Tądien mes, katalikai, su margaspalvių žolynėlių ir žiedų puokštėmis skubame į šv. Mišias, kad padėkotume Mergelei Marijai už jos motinišką pagalbą mūsų gyvenimuose.

Nuo seniausių laikų Lietuvos žmonės garsėjo savo pamaldumu Dievo Motinai Marijai.

Visoje Lietuvoje yra daug Marijos šventovių ir paveikslų, garsių stebuklais.

Oficialus Marijos garbinimas prasidėjo 431 m., kai buvo paskelbtas Bažnyčios mokymas, kad Marija yra Dievo Motina.

Tačiau Marijos garbinimas jau buvo plačiai išplitęs gerokai seniau. Yra rastas III a. papirusas su malda Marijai – „Tavo apgynimo šaukiamės“.

Liturginis Marijos garbinimas prasidėjo V a. Jeruzalėje.

Pirmoji Marijos Dievo Motinos šventė švęsta rugpjūčio 15 d. Žolinė, Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų iškilmė – tai seniausia ir garbingiausia iš visų Dievo Motinos švenčių.

Šis paskutinis vasaros poilsio grybšnis primena psichozę. Pasveikti nuo jos padeda feisbuke girdimas kitas SOS – padėkite surasti nakvynę ukrainiečių šeimoms. Pasirodo, mūsų gerumo limitai senka. Kaip ir sveikas protas, kai kalbama tema, ar menas ir sportas (ne)turi ką bendra su politika.

DrobiaZko su savuoju Vanagu jau išspirti ten, kur jiems miela. Birutė Petrikytė, kuriai labai komfortiška ant vienos scenos su nuolat Lietuvai grasinančiu Aleksandru Lukašenka, priversta prikąsti liežuvį. O štai Ramūno Karbauskio scena per Žolinę pateiks naujų staigmenų.

Pasirodo, mūsų gerumo limitai senka. Kaip ir sveikas protas, kai kalbama tema, ar menas ir sportas (ne)turi ką bendra su politika.

„O kodėl turėčiau nedalyvauti?“ – taip ir matai plačią Liudo Mikalausko šypseną. Žinomas atlikėjas viešai paaiškino, kodėl dainuos Naisių Žolinėje. Konstatavęs, kad per mėnesį tenka dalyvauti dešimtyse renginių, tėškė argumentą: „Norėdamas nespėčiau įsigilinti į kiekvieno renginių rėmėjo reiškiamas nuomones. Aš kuriu meną!“ Tai gal pasigilinkite, menų kūrėjai! Juokingas postringavimas: „Neleisiu kurti politikavimo menu, jis turi likti nešališkas, kol tai, žinoma, netampa karo palaikymu.“ Netapo? R.Karbauskio vadovaujama partija vienintelė nepasirašė susitarimo dėl šalies gynybos. Tai partija, kuri pitbuliškai puola, kad valstybės vadovu nebūtų laikomas Vytautas Landsbergis, svarbiausias Lietuvos nepriklausomybės kūrėjas. L.Mikalauskas svaigsta iliuzija, kad apie tai gal pasikeis nuomonėmis su R.Karbauskiu Naisiuose. Kada? Kai scenoje raitys melodijas ar kai atsiims honorarą?

Sovietinės animacijos herojus Antoška, prastai mokęsis mokykloje, dainavo: „Tili tili, trali vali, eto my nieprochodili, eto nam niezadavali“ („Tili tili, trali vali, to mes nesimokėme, tai mums nebuvo užduota“). Mūsų antoškoms, nespėjusiems išmokti patriotiškumo pamokos, viskas – vien trali vali...

Pareigūnai jau visą šią savaitę šalyje tikrina, kaip vairuotojai laikosi greičio ribojimų, šią priemonę inicijavo Europos kelių policijos tinklas ROADPOL (angl. European Roads Policing Network), o savaitgalį eismo dalyviai, vykstantys ilsėtis bei linksmintis, bus tikrinami dar intensyviau.

Policija generalinio komisaro įsakymu vasarą yra sustiprinusi patruliavimą užtikrinant viešąją tvarką šalies kurortuose ir kurortinėse teritorijose, šeštadienį papildomi kelių policijos ekipažai savaitgalį bus skiriami Klaipėdos apskričiai. Policija sustiprintu režimu užtikrinant eismo priežiūrą ir žmonių saugumą čia dirbs iki antradienio.

„Parinktų prevencinių priemonių tikslas – užtikrinti, kad eisme nedalyvautų nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų apsvaigę asmenys, užkardyti pavojingą ar net chuliganišką vairavimą ir greičio viršijimą švenčių ar ilgųjų savaitgalių dienomis, kai padidėja eismas visoje šalyje, ypač pajūryje ir kitose kurortinėse vietose“, – skelbia policija.

Kelių policijos duomenimis, šiemet iki rugpjūčio 11 dienos šalyje per eismo įvykius žuvo 59 žmonės, sužeisti 2 116. Per tą patį laikotarpį pernai žuvo 82, o sužeisti 1 846 žmonės. Per pastarąjį dešimtmetį žuvusiųjų keliuose skaičius sumažėjo perpus.

Niekada neįsivaizdavau savęs jokiame renginyje, truksiančiame visą parą, juo labiau – giedant sutartines. Ėjau su gana pesimistiškomis mintimis, nors sakoma: "Nespręsk apie knygą iš viršelio." Vos įžengusią į Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus vidinį kiemelį mane nuginklavo aplinka. Ratu sustatyti koplytstulpiai, kabančios saulutės ir kryžiai bei aukštos lubos kūrė atmosferą, kuri sugebėtų patraukti net abejingiausią žiūrovą.

***

Maratonui prasidėjus, saulės spinduliai skverbėsi pro langų stiklus, užliedami kiemelį šiluma ir dar labiau suartindami tiek giedančiuosius, tiek stebėtojus.

Sutartinės užbūrė nuo pirmos sekundės. Tikriausiai daugeliui suvokiamas jausmas, kai ilgai būni po vandeniu ir galiausiai išneri į paviršių įkvėpti oro. Taip veikia ir sutartinės – tarsi naujas, dar neparagautas oro gurkšnis. Iš pradžių jis keistokas. Nesupranti nei ritmo, nei emocijos, o ką jau kalbėti apie žodžius. Klausydamas tam tikrų intarpų, neturint žodžių po nosimi, gali pasirodyti, kad giedama ne lietuviškai.

Sutartinių giedotojos iš Zapyškio kuklinosi esančios ne profesionalės, tačiau klausytojų širdis atvėrė tikrai profesionaliai.

Viena iš giedotojų Jolanta pasakojo sutartines atradusi netikėtai: "Vieną kartą su drauge važiavome automobiliu ir iš neturėjimo ką veikti pradėjome dainuoti sutartines. Vėliau ta pati draugė mane pakvietė prisijungti." Jolantai sutartinės – meditacija. "Iš pradžių gali jaustis nesmagiai. Stengiesi neiškristi iš ritmo, bandai teisingai išdainuoti, išlaikyti savo partiją, kad netrukdytum greta esančiai draugei. Vėliau, kai sutartinės nusėda tavo galvoje, giedi, klausaisi ir apiima malonus bendrumo jausmas", – savo patirtimi giedant sutartines dalijosi Jolanta.

***

Kad magija iš tikrųjų veikia, supranti praėjus pirmai maratono valandai. Negali atplėšti akių ir ausų. Sėdi prilipęs prie kėdės – atrodo, laumės buria. Giedotojos ne tik stovi ir gieda. Balso stygų virpėjimui pritaria visas kūnas. Į šonus tiesiamos rankos, šlamščiantys, trepsiantys batai, judėjimas ratu, susikibimai už rankų, būgno mušimas – visa tai sužadina klausytojo pojūčius.

Maloningos besikeičiančių giedotojų šypsenos ir rankos mostai kvietė prisijungti ir nelikti tik pasyvia klausytoja, tačiau turėjau nepamiršti tinkamai įvertinti savo klausos ir balso galimybių. "Grupėje lengviau", – kviesdama prisijungti visus stebėtojus, šypsojosi pagrindinė "Suburtynės" organizatorė Skaidra Jančaitė.

Net kalbėti sunku, viduje viskas dar skamba – tarsi upės tekėjimas.

Dar kelias valandas likau tik pasyvia žiūrove, negalinčia atsiklausyti sutartinių ir jaukiai jausdamasi jų sukurtame pasaulyje. Išgirdusi pasiteisinimą, kad neturiu klausos S.Jančaitė nusijuokė: "Po kelių valandų visi atsistoja ir gieda kartu, nors sako, kad neturi nei balso, nei klausos." Taip atsitiko ir man. Po daugelio paskatinimų nusprendžiau išbandyti save. Galbūt tai vienintelė galimybė gyvenime giedoti sutartines drauge su patyrusiomis jų giedotojomis.

***

Vos įžengus į ratą pasijunti kaip šeimos narys, kūną užlieja šiluma, atsipalaiduoji ir įsilieji į bendrą atmosferą. Nereikia bijoti, jei nesupranti, kaip giedama. Malonios moterys su šypsena visada paaiškins, suskirstys į grupes, pabus dirigentėmis.

Giedant, sako jos, svarbu sueiti į artimesnį ratelį, juk labai svarbu girdėti savo kaimynus. Be to, sutartinių garsai kuria bendrystę tarp visų giedančių žmonių. Pasijunti savas, nors šiuos dainininkus aplink save matai pirmą kartą gyvenime.

Kiemelio šone pasirodė dvi moterys. Jos ilgą laiką tiesiog stovėjo, neįsitraukė į sutartinių giedojimą. Reikėjo tik akimirkos, kad būtų pradėta nauja sutartinė, ir atvykėlės pradėjo kurti dar vieną magišką reiškinį – šįkart šokio improvizacijos.

Moterims vietoje kuriant spektaklį, iš dainininkų grupės pasitraukė Tautvydas Slaminskas. Jis prisijungė prie kitų dviejų šokėjų – Aistės Kriukelytės ir Rasos Birietos. Šokėjai išnaudojo visą kiemelio erdvę. Basomis kojomis jie lipo ant kėdžių, koplytstulpių, nardė tarp šokėjų, savo judesio giesmę atliko pasitelkę aukštyn keliamas rankas, ištemptas kojas ir kūno lankstumą.

A.Kriukelytė, iš Vilniaus atvykusi šiuolaikinio šokio kūrėja ir šokėja, pasakojo nedvejodama priėmusi S.Jančaitės kvietimą atvykti į "Suburtynę". "Aš judu iš vidinio kūno jausmo, niekada neturiu plano, ką toliau darysiu. Sutartinės kuria magišką atmosferą – ir kūno jausmas yra kitoks, tarsi ne iš šio pasaulio. Tokia maitinanti patirtis. Pašoki – ir jautiesi praturtėjęs", – emocijomis po šokio dalijosi šiuolaikinio šokio kūrėja.

Žiūrėdamas į šokėjus pamiršti, kur esi. Ima regėtis, kad kažkur išskrendi, keliauji į kitą pasaulį, kuriame skamba sutartinių gyva melodija, koja pati pradeda mušti ritmą, kūnas – judėti.

***

Paklausyti įspūdingų sutartinių garsų ateidavo ne tik vyresni žmonės. Užklysdavo ir jaunimas bei mamos su vaikais, kurie, muzikos garsų užliūliuoti, švelniai snausdavo ant mamų rankų.

Studentas Gustas sakė, kad užklydo čia išgirdęs sutartinių melodiją. "Norėčiau pamatyti šias moteris giedant aplink laužą, nes šios sutartinės tikrai užburia ir nuneša į kitą pasaulį", – juokavo Gustas. Šešiolikmetė Urtė, atvykusi iš Panevėžio, minėjo, kad "Suburtynė" buvo vienas iš tikslų, ką mergina norėjo pamatyti Kaune. "Buvo keista, nedrąsu. Sutartinės pasirodė sunkios, bet ši nauja patirtis labai įdomi" , – žavėjosi Urtė.

Sutartinių pasiklausyti atėjo ir menininkas Eugenijus Varkulevičius-Varkalis. Tapytojas neslėpė ašarų nuskambėjus sutartinėms ir pasakojo, kad seniau, giedant viename ežero krante, atsakydavo iš kito, todėl ši emocija, kurią sukuria giesmės, yra neįkainojama. "Ritmas sutartinėse yra labai svarbus. Čia kaip audžiant – praleidi vieną eilutę, ir viskas sugriūva", – sutartinių subtilybių mokė E.Varkulevičius.

***

Jau Žolinių rytą, sekmadienį, prisijungė giedotojai iš Kauno rajono Ežerėlio kultūros centro, Vievio kultūros centro ir Kauno kultūros centro. Muziejaus kiemelyje pasirodė ne tik naujų giedotojų, vaikų, bet ir keturkojų klausytojų, kurie giedančių žmonių veiduose įžiebė šypsenas.

Šypsenos neslėpė ir visą naktį giedojusi S.Jančaitė. Nors moters veide buvo matyti nuovargis, tačiau akys švytėjo. Pagrindinė "Suburtynės" organizatorė palaimingai klausėsi atvykusių giedotojų ir džiaugėsi jų sukurta atmosfera.

Daugelis tikriausiai esame įpratę renginius užbaigti audringais plojimais, tačiau sutartinės – tai bendrystė, kuri dar kartą buvo įrodyta maratono pabaigoje. Pabaigus giedoti grupei "Sasutalas" iš Kauno kultūros centro, visi buvo pakviesti į ratą. Susikabinę už rankų, trepsėdami ir pajausdami melodiją, judėjome ratu. Ši bendrystė, kurią teikia sutartinės, unikali. Nepažįstama moteris paėmė mano ranką, tvirtai suspaudė ir giedodama šypsojosi man.

"Mano tikslas – kad sutartinės nuskambėtų per Lietuvą. Noriu, kad kiekvienas galėtų sugiedoti bent po vieną sutartinę savo šeimos nariams ir draugams", – apie "Suburtynės" tikslą kalbėjo S.Jančaitė. Atsisveikindama ir dėkodama ji kiekvienam palinkėjo klestėti ir dovanoti šią šilumą kitiems.

M.K.Čiurlionio muziejaus darbuotoja Rita neabejoja, kad "Suburtynės" naktis perdažo pasaulį naujomis spalvomis. "Net kalbėti sunku, viduje viskas dar skamba – tarsi upės tekėjimas", – susigraudinus šnekėjo muziejaus konsultantė.

Sutartinės priima ir savo šiluma apgaubia kiekvieną: ir ant mamos rankų snaudžiantį kūdikį, ir dūkstantį vaiką, ir studentą, ir senjorą ar keturkojus augintinius.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai, kasdien pateikiantys orų prognozes, pateikia ir kokie Žolinės orai pasitaiko dažniau ir kokių rekordų buvo užfiksuota ankstesniais metais.

Šios dienos vidutinė daugiametė (1991-2020 m. vidurkis) oro temperatūra Lietuvoje – 17,3 laipsnio: nuo 16,4 laipsnio šilumos Laukuvoje iki 18,8 laipsnio Nidoje.

Nuo 1961 m. vėsiausios Žolinės buvo 1965 metais. Tuomet vidutinė paros temperatūra buvo 10,3-13,2 laipsnio. Labiausiai dieną buvo sušilę Raseiniuose, iki 17,2 laipsnio, vėsiausia naktį buvo Ukmergėje – 3,2 laipsnio. Nors diena buvo žvarboka, kritulių iškrito tik vietomis ir jų kiekis nebuvo didelis.

Sinoptikai pastebi, kad XXI a. gana vėsios buvo 2019, 2009 ir 2004 m. Žolinės.

Pačios karščiausios Žolinės buvo 2010 m. – vidutinė paros oro temperatūra meteorologijos stotyse gerokai viršijo 20 laipsnių: buvo tarp 24,2 ir 28,2 laipsnio. Aukščiausia temperatūra fiksuota Vilniuje – 34,3 laipsnio Naktis taip pat buvo karšta: daugiau nei pusėje meteorologijos stočių fiksuotos tropinės naktys, kai minimali oro temperatūra naktį nenukrenta žemiau 20. Negausių kritulių pasitaikė tik vietomis.

Dažniau per Žolines nelyja: nuo 1961 metų 11 kartų nelijo visoje Lietuvoje, 16 kartų negausūs krituliai fiksuoti tik vietomis, o visoje Lietuvoje lijo tik 4 kartus – 1961, 1981, 1987 ir 1996 metais.

Naujiems atradimams pasirengę festivalio gerbėjai turės ilgai lauktą galimybę patirti kitokio miesto aplinką. Senamiesčio ir Naujamiesčio skverus ir aikštes, žaliąsias erdves, istorinius ir architektūros objektus jie išvys visai kitokius, įgavusius nematytus pavidalus, sukurtus naudojant šviesos meninius sprendimus.

„Šviesos festivalis nušviečia ne tik miestą ir jo dangų, neretai ir kelionių maršrutus. Jis kuria įspūdžius ir prisiminimus, stebina ir dovanoja naujas nepamirštamas patirtis. Kviečiame įsidiegti Vilniaus šviesų festivalio mobiliąją programėlę (Vilnius Light Festival) ir, vedini išskirtinio maršruto, aplankyti naktinį Vilnių“, – nedvejoti ir susitikti trečiajame Vilniaus šviesų festivalyje rugpjūčio 13–15 d. kviečia festivalio organizatoriaus Vilniaus kultūros centro vadovas Paulius Jurgutis.

Šiais metais pradėti pažintį su šviesa žaidžiančia sostine ir III Vilniaus šviesų festivalio maršrutu organizatoriai kviečia estetika ir darna dvelkiančiame naujame Paupio rajone. Istoriniame Vilniaus senamiestyje ant Vilnelės šlaito įsikūrusio rajono, kurio bendruomenė kuria savas tradicijas ir gyvenimo ritmą, Aukštaičių gatvės skvere festivalio lankytojus pasitiks 3D vizualiniais projektais garsėjančio kūrėjo Linarto Urniežiaus instaliacija „Tokyo“. Ji perkels į reklama verdančias Japonijos sostinės gatves ir sugretins du skirtingus pasaulius – atskleis japoniškos reklamos išskirtinumą ir saulės šalies gamtos grožį.

Organizatorių nuotr.

Čia pat, prie metalinio sijinio Užupio–Paupio tilto, leistis egzistencinių pamąstymų keliais kvies vieno geriausių šviesos dailininko Arvydo Buinausko kūrinys „Ratefate“.

„Pastatai, aikštės ir gatvės be meno – lyg be charizmos. O šviesų menas naktį – dar ir proga į tuos pačius pastatus, architektūrą pažvelgti kitomis akimis“, – sako Paupyje menus dovanojančios įmonės „Darnu Group“ korporatyvinių reikalų ir rinkodaros direktorė Akvilė Liaudanskienė.

Paupio pašonėje, Kūdrų parke, festivalio lankytojus vilios šokantys fontanai „Liquid dance“ ir žavus trumpalaikis astronominis įvykis – nušvis svečių iš Jungtinės Karalystės apšvietimo studijos „Studio Vertigo“ sukurta „Nova“.

Iš Paupio bendruomenės prieglobsčio festivalio maršrutas vinguriuos Senamiesčio link.

Vokiečių menininkės Claudia Reh interaktyvi šviesos projekcija „Interference“ Maironio g. 25 pastatą apgaubs lyg antra oda.

Organizatorių nuotr.

Kylant Česlovo Milošo laiptais ir pasigrožėjus vieno seniausių sostinės rajono Užupio panorama, festivalis tęsis senojo Vilniaus gatvelėse ir džiugins naktinio senamiesčio gyvenimo ritmu.

Žengiant Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero vardo gatve instaliacija „Sluoksniai“ kvies pažinti ir pajusti tikrąją Vilniaus dvasią, o Pasažo skersgatvis pasitiks scenografo Mariaus Puskunigio mistiška „ŠIApusANApus“ šviesa.

Lazdynų Pelėdos skveras stebins įmantria, olandų menininko trijų matmenų kvadratų kompozicija „Windows of Light“, o Rūdninkų skverą ryškiai nušvies kitų Olandijos interaktyvaus ir intelektualaus apšvietimo entuziastų „Hypar Collective“ sukurta spalvinga modulinių kubų instaliacija „Hypar“.

Neatpažįstamai pasikeis Lydos gatvė – čia žibės Justo Bø sugalvoti ryškūs, dinamiški ir dekonstruoti „Ženklai“. MO muziejaus terasoje būti čia ir dabar – būti sekundės žvaigždėmis kvies Kotrynos Čalkaitės instaliacija „Procesas“.

Pastatai, aikštės ir gatvės be meno – lyg be charizmos. O šviesų menas naktį – dar ir proga į tuos pačius pastatus, architektūrą pažvelgti kitomis akimis.

III Vilniaus šviesų festivalio maršrutas, aplankęs Senamiestį, nejučia persikels į naująją Vilniaus miesto dalį. Šią vasarą atsinaujinęs Reformatų sodas pasipuoš dviem instaliacijomis. Pirmoji – tai Londono The Bartlett architektūros mokyklos interaktyvios architektūros laboratorijoje menininkės Parker Heyl sukurtas kūrinys „Jacob‘s Wall“, kuriame naudojama estetiška analoginė elektronika ir nenuspėjamos mechaninės sistemos, o ne tikslus skaitmeninis valdymas. Antroji istaliacija – XX a. pradžios kvantinės fizikos atstovų teorijų inspiruota audiovizualinė instaliacija „The Spin“, kuri Reformatų sode kvies patirti kvantinės mechanikos pasaulio virsmus.

Greta paminklo Frankui Zappai (K. Kalinausko g. 3) nušvis prancūzų menininko Emilieno Guesnardo materialiojo ir dvasinio pasaulio sąsajas simbolizuojantis aštuonkampis „Octo“, o Pylimo gatvės pradžioje pakelti galvą, pažvelgti plačiau – „egzistuoti kartu“ ir gyventi draugiškai kvies milžiniška žinutė „Coexist“. Vilniečio Vėjo Aliuko instaliacija „Jungtis“ Petro Cvirkos aikštėje kvies nugalėti susipriešinimą, įsiklausyti, tartis – kurti ryšius.

Organizatorių nuotr.

Galiausiai festivalio maršrutas užves ant Tauro kalno, nuo kurio matosi ankstyvo XX amžiaus Vilniaus pastatai, o už jų, dešiniajame Neries krante – naujojo miesto centro dangoraižiai. Simboliška, kad aukščiausiame festivalio maršruto taške nušvis sunkmečiu visada vienijančios vilties idėją atspindinti meninė instaliacija „Hope“.

Įspūdžių kupinas pasivaikščiojimas finišuos Gedimino prospekte, kur prie „Hilton Garden Inn“ (Gedimino pr. 44) viešbučio patirti bekraščių kosmoso platybių grožį siūlys skambanti žvaigždžių kolekcija – instaliacija „Galaktika“.

Taip pat festivalio lankytojus džiugins pora papildomų meninių šviesos objektų: Vokiečių g. 13A – intriguojanti, žmogaus smegenis ir mintis apnuoginanti šviesos ir garso instaliacija „Ne aš“ bei architekto Alfredo Trimonio ryškiai apšviesta Lietuvos nacionalinio muziejaus parodų erdvė „Istorijų namai“.

Aplankyti III Vilniaus šviesų festivalį organizatoriai kviečia rugpjūčio 13–15 d. (Žolinių savaitgalį): rugpjūčio 13–15 d. nuo 22 iki 3 val. nakties, o paskutinį rugpjūčio 15 d. vakarą nuo 22 iki 1 val.

Remiantis lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, šašlykų sezonas prasideda dar balandžio mėnesį, o pats sezono įkarštis – liepa. Daugiausiai šašlykų visais metais įsigyjama penktadieniais ir šeštadieniais. Nuo 2016 metų vidutiniškai per savaitgalį (nuo penktadienio iki sekmadienio) „Maximos“ parduotuvėse kasmet parduodama apie 31 tona šašlykų.

Mėsos perdirbėjai „Biovela Group“ jau kelerius metus pastebi, kad vadinamasis grilio sezonas vis ilgėja. Jei anksčiau prasidėdavo gegužę ir baigdavosi su Žolinėmis, dabar jis tęsiasi iki rugsėjo vidurio ir net žiemą pardavimai nesustoja.

„Galime sakyti, kad nebėra ryškių sezonų skirtumų. Mėsos produktai tampa patogesni, ne visada reikia net grilio jiems išsikepti, užtenka orkaitės. Todėl pats sezonas savaime nebėra svarbus, daug svarbesniu veiksniu tampa įdomus, naujas produkto skonis ir patogumas jį ruošiant“, – teigia Jurgita Radzevičė, „Biovela Group“ prekybos direktorė.

Renkasi sveriamus

Nors fasuotos mėsos šašlykų pardavimai kasmet auga, mėgstamiausias pirkėjų pasirinkimas parduotuvėse – sveriami „Meistro kokybės“ pikantiški kiaulienos šašlykai. Jų pardavimai didėja kiekvienais metais: 2016 metais parduota daugiau nei 166 tonos, 2017 metais skaičius siekė daugiau nei 185 tonas, o 2018 metais pasiekė beveik 200 tonų. Antri pagal perkamumą šašlykai – marinuoti kefyre. Į trečią vietą 2018 metais įsiveržė vos pasirodęs marinuotas gruziniškas kiaulienos šašlykas su kalendromis, krapų sėklomis, ožragėmis, kmynais, medetkomis ir aitriosiomis paprikomis.

„Pirkėjai dažniau renkasi sveriamus mėsos šašlykus, nes taip galima suderinti įvarius skonius, jei perkama didesnei grupei žmonių. Pernai sveriamų šašlykų pardavėme beveik dvigubai daugiau nei fasuotų. Tačiau matome kitą tendenciją – nuolat augančius fasuotų paukštienos šašlykų pardavimus“, – teigia Vilma Drulienė, „Maximos“ komercijos vadovė.

Joninės laimi prieš Žolines

Šventė, per kurią stulbinamai vasarą išaugdavo šašlykų pardavimai, yra Joninės. Pastarųjų kelerių metų rekordas per Jonines – buvo parduotos 46 tonos sveriamų ir fasuotų šašlykų.

„Dažniausiai norą kepti šašlykus paveikia laisvų dienų kiekis, – pastebi V. Drulienė. Tiesa, nors Joninės vis dar lyderiauja, tačiau stebėdami pardavimų statistiką matome, kaip keičiasi pirkėjų įpročiai – kasmet auga per Žolines parduodamų šašlykų skaičius. 2016 metais jų pardavėme daugiau nei 15 tonų, 2017 metais – jau daugiau nei 17 tonų, o 2018 metais viršijome 20 tonų.“

„Biovela Group“ šiam vasaros sezonui pateikė daugiau nei 30 naujų prekių. Nors pirkėjai dažniausiai renkasi klasikinius skonius, pavyzdžiui, sprandinės šašlyką „Kaukazo“, „Giminių“ ar „Turistų“ šašlykus, gyvėja ir kito asortimento pardavimai.

„Tiek Joninės, tiek Žolinės yra panašios, tai – šeimos, draugų šventės, kuriose dominuoja klasikiniai skoniai. Tačiau esant tokiai asortimento įvairovei, vasaros sezono nebeužtenka viskam išragauti. Taip grilio sezonas ir plečiasi, o mes gamindami savo produktus apgalvojame ir tai, kad juos kiekvienas galėtų išsikepti net neturėdamas grilio“, – sako J. Radzevičė, „Biovela Group“ prekybos direktorė.

Pasak šios šventės vedėjos, žinomos TV laidų autorės ir labdaros projektų skatintojos Editos Mildažytės, tai unikali proga kiekvienam prisidėti prie istorinio įvykio. „Žmonių atneštos vaistažolių puokštelės pirmą kartą jungsis į didžiausią Lietuvoje širdies pavidalo vaistažolių kompoziciją, kuri bus ne tik tradiciškai šventinama, bet ir numatoma registruoti Lietuvos rekordu“, – sako E. Mildažytė.

„Šitaip siekiame perduoti žinutę visuomenei, kad rūpintis savo širdimi yra būtina kiekvienam: tiek jaunam, tiek senam. Širdis – mūsų gyvybės variklis, organas, nuo kurio priklauso ne tik kiekvienos mūsų organizmo ląstelės gyvybingumas, bet ir mūsų dvasinė pusiausvyra, gyvenimo kokybė bei santykiai su kitais“, – pažymi rekordą inicijuojančios, tradicijas bei inovacijas puoselėjančios įmonės „Valentis“ atstovė – gydytoja Regina Žukauskienė.

Žolinių renginyje, greta rekordo aikštelės, atsidarys ir „Sveikos širdies dirbtuvės“. Jose šventės dalyviai iš sveikos gyvensenos žinovų lūpų galės išgirsti patarimus, kaip sveikai maitinantis tausoti širdį. Sporto širdžiai dirbtuvių dalyje bus mokoma pratimų, padedančių palaikyti tinkamą širdies darbą.

Kaip įprasta, visiems atvykusiems ir besidomintiems vaistažolių nauda patars žinomas fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius. Jo nuomone, žinoti, kokie lietuviški augalai yra naudingi žmogaus organizmui, privaloma kiekvienam, besidominčiam savo sveikata. Žinomas žolininkas pažymi, kad širdžiai ypač naudingos vaistažolės: gudobelės, sukatžolės bei valerijonų šaknys, jos naudojamos nuo seniausių laikų.

Kviesdami visus užsukti, renginio iniciatoriai teigia, kad Žolinių šventė yra puiki proga prisiminti apie sveikatos dovanas, kurias mums suteikia augalai. Ši diena Lietuvos liaudies ir buities muziejuje jau ne pirmus metus prasmingai veiklai suvienija vaistažolių ekspertus, mitybos ir sporto specialistus bei visus, kuriems smalsu sužinoti apie Lietuvoje augančių naudingų augalų panaudojimo būdus.

„Atvykite ne tik švęsti, bet ir sužinoti apie senolių išmintį, liaudies receptūrą ir gamtos siūlomus stebuklus“, – pažymi gydytoja R. Žukauskienė.

Didžiausi atlaidai – Žolinės aštuondienis – tradiciškai vyks Pivašiūnuose, Alytaus rajone.

Pivašiūnai – svarbiausia Kaišiadorių vyskupijos piligrimystės vieta. Nuo senų laikų į šį miestelį maldininkus traukia įvairiais stebuklais garsėjantis Dievo Motinos su kūdikiu paveikslas.

1988 m. šis paveikslas vainikuotas popiežiaus Jono Pauliaus II palaimintomis karūnomis, jam suteiktas Nuliūdusiųjų Paguodos titulas. Pasakojama, kad šis paveikslas stebuklingai išliko per bažnyčią siaubusius gaisrus.

Didžiųjų Žolinės atlaidų pagrindinė diena kasmet švenčiama rugpjūčio 15-ąją, atlaidai Pivašiūnų šventovėje trunka visą savaitę iki rugpjūčio 22 d. – Švč. Mergelės Marijos Karalienės šventės.

Pagrindinę atlaidų dieną, ketvirtadienį, per Švč. Mergelės Marijos ėmimo į Dangų iškilmę, Pivašiūnų bažnyčios šventoriuje bus aukojamos Šv. Mišios, per kurias giedos Kaišiadorių vyskupijos parapijų jungtinis choras, gros Didžiosios kunigaikštienės Birutės bataliono orkestras.

Iki rugpjūčio 22 dienos vyksiančiuose atlaiduose kasdien bus meldžiamasi vis kita intencija – už Lietuvą, šeimas, dvasininkus ir vienuolius, ligonius ir jų slaugytojus, pedagogus, vaikus ir jaunimą.

Atlaidų dienomis Pivašiūnų bažnyčioje tikintieji, išpildę būtinas sąlygas, dalyvaudami pamaldose, gauna visuotinius atlaidus. Atlaidams gauti lankant šią šventovę reikia: būti malonės būsenos arba atlikti išpažintį, dalyvaujant Šv. mišiose priimti Šv. Komuniją, pasimelsti Šv. Tėvo intencija, pasiryžti vengti kiekvienos, net lengvos nuodėmės