Rinkimuose valdančioji konservatyvioji Kroatijos demokratinė sąjunga (HDZ), vadovaujama dabartinio ministro pirmininko Andrejaus Plenkovičiaus, varžysis su grupe centro ir kairiųjų partijų, kurios paskelbė, kad dalyvaus rinkimuose kaip aljansas, kuriam neoficialiai vadovauja prezidentas Zoranas Milanovičius ir jo Socialdemokratų partija (SDP).

Rinkimuose į 151 vietos Kroatijos parlamentą daug kas pastatyta ant kortos ne tik pačiai šaliai, bet ir Europai, kovojančiai su nestabilumu, kurį sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą.

Jei HDZ liktų valdžioje, šalis išlaikytų santykinį politinį stabilumą ir nenukryptų nuo provakarietiško kurso, remdama Ukrainą kovoje su Rusija. SDP sėkmė galėtų padėti jai siekti pergalės birželį vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose ir gruodį vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Tai pakirstų ilgametį HDZ dominavimą politikoje ir galbūt atvertų erdvę stipresnei prorusiškai įtakai šalyje, panašiai kaip Vengrijoje ir Slovakijoje.

Nuo 1991-ųjų, kai Kroatija tapo nepriklausoma, HDZ iš esmės visą laiką buvo valdžioje. Adrijos jūros valstybė 2013 metais tapo naujausia Europos Sąjungos nare, o praėjusiais metais prisijungė prie Šengeno erdvės, kurioje galima keliauti be vizų, ir euro zonos.

Prezidentas Kroatijoje atlieka daugiausia ceremoninį vaidmenį, o didžiausią politinę galią turi ministras pirmininkas.

Z. Milanovičius, sušaukęs rinkimus ir paskelbęs apie savo ambicijas užimti ministro pirmininko postą, pradėjo rinkimų kampaniją SDP vardu. Tačiau įsikišo Kroatijos konstitucinio teismo teisėjai, pareiškę, kad šis žingsnis prieštarauja Konstitucijai.

Jie teigė, kad prezidentas negali kandidatuoti į ministro pirmininko postą, dalyvauti artėjančiuose parlamento rinkimuose ar agituoti už kurią nors partiją, jei prieš tai neatsistatydins.

Z. Milanovičius nesutiko, atvirai ignoruodamas teismą ir toliau agituodamas už kairiojo sparno aljansą. Jis apkaltino A. Plenkovičių ir HDZ nežabota korupcija ir „masiniu valstybės lėšų grobstymu“, kalbėjo apie buvusius ir esamus skandalus. Kai kurie iš jų nagrinėjami teismuose.

A. Plenkovičius kaltinimus neigė.

Įnirtinga politikų kova

Rinkimai tapo dar viena proga A. Plenkovičiui ir Z. Milanovičiui išsakyti savo prieštaravimus vienas kitam. Z. Milanovičiaus įžeidinėjimai oponentų ir kritikų atžvilgiu daugeliui kėlė nerimą, tačiau apklausose jis išlieka populiariausiu politiku, kuris, priešingai nei santūresnis A. Plenkovičius, kalba atvirai ir visiems suprantamais žodžiais.

Vykstant karui Ukrainoje Z. Milanovičius dažnai reiškė prorusišką poziciją ir prieštaravo ukrainiečių karių mokymui Kroatijoje bei ginklų siuntimui į šią šalį, nes, jo nuomone, tai tik pratęsia karą. Jis pavadino A. Plenkovičių „paprastu bailiu“ už tai, kad šis neva neleido jam tiesiogiai dalyvauti rinkimuose.

Z. Milanovičius tikisi, kad po trečiadienio „A. Plenkovičiui žaidimas bus baigtas“, ir paragino rinkėjus ateiti į rinkimus, kad „atsikratytų Plenkovičiaus ir jo kartelio“.

A. Plenkovičius, kaip ir Z. Milanovičius, buvęs karjeros diplomatas, kaltino savo varžovą neatsakingumu ir tuo, kad jis „stumia Kroatiją ir Kroatijos žmones į „Rusijos pasaulį“.

A. Plenkovičius pareiškė, kad Z. Milanovičius neturėtų eiti jokių valstybinių pareigų, ir apibūdino jį kaip „politinę šiukšlę, kuri atnešė tik neigiamų emocijų“.

Dauguma priešrinkiminių apklausų prognozuoja tvirtą HDZ pergalę, tačiau jai greičiausiai nepavyks laimėti pakankamai vietų, kad galėtų valdyti viena. Kairiojo sparno opozicija gali pasinaudoti nepasitenkinimu dėl didelės infliacijos ir bendro ekonominio sunkmečio daugumoje ES valstybių narių. Mažesnės dešiniojo ir kairiojo sparno partijos gali būti labai svarbios tiek HDZ, tiek SDP siekiant valdžios.

Prezidento sveikinime teigiama, kad šiais metais Lietuva ir Kroatija mini diplomatinių santykių užmezgimo trisdešimtmetį, o mūsų valstybes sieja tvirti, bendromis vertybėmis ir principais paremti dvišaliai santykiai.

„Būdamos Europos Sąjungos partnerėmis ir sąjungininkėmis NATO kartu siekiame taikos ir stabilumo užtikrinimo artimiausioje ES kaimynystėje bei visame pasaulyje. Turime visapusiškai prisidėti prie saugumo stiprinimo regione remdami NATO atvirų durų politiką ir užtikrindami greitą ir sklandų šalių kandidačių Suomijos ir Švedijos priėmimą į Aljansą“, – rašoma prezidento sveikinime.

Lietuvos vadovas išreiškė lūkestį, kad Lietuva ir Kroatija ir toliau išliks bendramintėmis šalimis, tvirtai remiančiomis Ukrainos eurointegracijos tikslus. Prezidentas pabrėžė, kad turime visomis įmanomomis priemonėmis remti Ukrainos žmones jų kovoje už laisvę ir visos Europos ateitį.

Z. Milanovičius savo kalboje paragino visas Kroatijos partijas kartu kovoti su korupcija, darančia poveikį visoms gyvenimo sritims.

Z. Milanovičius Kroatijos prezidento poste pakeitė Kolindą Grabar-Kitarovič, kuri buvo pirmoji Kroatijos prezidentė moteris. 53 metų Z. Milanovičius iki 2016-ųjų sausio ėjo Kroatijos ministro pirmininko pareigas.

Naujasis prezidentas taip pat žadėjo dirbti visų Kroatijos piliečių labui. Ceremonijos metu Z. Milanovičius kalbėjo, kad „karai baigėsi“, ir „šiandien mums tenka pareiga ir atsakomybė užtikrinti, kad nei vienas mūsų šalies pilietis nesijaustų įbaugintas, diskriminuojamas“.

„Šiandien nei vienas Kroatijos pilietis neturėtų jaustis išgąsdintas, diskriminuojamas ar kokiu nors kitu būdu išskirtas dėl to, kad yra kitoks. Kai sakau kitoks, turiu omenyje silpnesnis ir mažesnis pagal kelis kriterijus – lyties, etninius, socialinius, religinius, seksualinius, darbo, amžiaus“, – sakė Z. Milanovičius.

Z. Milanovičius surinko 52,7 proc. balsų, o susiskaldžiusį dešinįjį sparną suvienyti bandžiusi dabartinė prezidentė Kolinda Grabar-Kitarovič – 47,3 proc., rodo rinkimų komisijos paskelbti duomenys, surinkti suskaičiavus balsus beveik visose apylinkėse.

Antrasis balsavimo ratas surengtas kelios dienos nuo Kroatijos pirmininkavimo Europos Sąjungai pradžios.

Bendrijai didelį susirūpinimą kelia artėjantis „Brexitas“ ir nesutarimai įvairiausiais klausimais, pradedant klimato kaita, baigiant imigracijos politika. Tuo metu Zagrebas stengiasi suvaldyti emigracijos krizę, korupciją ir išjudinti savo stringančią ekonomiką.

Centro dešiniajai stovyklai priklausanti dabartinė prezidentė K. Grabar-Kitarovič per savo kampaniją sakė atstovaujanti „tikrajai Kroatijai“, užsimindama, kad ją parėmusi valdančioji Kroatijos demokratinės sąjunga (HDZ) yra vienintelė politinė jėga, galinti atstovauti jų šaliai.

Socialdemokratas Z. Milanovičius tokius pareiškimus vadino „labai pavojingais“ ir žadėjo kurti „normalią“ liberalią lygių piliečių demokratiją.

„Keturi milijonai mūsų... ieško savo vietos Europoje, kuri, nepaisant visų problemų, yra gražiausia vieta gyventi, taikiausias projektas, kuriame Kroatija privalo surasti savo vietą ir interesą“, – po pergalės Z. Milanovičius sakė savo šalininkams Zagrebe.

„Vieningi įvairovėje“

„Būkime vieningi įvairovėje“, – sakė 53 metų politikas.

Rinkimų kampanijos metu Z. Milanovičius akcentavo, kad „karai baigėsi“, turėdamas galvoje 10-o dešimtmečio Kroatijos nepriklausomybės karą, kuris kroatams tebėra itin jautrus klausimas.       

51 metų K. Grabar-Kitarovič, pirmoji Kroatijos prezidentė moteris, nesėkmingai bandė palenkti į savo pusę nacionalistus, pirmajame rinkimų ture gruodį balsavusius už folkmuzikos atlikėją Miroslavą Škoro (Miroslavą Škorą). 

Per rinkimų kampaniją ji akcentavo vienybės, patriotizmo ir nepriklausomybės karo temas.

Sekmadienį vakare pripažinusi pralaimėjimą, K. Grabar-Kitarovič žadėjo „civilizuotą valdžios perdavimą“ Z. Milanovičiui.

Ji pabrėžė, kad Kroatijai būtinas stabilumas ir vienybė, nes „stipriausi esame būdami drauge“.

Už Z. Milanovičių aktyviausiai balsavo miestų gyventojai. Analitikai sako, kad vienas iš veiksnių, atnešusių jam pergalę, buvo dešiniųjų pažiūrų rinkėjų susiskaldymas.   

Šis balsavimas buvo laikomas svarbiu išbandymu nuosaikių pažiūrų premjero Andrejaus Plenkovičiaus valdančiajai HDZ prieš vėliau šiais metais įvyksiančius visuotinius rinkimus, o K. Grabar-Kitarovič pralaimėjimas laikomas skaudžiu smūgiu partijai.

„Tai susilpnins HDZ“ ir pakenks A. Plenkovičiaus reputacijai, sakė poltologas Tihomiras Cipekas (Tichomiras Cipekas).

Ministrui pirmininkui taip pat tenka partijos viduje susidurti su griežto kurso šalininkų sparno nepasitenkinimu dėl jo nuosaikios politikos.   

Jaunimas išvyksta

Save „liaudies moterimi“, kilusia iš kuklios ūkininkų šeimos, vadinanti K. Grabar-Kitarovič garsėja įvairiais efektingais pasirodymais, pavyzdžiui, viešu dainavimu, kuriuos jos kritikai vadina gėdingais.

Ji taip pat yra susilaukusi kritikos už nusikaltimų, kuriuos Antrojo pasaulinio karo metais įvykdė Kroatijos pronaciškas režimas, menkinimą.

Z. Milanovičius, 2011–2016 metais vadovavęs vyriausybei, nesugebėjusiai įgyvendinti labai reikalingų reformų, siekia atgaivinti savo politinę karjerą ir atsikratyti arogantiško elitisto reputacijos.

Prezidento pareigas jis pradės eiti Kroatijai pirmininkaujant Bendrijai. Zagrebas paskelbė per šį laikotarpį susitelksiantis į keturis prioritetus: ES ryšius su Jungtine Karalyste po jos išstojimo iš ES, Vakarų Balkanų valstybių siekius prisijungti prie bloko, kovą su klimato kaita ir ateinančio dešimtmečio biudžetą.

Nors 4,2 mln. gyventojų turinti Kroatija atsigavo po niokojančio 1991–1995 metų karo, kuris kilo skilus Jugoslavijai, ji tebėra tarp skurdžiausių ES narių. Kroatija yra vėliausiai į ES įstojusi valstybė – ji tai padarė 2013 metais.

Atsivėrus ES sienoms taip pat smarkiai padaugėjo kroatų, išvykstančių iš savo šalies ieškoti geresnio uždarbio turtingesnėse Bendrijos narėse.

Daugelis emigrantų taip pat sako, kad jų išvykimą iš dalies nulėmė Kroatijoje tebeklestinti korupcija, nepotizmas ir prastos viešosios paslaugos.

„Politikai vaidijasi dėl praeities ir nereikšmingų klausimų, o mano karta išvyksta“, – sakė 20-metė ekonomikos studentė Maja Marič ir pridūrė rinkimuose balsavusi už „mažesnę iš blogybių“.

Suskaičiavus balsus iš beveik 98 proc. rinkimų apylinkių, paaiškėjo, kad rinkimuose pirmauja ekspremjeras Zoranas Milanovičius, už kurį balsavo 29,5 proc. rinkėjų. Tuo metu dabartinė prezidentė Kolinda Grabar-Kitarovič surinko 26,7 proc. balsų, skelbia rinkimų komisija.

Trečioje vietoje liko dešiniojo sparno atstovas, dainininkas ir verslininkas Miroslavas Škoro (Miroslavas Škoras), surinkęs apie 24 proc. balsų. 

Maždaug 3,8 mln. naujausios Europos Sąjungos narės rinkėjų sekmadienį prezidentą rinko iš 11 kandidatų, tačiau tik Z. Milanovičius, K. Grabar-Kitarovič ir M. Škoro buvo laikomi rimtais pretendentais. 

Balsavimas vyko šaliai rengiantis sausį pirmą kartą perimti pirmininkavimą ES.

Antrasis prezidento rinkimų turas, kuriame susirungs Z. Milanovičius ir K. Grabar-Kitarovič, vyks sausio 5 dieną.

Nors dabartinė šalies vadovė sekmadienį liko antra, analitikai sako, kad ji turi daugiau šansų nugalėti antrajame rinkimų ture, nes jame nebebus kitų dešiniųjų pažiūrų kandidatų.

Kreipdamasi į savo šalininkus K. Grabar-Kitarovič paragino visą dešinįjį sparną vieningai palaikyti jos kandidatūrą antrajame prezidento rinkimų ture. 

„Skirtingai nei ponas Z. Milanovičius, aš savo politiniame spektre turėjau rimtą konkurentą, – sakė ji. – Dabar mes visi turime susitelkti ir siekti pergalės!“

Lai laimi geresnis iš mūsų. Tikiu, kad aš esu geresnis.

Z. Milanovičius taip pat sakė galįs laimėti ir paragino siekti, kad antrasis rinkimų turas būtų „civilizuotos pilietinės rungtynės“, o ne mūšis, turėdamas galvoje tradicinį gilų susipriešinimą tarp Kroatijos kairiojo ir dešiniojo sparno stovyklų.    

„Turėsime antrąjį rinkimų turą, ne karą, – sakė ekspremjeras. – Lai laimi geresnis iš mūsų. Tikiu, kad aš esu geresnis.“ 

Kroatijos prezidento postas yra didele dalimi reprezentacinis. Prezidentas formaliai vadovauja ginkluotosioms pajėgoms ir atstovauja valstybei užsienyje. 

Tačiau valdančiajai Kroatijos demokratinei sandraugai (HDZ) svarbu išlaikyti šį postą, šaliai rengiantis pusmetį truksiančiam pirmininkavimui Bendrijai, kurio darbotvarkėje, be kitų svarbių klausimų, bus sausio 31-ąją numatytas Jungtinės Karalystės išstojimas ir prekybos derybų su Londonu pradžia.   

K. Grabar-Kitarovič rinkimų kampanijos pradžioje buvo laikoma aiškia favorite, tačiau jos pozicijas susilpnino virtinė klaidų. 51 metų politikė, uoliai puoselėjanti žmonių prezidentės įvaizdį, nevengia flirto su kraštutinių dešiniųjų stovykla.  

Z. Milanovičius rinkimų kampanijos metu žadėjo paversti Kroatiją „normalia“, tolerantiška valstybe.

Nors 4,2 mln. gyventojų turinti Kroatija atsigavo po niokojančio 1991–1995 metų karo, kuris kilo skilus Jugoslavijai, ji tebėra tarp skurdžiausių ES narių. Didelė problema šaliai išlieka išsikerojusi korupcija.

Kroatijos įspūdinga įlankų ir užutekių išraižyta Adrijos pakrantė su nuostabiais paplūdimiais ir krištolo skaidrumo jūra bei istoriniais miestais, tokiais kaip Dubrovnikas, tebetraukia turistus iš viso pasaulio, kurie šaliai duoda nemažą dalį pajamų, būtinų jos stringančiai ekonomikai.

Kritikai aršiai pliekė vyriausybę, kad buvo nuspręsta rengti rinkimus trys dienos iki Kalėdų, kai daugelis žmonių vyksta į užsienį. Anot jų, šią datą valdantieji pasirinko tikslingai, kad balsuoti galėtų iš užsienio namo atostogų sugrįžtantys kroatai, kurie paprastai palaiko HDZ. Iš 3,8 mln. rinkimų teisę turinčių kroatų maždaug 170 tūkst. gyvena užsienyje, daugiausia kaimyninėje Bosnijoje.  

Analitikai sako, kad geri M. Škoro rezultatai rodo, jog valdančioji HDZ neteko dalies savo elektorato paramos ir tai yra rimtas pavojaus signalas prieš ateinančiais metais numatytus parlamento rinkimus.    

Rinkimai vyksta šiai Balkanų šaliai rengiantis kitą mėnesį pradėti pirmininkavimą Europos Sajungai.

Anot „Nova TV“ paskelbtos balsavusių rinkėjų apklausos, socialdemokratas Zoranas Milanovičius surinko 28,69 proc. balsų.

Antroje vietoje rikiuojasi prezidentė konservatorė Kolinda Grabar-Kiratovič su 25,63 proc. balsų, bet nedideliu skirtumu nuo jos atsilieka kaip nepriklausomas kandidatas dalyvavęs dainų atlikėjas Miroslavas Škoro (Miroslavas Škoras) su 24,26 procento.

Balsavusių rinkėjų apklausoje neatsispindi užsienyje rinkimuose dalyvavusių kroatų balsai.

Nors Kroatijoje prezidento postas yra daugiausia simbolinis, dabartinė prezidentė – pirmoji šalies vadove tapusi moteris – yra status quo simbolis.

Nuo 2015-ųjų valdžioje esančią 51-erių prezidentę palaiko centro dešiniųjų partija HDZ, beveik be pertrūkių dominuojanti šalies politikoje nuo 1991-ųjų, kai Kroatija tapo nepriklausoma.

Per rinkimų kampaniją jai sunkiai sekėsi išlaikyti griežtosios linijos šalininkus partijoje, pradėjusius gręžtis į dešiniojo sparno pažiūrų M. Škoro. Jis stengėsi įtikti nacionalistams pažadais dislokuoti karius prie sienų migrantams stabdyti.

Skirtis dešiniųjų stovykloje sudarė prielaidas Z. Milanovičiui pirmauti sekmadienio balsavime, tačiau jis susidurs su sunkesniu iššūkiu antrajame ture, nes dešinieji turėtų susivienyti.

2011–2016 metais premjero poste dirbęs Z. Milanovičius anksčiau buvo peikiamas dėl arogancijos, bet dabar stengiasi sugrįžti žadėdamas paversti Kroatiją „normalia“ šalimi su nepriklausoma teismų sistema, gerbiančia mažumas.

Analitikai sako, kad K. Grabar-Kitarovič pralaimėjimas suduotų smūgį HDZ partijai atstovaujančiam, nuosaikiam ministrui pirmininkui Andrejui Plenkovičiui prieš kitąmet vyksiančius parlamento rinkimus.

Jo vyriausybė sausio 1-ąją pusmečiui perima pirmininkavimą Europos Sąjungai, pastarosios darbotvarkėje esant tokiems opiems klausimams, kaip „Brexitas“ ir Vakarų Balkanų šalių siekis prisijungti prie Bendrijos.

Emigracija

Prezidentinės rinkimų kampanijos metu kandidatai daugiausia dėmesio skyrė tarpusavio kritikai dėl karo laikų nuoskaudų, o ne politinėms idėjoms.

Nors 4,2 mln. gyventojų turinti Kroatija atsigavo po siaubingo 1991–1995 metų karo, kuris kilo skilus Jugoslavijai, ji tebėra tarp skurdžiausių ES narių. Didelė problema šaliai išlieka išsikerojusi korupcija.

Šalies Vyriausybei sunkiai sekasi pažaboti emigraciją, daugybei kroatų išvykstant į turtingesnes ES šalis siekti geresnio uždarbio ir profesinių galimybių.

Daugelis išvykstančiųjų kritikuoja šalyje, anot jų, tvyrantį nepotizmą ir korupciją, prastas viešąsias paslaugas.

Balsuoti prezidento rinkimuose galėjo 3,8 mln. Kroatijos piliečių.

Vengrijos politika migrantų atžvilgiu yra „nepriimtina“ ir nesustabdys žmonių srauto, antradienį pareiškė Kroatijos ministras pirmininkas Zoranas Milanovičius.

„Man Budapešto politika yra visiškai nepriimtina, žmogiškumo požiūriu, – sakė Z.Milanovičius, apsilankęs Kroatijos rytinėje dalyje esančiame migrantų centre. – Jie svarsto galimybę uždaryti sienos perėjas. Bet kaip jie sustabdys žmones? Šaudys į juos? Įves kariuomenę?“

Kroatijos premjeras Zoranas Milanovičius penktadienį pareiškė, jog Zagrebas „šiandien ar rytoj“ planuoja pašalinti sienos suvaržymus su Serbija, kuriuos jis įvedė dėl migrantų krizės.

„Aš vedu intensyvias derybas su kolegomis dėl to, kad šiandien ar rytoj būtų pašalintos priemonės, kurias mes įvedėme“ prie sienos su Serbija, žurnalistams sakė Z.Milanovičius.

Kroatijos ministras pirmininkas Zoranas Milanovičius antradienį paragino Serbiją nukreipti migrantus į Vengriją ir Rumuniją ir taip palengvinti jo šaliai tenkančią jų naštą.

Z.Milanovičius žurnalistams sakė, kad migrantai tebegali būti siunčiami į Kroatiją, tačiau „mano žinutė jai (Serbijai) taip pat yra..., kad jie būtų siunčiami ir į Vengriją, Rumuniją“.

„Mes ne kvailiai, mes matome, ką ji (Serbija) daro“, – sakė jis.

Vengrija uždarė sieną su Serbija rugsėjo 15 dieną, kad užkirstų kelią masiniam nuo karo ir skurdo bėgančių migrantų srautui iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių.

Tada Serbija nukreipė migrantus į ES priklausančią Kroatiją.

Zagrebas pažadėjo, kad migrantai turės galimybę laisvai keliauti per Kroatiją, tačiau perspėjo, jog gali susitvarkyti tik su keliais tūkstančiais atvykėlių ir pradėjo juos gabenti autobusais ir traukiniais į šiaurę, prie Vengrijos sienos.

Migrantai buvo nukreipti ir į Kroatijos vakarų kaimynę Slovėniją.

Per pastarąsias šešias dienas į Kroatiją atvyko beveik 35 tūkstančiai migrantų, rodo antradienį paskelbti duomenys.

Migrantai ir toliau vežami prie šalies sienų. Per pirmadienį iš Kroatijos išvyko maždaug 5 100 migrantų, beveik visi iš jų – į Vengriją, nurodė vidaus reikalų ministerija.

Serbijos ministras pirmininkas Aleksandras Vučičius antradienį davė Europos Komisijai terminą, per kurį ji turėtų sureaguoti į šį Kroatijos žingsnį, pranešė naujienų agentūra „Beta“.

A.Vučičius pareiškė, kad iki 14 val. (15 val. Lietuvos laiku) ES vykdomoji institucija turi imtis kokių nors veiksmų dėl Kroatijos sprendimo, arba Serbija „apsigins tam tikromis priemonėmis“, sakoma pranešime.

Vėliau antradienį Serbijos premjeras šiuo klausimu šaukia neelinį vyriausybės posėdį.

Kroatija ir toliau siųs migrantus prie sienos su Vengrija, šeštadienį pareiškė premjeras Zoranas Milanovičius, Budapeštui ir Zagrebui ginčijantis, kaip spręsti Europos pabėgėlių krizę.

„Susitarimo su Vengrija nebuvo, – pabrėžė Z.Milanovičius. – Tam tikra prasme mes vertėme juos priimti pabėgėlius, siųsdami juos (prie sienos), ir toliau taip darysime.“

„Kroatija netaps Europos pabėgėlių centru“, – perspėjo jis.

Vengrija baigė tverti spygliuotos vielos tvorą palei 41 km ilgio sienos su Kroatija atkarpą, tikėdamasi tokiu būdu sustabdyti migrantų srautą iš tos šalies, pareiškė šeštadienį Gynybos ministerijos atstovas

„Tvora baigta per naktį iš penktadienio“, – sakė naujienų agentūrai AFP Attila Kovacsas (Atila Kovačas). Likę 330 kilometrai Vengrijos ir Kroatijos sienos eina Dravos upe, kurią kirsti nėra lengva.

Šimtai migrantų šeštadienį buvo susirinkę prie pagrindinių Kroatijos sienos su Slovėnija perėjų, tikėdamiesi kirsti Slovėnijos teritoriją ir pasiekti toliau šiaurėje esančias Europos Sąjungos šalis, nurodė naujienų agentūros AFP žurnalistai ir vietos žiniasklaida.

Apie tūkstantis pabėgėlių nakvojo po atviru dangumi Breganos perėjoje prie Kroatijos šiaurės vakarinės sienos, pranešė valstybinė televizija HRT.

Harmicos perėjoje kelios dešimtys migrantų stovėjo priešais riaušių policijos užtvarą ant sieną kertančio tilto, reikalaudami, kad Slovėnijos policija įleistų juos į šalį, sakė vienas AFP reporteris.

Vėlai penktadienį vienas policininkas papurškė ašarinių dujų, mėgindamas sustabdyti migrantus, mėginusius prasiveržti pro policijos užtvarą.

Slovėnija penktadienį sakė svarstanti sukurti „koridorius“ pabėgėliams keliauti per šalies teritoriją, taip pat priimti iki 10 tūkst. prieglobsčio prašytojų.

Kroatija, kuri iš pradžių buvo paskelbusi, kad jos durys atviros visiems migrantams, pareiškė nebegalinti daugiau jų priimti, kai per dvi paras atvyko daugiau negu 14 tūkst. žmonių.