Šeštadienio rytą jie pradėjo apsilankydami prie Kauno pilies. Kol trims šokėjams projekto dalyviai padėjo persirengti netoliese užrašo #Kaunas, prie jo jau būrėsi praeiviai, laukdami, kad čia bus. 

„Žirafos, ateikit“, – nekantravo vienas mažųjų būsimo pasirodymo žiūrovų, kviesdamas dar besiruošusius menininkus greičiau pradėti šou.

Katalonų spektaklio „Žirafos“ kūrėjai – teatro „Xirriquiteula“ atstovai. Žadėto savanos karščio nesijautė, tačiau šypsenų ir nuoširdaus juoko – per akis. Drąsesni vaikai krykšė, kai prie jų prieidavo žirafa, o jei dar dirbtiniu liežuviu paliesdavo galvą! Kai kurie mažieji patys tiesė rankas, norėdami paglostyti šiuos „gyvūnus“.

Daugelis net ir suaugusiųjų pasidavė šokėjų improvizacijoms juos pakibinti. Su priėjusiomis žirafomis suglausdavo kaktomis ar pan. Jautėsi, kad žmonės išsiilgę kontakto, šilto bendravimo, staigmenų, paprasčiausio kuklaus dėmesio.

„Leiskitės į kelionę su būriu linksmų žirafų ir iš naujo atraskite miesto erdves nerūpestingo džiaugsmo pripildytomis akimis“, – anonsuoja organizatoriai.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kai kuriems suaugusiesiems įvairios šio spektaklio situacijos sukėlė ne tik šypseną, tylų džiaugsmą, bet ir nuoširdų juoką. Viena moteris taip užkrečiančiai užsikvatojo, kai žirafos, pamačiusios, jog jų fone vieni žiūrovai bando darytis asmenukę, paskubėjo pribėgti ir sukišo snukius beveik į telefono kamerą. Komandinis darbas, pastangos, kad visi jaustųsi gerai ir smagiai, kad bent trumpam atsipalaiduotų, pajaustų vasarą.

Ant po apranga paslėptų kojūkų vaikščioję pasirodymo dalyviai-žirafos neturėjo problemų bandydami nulipti laiptais ar viena koja pavažiuodami paspirtuku. Netikėtas sprendimas vėl neliko nepastebėtas ir neliko nepalydėtas nuostabos: „Žiūrėk, matei? Cha cha, išradingi“. Taip, svarbu mokėtis mažais dalykais. Diena tikrai praskaidrėja.

Šeštadienį žirafos 16 val. ganysis Liepų parke Kačerginėje, 19 val. Kulautuvos parke. Sekmadienį – 13, 16 ir 20 val. atitinkamai Vilkijoje prie amfiteatro, po to Kauno „Akropolyje“ ir Kaimynystės parke Garliavoje.

Katalonų spektaklio „Žirafos“ kūrėjai, teatro „Xirriquiteula“ atstovai, kviečia patirti savanos karštį, juoką ir afrikietiškus ritmus čia pat gatvėje. Jas sutikti jau buvo galima ir ketvirtadienį. Įspūdžiai abejingų nepalieka. 

Penktadienio vakarui numatytos vietos pažinčiai – Kauno „Akropolis“, iš kurio ir matote fotoreportažą, vėliau (20 val.) – Rokų laisvalaikio salės vidinis kiemelis.

Šeštadienį nuo 10.30 val. ilgakaklės visų lauks prie Kauno pilies, iš kur patrauks prie ženklo #Kaunas. 13 val. jie jau bus Kauno rajone, Akademijoje, T. Ivanausko Obelynės sodyboje-muziejuje. 16 val. – Liepų parke Kačerginėje. Sekmadienį – irgi 13, 16 ir 20 val. atitinkamai Vilkijoje prie amfiteatro, po to Kauno „Akropolyje“ ir Kaimynystės parke Garliavoje.

„Leiskitės į kelionę su būriu linksmų žirafų ir iš naujo atraskite miesto erdves nerūpestingo džiaugsmo pripildytomis akimis“, – anonsuoja organizatoriai.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Šią savaitę Kaune ir Kaune rajone ne kartą galima sutikti šokėjus, meistriškai įsikūnijusius į žirafas netgi turint omenyje ir šių gyvūnų aukštį.

Leiskitės į kelionę su būriu linksmų žirafų ir iš naujo atraskite miesto erdves nerūpestingo džiaugsmo pripildytomis akimis.

„Vedami ritmingų būgnų garsų, šie žavūs ir smalsūs gyvūnai tyliai judės pirmyn be jokio scenarijaus ir žaismingai megs pažintis su aplink juos besibūriuojančiais vaikais ir suaugusiais. Šeimynėlė linkusi stebinti! Susidurdami su šiais personažais gatvėje neliksite abejingi ištiesti ranką, paglostyti ir linksmai pasijuokti, ypatingai jiems krečiant smagias išdaigas. Kartu su linksmomis ir išradingomis žirafomis leiskitės į laukinį miesto nuotykį, kuriame netrūks geros nuotaikos, egzotikos ir vasariško šurmulio!“ – kviečia susipažinti katalonai.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Festivalio rengėjai nurodo, kad teatras „Xirriquiteula“ susikūrė 1985 m. Barselonoje. Nuo tada trupė judėjo savita trajektorija, kurdama tradicinius ir gatvės teatro spektaklius skirtingoms auditorijoms.

Per pastaruosius du dešimtmečius teatro kuriami pasirodymai – menininkų ilgų tyrinėjimų, tobulėjimo ir mokymosi rezultatas. Trupė siekia sutelkti dėmesį į mažiausias smulkmenas, unikalų turinį ir kokybę visoms amžiaus grupėms. Įdomiomis istorijomis įtraukiantys trupės spektakliai „Contes Del Cel“, „Papirus“, „A Tempo“, „Water!“, „Nomadas“ ir kiti sulaukė pripažinimo tiek Ispanijoje, tiek svetur.

Už autentišką spektaklių scenografiją ir režisūrą teatras yra gavęs keletą apdovanojimų ir toliau aktyviai dalyvauja įvairiuose meno festivaliuose Europoje, Azijoje, Pietų Amerikoje ir Afrikoje.

Pareigūnai aptiko tas iškamšas viename sandėlyje pramoniniame Alikantės miesto, esančio Viduržemio jūros pakrantėje, rajone. Kaip teigiama policijos pranešime, dar daugiau iškamšų pareigūnai rado netoliese esančiame Monovaro mieste, vyro, įtariamo iškamšų gaminimu neturint tam licencijos, namuose.

Policija vykdo tyrimą dėl šešių asmenų, kuriems gresia kaltinimai nykstančių rūšių kontrabanda.

Buvo konfiskuota „daugiau kaip 200 vienetų įvairių rūšių“, įtrauktų į Jungtinių Tautų Pasaulinės prekybos laukiniais gyvūnais konvencijos (CITES) nykstančių rūšių sąrašą, iškamšų.

„Tarp konfiskuotų (iškamšų) buvo Afrikos liūtų, baltųjų raganosių, Bengalinių tigrų, Afrikos krokodilų, Afrikos antilopių ir žirafų“, – sakoma pranešime.

Policija pradėjo tyrimą praėjusių metų gegužę, kai internete rado skelbimų, kuriuose buvo siūloma įsigyti gyvūnų iškamšų.

CITES griežtai reglamentuoja augalų ir gyvūnų gabenimą per valstybių sienas. Siekdamos apsaugoti retas augalų ir gyvūnų rūšis nuo išnykimo, šios konvencijos nuostatų laikosi per 180 pasaulio valstybių.

Žirafos yra gražūs afrikos gyvūnai. Jų ilgas kaklas leidžia pasiekti aukštai medžiuose augančius lapus ir toli apžvelgti teritoriją. Žirafos net mušasi kaklais, kai patinai grumiasi dėl patelių dėmesio. Tačiau ilgas kaklas turi ir trūkumų – jis yra pakankamai sunkus ir trukdo gyvūno pusiausvyrai. Tai reiškia, kad žirafos negali greitai pašokti nuo žemės kaip kiti žolėdžiai. Kitaip tariant, jei plėšrūnas aptiktų besiilsinčią žirafą, jai būtų sunku pabėgti.

Tačiau evoliucija padovanojo žirafai būdų kaip išvengti tokių situacijų. Iki pat praeito amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžios buvo manoma, kad suaugusios laukinės žirafos nemiega visiškai. Dabar jau žinoma, kad miega, tačiau tik vidutiniškai pusvalandį per parą. Ir tas pusvalandis neprivalo būti kokybiškas – dažnai žirafos snūsteli vos porą minučių, o tada dar kelias pamiega po kelių valandų.

Toks keistas miego ritmas išsivystė evoliucijos eigoje, nes žirafa kitaip būtų lengvas grobis Afrikos plėšrūnams. Jiems net nereikėtų skubėti – suaugusiai žirafai kartais prireikia visos minutės, kad ji atsistotų ir pasiruoštų bėgti. Dėl tos pačios priežasties senos žirafos beveik visada miega atsistojusios – miegas beveik niekada nebūna gilus.

Tuo tarpu jaunikliai miega giliau ir gali atsistoti greičiau. Dažnai jie galvą pasideda ant savo nugaros ar galinių kojų. Panašiai elgiasi ir suaugusieji, nors jie irgi dažniau miega atsistoję.

Tačiau viskas keičiasi, kai gyveni zoologijos sode. Aptvaruose nėra plėšrūnų žirafos negali toli nueiti, o ir maistu pasirūpina kiti. Taigi, vidutiniškai zoologijos sodo žirafos miega 4,6 valandas per parą – 9 kartus ilgiau nei gamtoje. Mokslininkai teigia, kad tai yra geras pavyzdys, kaip zoologijos sodas pakeičia fiziologinius gyvūno procesus. Tiesa, gamtoje žirafos išgyvena maždaug 20 metų, zoologijos sode – dvigubai ilgiau.

Beje, ilgas žirafos kaklas trukdo ir atsigerti. Žirafai tenka išskleisti priekines kojas, stipriai pritūpti ir ištempti kaklą, kad pasiektų vandenį. Ir iš šios padėties pajudėti yra labai sunku. Todėl žirafos vandenį geria tik kas kelias dienas – daugiau vandens gauna su maistu. Vieno tokio atsigėrimo metu žirafa gali išgerti 30-40 litrų.

Žirafa – aukščiausias žinduolis, kuris į žemę žiūri iš 6 metrų aukščio. Ką tik gimę jaunikliai taip pat ne žemi, apie 2 metrų ūgio ir auga jie labai gretai – po 3 milimetrus per dieną. Didelis ūgis žirafoms – privalumas, jos gali maitintis maistu, kurio kiti gyvūnai nepasiekia. Šių gyvūnų iežuvis labai ilgas – vidutiniškai 50 centimetrų ilgio, ir tai – tobulas įrankis skaniausiems lapeliams ir šakelėms pasiekti.

Afrikos aukštaūgių kailis unikalus, kiekvieno gyvūno raštas skirtingas ir nesikeičia visą gyvenimą. Jis sudarytas iš dėmelių, kurios gali būti oranžinės, kaštoninės, rudos ar netgi beveik juodos spalvos. Kailio raštas – tai tarsi savanos miškų šešėlių žaismas, kuris padeda žirafoms maskuotis.

Šie gyvūnai draugiški, gyvena bandomis ir bet kada gali prisijungti prie kitos žirafų grupės. Patinai laikosi toje teritorijoje, kurią išsikovojo dar jaunystėje, o įžengus i svetimas valdas, santykius aiškintis tenka su vietos vadu. Kaklas stipriausia žirafos kūno dalis, todėl ir aiškindamiesi santykius patinai vienas kitą kviečia į kaklų dvikovą.

Žirafos, nors jų yra net 9 porūšiai, nykstanti rūšis. Prie to stipriai prisidėjo žmonės, kadangi jas medžiojo visoje Afrikoje. Mėsą naudojo maistui, iš uodegos plaukų gamino apyrankes, kaklo papuošalus. Uždangalus, sandalus ir būgnus gamino iš odos, o stygas muzikos instrumentams iš sausgyslių. Taip pat prie šių savanos gyventojų nykimo prisideda ir infrastruktūros kūrimas, kelių tiesimas, iškasenų kasimas.

Lietuvos zoologijos sode gyvenantis Rotšildo žirafiukas Griaustinis dalyvauja Europoje nykstančių rūšių veisimo programoje (eng. European Endangered species Programme EEP).

Susipažinti tiek su Griaustiniu, tiek su Nino kiekvienas gali apsilankęs zoologijos sode, o liepos 2 d. vyks šventė „Zoologijos sodo gimtadienis Afrikoje“, kurios metu bus vedama edukacija apie šiuos ir kitus Afrikos gyvūnus.

Naujokas Nino

Rugsėjo pabaigoje iš Lenkijos Vroclavo zoologijos sodo į Kauną buvo atvežtas žirafos patinas Nino. Tai jau penkioliktoji žirafa Lietuvos zoologijos sodo istorijoje, tačiau šis patinas ypatingas tuo, jog iki šiol zoologijos sode buvo tik Rotšildo žirafos, o Nino – pirmoji tinklinė žirafa. Šios rūšies žirafos skiriasi nuo Rotšildo savo raštu bei kūno sudėjimu. Naujasis patinas Nino yra gerokai mažesnis. Taip pat skiriasi ir kailio raštas – Rotšildo žirafų dėmės yra tamsios, o tinklinių – įrėmintos baltais apvadais. Zoologijos sodo darbuotojai tikino, kad laisvėje šios dvi žirafų rūšys niekada nesusitinka, nes gyvena skirtinguose Afrikos kraštuose, tačiau zoologijos sode šie patinai sutaria puikiai.

„Jau pačią pirmą dieną buvome juos suleidę. Žirafos nesipyksta, nestresuoja“, – pasakojo Lietuvos zooligijos sodo direktorius Aurimas Didžiokas, pridūręs, jog naujajai žirafai reikėjo priprasti ne tik prie sodo senbuvio Griaustinio, bet ir prie vietos, todėl kelias savaites gyvūnas buvo laikomas karantine.

Abi žirafos yra panašaus amžiaus – tiek Griaustiniui, tiek Nino jau beveik treji metai. Prižiūrėtojai sakė, kad naujoji žirafa gimtadienį švęs per Kalėdas, gruodžio 26-ąją.

Šiandien abu žirafos patinai buvo išleisti iš voljero. Darbuotojų teigimu, ilgą laiką būti lauke šiems gyvūnams šiuo metu per šalta, tačiau prasivaikščioti bent dešimt minučių gaiviame ore jiems tikrai į naudą. Į lauką išėję gyvūnai, panašu, atgal eiti nenorėjo ir mėgavosi saulės spinduliais bei ant tvorų sukabintais užkandžiais. Prižiūrėtojams ne kartą teko raginti aukštaūgius zoologijos sodo gyventojus sugrįžti į vojerą.

Veisimo programa

Nino Kauną pasiekė pagal žirafų veisimo programą. Lietuvos zoologijos sodo kanopinių gyvūnų prižiūrėtoja Rimgaile Pėtelytė – Brazaitienė sakė, kad šiuo metu nelaisvėje gyvena per daug žirafų ir ten, kur jų laikoma visa banda, kyla problemų su patinais.

„Vienu metu zoologijos sodas negali laikyti kelių patinų, nes yra vienas dominuojantis, tad kiti pradeda peštis. Mums atvežtas patinas dėl to, jog Lenkijoje jau buvo vienas. Tačiau jei bus pasakyta, kad Nino vėl reikalingas veisimui, mes jį turėsime atiduoti, o mums bus perleistas kitas gyvūnas“, – sakė žirafų prižiūrėtoja.

Zoologijos sodo  direktorius A.Didžiokas tikino, kad už žirafą zoologijos sodas nieko nemokėjo, kainavo tik atvežimas, tačiau jis sudaro nemažas išlaidas. Tokį gyvūną gali gabenti tik profesionalai, kurių pasaulyje yra vienetai. Taip pat reikalinga speciali technika. Naujosios žirafos kelionė į Lietuvą kainavo 2500 eurų, tad "Geridarbai.lt" komanda paskyrė lėšas ir padovanojo Kaunui naują egzotinį gyventoją.

Skani dovana

Darbuotojai pasakojo, kad Nino Lenkijos zoologijos sode augo didelėje žirafų šeimoje, todėl greičiausiai negavo tiek pašaro, kad užaugtų toks didelis, kaip tikėtasi. Šiuo metu jo ūgis siekia apie 3,3 metro. Tuo metu jo naujas draugas Griaustinis išstypo daugiau nei keturis metrus.

„SMScredit.lt A Lygos“, kuri padėjo Nino atgabenti į Lietuvą, futbolo prezidentas Deividas Šemberas padovanojo žirafoms kamuolį ir didelį ryšulį lapų. Specialistė R. Pėtelytė – Brazaitienė sakė, kad tokia dovana labai tinka – pašaras specialiai dedamas į tinklą tam, kad žirafos stengtųsi labiau dirbti liežuviu ir pasiektų maistą taip, kaip laukinėje gamtoje.

Norint į Lietuvos zoologijos sodą atvežti antrą žirafą, buvo iškilusi problema: patalpos, kuriose apsigyvens šis gyvūnas, turi atitikti itin aukštus vidinių patalpų ventiliavimo reikalavimus. Lietuvoje vasaros trumpos, todėl zoologijos sode gyvenančios žirafos didžiąją laiko dalį praleidžia vidinėse patalpose. Aukštaūgių gyvūnų gerovei užtikrinti naudojami įvairūs natūralūs pakratai: šiaudai, pjuvenos, kvarcinis smėlis. Žirafų pašarai taip pat dulka – tai šienas, vantos (džiovintos šakos), todėl Griaustinis pastaruoju metu turėjo gyventi patalpoje, kur per savaitę susidarydavo iki 1 cm dulkių.

Lietuvos zoologijos sodo darbuotojai džiaugiasi, kad gavus privačių rėmėjų pagalbą nuo šiol Griaustinis galės gyventi patogiau. „Kartlando“ ir „ClimPro“ bendromis pastangomis žirafos gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta vėdinimo sistema, kuri užtikrins nuolatinę oro cirkuliaciją. Kadangi žirafos – Afrikos žemyno gyventojos, patalpoje, kurioje gyvena žirafa, oro temperatūra negali būti mažesnė negu +20 °C, todėl sumontuotas specialus vėdinimo įrenginys, kad būtų galima palaikyti optimalią patalpos temperatūrą. Įdiegti triukšmo slopintuvai ir kita įranga, kad Griaustinis galėtų gyventi patogioje ir sveikoje aplinkoje.

Lietuvos zoologijos sode nuo 1979 m. buvo 13 žirafų, o Griaustinis – jau keturioliktas. Specialistai teigia, kad įdiegus modernią ventiliacinę sistemą, netrukus bus galima atsivežti dar vieną žirafą – draugą arba draugę, kad Griaustinis vienas nedundėtų.

Paskelbus, kad Lietuvos zoologijos sode laikytas žirafos patinas Gudrutis nugaišo dėl plaučių uždegimo, atlikti išsamesni tyrimai. Nustatyta, kad gyvūną palaužė viduriavimas.

Antrasis žirafos patinas Gudrutis į zoologijos sodą atvyko 2006 metais jau būdamas silpnos sveikatos. Kaip portalui kauno.diena.lt sakė Lietuvos zoologijos sodo direktorius Aurimas Didžiokas, gyvūnas nuolat viduriavo. Apie ligą zoologijos sodas sužinojo tik žirafos atvykimo dieną, apie tai pranešus Lodzės zoologijos sodo (Lenkija), iš kurio atkeliavo žirafa, specialistei.

„Viduriavimui sustabdyti zoologijos sodo specialistai gyvūnui taikė specialias dietas ir gydymą. Taikomos priemonės laikinai pagerindavo gyvūno būklę. Viduriavimas vis atsinaujindavo be priežasčių. Priežastims nustatyti buvo atliekami koprologiniai, šlapimo, išskyrų iš nosies ertmės ir seilių tyrimai, kurie viduriavimų priežasties nustatyti nepadėjo. Taikant nuolatines dietas ir medikamentinį gydymą, gyvūno imuninė sistema nusilpo“, – pasakojo A.Didžiokas.

Po 9 metų išgyventų Lietuvos zoologijos sode gyvūno kritinė sveikatos būklė išryškėjo pernai spalį. Anot zoologijos sodo direktoriaus, šalia viduriavimo prisidėjo virškinimo ir kvėpavimo sistemos sutrikimai. Nepaisant visų taikytų gydymo priemonių, konsultacijų su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) specialistais, gyvūnas lapkričio 18 d. nugaišo.

LSMU specialistų atliktas skrodimas parodė, kad žirafa sirgo plaučių uždegimu: jai buvo išplitusi smulkiažidininė granuliominė pneumonija. Gudručio skrandyje rasti svetimkūniai, kurie ir galėjo būti nuolatinių viduriavimų priežastimi nuo pat jo atvykimo į Lietuvos zoologijos sodą. Žirafai buvo ir nustatyta sąnarinių kremzlių patologija bei kaulų išretėjimas.

„Dėl viduriavimo nusilpus organizmo imuninei sistemai, gyvūnas susirgo pneumonija. Atlikus laboratorinius tyrimus, nugaišimo priežastis buvo patikslinta. Patologinių pakitimų plaučiuose priežastis – aspergiliozė. Šia liga gyvūnas susirgo tik nusilpus imuninei sistemai“, – aiškino A.Didžiokas. Aspergiliozę sukeliantis grybelis pažeidžia kvėpavimo takus, tačiau šia liga susergama tik nusilpus imunitetui.

Pasak zoologijos sodo Komunikacijos ir edukacijos skyriaus vedėjos Neringos Kirijenkaitės, gyvūno gyvenimo sąlygos tikrai negalėjo turėti blogos įtakos, nes likusi žirafa ir kiti gyvūnai (zebrai, antilopės) laikomi tokiomis pat sąlygomis, jaučiasi gerai.

„Likusios žirafos sveikata šiuo metu yra puiki, gyvūnas nebėra toks nusiminęs, jam skiriam daug prižiūrėtojų dėmesio, jis nuolat lepinamas mėgiamu maistu, užimtumu“, – sakė ji.

Kritus Gudručiui, be gentainių draugijos likęs Griaustinis labai liūdėjo. Šiems gyvūnams būtina tos pačios rūšies gyvūnų kompanija. Zoologijos sodas ruošiasi šiemet vyksiančiai rekonstrukcijai, tad naujų gyvūnų atsigabenti neplanuoja.

Anot zoologijos sodo direktoriaus A.Didžioko, kadangi žirafos yra socialūs gyvūnai, tikslinga įsigyti antrą žirafą arba šios rūšies atsisakyti, iki kol bus pastatytas naujas žirafyno pastatas.

Mažieji kauniečiai, vedini savo tėvų, šeštadienį užplūdo Lietuvos zoologijos sodą, kur turėjo paskutinę galimybę pamatyti žirafas, zebrus, kengūras ir kitus šaltyje negalinčius gyventi gyvūnus. Netrukus jie persikels žiemoti į uždaras patalpas.

Tą pačią dieną jau aštuntąjį kartą čia vyko akcija „Gilė“. Visą mėnesį žmonės buvo raginami sodo gyvūnams rinkti ąžuolo giles, su kuriomis šeštadienį į Lietuvos zoologijos sodą buvo galima patekti nemokamai. Į akciją per mėnesį įsitraukė ir daugelis mokyklų, įmonių bei įstaigų.

Visi norintys galėjo stebėti kaip gilėmis mėgaujasi zebrai, kengūros ir netgi beždžionės. Gyvūnus prižiūrintys specialistai pasakojo apie ąžuolo gilių naudą ir gyvūnų gerovę rudenį. Ąžuolo gilė yra ypač naudingas ir kaloringas papildas daugelio gyvūnų racione, todėl į jų pašarą įtraukiamas kasmet. Jame yra aukštos kokybės baltymų, įvairių vitaminų bei mineralų. Gilėmis paįvairinamas stumbrų, zebrų, antilopių, ožkų, begemotų, tapyrų ir kitų kanopinių žinduolių, beždžionių, graužikų ir kai kurių paukščių maistas.

Vis tik daugelio kauniečių šventės apsilankymo tikslas šeštadienį buvo atsisveikinti su žirafomis – prie jų aptvarko nesisklaidė žmonių minia. Nors vėstant orams žirafos greitai persikels į specialias zoologijos sodo žiemojimo patalpas, jas retkarčiais bus galima pamatyti ir žiemą.

Pasak  Zoologijos sodo kanopinių žinduolių skyriaus vyresniosios zoologės Gerdos, kai lauko temperatūra nukrenta žemiau nulio, šiltųjų kraštų gyvūnai lauke gyvent nebegali, nes  gali peršalti. Žiemą žirafos gyvena patalpose, kuriose palaikoma 23 – 27 laipsnių Celsijaus temperatūra, tačiau net ir žiemą, pasitaikius šiltoms dienoms, jos gali būti trumpam išleidžiamos į lauką.