Penktadienį prasidėjo ir šeštadienį dar tęsis tradicine tapusi rudens gėrybių mugė "Rudenojai".

Naujajam turgui vadovaujantis Viačeslavas Karmanovas stebėjosi norinčių dalyvauti mugėje prekybininkų gausa, jų ketina būti ne mažiau 100. Dar apie 20 smulkiųjų verslininkų ir ūkininkų šeštadienį paįvairins Senojo turgaus kasdienybę.

"Jau turime patirties, kaip nelinksma buvo per karantiną. Natūralu, kad tiek parduodantieji, tiek perkantieji nori panašių renginių. Matome, kad pirkėjai ne tik naudoja apsaugos priemones, bet ir stengiasi laikytis kuo didesnio atstumo, – pasakojo V. Karmanovas. – Manau, jau praėjo tie laikai, kai dovanas Kalėdoms ruošėme paskutinėmis dienomis. Pirkėjai galvoja apie ateitį. Be to, turguje ir ypač mugėje galima nusipirkti tai, ko vargu, ar rasi parduotuvėje. Dėl tokio prekių išskirtinumo žmonės čia ir plūsta."

Saugodamiesi užkrato, daugelis pardavėjų savo prekes atitvėrė permatoma plėvele, bet noriai duoda jų paragauti.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Prekeivių palapinės lūžta nuo gausybės rūšių duonos, rūkytų gaminių iš mums įprastų gyvulių bei miško žvėrių mėsos, įvairių rūšių medaus, saldumynų. Tautodailininkai ir amatininkai ragina pirkti gaminius dovanoms.

Saugodamiesi užkrato, daugelis pardavėjų savo prekes atitvėrė permatoma plėvele, bet noriai duoda jų paragauti.

Žolininkės kviečia sužinoti, kokia žolė nuo kokio negalavimo gydo, kokių galių suteikia. Ir papuošalų gamintojai žvalgosi pirkėjų.

Šeimininkes vilioja indai su gruziniškais prieskoniais, saldumynų mėgėjams smalsu paragauti Kaukazo, Portugalijos, Ispanijos ir kitų šiltų kraštų saldėsių.

Net sodų neturintys pirkėjai ilgiau užtrunka prie spalvingų ir derliumi viliojančių sodinukų bei lauko gėlių.

Neįtikėtina, bet mugėje galima įsigyti net Lietuvoje derlių duodančių persimonų sodinukų. Juos parduodantis Marius iš Norvydo medelyno tikino, kad šie geltoni vaisiai kur kas skanesni, nei atvežti iš šiltųjų kraštų.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Klaipėdos socialinių paslaugų centro darbuotojos parduoda globotinių pagamintus dirbinius. Gauti pinigai bus panaudoti rengiant globotiniams išvykas bei šventes.

Mugėje linksma, šeštadienį Naujajame turguje gros smagieji "Razbaininkų šaika" pasivadinę muzikantai iš Veiviržėnų.

"Rudenojai" ir šeštadienį klaipėdiečius kviečia apsilankyti nuo 8 iki 16 valandos.

Rytų Lietuvoje garsiame R.Daugelavičiaus ūkyje auginamos vaistažolės, taip pat čia renkamos ir laukinės žolelės, iš kurių gaminami įvairūs žolių mišiniai. Vienų jų arbatos tiesiog skanios, kitos skirtos gydyti įvairiems negalavimams.

"Iki Joninių yra ypatingas laikas rinkti žiedus. Tai – jokia magija, tiesiog taip sudėliojo gamta. Nes, pradedant pavasariu, Joninės užbaigia žydėjimo laikotarpį. Po šio lūžio taško labiau bręsta tie augalai, kurių vaistingosios savybės jau yra ne žieduose, o lapeliuose, kitose augalų dalyse", – pasakojo S.Lotyš.

Anot žolininkų, ši vasara esą yra anomalinė. Praeitą vasarą, nors ir buvo lietinga, augalų žydėjimo ir brandos ritmas buvo įprastas.

"Pavyzdžiui, ožkarožę arba siauralapį gaurometį įprastai rinkdavome liepos viduryje, o šiemet jų lapeliai jau nurudavę, nebegražūs buvo dar prieš Jonines. Jie taip turėtų atrodyti rugpjūčio viduryje. Vakar važiuodamas mačiau žydinčią kanadinę rykštenę, kurią paprastai rinkdavome tik rugsėjį. Kitaip tariant, šiuo metu augalai liudija brandų rugpjūtį", – teigė Stanislovas.

„Visa pavasarinė žaluma turi vitamino C – askorbo rūgšties. Organizmas šio vitamino turi gauti kasdien. Jis reikalingas geležiai įsisavinti, kremzlei atsikurti, palaiko kaulų sveikumą ir kaulų čiulpų raudonumą, jų audinių atsinaujinimą. Pakankamas vitamino C kiekis užtikrina raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių gamybą kaulų čiulpuose. Tai – svarioji imuniteto dalis“, – sako 82 m. biomedicinos mokslų daktaras Jonas Skonsmanas.

Anot jo, kita imuninės sistemos vieta yra mūsų pilve: plonasis žarnynas. ir žarnų pasaitas. Jame yra daugybė limfinių mazgelių, kuriuos galėtume tituluoti viso imuniteto vainiku. Žarnynas nėra vien nuryto ir virškinamo maisto vamzdelinis sandėlis. Jame gyvena ištisas mikrobų pasaulis, gerųjų ir nedraugiškų bakterijų, grybelių, virusų ir t.t. Gerųjų bakterijų yra keli šimtai rūšių. Tik jos tegali sustabdyti puvimo bakterijų ir grybų antplūdį.

Pirmąja pavasario dovana žolininkas įvardija gerąją mikrobiotą. Sutrikusią jos pusiausvyrą išduoda negeras kvapas iškvepiant, dažniau sustojantis skrandis, pykinimas, kietėjantys viduriai, šlapinimosi problemos, vaginos ar rektumo niežuliai, pilvo pūtimai, krūtinės skausmai, odos išbėrimai ar paraudimai, nuovargis, nerimas, mąstymo ir koncentracijos sutrikimai, net depresija.

„Ieškokime pamiškių ar pievų su ten augančiais valgomaisiais ar vaistingaisiais augalais. Jie turi ne tik vitaminų, mineralų, bet ir mūsų imunitetui labiausiai reikalingų homeostatinių organizmų. Tai pradinis raugas mūsų mikrobiotai atnaujinti ir sustiprinti. Gaminant žolynų kokteilius viršenybė turėtų priklausyti lauko augalams, augantiems po atvira saule. Prie kokteilių galima pridėti ir darže ar šiltnamyje augusius augalus“, – išmintimi dalijasi žmogus, atgaivinęs sveikatą stiprinančius senovės baltų ritualus.

Ieškokime pamiškių ar pievų su ten augančiais valgomaisiais ar vaistingaisiais augalais.

Gydomųjų tepalų ir žvakylų kūrėjas vardija žolynų kokteiliams tinkamų vaistinių ir vitamininių lauko augalų sąrašą: rūgštynės, zuikio kopūstai, vaistinė ir šlakuotoji plautė, kiaulpienės ir jų žiedai, dirvinis asiūklis, varnalėša, vaistinė gelsvė, vaistinė šventagaršvė, vaistinė svilarožė (lapai ir žiedai), dedešvos (lapai ir žiedai), tūbės žiedlapiai. Daržo augalai: špinatai, medetkų lapai ir žiedai, lapiniai kopūstai, vaistinė agurklė.

Žolynų kokteiliai

Universalus paprastasis chlorofilinis kokteilis iš visiems pažįstamų augalų: garšva, kiaulpienė, dilgėlė, rūgštynė (su galimais priedais iš prieskonių, citrinos sulčių ir kt.);

Chlorofilinis-alantojinis kokteilis iš dilgėlių-garšvų su pražydusia vaistine plaute ar vaistine agurkle. Tai kaulų čiulpus stiprinantis mišinys, turintis geležies ir regeneraciją skatinantį alantojiną. Čiulpuose slypi viso imuniteto pradžios paslaptis. Nestiprinant kaulų ir tuo pačiu čiulpų imuniteto niekada nepastiprinsi. Štai kodėl osteoporozės palaužti asmenys yra tokie neatsparūs peršalimo ir visokioms kitoms ligoms.

„Norėčiau akcentuoti, kad imuniteto atkūrimas ar stiprinimas nėra vien žaliųjų kokteilių nurijimas pagal tam tikrą grafiką. Imunitetas kyla iš žmogaus vidaus, iš jo fizinio kūno ir dvasinės būsenos, nuotaikos, emocijų. Todėl kokteilius reikia ruoštis pačiam: rinkti lauko žolynus, surinkti rasą nuo jų, lietaus ar šaltinio vandenį, daryti užpylimus ant gintaro ar titnago. Čia neįmanoma apsieiti be meditacijos valandėlių, kuriose išreiškiama padėka gamtai ir žolynams“, – pastebi vyras.

Žolinčių akademijos prezidentė Danutė Kunčienė siūlo tokį kokteilį: vanduo su gintarais, kiaulpienės lapai ir žiedas su žiedkočiu, garšvos lapeliai, džiovinti išmirkyti obuoliai, cinamonas. Galima įdėti čijos sėklų ar pamirkytų linų sėmenų.

Žolynų kokteiliai vyrams

Moksliniai dietologai labai rūpinasi, kad vyrų maistas skatintų testosterono gamybą, o estrogeninių augalų poveikis neardytų testosterono-estrogeno pusiausvyros. Todėl vyrų kokteiliams tiks dirvinė čiužutė. Jos sąžalynų rasti gamtoje nėra paprasta, bet pasitaiko gerų natūralių plantacijų. Tai skani žaluma, primenanti garstyčias ar pipirines. Kokteiliams tiktų čiužutės sėklos, kurios nuo seno dedamos į skilandžius, maistą, tinkantį vyrams labiau, nei moterims.

Testosterono gamybą skatina kininio citrinvyčio uogos, uogų kauliukų milteliai ir jauni sprogstantys pumpurai. Šis augalas turi įvairių skonių paletę ir yra labai vertingas kokteiliams. Taip pat siauralapis gaurometis (tiek lapai, tiek žiedynai). Subrendusius lapus džiovinkime ar fermentuokime arbatoms. Daug gauromečio arbatos išgeriančios moterys stebisi, kodėl joms didėja plaukuotumas, ima želti ūseliai.

Žolynų kokteiliai moterims

Moterų kokteiliams estrogeno šaltinis bus trikertės žvaginės žaluma. Žvaginės rasti nėra sunku, ji viešpatauja ne tik apleistuose soduose ar daržuose, bet ir laukuose bei arimuose. Tai nuo seno moterų mėgiamas vaistinis augalas pogimdyminiams kraujavimams stabdyti ir jų ciklams reguliuoti. Todėl žvagine mėgautis turėtų tik moterys. Moterų pasauliui gražinti yra pievų raskila. Aišku, kad ji šventiniams kokteiliams tiks surinkta su rasa, todėl ją rinkti reiktų saulei tekant.

Žoliauti su žolininku

Lietuvos sveikuolių sąjunga liepos 1-8 d. rengia sveikatingumo stovyklą šeimoms „Į laisvę!”, kurioje žinomi Lietuvos žolininkai ir šeimos kartu su vaikais braido po pievas, susipažįsta su augalais, patys gamina ir ragauja jų arbatų, kokteilių, spaudžia aliejus iš sėklų, džiovina vaisius ir daržoves. Žalioji močiutė suaugusius supažindina su daržo augalais, pabarstukų gamyba iš sėklų, o su mažaisiais ruošia vaišes ir jas degustuoja.

Receptai – gėrimų gamybai

Į kuriozinę situaciją pateko bendruomenės šventės Doviluose rengėjai.

Bendraminčių sambūrio "Pasėkime ateitį" sukviesti rinkosi žmonės, ieškantys atsakymų į klausimus, kaip maitintis, ką auginti ir kuo gyventi. Šventės dalyviai net neįtarė, jog gali sulaukti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento dėmesio.

Net kulinarinio paveldo sergėtojai, kurie metų metais renka autentiškus vieno ar kito krašto maisto ar gėrimų gamybos receptus, negali būti tikri, jog netaps pažeidėjais.

Šventėje bendraminčiai ne tik dalijosi senovinėmis mūsų krašto klimatui tinkančiomis daržovių sėklomis, ragavo pagal vikingų receptus ruoštos dilgėlių duonos.

Šventės organizatorius, ekologijos, aplinkotyros mokslų daktaras Algirdas Švanys pasakojo, jog į renginį susirinko 200 dalyvių iš visos Lietuvos, o pranešimus skaitė net svečiai iš Latvijos ir Baltarusijos. Renginys vyko vietos mokyklos patalpose.

Diskusijos kilo po sveikos mitybos specialistės iš Baltarusijos Oksanos Mickevič paskaitos, kurios metu moteris pasakojo, kaip gaminti uogų, vaisių, daržovių giras, kaip raugti midų, sulą ir kitus užmirštus senovinius gėrimus.

Žodis "kvasit" (rus. daug gerti) niekada nereiškė to, kaip jis dabar vartojamas.

"Slavai nuo seno mėgo tokius gėrimus kaip girą, midų ir sbiten. Tačiau žodis "kvasit" (rus. daug gerti) niekada nereiškė to, kaip jis dabar vartojamas. Na, taip, viena vertus, lazda neturėtų būti perlenkiama, bet mes kalbėjome tik apie senuosius gėrimus. Manau, jog aš nenusižengiau įstatymui. O Lietuvos pavyzdys man, beje, labai patinka, nes aš matau, kas dedasi mano šalyje, kaip dėl alkoholio žmonės kenčia", – patikino renginio lektorė.

Sbiten – rusiškas itin saldus medaus gėrimas, kurį gardina įvairiomis uogienėmis, prieskoniais, imbieru, citrina ar mėta, buvo naujiena lietuviams.

Vieši pokalbiai apie girą, kurioje yra tik vienas kitas laipsnis alkoholio, įstatymo sergėtojų dar neturėtų bauginti, bet nėra iki galo aišku, ar pamokymai, kaip pasigaminti stiproką midų, negalėtų būti pripažinti alkoholio reklama.

Ir kefyre yra alkoholio

Sėklų šventėje Doviluose dalyvavo ir žolininkė Danutė Kunčienė.

Išgirdusi klausimą, kaip vertina valdžios draudimą jokiu būdu viešai neprabilti apie alkoholį, žolininkė pyktelėjo, jog tuomet visi bus verčiami pamiršti savo paveldą.

"Juk visos giros ir raugalai turi alkoholio. O ir pats sveikatos ministras Aurelijus Veryga raugalus geria ir net rūgštų pieną. Kefyre yra alkoholio. Juk senuosiuose vienuolynuose gaminamose tinktūrose buvo naudojamas vynas. Ir žmonės netapo alkoholikais. Tai ką, aš dabar negalėsiu viešai dalintis savo išsaugotais vienuolių receptais?" – retoriškai klausė D.Kunčienė.

Moteris pripažino, jog ji užaugo labai sveika, nors nuo vaikystės valgė tai, ką kiti galbūt nelaiko sveiku maistu.

"Nuo mažumės valgėme kanapes, bet netapome narkomanais. Gaminome barstalus ir valgėme. Jei taip viskas ir toliau bus, net žoleles rinkti uždraus. Reikės tik pirktines naudoti?" – piktinosi D.Kunčienė.

Iš šventės išvys vyndarius?

Alkoholio reklamos draudimas koreguos ir kitame vakarų Lietuvos krašte esančios Sedos miestelio bendruomenės tradicijas.

Rudeninės Jurginų šventės metu miestelio žmonės rinkdavosi ne tik į mugę, bet ir vyndarių palapinę, į kurią galima patekti tik įsigijus tuščią vyno taurę.

O ją palapinėje šlakeliu vyno pripildydavo vienas ar kitas Lietuvos vyndarys, kuris pasiūlydavo susipažinti su savo šeimos gaminiais.

Pasirodo, Sedai teks apsieiti be šių renginio detalių. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos teigimu, tai būsiąs baisus pažeidimas.

Žinoma vyndarė Tatjana Ramoškienė, kuri su vyru Česlovu pirmieji Lietuvoje įkūrė šeimos vyno ūkį, tikina, kad patys įstatymo sergėtojai nežino, už ką bausti, už ką – ne.

"Juk įstatymas yra, o aiškinama, kad jo taikymas atidėtas iki kovo. Logikos čia iš viso nėra. Patys kontrolieriai tikina, jog receptūros paskelbimas nėra įstatymo pažeidimas, o man atrodo priešingai. Gal nereikėtų žmonių mokyti, kaip namuose gaminti alkoholį? O štai draudimas minėti pavadinimą, mano manymu, yra absurdiškas. Kaip išsiversti be pavadinimo? Šiuo metu mes gaminame 4 rūšių vyną, ką tik gavome sertifikatus penktajam. Tačiau nė žodžiu negalime prasitarti, koks jis. Tai yra klaiku", – piktinosi moteris.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas yra išaiškinęs, jog tautinio kulinarinio paveldo puoselėtojai turi teisę skleisti objektyvią ir su konkrečiais gėrimais bei jų gamintojais ar platintojais nesusijusią informaciją apie alkoholinių gėrimų istoriją, gaminimo procesus, technologijas.

"Tačiau jie aiškina, kad, jeigu skleidžiamoje informacijoje nurodomi konkrečių alkoholinių gėrimų prekių ženklai ar pavadinimai, garsinami jų gamintojų ar platintojų pavadinimai ar prekybos vietos, tokia informacija būtų traktuojama kaip uždrausta alkoholio reklama. Net vieta, kur įsikūręs mūsų ūkis, jau yra reklama ir pažeidimas?" – stebėjosi T.Ramoškienė.

Fermentuoja už sienos

Žinomi vyndariai pastebėjo, jog iš tiesų valstybė yra įsipareigojusi saugoti ir paremti tautinio paveldo puoselėtojus, bet kita ranka juos varo į uždarą kampą.

"Mūsų visi produktai turi tautinio paveldo sertifikatus. Mes turime ir tokį gėrimą, kurio Lietuvoje negalime gaminti. Kalbu apie kalvadosą ir vaisių, vynuogių gėrimą, kurį mano vyras pavadino dviem raidėmis. Bet jei parašysite kokiomis, teks iškarpyti jūsų laikraščio puslapius. Mes jį gaminame Latvijoje, o po to importuojame į Lietuvą. Štai tokie mūsų įstatymai", – pastebėjo T.Ramoškienė.

Moteris domėjosi, kas laukia jų šeimos verslo po įstatymo pataisų.

"Aiškumo nėra. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas viešai pareiškia, kad ar konkrečios informacijos pateikimas yra alkoholio reklama, jie kiekvienu atveju vertins individualiai. Kas čia dabar? Pagal ką vertins? Pagal nuotaiką? Vieną dieną valdininkams įtiksi, o kitą jau ne?" – svarstė moteris.

Mokyti – tai ne reklamuoti

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus specialistė Jelena Tribort aiškino, jog senovinių gėrimų receptų viešas skelbimas lyg ir nebūtų pažeidimas.

Tačiau, komentuodama įstatymo gaires, moteris tuo pat metu aktyviai tarėsi su kita departamento specialiste.

Tai leidžia manyti, jog kontrolieriai patys tiksliai nežino, kur yra griežtoji draudimų riba.

"Kaip suprantu, jei kokio nors vaisto receptūroje bus pažymėta, jog žoleles reikia užpilti spiritu ar degtine, nematau bėdos. Bet jei bus paviešinta, kad reikia užpilti būtinai tik balta degtine ar net įvardintas konkretus jos gamintojas, tada jau bus pažeidimas", – aiškino J.Tribort.

Slidžias ribas tarp vadinamosios reklamos ir faktų įvardijimo kol kas sunku suvokti net ir specialistams.

Į klausimą, ar senovinio ir alkoholio laipsnių turinčio gėrimo receptūros viešinimas yra reklama, J.Tribort atsakė, kad tokių gėrimų gamyba – ne paslaptis.

Vynas – tik šeimos nariams

O štai išgirdusi klausimą, ką teks daryti jurginų šventės rengėjams Sedoje, J.Tribort iš karto įvardijo, jog vynų gamintojų laukia liūdna ateitis.

"Visus vynus jie turi suvartoti šeimos reikmėms. Na, jei ką vaišina, tai tegul vaišina. Bet važiuoti į renginius ir vaišinti negalima", – aiškino specialistė.

Vyndarė T.Ramoškienė išpūtė akis tai išgirdusi.

"Juk tam licencijos yra, žmonės mokesčius už akcizus valstybei moka. Gal departamentas savo kontrolę ne nuo to pradėjo? Lietuvoje yra apie 10 vyndarių, kurie turi tautinio paveldo sertifikatus savo produktams, tačiau neturi licencijų. Ir tokie nelegalai kažkokiu stebuklingu būdu dirba, važiuoja į parodas ir net prizus laimi, bet niekas jų netikrina. O padorūs vyndariai, kurie moka mokesčius valstybei, prisideda prie jos išlaikymo, yra pjaunami", – akcentavo T.Ramoškienė.

Ji apgailestavo, jog Lietuvoje taip ir nebus išmokta vertinti tautinio paveldo tradicijų, kaip tai daroma Vakarų Europos šalyse.

"Sugrįžome į tuos laikus, kai visi buvome nelegalais. Visame civilizuotame pasaulyje viskas yra vienaip, tik Lietuvoje – visiškai kitaip. Net dovanoti vyno butelio negali, nes tai yra alkoholio vartojimo skatinimas. Vaišinti savo vynu gali tik savo namuose. Nemokamai duoti ragauti taip pat negali. Jei valdžia kovoja su didžiaisiais alkoholio gamintojais ir platintojais, tegul nepamiršta smulkių vietinių vyndarių, kurie atstovauja tautiniam paveldui. Jei jie patys nusprendžia įstatymus taikyti individualiai, tai gal mums verta vienytis ir kreiptis į Europos Komisiją ne tik dėl verslo, bet ir tautinio paveldo puoselėjimo žlugdymo?" – reziumavo T.Ramoškienė.

Prasidedant šaltajam sezonui žmonės suskumba imunitetą stiprinti česnakais, imbierais, medumi, tačiau nepelnytai pamiršta žolelių arbatas, sako žolininkė, provizorė Jadvyga Balvočiūtė. Jos teigimu, „kiekvieną ligą galima palengvinti žolelėmis, jomis taip pat galima sustiprinti imunitetą. Tačiau žmonės inertiškai renkasi produktus, kuriuos žino ir randa prekybos vietose“.

Anot LRT.lt pašnekovės, imunitetui stiprinti žmonės rečiau renkasi žoleles ir jų arbatas, nes apie jas mažiau išmano.

„Visi jaučia norą vartoti natūralius produktus, jais stiprinti imuninę sistemą ir gydytis. Žmonės dažniausiai iš inercijos renkasi tai, ką jau žino, kas yra priimta, randama prekybos vietose – nereikia sukti galvos. O renkantis žoleles galvą pasukti tenka. Atsiranda daug neaiškumų, kurie riboja vartojimą“, – pažymi J. Balvočiūtė.

Pušų spygliai – ne tik bado

Pasak žolininkės, svarbiausias elementas, siekiant, kad žmogaus imuninė sistema būtų stipri, yra sveika mityba. Taip pat, pasak J. Balvočiūtės, žmogus kasdien turėtų išgerti vietinių augalų arbatos.

„Paprastai vartojame kininių arbatmedžių arbatą – žalią, juodą, raudoną, bet turime savo augalų, kurie gali turėti panašų skonį ir dar yra praturtinti savais aromatais bei naudingomis savybėmis. Visuomet rekomenduoju vasarą pasirinkti gervuogių, žemuogių, beržų, šaltalankių lapų, labai vertingų kasdienei arbatai.

Šaltalankių lapų dar ir dabar galima pasirinkti, tik reikėtų skinti pačius jauniausius lapelius. Turime žinoti, kad paprastos žolelės gali palengvinti kiekvieną ligą, sustiprinti mūsų imuninę sistemą“, – pažymi J. Balvočiūtė.

Pasak žolininkės, peršalimo profilaktikai gali padėti ir spygliuočiai. Žiemą galima pasikarpyti eglių bei pušų spyglių, šiek tiek jų užsiplikyti ir išgerti aromatingos, vitaminais praturtintos arbatos.

Žolininkė atkreipia dėmesį ir į tai, kad žmogaus imuninė sistema bus sveika tada, kai gerai veiks virškinimo, nervų sistemos. Todėl svarbu pasirūpinti ir jų sveikata.

Svarbu nepadauginti

J. Balvočiūtė teigia, kad naudingiausia yra vartoti pavienes žoleles, tai daryti reikėtų ne daugiau nei 10 dienų iš eilės.

„Vieniems gali būti viskas gerai, o kitiems gali pradėti dirginti skrandį. Reikia stebėti, kaip mus veikia žolelės. Virškinimo traktui naudingos žolelės visuomet vartojamos prieš valgį, o jei vartojamos kvėpavimo takų ligų simptomams slopinti skirtos žolelės, tuomet geriau jas išgerti po valgio. Tačiau gerai, kad apskritai jas vartojame“, – sako žolininkė.

Pasak pašnekovės, kartą pasitaręs su žolininku žmogus jau gali daug ką sužinoti ir sėkmingai mėgautis žolelių teikiama nauda.

Nuo pat šeštadienio ryto natūraliai medicinai prijaučiantys žmonės neišsigando lietaus ir gausiai rinkosi į Lietuvos liaudies buities muziejuje vykusį I-ąjį žolininkų–fitoterapeutų suvažiavimą.

Konferenciją sutartine apie žoleles atidarė folkloro ansamblis „Žaisa“, o kiekvienas atvykęs buvo pavaišintas druskoje padažyta duona – taip senovės lietuviai sutikdavo svečius.

Viena renginio organizatorių, žaliojo sveikatos klubo „Žolinčių akademija“ prezidentė Danutė Kunčienė, skaitė pranešimą apie augalus ir dalinosi retų patiekalų iš dilgėlių, balandų ir kitų augalų receptais. Pavyzdžiui, dilgėlių chalvai su medumi reikės po lygiai džiovintų dilgėlių sėklų ir maltų paskrudintų saulėgrąžų, dėl saldumo – medaus.

„Jeigu nenusuksite nugaros augalams, jie tikrai jums padės. Linkiu pirmiau pasivaikščioti po pievą, o tik tada kreiptis į gydytojus“, – į gamtą siūlė atsigręžti D. Kunčienė. Ji po konferencijos visus pavaišo sveikais valgiais, kuriuos mielai gamina pati.

Į renginį atvykusi Marija Kamantauskienė uoliai užsirašinėjo receptus. „Stengiuosi nepraleisti nė vieno renginio apie sveikatą. Kiekvieną kartą sužinau kažką naujo, pavyzdžiui, kepu duoną ir nesuprantu, kodėl kartais neiškyla kepalas. Šiandien sužinojau, kad duoną kepti reikia per jaunatį, nes per pilnatį kepalėlis susiplos.“

Konferencijoje pranešimus skaitė mokslininkai, miestelyje veikė įvairios parodos, žolininkų kermošius, o vakare visi laukiami Dvaro pirtyje – pasipirtinti pagal senąsias tradicijas.