Prie jūros Kunigiškių gyvenvietėje laukinės katės gyveno nuo seno.  

„Atvažiavome į Kunigiškes prieš 20 metų, kai išvis nieko nebuvo. Ne katinai pas mus atėjo, o mes pas juos“, – teigė Kunigiškių gyventoja Larisa Andriuškevičienė. 

Dauguma, ypač senųjų Kunigiškių gyventojų, kačių gailėjo ir jas globojo.  

„Visos katės buvo operuotos, sterilizuotos. Mes jas maitiname, aš jas gaudau, kaip išeina. Pas mus yra toks Jaroslavas, geras veterinaras“, – tikino moteris. 

L. Andriuškevičienė rūpinosi net devyniomis katėmis ir visų neteko.

„Atrodė taip lyg katinas bėgo ir nukrito, lyg širdies smūgis ištiko, o prieš tai vakare jie dar čia bėgiojo, žaidė“, – pasakojo L. Andriuškevičienė.

Kai kurie žmonės dar bando kates gelbėti. Jas gydo, stato lašelines. Veterinaras žmonėms paaiškino įtariantis, kad kalti žiurknuodžiai, nors kai kas neatmeta ir galimo infekcijos protrūkio. Vietiniai tuo nelabai tiki.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kaimynė darė savo mirštančių katinų kraujo analizę. Buvo pasakyta, kad rasta žiurkių nuodų. Ir tos ligos simptomai, kai pažeidžiamos kepenys ir inkstai, vienodi, bet infekcinė liga neužpuola taip staigiai“, – kalbėjo Kunigiškių gyventojas Arūnas Andriuškevičius. 

Jeigu Kunigiškėse primėtyta nuodų – žmonės bijo ne tik dėl augintinių.  

„Pas tą pačią kaimynę, kurios septyni katinai nunuodyti, gyvena du vaikai. Yra nerimo ir dėl  jų, ir dėl šunų, dėl kačių ir dėl mūsų pačių saugumo“, – nerimavo gyventoja Laura Vyšniauskaitė. 

Policija kol kas pradėjo tyrimą dėl šešių nugaišusių kačių. 

„Pradėjome tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Tyrimas parodys, kas jiems nutiko. Tada priimsime sprendimus“, – aiškino Palangos policijos viršininkas Algirdas Budginas. 

Ir pareigūnai, ir gyvūnų globėjai neabejoja, kad rasti, kas primėtė nuodų bus itin sunku. Už žiaurų elgesį su gyvūnais gresia nelaisvė iki vienerių metų.

„Jis pradėjo vemt, sustresavom, bet juk būna, kad augintiniai dažnai vemia. Tai nepaėmiau labai stipriai į širdį“, – kalbėjo Mailo šeimininkė E. Saldukaitė.

Kadangi po paros simptomai neišnyko, o tik stiprėjo, E. Saldukaitė kreipėsi į veterinarus.

„Buvo daug spekuliacijų nuo antifrizo iki degalų. Jie vardijo, kas gali būti, bet mes vis tiek nežinojom, kas pasitvirtins.

Klinikose šuneliui atlikti tyrimai, išsiaiškinta, kad nuodai stipriai pažeidė jo vidaus organus. Kitą dieną važiuojant automobiliu šuo pradėjo kosėti kraujais. Į kliniką šunelį teko nešti jau praradusį sąmonę. 

„Gal po dešimt minučių išėjo veterinarė ir pasakė, deja, viskas. Sprogo vidinis organas“, – pasakojo E. Saldukaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Eivinos nelaimė – ne vienetinis atvejis. Šunų šeimininkams vertėtų būti atidesniems. Šunys dažnai apsinuodija visai ne žiurknuodžiais. 

„Dažniausiai lauke apsinuodija jauni šunys. Žmonės maisto atliekomis maitina katinus. Šios atliekos jauniems šuniukams gali sukelti virškinimo trakto problemas: vėmimą ar viduriavimą“, – kalbėjo gydytojas veterinaras Mintautas Sakavičius.

Šuns apsinuodijimas maistu gali būti lygiai toks pats pavojingas, kaip ir nuodais, mat laiku nesuteikus pagalbos, viskas gali baigtis gyvūnėlio mirtimi. Kad taip neatsitiktų, šeimininkai pasivaikščiojimų metu turi būti labai atsargūs.

„Vedžiojant jaunus šuniukus reikia būti atidiems ir neleisti visko imti į burną, ką jie labai mielai daro“, – sakė M. Sakavičius.

„Einant pasivaikščioti žiūrėkite ne į telefoną, bet stebėkite, kur eina jūsų šuniuko nosytė. Reikia mokyti šuniuką, kad didžiausia vertė – pas šeimininką“, – patarė šunų trenerė Inesa Valinčiūtė-Kunčienė.

Norint apsaugoti augintinį vertėtų jį dresuoti, kad šuo negriebtų visko, ką randa ant žemės. Būtent to E. Saldukaitė su savo pirmuoju šuneliu nedarė.

„Mes nematydavom problemos, kad jis renka nuo žemės kažkokius dalykus. Būdavo, kad jis paima pakelį kokį, šiukšlę, bet labai greitai išspjaudavo“, – teigė E. Saldauskaitė.

Mes nematydavom problemos, kad jis renka nuo žemės kažkokius dalykus. Būdavo, kad jis paima pakelį kokį, šiukšlę, bet labai greitai išspjaudavo.

Dabar E. Saldukaitė į gyvūno dresavimą žiūri visai kitaip.

„Dabar labiausiai saugomės naudodami komandas: spjauk, palik, negalima“, –šnekėjo E. Saldukaitė.

Po pirmojo augintinio netekties E. Saldukaitės pasivaikščiojimai su šunimi labai pasikeitė.

„Pasikeitė tai, kad per pasivaikščiojimus nebėra telefono rankose. Tiesiog, kad nenukreiptume dėmesio. Šuo atidžiai stebimas, kad iš jo burnos mes traukiam net visokius pagaliukus, nuorūkas“, – aiškino E. Saldukaitė.

Todėl, jeigu pastebėjote, jog augintinis vangus, prasidėjo vėmimas, viduriavimas, nedelsiant kreipkitės į veterinarą.

Perspėjimu pasidalinta feisbuko paskyroje „Debreceno“.

Pranešime rašoma, kad Debreceno gatvėje aplink devynaukščius namus primėtyta žiurkių nuodų.

Vienas šuo jau apsinuodijo, šeimininkai jį išvežė pas veterinarijos specialistą, o kol laukė savo eilės, kitą keturkojį atvežė dėl tos pačios priežasties.

Neatmetama tikimybė, kad netrukus gali apsinuodyti ir daugiau palei daugiabučius vaikštinėjančių keturkojų – ne tik šunų, bet ir kačių.

„Visur, manau, mėto, reikia saugotis, apskritai sukti ratu aplink namus, nes, pavyzdžiui, pro langus ko tik neprimeta, visokių kaulų ašakų, žuvėdros ir tos po langais išdvėsusios“, – apie šiurpius vaizdus pasakojo viena klaipėdietė.

„Čia ne žmonės, čia dvikojai padarai“, – tikino klaipėdietis, pasibaisėjęs nuodytojų elgesiu.

Antanas Bauža. Vytauto Petriko nuotr.

Už gyvūnų nuodijimą gresia baudžiamoji atsakomybė. Pagal Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pirmą dalį, tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Čia yra žiaurus elgesys, nusikalstama veika.

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento direktoriaus Antano Baužos, apsinuodijimo žiurkių nuodais atvejai kartais gali baigtis keturkojo mirtimi.

„Priklauso nuo to, kokia veiklioji medžiaga įdėta į nuodą. Dažniausiai būna kraujagyslių pralaidumą skatinančios medžiagos, dėl to gyvūnas nukraujuoja. Pastebėjus požymius, pirmiausia reikia duoti kuo daugiau vandens ir kreiptis į veterinarijos gydytoją, nes paprasta pagalba nepadės“, – teigė pašnekovas.

Sužinojus, kas užsiima nuodijimu, patariama kreiptis į pareigūnus.

„Čia yra žiaurus elgesys, nusikalstama veika. Žmonės gali rašyti mums pranešimą, bet turėtų kreiptis ir į policiją, nes tai jų reikalas užkardyti tokias veikas. Negali tokių veikų būti, kad būtų specialiai mėtomi žiurkių nuodai ir nuodijami gyvūnai“, – akcentavo pašnekovas.

Tiesa, Nyderlandų kenkėjų ir laukinės gamtos centrai mano, kad toks sprendimas turės neigiamų padarinių. Esą gyventojai vien spąstais su žiurkėmis nepakovos. Tad po kelerių metų šaliai gali grėsti žiurkių maro protrūkiai.

„Kadangi pas mus Lietuvoje graužikai naikinami nuolat, tokia tikimybė mažai tikėtina. Tačiau jų nenaikinant, kadangi jie labai greitai dauginasi, visko galėtų būti“, – akcentavo NVSC Epidemiologinės priežiūros skyriaus vyr. specialistas Jonas Antanavičius.

Lietuva taip pat bandė eiti panašiu keliu kaip ir Nyderlandai. Rudenį Seimas svarstė siūlymą drausti prekybą žiurknuodžiais.

„Siūliau, kad žiurknuodžiai būtų parduodami arba stacionariose gaudyklėse, t. y. specialios gaudyklės, kur graužikai įlenda ir suvalgo nuodus, arba padaryti prieinamus tik tiems, kas turi teisę naudotis šiomis nuodingomis cheminėmis medžiagomis“, – siūlė Seimo narys Linas Jonauskas.

Vis dėlto parlamentarai nepritaria siūlymui, kad tik graužikus naikinančios įmonės ir ūkininkai, baigę ūkininkavimo pradmenų kursus, galėtų įsigyti žiurkių nuodų. Specialistai sako, kad tokie draudimai nepadėtų, o net pakenktų, kadangi tuomet gyventojams kovoti su žiurkėmis būtų dar sudėtingiau.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Jeigu jų įsiveisia, spąstais jų jau neišnaikintume. Graužikai labai greitai veisiasi. Pelės per du mėnesius atsiveda po šešis–aštuonis jauniklius, žiurkės – kas tris mėnesius po keturis–šešis“, – pažymėjo J. Antanavičius.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuolat prižiūri, ar maisto tvarkymo, gyvulių laikymo ir veterinarijos įstaigos tinkamai naikina graužikus.

Graužikai labai greitai veisiasi.

„Pagrindiniai reikalavimai – kad biocidai būtų autorizuoti ir naudojami pagal instrukcijas, nurodytas autorizuojant veterinarinius biocidinius produktus“, – akcentavo VMVT atstovė Giedrė Petrauskienė.

Tarnyba tikina, kad pasitaiko, jog įstaigos naudoja nepatvirtintus nuodus.

„Tai vienetiniai atvejai“, – sakė G. Petrauskienė.

Specialistai perspėja – žiurkių ir pelių kaimynystė žmonėms yra itin pavojinga, kadangi šie graužikai platina sunkiai gydomas ligas.

„Žiurkės ir pelės platina daugelį užkrečiamųjų ligų: leptospirozę, hemoraginę karštligę su inkstu sindromu, pasiutligę, erkinį encefalitą, gali Laimo ligą platinti“, – vardijo J. Antanavičius.

Nors pastaruoju metu vis dažniau girdime apie žiurknuodžiais pagardintais skanėstais apsinuodijančius augintinius ir tokiais nuodais besisvaiginančius paauglius, Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad kol kas svarstymų uždrausti tokių nuodų prieinamumą nėra.

„Jei šią problemą matysiu ne tik aš, nevyriausybinės organizacijos, gyvūnų gerovės organizacijos, tada, matyt, bus platesnė diskusija Seime ir galėtume vėl registruoti pataisas“, – sakė L. Jonauskas.

Nuodų prekybą yra apribojusios Danija, Švedija, Airija, Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai.

Žurnalistai kalbėjosi su Aušra Želviene – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento specialistė.

– Ar jūs žinote daugiau apie šį įvykį? Kodėl ten galėjo būti žiurkių nuodų tose cigaretėse?

– Platesnės informacijos nei pateikta žiniasklaidoje mes nežinome. Tiesiog tik galime daryti prielaidas, kodėl taip galėjo atsitikti.

– Kokios yra jūsų prielaidos? Kodėl atsiranda žiurkių nuodai ar bet kokie kiti nuodai tose cigaretėse?

– Ko gero, galimi du keliai: arba patys paaugliai nutaria susistiprinti poveikį prie nusipirktų narkotinių medžiagų, arba prekeiviai norėdami dėti mažiau veikiosios medžiagos įdeda poveikį stiprinančią medžiagą. Bet kuriuo atveju, kas tai bedarytų, kaip matome, pasekmės yra baisios.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Vaikai yra ligoninėse. Koks populiarumas yra šitų elektroninių cigarečių Lietuvoje?

– Deja, šiuo klausimu nudžiuginti negalėčiau, nes mes Lietuvoje esame pirmaujantys pagal elektroninių cigarečių vartojimą tarp 15-16 metų paauglių. Šis skaičius augo ir toliau auga. 2019 metų duomenimis, 65 proc. 15-16 metų vaikai yra bandę elektronines cigaretes. Be to, 19 proc. vaikų iki 13 metų yra bandę elektronines cigaretes. Tai yra didžiulis skaičius. Tai reiškia, kas penktas mažas vaikas iki 13 metų pabando parūkyti ar pasisvaiginti elektroninėmis cigaretėmis ir kažkaip bando nikotiną, t. y. medžiagą, prie kurios priprantama.

– Tai yra 2019 metų duomenys. Per šiuos metus elektroninės cigaretės tapo dar labiau populiaresnės – yra parduotuvių ir įvairių kioskelių. Ar tai reiškia, kad populiarumas tarp paauglių taip pat galėjo išaugti?

– Galėjo. Kitą tyrimą darys už ketverių metų nuo šito, tai 2023 metais ir pamatysime rezultatus. Deja, tik labai optimistinėmis prognozėmis galėčiau manyti, kad jie bus mažėjantys. Vis dėl to realybė ir tai, ką matome pro langus ir gatvėse, nėra labai džiuginanti.

– Kaip paaugliai nusiperka šių cigarečių? Nes jos yra lygiai taip pat kontroliuojamos kaip ir paprastos cigaretės. Argi ne?

– Taip. Ir negalima vaikams nei turėti, nei pirkti elektroninių cigarečių kaip ir paprastųjų cigarečių. Jie kažkaip turi. Ir vienas iš bent jau mums keistų būdų, yra tai, kad tėvai nuperka vaikams elektroninių cigarečių kaip neva mažiau kenksmingą priemonę, kad vaikai galėtų rūkyti su aromatais, kurie kažkiek mažiau kenkia negu paprastos cigaretės. Ir šiuo atveju, norėtųsi pasakyti tiek tėvams, tiek vaikams, bet vaikai, ko gero žino iš mokyklų, kad tai kenkia. Bet kuriuo atveju, jei mes nežinome 20-ties metų poveikio, tai dar nereiškia, kad nekenkia, ir nereikėtų savo vaikų nuodyti tokiais dalykais ir jiems duoti.

– Tai yra vienas iš mitų, nes mes tiesiog per mažai žinome apie elektronines cigaretes, kad pasakytume tikslų jų poveikį sveikatai?

– Taip, mes kažkiek žinome, kad yra kenksmingų medžiagų, kad jos kenkia kaip ir paprastos cigaretės – plaučiams, širdžiai, mąstymui. Jos iš esmės kenkia vaikų vystymuisi. Beje, ir suaugusiesiems kenkia, bet nebe vystymuisi. Ir tiesiog kadangi neturime 20-ties metų tyrimų dar, tai negalime pasakyti, kiek nuo jų miršta. Ir nežinau, galbūt tai žmones guodžia, bet kad tai yra kenksminga, tikrai žinoma.

– ES buvo daug žingsnių, Lietuvoje – taip pat. Kaip sumažinti prieinamumą ir patrauklumą šių elektroninių cigarečių? Ar jūs jau dabar galite pasakyti, kad tie žingsniai nebuvo sėkmingi? 

– Visi nebuvo įgyvendinti. Tie, kurie buvo įgyvendinti ir yra įgyvendinti paprastų cigarečių atveju, – kainų didinimas, elektroninėms irgi galiojo tos nuostatos, buvo kažkiek veiksmingos, kiek galėjo būti veiksmingos. Tuomet pakelių suvienodinimas – Lietuvoje nėra jie visiškai suvienodinti, bet kitose šalyse yra suvienodinti. Reklamų, bjaurių vaizdų uždėjimas ant pakelių, šitai yra įgyvendinta Lietuvoje ir Lietuva seka šias rekomendacijas, vykdo tokius įsipareigojimus. Elektroninėms cigaretėms tikriausiai tos priemonės galėtų būti naudingos, bet vis dar tie žingsniai yra daromi.

Turime bendrą populiaciją, kuri rūko, ir vis dėlto norėčiau pabrėžti, kaip ta priklausomybė vystosi.

– Jei mes kalbėtume apie paauglius, kurie rūko elektronines cigaretes. Ten yra nikotino, jie tampa priklausomi. Ar tai reiškia, kad jiems bus reikalingos atskiros programos, kaip atprasti nuo nikotino? Ar jūs turite dabar tokių problemų?

– Dar kol kas tokių problemų neturime, bet turime bendrą populiaciją, kuri rūko, ir vis dėlto norėčiau pabrėžti, kaip ta priklausomybė vystosi. Vaikai paima elektronines cigaretes, paskui pereina prie paprastų cigarečių, ir, ko gero, po to vėl pereis prie elektroninių kaip neva žalos mažinančios priemonės. Ir jau tada galėtų mesti rūkyti. Bet, mes manome, kad metimas rūkyti yra jokių cigarečių, jokių nikotino turinčių produktų nevartojimas. Tam yra kuriamos paslaugos. Tai yra opi problema ir matome tame potencialą, kad šitos paslaugos yra reikalingos.

– Jūs kalbėjote apie atvejus, kai galbūt tėvai nuperka, arba žinote atvejų, kai tėvai nuperka elektroninių cigarečių vaikams, bet kalbant apie tuos tėvus, kurie nenuperka, kurie yra susirūpinę vaikų sveikata, kad paaugliai turi tokių elektroninių cigarečių, arba, kad kažkas turi iš jų draugų? Nes su paprastomis cigaretėmis tą yra lengviau padaryti, yra kvapas, pageltę pirštai ir daugybė kitų dalykų. Kaip yra su elektroninėmis cigaretėmis?

– Teisingai pastebėjote, kad tai nėra taip paprasta, ir nėra tokio paprasto recepto, nes elektroninės cigaretės būna visokių formų. Bet tėvams turbūt stebėti vaikus, bendrauti su vaikais, nes tos cigaretės vis tiek turi kvapą, bet tai tikrai nėra taip paprasta, kaip buvo su paprastosiomis cigaretėmis, nes būdavo kvapas.

– Ar Narkotikų, tabako ir alkoholio departamentas gali vienas su tuo kovoti, ar čia reikalingas dar stipresnis politikų įsikišimas?

– Mes nekovojame vieni. Mes esame vieni iš dalyvių, kurie dalyvauja toje kovoje, ir norime, kad vaikai užaugtų sveiki. Labai didelį vaidmenį čia atlieka Švietimo ministerija, kuri moko vaikus, kaip reikia daryti, nes irgi vykdo mokyklose prevencines veiklas. Tai ir yra tos pagrindinės veiklos, kur pasako vaikams, kad tai yra kenksminga ir naudinga rinktis kitą būdą.

Šiuo metu patvirtintos aštuonių Rusijos karių mirtys, tačiau medikai dėl dar aštuoniolikos karių gyvybių kovoja reanimacijoje.

Žurnalistas Romanas Cimbaliukas apie įvykį pranešė savo „Telegram“ kanale. Jis teigė, kad kažkas persistengė nuodydamas žiurkes. Į virtuvę patekę nuodai atsidūrė ir ligoniams duodamame maiste.

Nors vilniečiui Rimgaudui pelės nepatinka, ne kartą teko jų aptikti savo namuose ar garaže. Tik ilgai užsibūti jo valdose Rimgaudas joms neleido.

„Kaip paprastai – nuodai ir viską sutvarkėme“, – prisiminė vyras.

Tačiau netrukus nusipirkti žiurknuodžių gali būti ne taip jau ir paprasta. Socialdemokratas Linas Jonauskas įregistravo pataisą, pagal kurią šių nuodų galėtų nusipirkti tik kenkėjus naikinančios įmonės ar ūkininkai.

„Laisva prekyba nuodais būtų uždrausta, neprieinama ir tik specialistai galėtų juos pirkti ir naudoti. O situacija tokia reikalinga dėl to, kad labai akivaizdu yra dešimtimis, o gal ir šimtais atvejų kiekvienais metais, kada žiurknuodžių pagalba yra nuodijami naminiai gyvūnai“, – tvirtino L. Jonauskas.

Piktavalių išmėtytų uodų užėdę stipo ir vedžiojami šunys, ir benamės katės. Nuodų prekyba, anot L. Jonausko, yra apribojusios Danija, Švedija, Airija, Jungtinė Karalystė. Vietoje nuodų politikas siūlo naudoti spąstus ar kviestis kenkėjų naikintojus. Tiesa, jų paslaugų kainomis parlamentaras rengdamas projektą nepasidomėjo.

„Neįsivaizduoju tų kainų, bet aš manau, kad priklauso nuo vietovės. Jeigu reikės žmogui važiuoti 50 km., gali pabrangti“, – sakė l. Jonauskas.

Net sostinės prieigose kenkėjus naikinančios įmonės įvardija, kad už pelių gaudymą gali paprašyti ir 100, ir 180 eurų, o žinią, kad įsiveisus pelėms gali tekti apsieiti be žiurknuodžių, žmonės vertina skirtingai.

„Mes juk turime turėti teisę nusipirkti. Gal čia tikrai jau ne jų (Seimo – red. past.) reikalas“, – sakė kalbintas praeivis.

„Manau, kad nereikia drausti, nes nuodai svarbūs. Gerai, jeigu viena pelytė, dvi, o jeigu jų prisiveisia velnias žino kiek?“ – retoriškai klausė moteris.

„O ką? Patys negali pelėkautais pagauti? Ir nuodų nereikia – pastatei spąstus ir pagavai“, – šypsojosi kitas praeivis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pasaulyje iš viso yra pripažintos 35 užkrečiamos graužikų nešiojamos ligos.

„Tie pelėkautai... jų (pelių – red. past.) juk prisiveisia galybės, tai nežinau, kiek čia reikia tų spąstų pastatyti ir kokių“, – abejojo Rimgaudas.

Specialistai perspėja – susigyventi su pelytėmis nevertėtų.

„Graužikų kaimynystė mums yra pavojinga tuo, kad jos nešioja užkrečiamas ligas, pavyzdžiui pseudo tuberkuliozę, salmoneliozę, leftospirozę, kitas ligas. Pasaulyje iš viso yra pripažintos 35 užkrečiamos graužikų nešiojamos ligos“, – aiškino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Vaiva Andriušaitytė.

Graužikų platinamos ligos pavojingos ir sunkiai gydomos, užsikrėsti galima ne tik liečiant peles, bet ir jų paliktas išmatas, šlapimą ar seiles. Bet ir žiurknuodžiai pavojingi ne tik graužikams – spalvotų nuodų grūdelių paragauja ir vaikai, ir suaugusieji.

„Jeigu žmogus arba gyvūnas suvalgo daug ir yra jo kūno masei pakankamas nuodų kiekis, tai dažniausiai prasideda kraujavimas. Priklausomai nuo to, ar suteikiama pagalba, gali žmogus nukraujuoti“, – komentavo RVUL gydytoja toksikologė Gabija Laubner Sakalauskienė.

Jeigu Seimas pritars, paprastai žiurknuodžių nusipirkti negalėsime nuo kitų metų.

L. Jonauskas: žiurknuodžiai pavojingi ne tik žmonėms, bet ir laukiniams gyvūnams

„Nuodai rankose, kurios neatsakingai juos naudoja, gali tapti baisiu įrankiu. Visuomenininkai, naminių gyvūnų šeimininkai piktinasi ir deda į grupes mėsos kukulių bombų nuotraukas. Jos prigrūdamos žiurkių nuodų ir mėtomos tose vietose, kur vedžiojami augintiniai, kur vaikšto katės, kurios vėliau, prisivalgiusios šitų nuodų, miršta“, – aiškino Seimo narys.

Lengvai prieinami žiurknuodžiai pavojingi ne tik augintinams, bet ir laukiniams gyvūnams bei žmonėms.

Žmonės, prisipirkę šitų nuodų prekybos centruose, dažniausiai juos laiko neatsakingai prie visų kitų buities rakandų.

„Tai nėra keli nusikaltimai, jeigu pažiūrėtume visą istoriją, manau, kad tūkstančiai tų nukentėjusių augintinių rastųsi. Taip pat yra aibė galimybių netyčia su tais nuodais paveikti ir tą pačią laukinę gamtą, t. y. suėsti nuodai kaupiasi organizme. Ta pati žiurkė, suėdusi nuodų, gali tapti kažkieno kito grobiu ir taip tie nuodai persiduos kitam gyvūnui. Gali būti pirminis apsinuodijimas, kai kažkur neatsargiai išbarstyti nuodai yra prienami laukiniams gyvūnams – voverės gali jų privalgyti, laukiniai paukščiai, balandžiai ir t. t. Jeigu yra profesionalai specialistai, kurie žino, kokie pavojingi šitie nuodai ir juos laiko seifuose tam skirtose vietose, tai žmonės, prisipirkę šitų nuodų prekybos centruose, dažniausiai juos laiko neatsakingai prie visų kitų buities rakandų, o galbūt net ir maisto produktų. Kiekvienais metais yra po keletą atvejų, kai netyčia juos suvalgo vaikai. Tas nuodas labai pavojingas ne tik žmonėms, bet ir laukiniams gyvūnams ir tai gali baigtis mirtimi“, – tvirtino L. Jonauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kenkėjų naikintojai, norintys pirkti žiurknuodžius, turės įgyti licenciją, o ūkininkams reikės baigti tam tikrus kursus.

„Ir dabar tuos nuodus gali pirkti specialistai, kurie užsiima kenkėjų kontrole. Jiems reikia turėti licenciją, kuri nėra sunkiai gaunama – yra paprastas reikalavimas – reikia turėti tam tikrą išsilavinimą, kad galėtum dirbti su tais nuodais. Tai yra deklaracinio pobūdžio licencija, nes tu deklaruoji tam tikrus dalykus, pavyzdžiui, atitikimą saugumo reikalavimams ir susimokėjęs rinkliavą gali gauti tą licenciją. Tai nėra nei brangu, nei sudėtinga, kas užsiima kenkėjų kontrole tą gali padaryti. Žiurkių nuodais naudojasi ir ūkininkai. Jiems daroma išimtis su sąlyga, kad žiurknuodžiai bus naudojami savo registruotame ūkyje ir bus baigti atitinkami ūkininko pradmenų kursai“, – sakė L. Jonauskas.

Įteisinus tokį įstatymą, žmonėms tektų naudoti pelių spąstus ar kitus senovinius būdus, kurie tikriausiai užtruktų ilgiau. Kitas variantas – kviesti specialias tarnybas, kurios žiurknuodžiais peles išnaikins greitai, tačiau ne už ačiū.

„Žmonėms reikia aiškiai pasakyti – tai nuodinga ir pavojinga medžiaga. Dažniausiai būna taip, kad, jeigu mes rimtai susergame, patys nesigydome, kreipiamės į profesionalą. (...) Kenkėjus reikia naikinti, bet yra paliekami kiti būdai. Galbūt jie yra šiek tiek sudėtingesni, reikalauja daugiau žinių. Galima nusipirkti gyvagaudžius ir kitus spąstus, ką nuo senovės žmonės ir darydavo. bet jeigu problema jau yra didelė ir rimta, reikėtų kviesti specialistus“, – teigė L. Jonauskas.

Žiurknuodžių draudimo klausimas Seime nagrinėjamas jau ne vieną dešimtmetį.

„Šita diskusija Seime jau tęsiasi ne vieną dešimtmetį. Jau esame pribrendę prie tų pataisų, kurios iš esmės užsiimtų nuodų ribojimu ir leidimu naudotis tik profesionalams. Neabejoju, kad diskusija bus, galbūt atsiras daugiau išlygų, bet šitos pataisos turėtų praeiti“, – prognozavo Seimo narys.

Pasak jos, apsinuodijusiems vaikams buvo suteikta medikų pagalba ir jie paleisti namo, o tyrėjai apklausia darželio auklėtojus.

„Kovo 3 dieną Voskresensko rajono teisėsaugos institucijos gavo pranešimą, kad iš ikimokyklinės įstaigos į ligoninę atvežti penki 2015 metų gimimo auklėtiniai, jiems nustatytas apsinuodijimas cheminėmis medžiagomis“, – sakė O. Vradij naujienų agentūrai „Interfax“.

Vietos tyrimų skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl šio incidento.

„Remiantis pirminiais duomenimis, darželyje vienas iš vaikų nuo lentynos paėmė graužikų naikinimui skirtos cheminės medžiagos ir padalijo jos kitiems auklėtiniams, o šie jos paragavo“, – pasakojo atstovė.

Netrukus vaikai buvo hospitalizuoti gydymo įstaigoje, jiems buvo praplauti skrandžiai.

Šiuo metu pavojaus jų gyvybei ir sveikatai nėra, mažamečiai gydomi ambulatoriškai, nurodė pareigūnė.

Tyrėjai ėmėsi būtinų veiksmų įvykių aplinkybėms nustatyti, pavesta atlikti teismo medicinos ekspertizę, pridūrė ji.

Išvakarėse žiniasklaida pranešė apie Maskvos srities Voskresensko rajono darželyje apsinuodijusius vaikus.

Žiurkių nuodai. Vilnietė įsitikinusi, kad būtent dėl jų teko palaidoti savo mylimą augintinį, kuriam buvo ketveri metai.

Mergina sako, kad šuo nunuodytas, o nuodų paberta tyčia ir piktybiškai ten, kur žmonės vedžioja šunis.

Žiaurus elgesys su gyvūnais pasiekė ir Šiaulius. Ketverių metų šuo galimai nunuodytas žiurkių nuodais, įtartinų tablečių rasta ten, kur žmonės su augintiniais eina pasivaikščioti.

Šiauliečiai įsibaiminę ir sako, jog tame pačiame kieme krito jau trečias šuo. Ar gyvūnai iš tiesų nuodijami tyčia, pradėjo aiškintis ir policija.

Rasta įtartina lėkštė

„Auginame du mažus šunis. Kartais jie išsikasa ir išlenda pro tvoros apačią, bet dėl to kaimynai niekuomet mums nepriekaištaudavo. Todėl nustebino, jog kažkas ėmėsi tokių sveiku protu nepaaiškinamų priemonių ir galimai norėjo nunuodyti keturkojus“, – stebėjosi prie vartų į namo kiemą vienkartinę lėkštę su įtartinu turiniu radusi Karolina.

Nors, kaip pasakojo pašnekovė, nelaimės išvengti šį kartą pavyko ir augintiniai ėdalo su „priedais“ užkrimsti nespėjo, tačiau moteris neslėpė bijanti net pagalvoti, jei piktavaliai būtų sumanę vienkartinę lėkštę prie vartų palikti ryte ar dienos metu. Tikriausiai pabaiga būtų buvusi visai kitokia.

Karolinos augintiniai

Patarė žiūrėti mažiau filmų

Apie prie namo Miškinių kaime rastą šunų ėdalą, tikėtina, su žiurkių nuodais, antradienį nuspręsta pranešti policijai. Kaip portalui kauno.diena.lt teigė Karolinos brolis Tadas, į įvykio vietą kviesti pareigūnai atvyko po vidurnakčio.

„Paklausė, ar su kuo nors pykstamės, atsakiau, kad ne. Po pastarojo atsakymo sekė dar vienas klausimas – ar mūsų šunys kokiu nors būdu gali išeiti iš nuosavo kiemo, atsakiau, jog taip. Jie retkarčiais išsikasa urvą po vartų apačia ir išlenda, nes yra nedidelio ūgio. Po tokio mano atviravimo, policininkai pasakė, kad galime būti nubausti už gyvūnų nepriežiūrą“, – detalėmis iš pokalbio su pareigūnais dalijosi Tadas.

Po tokio mano atviravimo, policininkai pasakė, kad galime būti nubausti už gyvūnų nepriežiūrą.

Tada vyras teigė pasiteiravęs, ar pareigūnai tirdami galimo pasikėsinimo nunuodyti jų šunis atvejį, imsis kokių nors priemonių, pavyzdžiui, nuo rastos lėkštės su įtartinu ėdalu bus paimti pirštų antspaudai, policininkai esą didelio suinteresuotumo nerodė.

„Vienas iš pareigūnų tik pasakė, kad žiūrėčiau mažiau kino filmų... Bet nepasimečiau situacijoje ir pasakiau policijai, jog greta gyvenantis kaimynas yra įsirengęs tris vaizdo kameras, o viena iš jų galimai fiksuoja ir veiksmą prie mūsų kiemo vartų. Tačiau pareigūnai teigė kaimynų nežadinsiantys. Tirti atvejį imsis įgaliotinis, jei jis nuspręs, bus paprašyta kaimynų pateikti turimą vaizdo medžiagą“, – atviravo pašnekovas.

Pasak jo, pareigūnai tik nufotografavo lėkštę su šunų ėdalu, galimai apibarstytu žiurkių nuodais, tačiau radinio esą neišsivežė.

Aptiko dar vieną šunį

Trečiadienio rytą Karolina teigė apėjusi dalį gatvės teritorijos ir prie vieno iš krūmų, augančių netoliese, pamatė gulintį kažkieno šunį. Moteris neatmeta tikimybės, jog šis keturkojis taip pat galėjo būti piktadarių taikinys, į kurio gyvybę pasikėsinta mėginant nunuodyti.

„Ketinome keturkojį apžiūrai nuvežti patys, bet prisiartinus, jis ėmė urgzti. Tad informavome atsakingas tarnybas. Taip pat brolis užsiminė, jog eis pas jau minėtą kaimyną ir paprašys peržiūrėti įrašus jo vaizdo kamerose. Jei atpažinsime tą, kuris šitaip piktavališkai elgiasi kėsindamasis į šunų gyvybes, vėl kreipsimės į policiją“, – atviravo Karolina.

Pareigūnų žodžių nepatvirtino

Kaip portalui kauno.diena.lt sakė Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja, rugsėjo 10 d., 23.42 val. buvo gautas pranešimas, kuriame manoma, jog kažkas ketino nunuodyti šunis, nes prie vartų į kiemą buvo rasta lėkštė, kaip įtariama, su nuodais.

„Atvykusius į įvykio vietą pareigūnus pasitikęs pranešėjas nurodė, jog prie namo vartų rado lėkštę su šunų ėdalu, kurioje galimai ir žiurkių nuodai. Kas galėjo taip pasielgti, nežino. Pretenzijų šiuo metu neturima niekam. Įvykis, tikėtina, buvo užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis. Pareigūnų surinkta informacija perduota Vilniaus miesto II-ajam Policijos komisariatui“, – detalizavo Vilniaus apskr. VPK atstovė.

Paklausus, ar policija minėtą įvykį nušvietusiems gyventojams buvo užsiminusi, jog šie gali būti nubausti už šunų nepriežiūrą, nes, kaip jau minėta anksčiau, nedidelio ūgio keturkojai kartais išsikasa urvą ir pralenda pro tvoros apačią, pašnekovė nuo komentarų susilaikė.

„Šiame įvykyje nedalyvavau, komentuoti negaliu. Jei gyventojų netenkina pareigūnų veiksmai ar elgesys, jie visada gali raštu kreiptis į įstaigos vadovą, kuris esant įtarimams lieps atlikti tarnybinį patikrinimą“, – aiškino J. Samorokovskaja.

 Gyvūnų apnuodijimo atvejų – ne vienas

Pareigūnų atstovės teigimu, nors pranešimai apie galimus gyvūnų nuodijimo atvejus – nedažni. Tokių vis dėl to pasitaiko. Pernai jų sulaukta keturių. Dėl vieno buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

„Tuo atveju, jei šuo yra nunuodytas, pareigūnai surenka su įvykiu susijusią informaciją. Tačiau ekspertizę mirties priežasčiai nustatyti, turi atlikti gyvūno savininkai. Vėliau, jei dokumentai su išvadomis pateikiami policijai, pareigūnai tęsia tyrimą ir ieško kaltininko“, – kalbėjo J. Samorokovskaja.

Primename, kad už žiaurų elgesį su gyvūnais ir jų kankinimą taikoma tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė. Baudžiamoji atsakomybė taikoma tada, kai gyvūnas žūsta ar būna suluošintas, o administracinė – kai gyvūnui gresia žūtis ar suluošinimas. Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, jog Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, užtraukia baudą nuo 300 iki 1750 eurų.

Remiantis baudžiamuoju kodeksu, tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.