„Zombie Run“ bėgimas vyks Helovino šventės metu – spalio 31 dieną – pačiame Vilniaus centre. Tai bus pramoginis, gerų emocijų nestokojantis apokaliptinis zombių bėgimas. Bėgimo metu dalyviai pateks į lazerių labirintą, siaubo kambarį bei patirs zombių ataką.

Dalyviai galės įveikti 3, 5 arba 10 km distancijas. Startas bus pačioje Vilniaus širdyje – Lukiškių aikštėje. Nuo jos dalyviai bėgs Gedimino prospektu iki Žvėryno, ten trasa tęsis Neries krantine, kol galiausiai visi grįš į Lukiškių aikštę.

Tai bus pramoginis, gerų emocijų nestokojantis apokaliptinis zombių bėgimas.

„Anksčiau mūsų surengtas „Insane Run“ bėgimas su gamtos stichijomis žmonėms suteikė emocijas ir naujus potyrius. „Zombie Run“ tikslas taip pat yra suteikti žmonėms geras, įsimintinas emocijas. Šiame bėgime paruošime tokius taškus, kurie trauktų žmones ir jie norėtų patirti kažką neįprasto. Norime, kad trasą galėtų įveikti kuo daugiau žmonių, todėl ji bus trijų lygių. Sau tinkamą distanciją galės išsirinkti tiek moksleiviai, tiek sportininkai“, – pabrėžė renginių organizavimo įmonės „ExtremeDelight.lt“ vadovas Mantas Paliokas.

M. Paliokas prisipažįsta, kad „Zombie Run“ bėgimo idėja atkeliavo iš Vakarų. JAV per Helovino šventę dažnai vyksta „Zombie Run“ arba „Halloween Run“ bėgimai. Juose žmonės dalyvauja persirengę įvairiausiomis būtybėmis ir stengiasi pasipuošti kuo originaliau. Tikimasi, kad ir Vilniuje žmonės išsiskirs savo originalumu.

„Turime progą padaryti išskirtinį bėgimą. Tai bus teatralizuotas bėgimas, žmonės galės pasipuošti, pasidaryti savo grimus. Norisi, kad žmonės papuoštų miestą ir patys atrodytų kaip mitinės būtybės. Planuojame, kad mūsų mini miestelyje bus profesionalios visažistės, kurios galės vietoje nugrimuoti dalyvius. Tik dėl dabartinės situacijos su COVID-19 plitimu dar negalime to pažadėti“, – pridūrė M. Paliokas.

Būtent saugumas yra didžiausias šio bėgimo prioritetas. Organizatoriai žada dėti visas pastangas, kad dalyviai jaustųsi saugiai ir galėtų gauti vien tik teigiamas emocijas. Dėl to spalio 31 dieną teatralizuotoje trasoje bėgimas vyks visą dieną. Startuoti bus galima pasirinktu laiku nuo 12 iki 19.30 val. Tuo metu bus ribojamas žmonių srautas.

Kaip jau minėta, trasoje bus daug muzikos, dekoracijų, siaubo kambarys, lazerių labirintas. Organizatoriai pabrėžia, kad šis bėgimas tinka visiems ir tam nereikia ypatingo pasiruošimo.

„Žmonės galės dalyvauti bėgime su kasdiene sportine apranga. Kliūčių ar efektų, kurie sugadintų ar išteptų aprangas, tikrai nebus. Tiesiog turėsime specialius taškus, kurie žmonėms suteiks emocijas. Turėsime aktorius, zombius, kurie bus trasoje, o finiše dalyvius pasitiks visa zombių minia“, – bėgimo paslaptis atskleidė M. Paliokas.

Dalyviams bus suteikta galimybė renginio vietoje pasidėti savo daiktus. Tai leis po bėgimo iškart pasiimti savo daiktus ir užleisti vietą kitiems dalyviams.

„Žmonės galės atvykti, dalyvauti bėgime, gauti medalį ir tęsti savo suplanuotus dienos darbus ar pramogas“, – pridūrė M. Paliokas.

Svarbu pažymėti, kad organizatorių pasiūlytoje trasoje nebus uždaromos gatvės, todėl automobilių eismas taip pat nebus ribojamas. Dalyviams reikės bėgti šaligatviais, pėsčiųjų arba dviračių takais.

„Tai yra pramoginis bėgimas, o ne varžybos. Dalyviai turės sustoti prie raudono šviesoforo signalo. Kiek nepatogiau bus bėgant Gedimino prospektu, bet vėliau visi pajudės Neries krantine, kur bus daugiau erdvės, o akims džiaugsmą teiks upės bei Vilniaus panorama“, – sakė M. Paliokas.

Suprasdami žmonių nuogąstavimus dėl saugumo, „Zombie Run“ organizatoriai leis dalyviams startinius paketus gauti paštu. Tokia galimybė bus suteikta pildant registracijos formą. Moksleiviams šis bėgimas yra nemokamas.

Prieš ir po bėgimo laiką bus galima leisti Zombių miestelyje, Lukiškių aikštėje vyks moliūgų paroda, partnerių erdvė, pramogos, išalkti neleis maisto furgonėlių erdvė, o po bėgimo visus džiugins unikalūs medaliai ir rėmėjų dovanos.

Kas visgi neišdrįs arba negalės spalio 31 dieną atvykti į Vilniaus centrą, galės dalyvauti virtualiame „Zombie Run“ bėgime. Jis vyks spalio 30–31 dienomis. Dalyviams tinkamos visos atstumo ir laiko fiksavimo formos, t. y. aktyvumo programėlės, išmaniųjų laikrodžių nuotraukos ir pan. Svarbiausia, kad aiškiai būtų matomas įveiktas atstumas ir laikas. Nubėgtos distancijos duomenys turės būti įkelti į internetinio puslapio formą. Reikalavimų trasai nėra, tik atstumas turi būti lygus arba didesnis negu 3 km. Esant didesniam atstumui bus užskaitomas visas įkeltos treniruotės (bėgimo) laikas. Dalyvis, norintis įveikti nuotolį su dalyvio simboliniu numeriu, jį galės atsispausdinti savarankiškai.

Įspūdingu ir itin tikrovišku zombišku grimu serialo aktorius Saulių Baltrūną, Joną Gricių, Ingą Šalkauskaitę, Eglę Lekstutytę ir kitus net kelias valandas grimavo profesionalios vizažistės. Aktoriams iš įvairių kūno vietų sruvo kraujas, o norint sukurti kuo tikroviškesnį įvaizdį visi dėvėjo balkšvos spalvos kontaktinius lęšius.

„Buvo tikrai labai smagu bent dienai filmavimo aikštelėje baltus gydytojų chalatus iškeisti į itin įspūdingą grimą. Tiesa, jį padaryti užtruko labai ilgai, bet aktoriai tikrai pasilinksmino. Visi prisijuokėme. Tad šį, pirmadienio, vakarą televizijos žiūrovų laukia tikrai įspūdinga serija“, – neabejojo serialo prodiuseris Arūnas Pukelevičius.

Serialo režisierius bei pagrindinio vaidmens aktorius Ramūnas Rudokas zombiu netapo, tačiau įsikūnijo į garsųjį Silvestro Stalones personažą Rembo ir į rankas paėmė ginklą. Jo misija buvo sutramdyti ligoninės koridoriais lakstančius prisikėlusius numirėlius.

„Kadangi serialo filmavimai vyksta „Baltijos-Amerikos klinikoje“, tai juokėmės, kad tik neišgąsdintume tikrų pacientų. Bet klinikoje besilankantys pacientai jau seniai prie mūsų pripratę, yra drąsūs ir visai neišsigando zombių“, – juokėsi serialo prodiuseris.

Trečiasis serialo „Rezidentai“ sezonas vėl kviečia stebėti komišką ligoninės kasdienybę, kur darbuojasi rezidentai, pakliūvantys į iki ašarų juokingas situacijas. Jiems ir toliau vadovauja negailestingas, nuolat savo globotinius per dantį traukiantis Terapijos skyriaus vedėjas Rimantas Naudžiūnas, įkūnijamas aktoriaus ir režisieriaus R. Rudoko. Trečiąjį sezoną žiūrovai sutiko net tris naujus rezidentus: visiems jau gerai pažįstamo Viktoro Hugo Paplavskio dukterėčią iš Kauno, apsukruolį iš Klaipėdos ir periferijos atstovą iš Jurbarko.

„Rezidentai“ – pirmadieniais–ketvirtadieniais 19.30 val. per TV3.

Serialas „Vaikštantys numirėliai“ buvo pripažintas paklausiausiu televizijos serialu. Pagal Roberto Kirkmano komiksų knygelę kuriamo serialo 6-asis sezonas sulaukė 37 proc. daugiau žiūrovų dėmesio nei ankstesnieji ir tapo populiariausiu „Fox“ serialu.

„Fox“ buvo pirmasis pasaulyje pramoginis kanalas, iš anksto paskelbęs serialo „Vaikštantys numirėliai“ pirmojo sezono premjeros datą. Ši kanalų grupė ir toliau laikosi šios nuostatos.

Kaip ir ankstesniuosiuose sezonuose, 7-ąjį serialo sezoną sudarys 16 serijų, kurios bus rodomos dalimis: pirmos aštuonios serijos bus pradėtos transliuoti spalio 17 d., o antrasis serijų paketas pasirodys 2017-ųjų vasarį.

Kanalas taip pat paviešino naujojo sezono anonsą.

Apie serialą „Vaikštantys numirėliai“

Pagal R. Kirkmano sukurtą ir „Image Comics“ išleistą komiksų knygelę sukurtas serialas „Vaikštantys numirėliai“ tapo žiūrimiausia pastarųjų ketverių metų drama. „Vaikštantys numirėliai“ pasakoja keletą metų trunkančią zombių apokalipsės istoriją, kurioje policijos pareigūnas Rickas Grimesas kartu su grupele išgyvenusiųjų bando surasti ramią ir saugią vietą gyventi.

Serialo kūrėjai: Scottas M. Gimple'as, R. Kirkmanas, Gale Anne Hurd, Davidas Alpertas, Gregas Nicotero ir Tomas Luse'as.

Amerikietis keramikas Kevinas Merckas specializuojasi ypač realistiškų skulptūrų kūrime. Neseniai skulptorius pristatė kraupių puodelių kolekciją, kurią įkvėpė zombiai ir kiti monstrai iš filmų. Originalūs rankų darbo puodeliai kainuoja 203 eurus.

Kasdieniame gyvenime Kevinas yra vidurinės mokyklos mokytojas ir su skulptūromis dirba tik vakarais ir šeštadieniais.

2015 metų partija buvo išpirkta ir šiuo metu menininkas kuria naują. Kitą savaitę planuoja išsiųsti pirkėjams pirmus 2016 metų puodelius juos užsisakiusiems gruodį.

Keramikas teigia, kad paskutinė 20 puodelių partija buvo išgraibstyta per 30 minučių.

"Neglostyk jų visiškai – zombiais gali tu užsikrėsti", - jau prieš keliasdešimt metų grupės "Men At Work" hitą "Down Under" perdainavo ir tautą visiškai teisingai perspėjo lietuviška "Antis". Zombiais iš tikrųjų galima užsikrėsti, o iš pirmo žvilgsnio absurdiškai skambanti apokaliptinė zombių epidemija (apie kurią jau šeštą sezoną pasakojama didžiulio populiarumo sulaukusiame antiutopiniame fantastiniame seriale "Walking Dead" ("Vaikštantys numirėliai")) – reali grėsmė. Tokia reali, kad apie ją rašoma ir mokslo tyrimų žurnale "British Medical Journal".

Virusas Solanum filme "World War Z""(Pasaulinis karas Z") , Treisė iš filmo "The Crazies" ("Bepročiai"), jau minėtas serialas "Walking Dead" ("Vaikštantys numirėliai") – tai vis išgalvota ir skatinanti kreivai nusišypsoti, vis dėlto pastaraisiais dešimtmečiais niekaip neprarandanti populiarumo zombių ir jų pandemijos tema. Tačiau viskas gali būti kur kas tikroviškiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Ohajo valstijos mokslininkai britų žurnale "British Medical Journal" publikavo straipsnį, kuriame mėgina analizuoti fikcines zombių infekcijas, kuriame daroma išvada, kad tokių epidemijų grėsmė yra visai tikroviška.

Tyrimui vadovavusi mokslininkė šiuo straipsniu nori atkreipti ir medikų bei mokslinius tyrimus finansuojančių institucijų dėmesį – jos tyrimo rezultatai iliustruoja, kaip tokios infekcijos protrūkis plistų po žmonijos populiaciją. Taip galėjo nutikti ir, pavyzdžiui, Ebolos viruso atveju.

Straipsnyje, pavadinimu "Zombių infekcijos: epidemiologija, gydymas ir prevencija" Kento valstybinio universiteto (Ohajas, JAV) profesorė Tara Smith pristato trijų virusų (jau minėto Solanum, taip pat Įniršio viruso iš 2002 m. filmo "28 Days Later" ("Po 28 dienų") bei Triksės viruso 1973 ir 2010 m. filmuose "Bepročiai") išgalvoto paplitimo modelius.

Nepandeminėmis zombėjimo formomis galėtų būti laikomos ir juodojo maro bakterijos, maro užkratas, grybelis Cordyceps, mutavusių prionų infekcijos štamas (dar vadinamas karvių kempinlige) ir panašūs susirgimai. Mokslininkė pabrėžia, kad šiais virusais susergama ir per įkandimą.

Visų užkratų inkubacinis periodas gerokai skiriasi trukme – varijuoja nuo kelių sekundžių iki keleto valandų ar net parų. Profesorės vardijami simptomai – sutrikusi eisena, mykimą primenantis aimanavimas, vikrumo ir koordinacijos praradimas, yrantys kūno audiniai.

Vis dėlto epidemijų modeliavimas byloja, kad didelio protrūkio atveju žmonijai iškiltų išnykimo grėsmė.

"Išgyvenimo šansai šiek tiek didesni rečiau apgyvendintuose regionuose, tačiau anksčiau ar vėliau sutriuškinimas grėstų ir jiems", - modeliavimo rezultatus pristato tyrimo autorė. – Mes gavome Ligų kontrolės ir prevencijos centrų ataskaitas, kuriose pateikiamos pasiruošimo tokioms epidemijoms detalės. Deja, daugelis regionų tokio masto epidemijai nėra pasiruošę."

"Rezultatai rodo, kad derėtų atkreipti dėmesį į pasiruošimą galimiems infekcinių epidemijų ar pandemijų protrūkiams ir jų prevenciją", – reziumavo mokslininkė.

Ka­ni­ba­liz­mas la­bai svar­bus ga­lak­ti­kų gy­ve­ni­me, bet kai ku­rios pri­si­ke­lia iš mi­ru­sių­jų kaip zom­biai – taip pat ir le­kian­ti su­si­dur­ti su mū­siš­ke.

Žiūrint kosminiu masteliu, galaktikų gyvenimas primena žmogaus: iš pradžių jos būna mažos, paskui auga, darosi stipresnės ir produktyvesnės, o galiausiai, išbaigusios energijos atsargas, susitraukia ir miršta.

Bet nauji tyrimai, praėjusią savaitę pristatyti Amerikos astronomijos draugijos (AAS) susitikime Seattle, rodo, kad yra daugiau, nei vienas būdas nužudyti galaktiką – ir jos ne visada lieka mirusios.

Kitaip, nei su žmonėmis, kanibalizmas yra varomoji galaktikų gyvenimo ciklo jėga. Gravitacija sutraukia mažesnes galaktikas ir šios suformuoja didesnes. Tada didesniosios – taip pat ir mūsiškis Paukščių Takas – toliau šlamščia į jos gniaužtus pakliuvusias mažesnes galaktikas.

Tokie susiliejimai atsiliepia galaktikos sveikatai ir išvaizdai. Geriausiais savo metais galaktikos būna panašios į mūsų galaktiką: pagrindinėse spiralėse pilna jaunų žvaigždžių, ir jų atsiradimo tempas žvalus. Bet galiausiai kažkas jas išjungia ir galaktikos virsta kupinais senų žvaigždžių sferiniais pūzrais.

Neaišku, kaip tai nutinka. Ar tai vyksta greitai, kaip iš netikro Šventojo gralio atsigėręs tyrinėtojas pavirsta dulkėmis Indiana Jones filme? O gal vyksta taip lėtai, kad pati galaktika net nesuvokia mirštanti?

Ilgai populiariausias senėjimo proceso įtariamasis buvo susijungimas: dvi kupinos dujų spiralinės galaktikos susiduria ir suformuoja naują, kurioje sutrikdyta elegantiška žvaigždžių struktūra. Astronomai jaunas spiralines galaktikas vadina „mėlynomis“, dėl jaunų žvaigždžių spalvos, o senas ir gumbuotas „raudonomis ir mirusiomis“ (red and dead), nes senų žvaigždžių spalva rausva.

Tad lieka pereinamoji zona tarp mėlynų ir raudonų galaktikų, vadinamasis „žalias slėnis“, iš dalies dėl to, kad žalios šviesos energija yra tarp mėlynos ir raudonos, nors pačios žvaigždės neatrodo žalios.

„Žaliajame slėnyje netvarka,“ sako Daniel McIntosh iš Missouri-Kansas City universiteto. „Tai lyg visokiausių procesų troškinys. Turime bendrą paveikslą, kad galaktikos sendamos darosi vis raudonesnės, bet kaip?“

Žinome, kad žalioms galaktikoms bendras vienas dalykas: joms baigiasi dujos. Užuomina, kas gali vykti, pasiekia iš jų centre esančių juodųjų bedugnių (JB). Jeigu JB aktyviai siurbia medžiagą, ji gali išsviesti galingus vėjus ir radiacijos srautus, aršiai išstumiančius dujas iš galaktikos. Astronomai jau seniai pastebėjo, kad galaktikos, turinčios aktyvias JB, susitelkusios žaliajame slėnyje.

„Tad keletą metų tai buvo maždaug „a, suprantama, tai viską paaiškina!““, sako Kevinas Schawinski'is iš ETH Zurich Šveicarijoje, piliečių mokslo projekto „Galaxy Zoo“ įkūrėjas.

Bet jis suvokė, kad galaktika nebūtinai turi pasikeisti iš spiralės į debesį, kad pakeistų savo žvaigždžių formaciją. Naudodamas Galaxy Zoo duomenis, jis su kolegomis parodė, kad per žaliąjį slėnį veda du keliai: greitas išsijungimas ir lėtas blėsimas (Monthly Notices of the Royal Astronomical Society, doi.org/x7m).

Greitai mirštančios galaktikos tikriausiai gauna niuksą iš centrinės JB. Schawinski'is su kolegomis radioteleskopu Nyderlanduose stebėjo keturias žaliojo slėnio galaktikas, kurių spalva rodo, jog jų amžius šiek tiek skiriasi, tad galima jas išrikiuoti nuo jauniausios iki seniausios.

AAS pristatytuose radiovaizduose dujų debesys iš galaktikos skrieja maždaug milijoną metų – gana trumpai galaktikos masteliu. Vienas iš jų atspindi centrinės JB srautus, idealiai išsirikiavusius su išsviedžiamų dujų debesimis.

„JB daugiau nieko neveikia, ji rami, tačiau rodo aktyvių jos srautų praeitį,“ paaiškina Schawinski'is. Nors tai neįrodo, kad dujas išspyrė JB, tačiau į tai labai panašu.

Lėtasis kelias per žaliąjį slėnį subtilesnis. Kartais galaktikai paprasčiausiai baigiasi dujos, arba dujos tampa per karštos, kad galėtų formuoti naujas žvaigždes. Jos išlaiko jaunatvišką spiralės formą, bet žvaigždžių formavimasis jose per milijardus metų slopsta.

„Tokias vadiname galaktikomis zombiais,“ sako Schawinski'is. „Jos jau mirusios, tačiau to dar nežino ir gyvuoja toliau.“ Tokia galaktika gali būti netgi Paukščių Takas, nors būnant viduje, sunku tai nustatyti. Pasak Schawinski'io, artimiausia kaimyninė galaktika, Andromeda, tikriausiai yra zombis.

Paskutinis kvėptelėjimas

Dalis galaktikų atsisako keliauti kuriuo nors iš šių kelių. 2011 m., Katherine Alatalo iš Kalifornijos technologijų universiteto su kolegomis rado galaktiką NGC 1266, kuri, sprendžiant iš jos formos ir spalvos, yra sena, tačiau turi daug vandenilio ir molekulinio deguonies, kas paprastai rodo žvaigždžių formavimąsi. Joje taip pat stebėtas dujų judėjimas nuo centrinės JB.

„Tai nepanašu į nieką, ką esame matę mūsų galaktikoje,“ tvirtina Alatalo. „Ji keitėsi neakivaizdžiu būdu – tačiau ji buvo sena.“

Alatalo mano, kad buvo užfiksuota NGC 1266 agonija. Ji jau baiginėjo savo dienas, kai susidūrimas su maža galaktika pabaigė darbą. Susijungimo smūgis pastūmė dujas į vidurį, kur centrinė JB jas atmušė, išsviesdama dujas greičiau, nei gravitacija spėjo iš jų suformuoti žvaigždes, (arxiv.org/abs/1410.4556).

AAS Alatalo pristatė visiškai naujas galaktikas, parinktas iš kitų dangaus stebėjimų (The Astrophysical Journal Letters, doi.org/x7n). „Manome, užklupome jas pačiame persitvarkymo smaigalyje,“ sako ji. „Jos primena žmones filmuose, kurie išvarpyti kulkų, paskutinį kartą meta nuostabos kupiną žvilgsnį ir krenta ant žemės.“

Bet netgi raudonos ir mirusios galaktikos nebūtinai yra mirusios. Mažos, turinčios daug dujų galaktikos suvalgymas suteikia jaunų žvaigždžių pliūpsnį ir gali paleisti trumpą jaunų žvaigždžių formavimosi antplūdį, prikeliantį pagrindinę galaktiką iš kapo duobės.

„Raudonos ir mirusios galaktikos gali laikinai grįžti į žaliąjį slėnį ir vėl iš jo išskrieti,“ sako McIntosh.

Taip pat AAS, Sirio Belli iš Kalifornijos technologijų universiteto pateikė įrodymus, kad galaktikos gali augti net nustojusios gaminti naujas žvaigždes. Jis pabrėžė, kad vietinėje visatoje matomos mirusios galaktikos yra didesnės už tolimas, ankstesnes. Tai reiškia viena iš dviejų, sako jis: arba gretimos mirusios galaktikos mirė neseniai, tad turėjo daugiau laiko augti, arba jos augo ir baigusis žvaigždžių formavimosi laikams, galbūt susijungdamos su mažesnėmis galaktikomis.

Siekdamas išskirti šias dvi galimybes, Belli'is išsiaiškino tolimų mirusių galaktikų amžių Keck teleskope Havajuose įrengtu nauju spektrografu, kuriuo buvo galima pažvelgti į tolesnę kosmoso praeitį ir išmatavo jų fizinį dydį, naudodamas Hubble kosminiu teleskopu padarytus atvaizdus.

Jis išsiaiškino, kad jaunesnės galaktikos yra didesnės, taigi, turi daugiau laiko augti prieš mirtį. Bet tai paaiškina tik maždaug pusę jo stebėtų pomirtinių padidėjimų. Jis taip pat išsiaiškino, kad ankstyvojoje visatoje didelė dalis augimo vyko pernelyg greitai, kad tai būtų galima paaiškinti susijungimais. Tikroji šių galaktikų prigimtis lieka paslaptimi.

Mūsų galaktikos ateitis kiek aiškesnė. Esame mes vaikštantys zombiai ar ne, Paukščių Takas susidurs su Andromedos galaktika maždaug po 4 milijardų metų. Kitų galaktikų susidūrimų stebėjimas padės išsiaiškinti ir savo lemtį.

Rytoj grupės „Antis“ paskleistas zombių virusas visa jėga prasiverš mistiškame bėgime „ZomBėk“. Šeštadienio vakarą Vilniaus Vingio parkas virs bėgikų ir juos persekiojančių zombių kovos lauku.  Bėgimo finišą pasieks ne visi sporto mėgėjai – trasą įveiks tik bėgikai, pergudravę zombių komandą.

Vingio parke susirinkusius bėgimo dalyvius grupė „Antis“ pasveikins zombiška mankšta. Grupės lyderio Algirdo Kaušpėdo teigimu, zombiai turi būti gerai treniruoti ir pasiruošę sveikų protų medžioklei, nes distanciją įveiks tik dalis bėgikų – sporto mėgėjai, pagauti ir apkrėsti zombių, turės pasitraukti iš žaidimo.

„Zombiai visada veikia minioje, jiems patinka taisyklės ir nurodymai, todėl pažadame, kad rytoj simboliniais zombiais virtę bėgikai galės mėgautis griežta kontrole. Savo viduje zombiai visiškai tušti ir mirę, bet jų fizinė jėga – neišsenkanti, todėl bėgimo metu stebėsime labai įdomią kovą“, – sako muzikantas.

Pasaulyje jau spėjęs išpopuliarėti, Lietuvoje pirmą kartą organizuojamas zombių bėgimas „ZomBėk“ įvyks spalio 25 d., 18 val., Vingio parke, Vilniuje. Bėgimo mėgėjai ir profesionalai  galės pasirinkt - ar bėgti nuo zombių ar jais tapti.

A. Kaušpėdo teigimu, grupė prie netradicinės zombių bėgimo iniciatyvos prisijungė neatsitiktinai.

„Ruošiamės jubiliejiniams „Anties“ koncertams metų pabaigoje „Zombiai atrieda atidunda!”, taigi zombiai ir jų gyvenimo „aktualijos“ mums gerai pažįstamos. Ne kartą įsitikinome, kad zombiai greiti ir moka persekioti, neabejojame, kad „ZomBėk mums atskleis ir daugiau zombiškos gyvybės paslapčių“, – teigia A. Kaušpėdas.

Jubiliejinių koncertų „Zombiai atrieda atidunda!” metu „Antis“ ne tik surengs grandiozines išzombinimo apeigas, bet ir nustebins žiūrovus įspūdingu muzikiniu, ugnies ir fejerverkų šou, įsimintinomis dekoracijomis bei scenografija. Koncertus režisuoja režisierius E. Vėlyvis, sukūręs pelningiausią visų laikų lietuvišką filmą „Redirected / Už Lietuvą!“.

Jubiliejiniai „Anties“ koncertai „Zombiai atrieda atidunda!“ vyks gruodžio 20 dieną Šiaulių arenoje, gruodžio 29 dieną Vilniuje, „Siemens“ arenoje, ir gruodžio 31 dieną Kaune, „Žalgirio“ arenoje. Bilietais į renginius Vilniuje ir Kaune prekiauja „Tiketa“, Šiauliuose bilietus platina „Ticketmarket“.

Oficialų grupės „Antis“ ir zombio Martyno kvietimą dalyvauti bėgime „ZomBėk“ galite peržiūrėti čia: