųjų žiedinių sankryžų ženklinimą, stebėjome pokyčių rezultatus – avaringumas šiose sankirtose žymiai sumažėjo. Aiškesnis eismo organizavimas padeda vairuotojams karštuose taškuose judėti sklandžiau, nesiblaškyti, o taip didėja visų eismo dalyvių saugumas. Atsižvelgdami į tai, imamės darbų ir kitose sostinės žiedinėse sankryžose. Konstitucijos pr., Geležinio Vilko ir T. Narbuto g. žiedinę sankryžą rytinio piko valandomis kerta apie 4,4 tūkst., o vakarinio – apie 5,4 tūkst. automobilių, kurie jau netrukus pastebės eismo organizavimo pakeitimus“, – sako „Susisiekimo paslaugų“ direktorė Modesta Gusarovienė.

Nuo liepos 18 dienos artėdami prie Konstitucijos pr., Geležinio Vilko ir T. Narbuto g. žiedinės sankryžos vairuotojai matys stendus, iš anksto informuojančius apie laukiančius eismo pakeitimus. Patį dangos ženklinimą planuojama pradėti keisti nuo rugpjūčio 2 d., o visus darbus baigti iki rugpjūčio 6 d. Nuo šios dienos vairuotojus pasitiks išankstinė informacija apie eismo tvarką žiedu, kad jie galėtų iš anksto pasirinkti ir užsiimti reikiamą eismo juostą. Šią informaciją vairuotojai matys prieš sankryžą įrengtuose informaciniuose skyduose, taip pat bus įrengti nurodomieji kelio ženklai ir paženklinta važiuojamoji dalis. Pavyzdžiui, važiuojant Geležinio Vilko gatve (nuo Ukmergės g. pusės) ir pasirinkus pirmą eismo juostą, bus galima patekti į T. Narbuto, Geležinio Vilko gatves ir Konstitucijos pr., o pasirinkus antrą eismo juostą – į Konstitucijos pr. ar grįžti atgal į Ukmergės ir Geležinio Vilko gatves.

„Tose žiedinėse sankryžose, kuriose vykdomi ženklinimo pakeitimai, važiavimas eismo juostomis reguliuojamas taip, kad vairuotojai prieš įvažiuodami į žiedą iš anksto pasirinktų reikiamą juostą ir jiems nereikėtų persirikiuoti jau pačioje sankryžoje. Šie eismo organizavimo pakeitimai įgyvendinami, jog automobilių srautai judėtų greičiau, žiedai taptų saugesni pėstiesiems, mažėtų spūsčių ir avarinių situacijų bei trukdžių viešajam transportui. Tose žiedinėse sankryžose, kuriose pakeitimai jau atlikti, pastebimas aiškus avaringumo sumažėjimas, taip pat palaipsniui stebime ir eismo srautų pralaidumo gerėjimą“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis.

Atnaujinus ženklinimą Konstitucijos pr., Geležinio Vilko ir T. Narbuto g. žiedinėje sankryžoje, eismo valdymo ir organizavimo ekspertai stebės situaciją ir rezultatus. Jei toks eismo organizavimo principas pateisins lūkesčius, dar šiemet pakeitimai numatomi ir Savanorių, Laisvės pr., Tūkstantmečio ir Geležinio Vilko g. žiedinėje sankryžoje.

Skaičiuojama, jog šį atnaujintą ženklinimą jau anksčiau pritaikius kituose sostinės žieduose eismo įvykių skaičius juose sumažėjo net 6 kartus, rašoma pranešime.

2016 metais naujai paženklintos buvo Vilniaus žiedinės sankryžos, kurios nustatytos kaip avaringiausios mieste ir kurios tuo metu turėjo mažiausią transporto pralaidumą – tai Antakalnio, Olandų ir T. Kosciuškos g. bei Žirmūnų, Šeimyniškių ir Tuskulėnų g. žiedinės sankryžos.

„Atnaujinus pirmųjų žiedinių sankryžų ženklinimą, stebėjome pokyčių rezultatus – avaringumas šiose sankirtose žymiai sumažėjo. Aiškesnis eismo organizavimas padeda vairuotojams karštuose taškuose judėti sklandžiau, nesiblaškyti, o taip didėja visų eismo dalyvių saugumas. Atsižvelgdami į tai, imamės darbų ir kitose sostinės žiedinėse sankryžose. Konstitucijos pr., Geležinio Vilko ir T. Narbuto g. žiedinę sankryžą rytinio piko valandomis kerta apie 4,4 tūkst., o vakarinio – apie 5,4 tūkst. automobilių, kurie jau netrukus pastebės eismo organizavimo pakeitimus“, – sako „Susisiekimo paslaugų“ direktorė Modesta Gusarovienė.

Nuo liepos 18 dienos artėdami prie Konstitucijos pr., Geležinio Vilko ir T. Narbuto g. žiedinės sankryžos vairuotojai matys stendus, iš anksto informuojančius apie laukiančius eismo pakeitimus. Patį dangos ženklinimą planuojama pradėti keisti nuo rugpjūčio 2 d., o visus darbus baigti iki rugpjūčio 6 d. Nuo šios dienos vairuotojus pasitiks išankstinė informacija apie eismo tvarką žiedu, kad jie galėtų iš anksto pasirinkti ir užsiimti reikiamą eismo juostą. Šią informaciją vairuotojai matys prieš sankryžą įrengtuose informaciniuose skyduose, taip pat bus įrengti nurodomieji kelio ženklai ir paženklinta važiuojamoji dalis. Pavyzdžiui, važiuojant Geležinio Vilko gatve (nuo Ukmergės g. pusės) ir pasirinkus pirmą eismo juostą, bus galima patekti į T. Narbuto, Geležinio Vilko gatves ir Konstitucijos pr., o pasirinkus antrą eismo juostą – į Konstitucijos pr. ar grįžti atgal į Ukmergės ir Geležinio Vilko gatves.

„Tose žiedinėse sankryžose, kuriose vykdomi ženklinimo pakeitimai, važiavimas eismo juostomis reguliuojamas taip, kad vairuotojai prieš įvažiuodami į žiedą iš anksto pasirinktų reikiamą juostą ir jiems nereikėtų persirikiuoti jau pačioje sankryžoje. Šie eismo organizavimo pakeitimai įgyvendinami, jog automobilių srautai judėtų greičiau, žiedai taptų saugesni pėstiesiems, mažėtų spūsčių ir avarinių situacijų bei trukdžių viešajam transportui. Tose žiedinėse sankryžose, kuriose pakeitimai jau atlikti, pastebimas aiškus avaringumo sumažėjimas, taip pat palaipsniui stebime ir eismo srautų pralaidumo gerėjimą“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis.

Atnaujinus ženklinimą Konstitucijos pr., Geležinio Vilko ir T. Narbuto g. žiedinėje sankryžoje, eismo valdymo ir organizavimo ekspertai stebės situaciją ir rezultatus. Jei toks eismo organizavimo principas pateisins lūkesčius, dar šiemet pakeitimai numatomi ir Savanorių, Laisvės pr., Tūkstantmečio ir Geležinio Vilko g. žiedinėje sankryžoje.

Tyrimo duomenimis, šiuose žieduose pakeitus eismo organizavimo tvarką pagerėjo ir eismo saugumas – sumažėjo eismo įvykių.

Prieš keturis mėnesius važiuojantiems Vilniaus žiedinėmis sankryžomis buvo įvestas aiškesnis ženklinimas, kad automobilių srautai judėtų greičiau, žiedai taptų saugesni ir sumažėtų spūsčių. Metams baigiantis, savivaldybė gavo pirmuosius vertinimus, kaip per keletą mėnesių pagerėjo šių dviejų žiedų pralaidumas.

Pakeitus eismo organizavimą Antakalnio ir Žirmūnų žieduose, ne tik pagerėjo šių žiedų laidumas, bet ir pravažiavimas pro šiuos žiedus tapo saugesnis. Taigi, vienu šūviu savivaldybė nušovė iš karto du zuikius.

VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto mokslininkai rugpjūtį-rugsėjį tyrė Antakalnio, Olandų ir T. Kosciuškos g. bei Žirmūnų, Šeimyniškių ir Tuskulėnų g. transporto ir pėsčiųjų eismo srautus. Žiedai buvo stebimi tiek ryto, tiek vakaro metu, kai transporto srautai gatvių tinkle yra didžiausi. Informacija buvo renkama ir pasitelkus dronus.

Dar prieš eismo organizavimo pakeitimus buvo prognozuota, kad Antakalnio žiedo laidumas išaugs. Tyrimas parodė, kad po pakeitimų šio žiedo laidumas pagerėjo dešimtadaliu: rytinio piko metu padidėjo 8,4 proc., vakarinio piko metu – 2,1 proc. Po eismo organizavimo pakeitimų Žirmūnų žiede rytinio piko metu eilių nebesusidaro, tiesa, vakarinio piko metu žiedo laidumas sumažėjo 7,9 procento dėl kaip manoma šioje vietoje išaugusių transporto srautų.

Pasak eismo specialistų, nauja eismo organizavimo schema atnešė miestiečiams naudos eismo saugumo ir laidumo požiūriu.

„Pakeitus eismo organizavimą Antakalnio ir Žirmūnų žieduose, ne tik pagerėjo šių žiedų laidumas, bet ir pravažiavimas pro šiuos žiedus tapo saugesnis. Taigi, vienu šūviu savivaldybė nušovė iš karto du zuikius. Tačiau norint dar didesnio saugumo, ateityje planuojame atitraukti kai kurias pėsčiųjų perėjas nuo Antakalnio žiedo, keisti viešojo transporto stotelių išsidėstymo vietas kuo toliau nuo žiedo, o dar ilgesniu laikotarpiu rekonstruosime Antakalnio žiedą į keturšalę šviesoforais reguliuojamą sankryžą“, - sako Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis.

Nors stebėjimų laikotarpis dar gana trumpas atlikti gilesnę analizę, tačiau išnagrinėjus eismo įvykių suvestines, jau dabar matyti gerėjanti eismo saugumo situacija:  stebėtu laikotarpiu (rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais) abejuose žieduose nebuvo įskaitinių eismo įvykių (įvykiai, kai jų metu sužalojami eismo dalyviai), o techninių -  sumažėjo dešimčia procentų (iki pertvarkos buvo 28, po pertvarkos 25), palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Ginčytinų situacijų sumažėjo 6 kartus, t.y. į policiją nesikreipiama, o dokumentai sutvarkomi draudimo bendrovėse, dėl to spūstyse nebuvo gaišinami kiti eismo dalyviai.

Specialistai pastebi, kad kol kas didžiausias važiavimo žiedais schemų išaiškinimo privalumas – paprastesnis avarijos kaltininko nustatymas.

Draudimo bendrovės BTA duomenimis, šiemet rugpjūtį–rugsėjį pastebimai sumažėjo eismo įvykių būtent Žirmūnų žiede. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Miestų statybos katedros doc. dr. Vytauto Grigonio teigimu, akivaizdu, kad eismas žieduose tapo mažiau chaotiškas.

„Dar anksti daryti išvadas dėl poveikio eismo pralaidumui ir saugumui, nes dažniausiai tokie tyrimai atliekami praėjus bent metams po pokyčių. Tačiau akivaizdu, kad naujoji ženklinimo sistema skatina vairuotojus būti dėmesingesniais ir drausmingesniais, sumažėjo konfliktinių situacijų dėl to, kad vairuotojai rikiuojasi žiede ir nemato „aklo taško zonoje“ greta esančio vairuotojo, o didžiausias privalumas tas, kad tapo paprasčiau nustatyti avarijos kaltininką“, – sako V. Grigonis.

Jo teigimu, kiekvienoje šalyje žmonės turi savo vairavimo įpročius ir nuo sąveikos „vairuotojas–infrastruktūra“ priklauso, ar sprendimai prigyja.

BTA Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio teigimu, visų tipų eismo sankirtose įvyksta daugiausiai, arba apie 40–60 proc. avarijų, o keturšalės sankryžos pavertimas žiedine transporto priemonių judėjimo susikirtimų skaičių sumažina 4 kartus: nuo 32 iki 8. Visgi ir tokio tipo sankryžoje vykstančio eismo reguliavimą reikia tobulinti.

„Iškilūs, šviesą atspindintys kauburėliai avaringiausiose Vilniaus žiedinėse sankryžose įrengti tam, kad vairuotojai be reikalo nekeistų važiavimo juostos. Būtent ši vairavimo klaida yra viena iš dažniausių eismo įvykių žiedinėse sankryžose priežasčių“, – teigia A. Žiukelis.

Kitos dvi pagrindinės avarijų žieduose priežastys – nepraleidžiami pagrindiniu keliu važiuojantys automobiliai bei saugaus atstumo nesilaikymas, kai prieš įvažiuojant į žiedą, vairuotojas žiūri, kas darosi žiede, ir susilpnėja jo dėmesys priekyje važiuojančiam automobiliui, kuris gali imti staiga stabdyti.

Žirmūnų ir Olandų žiedai suprojektuoti daugiau kaip prieš 30 metų ir patenka į problematiškiausių sankryžų dešimtuką Vilniaus mieste. Juose grūstys yra vienos ilgiausių, o pagal įvykstančių neįskaitinių eismo įvykių skaičių Olandų žiedas yra vienas avaringiausių žiedų Lietuvoje. Jo apkrova piko valandomis svyruodavo tarp 3900–4100 automobilių per valandą ir visomis prasmėmis viršijo normalias tokio žiedo laidumo ribas.

VGTU planuoja vėliau atlikti tyrimą, kokios įtakos Žirmūnų ir Olandų žiedų pralaidumui turėjo naujas ženklinimas.

A. Žiukelio teigimu, naujai paženklinus žiedus tapo lengviau administruoti eismo įvykius ir nustatyti, kas iš tiesų pažeidė taisykles ir sukėlė eismo įvykį.

„Eismo įvykiai įvyksta ne tik pačioje žiedinėje sankryžoje, bet ir jų prieigose, taip pat – išvažiuojant iš žiedo, tačiau aiškiai paženklinus ir reglamentavus, kaip vyksta eismas žiedinėje sankryžoje, ir šiais atvejais patiems vairuotojams tapo kur kas paprasčiau įvertinti, kas iš tiesų pažeidė taisykles ir yra kaltas dėl eismo įvykio, tad konfliktų šiuo klausimu taip pat kyla mažiau“, – sako BTA ekspertas.

Skaičiuojama, kad aiškus ir gerai organizuotas eismas žiedais padidins automobilių srautų laidumą apie 20 procentų, pagerės eismo sąlygos.

„Iki šiol žiedinėse Vilniaus sankryžose trūko aiškaus ženklinimo, todėl vairuotojai judėdami žiedu persirikiuodavo lįsdami be eilės ir sudarydami daugybę avarinių ir konfliktinių situacijų, dėl ko susidarydavo dar didesnės spūstys. Geriau organizuoti eismą žiedais paskatino žiedinių sankryžų avaringumo statistiniai duomenys, gyventojų prašymai“, – sakė „Susisiekimo paslaugų“ direktorė Modesta Gusarovienė.

Pirmiausiai naujai bus paženklinti tie Vilniaus žiedai, kurie yra avaringiausi mieste ir turi mažiausią transporto pralaidumą – tai Antakalnio, Olandų ir T. Kosciuškos g. bei Žirmūnų, Šeimyniškių ir Tuskulėnų g. žiedinės sankryžos. Žirmūnų žiedu per vieną parą pravažiuoja apie 34 000 automobilių, Olandų g. žiedu – apie 33 000 automobilių.

„Artėdami prie žiedinių sankryžų Vilniuje vairuotojai nuo šiol matys išankstinę informaciją apie eismo tvarką žiedu, kad galėtų iš anksto pasirinkti ir užsiimti reikiamą eismo juostą. Šią informaciją vairuotojai matys prieš sankryžas įrengtuose informaciniuose skyduose, taip pat bus įrengti nurodomieji kelio ženklai ir paženklinta važiuojamoji dalis. Tereiks stebėti kelio ženklus ir laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų“, – sakė Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis.

Pavyzdžiui, važiuojant Olandų gatve ir pasirinkus pirmą eismo juostą, bus galima patekti į Antakalnio, Žirmūnų gatves, o pasirinkus antrą eismo juostą – į Žirmūnus, Senamiestį ar grįžti atgal į Olandų gatvę.

VGTU specialistų atlikta srautų modeliavimo žiedinėse sankryžose studija parodė, kad suplanuotas ženklinimas palyginti su esama situacija, gali padidinti žiedų laidumą 20 procentų, pagerės eismo sąlygos. Numatoma, kad įvedus daugiau aiškumo  Žirmūnų žiedu per valandą pravažiuos 3306 automobiliai,  Olandų žiedu – 3287. Padaryta išvada, kad laiko ekonomijos požiūriu nežymiai pranašesnis bus Žirmūnų žiedas, o laidumo – Olandų žiedas, kuris taps patogesnis ir Viešojo transporto eismui.

Dar šiais metais planuojami eismo organizavimo pakeitimai ir Geležinkelio stoties žiedinėje sankryžoje. Paženklinus jos važiuojamąjį dalį, atskyrus automobilių stovėjimo aikštelę, įrengus saugumo saleles pėstiesiems, važiavimo tvarka bus žymiai aiškesnė ir saugesnė.

Pakeitusi eismo tvarką Žirmūnų ir Olandų žieduose, savivaldybė  stebės eismo situaciją: jei toks eismo organizavimo principas išties pateisins lūkesčius, kitais metais bus pakeitimų ir kitose žiedinėse sankryžose (prie Edukologijos universiteto, Savanorių žieduose).

Eismas žiedinėse sankryžose daugeliui vairuotojų atrodo reikalaujantis itin didelio susikaupimo ir papildomo dėmesio. Iš dalies jie yra teisūs, nes tokiose sankryžose eismas sudėtingiausias, tačiau ne dėl to, kad važiuoti žiedu yra sudėtinga. Pavojaus šaltiniu žiedas tampa dėl to, kad didelė dalis vairuotojų jame važiuoja pagal savas taisykles.

Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas teigia, kad kaip ir bet kur kitur eisme, taip ir žiedinėje sankryžoje reikia važiuoti vadovaujantis Kelių eismo taisyklėmis (KET), stebėti kelio ženklus ir kelio ženklinimą. Galioja stereotipas, kad žiedas visada yra pagrindinis kelias įvažiuojamųjų kelių atžvilgiu, tačiau taip nėra. Sankryžoje Kaune, ties Kauno pilimi viename atsišakojime pirmumo teisę turi važiuojantys žiedu, o kitame priešingai. Eismą šia žiedine sankryža ir vairuotojams kylančius pavojus aptarsime kitame priede "Ratai", o šįsyk panagrinėkime tuos žiedus, kurių yra daugiausia Lietuvoje.

Pažvelkite į pateiktą paveikslėlį. Prie įvažiavimo į žiedą vairuotojai mato tuos pačius kelio ženklus – "Eismas ratu" (410) ir "Duoti kelią" (207). Prie kai kurių žiedų dar yra išlikusi ir papildoma lentelė "Pagrindinio kelio kryptis".

"Ši lentelė labai padeda vairuotojui. Ji patvirtina, kad visas žiedas yra laikomas pagrindiniu keliu ir vairuotojas gali neabejoti, kad situacija žiede nesikeis", – teigia vairavimo instruktorius.

Prieš įvažiuojant į tokio tipo žiedus stovi jau anksčiau nurodyti ženklai, o įvažiavus į patį žiedą pastatyti ženklai "Eismo kryptys sankryžoje" (507). Jie nurodo juostų skaičių ir kryptis, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena juosta. Piešinyje matome pirmojoje eismo juostoje stovintį automobilį. Įvažiavęs į žiedą jis pamato ženklą 507. Vadinasi, kad jis turi iš žiedo išvažiuoti jau kitame išvažiavime ir būtinai pasukti į pirmąją eismo juostą. Jei reikia iš žiedo išsukti antrame ar trečiame išvažiavime, vairuotojas turi nedelsdamas persirikiuoti į antrąją juostą, prieš tai praleisdamas ja važiuojančius automobilius. Visai kitaip gali elgtis vairuotojas, į žiedą įvažiavęs iš antrosios juostos. Tiesa, jis turi praleisti žiedu važiuojančius automobilius. Atsidūręs antrojoje žiedo juostoje vairuotojas gali pasukti į dešinę pirmame išvažiavime arba toliau važiuoti žiedu. Įdomi viena aplinkybė. Važiuodamas antrąja juosta ir sukdamas į dešinę (į antrąją išvažiavimo juostą), vairuotojas gali nesisaugoti susidūrimo iš dešinės, nes pirmojoje juostoje, pagal šiame žiede galiojančias taisykles, neturi būti jokios transporto priemonės. Trečioji eismo juosta šiame žiede skirta tiems vairuotojams, kurie nori greičiau pasiekti paskutinį išvažiavimą, tačiau jiems nereikėtų pamiršti laiku persirikiuoti į antrąją eismo juostą.

Kaip reikėtų taisyklingai rodyti posūkio signalus? "Dabar KET jau yra reglamentuota, kad įvažiuojant į žiedą posūkio signalas nėra rodomas", – primena A.Pakėnas. Iš pirmosios eismo juostos į žiedą įvažiavęs automobilis turi įjungti dešinį posūkio signalą, nes jis daro manevrą į tą pusę. Automobilis, įvažiavęs į žiedą iš antros eilės, nerodo jokio signalo, kol neprivažiuoja reikalingo išvažiavimo. Prieš išsukdamas iš žiedo, vairuotojas privalo įsijungti dešinį posūkio signalą. "Važiavimą žiedu galėtume prilyginti ir važiavimui tiesiu keliu. Juk čia visiems aišku, kad posūkio signalą reikia rodyti tik prieš atliekant manevrą – išvažiuojant iš žiedo (dešinį) arba persirikiuojant į kairę (kairį) ir vėl persirikiuojant į juostą dešinėje (dešinį)", – patarimais dalijasi vairavimo specialistas.

Važiuodami žiedine sankryža vairuotojai daro tris pagrindines klaidas. Dažnai jie, važiuodami antrąja žiedo eismo juosta ir sukdami į dešinę, išvažiuodami iš žiedo bando "ištiesinti kelią" ir veržiasi į pirmąją eismo juostą, nepraleisdami į ją įvažiavusiųjų iš šalutinio kelio. Šiuo atveju pirmumo teisę turi pirmąja eismo juosta važiuojantys automobiliai, nes jie nekeičia eismo juostos, o važiuojantys antrąją siekia persirikiuoti. Kitą klaidą daro vairuotojai, iš pirmos eilės bandydami įvažiuoti iš karto į antrąją žiedo eismo juostą. Trečiąją klaidą daro tie vairuotojai, kurie žiedu važiavę trečiąja juosta iš jos bando išvažiuoti iš anksto nepersirikiavę į antrąją. Štai šių kelių pagrindinių klaidų pakanka, kad taisyklingai važiuojantis vairuotojas labai greitai patektų į avariją.

Norint greičiau pervažiuoti tokio tipo sankryžą, reikia į ją įvažiuoti iš tinkamos eismo juostos. Jeigu jums reikia išvažiuoti iš žiedo jau pirmame posūkyje, tai ir įvažiuoti į žiedą reikia iš pirmosios eismo juostos. Jeigu jūs suplanavęs išvažiuoti antrame ar trečiame išvažiavime, tai į žiedą turite įvažiuoti iš antrosios eismo juostos.

Saugaus kelio!

Dėl uždarytų kelių dūstantys spūstyse ir apylankomis kilometrus sukantys marijampoliečiai jau po pusmečio lengviau atsidus. Bus atidarytos naujos žiedinės sankryžos su europine vėže „Rail Baltica“, požeminės pėsčiųjų perėjos, rekonstruotos gatvės.

Marijampolės savivaldybei įgyvendinant projektus teko iškeldinti gyventojus ir išpirkti žemės sklypus.

Kasami tuneliai, statomi viadukai, rekonstruojamos gatvės, rengiamos pėsčiųjų perėjos – taip dabar atrodo Marijampolė.

Mieste rengiamos trys dviejų lygių požeminės žiedinės sankryžos ir pėsčiųjų perėjos. Dvi iš jų žadama baigti iki kitų metų vidurio, o sankryžą prie cukraus fabriko – po metų. Savivaldybei teko išpirkti žemės sklypus ir iš vieno namo iškeldinti gyventojus.

„Sudėtingiausias iššūkis – net ne statybinis, o psichologinis: įtikinti žmones, įveikti pasipriešinimą. Tai naujovė, kurios laukia verslininkai. Mes turim laisvą ekonominę zoną, kur privalo ateiti vėžė“, – pasakoja Marijampolės sav. administracijos direktorius Sigitas Valančius.

Pasak projektų rangovų, sudėtingiausi inžineriniai darbai jau atlikti, nors projektus teko koreguoti.

„Reikėjo suprojektuoti taip, kad nepažeistume privačių interesų, reikėjo perprojektuoti polines sienas, kad perskaičiuotume laikomąsias galias, kad atlaikytų šonines apkrovas. Darbų yra atlikta ir Gedimino gatvės sankryžoje, ir Aušros gatvėje“, – sako AB „Alkesta“ statybų direktorius Vytaras Vaikšnoras.

Požeminėse pėsčiųjų perėjose bus įrengtos vaizdo kameros, apšvietimas, jos pritaikytos neįgaliesiems. Pasak miesto vadovų – naudą turėtų pajusti visi.

„Ne tik geležinkelis atėjo, bet susitvarkė ir miesto sankryžos. Ko gero, niekuomet gyvenime tokie darbai nebūtų dirbami, būtume vargę, stoviniavę prie geležinkelio pervažų. Kadangi tai ne naujas geležinkelis, jis ir buvo, ir žmonės stoviniavo, ypatingai ryte, kada stumdymas vagonų, ten ir net pusę valandos reikėdavo stovėti“, – teigia Marijampolės meras Vidmantas Brazys.

Žiedinių požeminių sankryžų ir pėsčiųjų perėjų projektų vertė – daugiau nei 30 milijonų eurų.