M. Marcinkevičius sakė, kad laiko sukiojimas gali sukelti nepatogumų: „Žala nėra tokia labai didelė. Jau tiek metų sukiojame ir nėra, kad kažkas nuo to imtų ir susirgtų, ir pan. Tačiau, iš kitos pusės, medikai, ne tik psichiatrai, bet ir kardiologai bei kiti, pažymi, kad šitas dalykas kai kuriems pacientams sukelia padažnėjusias sveikatos problemas. Tam tikrai daliai žmonių tai yra nepatogumas. Nesakyčiau, kad čia tragedija, žala, bet nepatogumas yra“.
„Jaunesni, sveikesni žmonės, kurie neturi miego ir panašių problemų, jie prisitaiko gana greitai ir turbūt nelabai ir pajunta šitą dalyką. Bet tam tikros žmonių grupės, tie, kurie šiaip turi miego sutrikimų, dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės, kardiologai pažymi, kad ir kraujagyslių ligomis sergantys žmonės taip pat patiria tam tikrą papildomą stresą – šitiems žmonėms tai tikrai sukelia nepatogumą, net kartais ir ligos gali paūmėti“, – kalbėjo psichiatras.
Anot M. Marcinkevičiaus, laiko sukinėjimas kai kuriems žmonėms gali sukelti nemigą: „Nes viena iš pagrindinių rekomendacijų ir yra tuo pačiu laiku gultis ir tuo pačiu keltis. Mes tą galime daryti ir toliau, bet turime palaukti, kol organizmas prisitaikys prie to naujo stabilaus laiko. Tas pereinamas periodas jau sutrikdo žmogaus miego ritmą“.
Kardiologai taip pat pažymi, kad tai yra tam tikras papildomas stresas, o širdies ligos labai susijusios su padidėjusius stresu.
„Kaip minėjau, kardiologai taip pat pažymi, kad tai yra tam tikras papildomas stresas, o širdies ligos labai susijusios su padidėjusius stresu. Dabar, kai mes persuksime laiką ir truputėlį vėliau kelsimės, tai yra truputėlį paprasčiau, bet kada yra tas perkeliamas laikas, kai reikia anksčiau keltis, daliai žmonių būna sudėtinga. Aišku, vaikai prie visko lengvai prisitaiko, ko nepasakysi apie vyresnius ir sergančius žmones“, – teigė psichiatras.
Vis dėlto, pasak M. Marcinkevičiaus, nors žmonės galės ilgiau pamiegoti, tai reikš, kad ir sutems anksčiau, o tamsusis laikotarpis dažnai žmonėms būna depresyvus: „Tos šalys, kurios yra labiau į pietus ir neturi tos trumpos dienos pusę metų, tai joms ta problema ir atrodo mažesnė. O mes, kaip Šiaurės šalis, kuri žiemą, vėlyvą rudenį turi ir taip mažą šviesos periodą, tai mums šitie dalykai labai atsiliepia. Jeigu žmogus neatsikels anksčiau, miegos tiek, kiek įpratęs pagal darbus, tai tas dienos sutrumpėjimas veikia neigiamai“.
Kaip sakė psichiatras, laikas, per kurį žmogaus organizmas prisitaiko prie pasukto laiko, gali įvairuoti: „Labai priklauso nuo žmogaus amžiaus ir ar jis turi kažkokių problemų su miegu, kitom ligom, ar neturi. Be abejo, jauni, sveiki žmonės per maždaug savaitę jau įpranta prie naujo ritmo, o vyresniems žmonėms kartais prireikia ir mėnesio, ir ilgiau“.
M. Marcinkevičius pripažino, kad norėtų, kad laiko sukiojimas būtų panaikintas: „Tikrai nemanau, kad tai yra esminis klausimas, kuris labai pagerintų žmonių dvasinę ar fizinę sveikatą, tačiau iš kitos pusės, kiek teko girdėti ekonomistų pasisakymus, kažkokios didesnės ekonominės prasmės jis irgi neturi. Aš, kaip medikas, pasisakyčiau už tai, kad nebūtų to dirbtinio laiko sukiojimo ir mes maksimaliai gyventume tolygiai ir nedarytume savo organizmui papildomų stresų“.
