„Susidaro įspūdis, kad VSD savo pareigūnams riboja galimybes liudyti komisijoje apie svarbias aplinkybes – suteikiamos tam tikros instrukcijos – labai keista, žmonės ateina instruktuoti, paruošti. Be abejo (nesulaukiame prašomų atsakymų – BNS)“, – BNS trečiadienį po uždaro komisijos posėdžio sakė V. Bakas.

Komisija, tirianti VSD pranešėjo Tomo Gailiaus informaciją apie departamento vadovų veiksmus tikrinant tuomet į prezidentus kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką, trečiadienį išklausė VSD taip pat ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų liudijimus.

Tie liudijimai komisijai buvo svarbūs, buvo pateikta nemažai informacijos, kuri iki šiol komisijai ir visuomenei nebuvo prieinama.

Vis dėlto V. Bakas sako negalintis atskleisti jų detalių, kadangi didžioji dalis pateiktos informacijos yra slapta, susijusi su abiejų institucijų veikla – jis žada, kad komisija sieks bent dali jos išslaptinti po to, kai parengta išvada. V. Bakas tikisi, kad komisija „bent dalį išvadų“ pateiks iki kovo 1-osios.

„Tie liudijimai komisijai buvo svarbūs, buvo pateikta nemažai informacijos, kuri iki šiol komisijai ir visuomenei nebuvo prieinama“, – kalbėjo jis.

Politikas taip pat tvirtino, kad komisijai trečiadienį pateikta STT pareigūno informacija ne visiškai sutampa su ankstesniais dabartinio ir buvusio tarnybos vadovų Lino Pernavo bei Žydrūno Bartkaus liudijimais.

Pasak buvusių prokurorų, STT atliko devynis mėnesius trukusį kriminalinės žvalgybos tyrimą, kuri buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Pranešėjas laikosi pozicijos, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas turėjo vesti į ikiteisminį tyrimą.

Ž. Bartkus komisijai anksčiau tvirtino, kad patikrinus T. Gailiaus informaciją, nusikaltimo požymių nenustatyta, todėl vykdytas kriminalinės žvalgybos tyrimas ir neperaugo į ikiteisminį. Tuo metu L. Pernavas gruodžio pabaigoje savo pateiktos informacijos tvirtino negalintis komentuoti, kadangi tai uždaro posėdžio medžiaga. Komisija prašė STT ją išslaptinti.

„Kol kas suabejoti Žydrūno Bartkaus liudijimais aš neturiu jokių intencijų, aš jais neabejoju, neturiu pagrindo, kaip ir pono Lino Pernavo, bet prieštaravimų tarp jų liudijimų yra, prieštaravimų, kurie kelia tam tikrą susirūpinimą komisijai. Mūsų darbas bus tuos prieštaravimus pašalinti, aš tikiuosi, kad ir pati STT, dabartinė vadovybė, bendradarbiaus“, – teigė V. Bakas. 

Pranešėjo perduota medžiaga Seime buvo pradėta nagrinėti dar praėjusią kadenciją. 2019 metais T. Gailius kreipėsi į V. Baką, apskųsdamas savo vadovus dėl galimai neteisėtos veiklos. 

Ši istorija aprašyta tyrimų žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“.

Rengs klausimus G. Nausėdai, kvies štabo atstovus

V. Bakas taip pat sakė, kad artimiausiu metu komisija pradės rengti klausimus G. Nausėdai, iki sausio pabaigos laukia ir žvalgybos kontrolieriaus išvadų – jis komisijos pavedimu aiškinasi, kiek tuometinio kandidato į prezidentus rinkiminėje komandoje buvusių asmenų buvo tikrinti, kokia informacija apie juos buvo perduota.

Anot jo, komisija į kitą posėdį kvies buvusią G. Nausėdos štabo vadovę ir buvusią Prezidentūros kanclerę Algę Budrytę, buvusį SEB banko verslo klientų vadybininką Joną Vaičaitį.

„Žurnalistiniame tyrime jis įvardijamas kaip žmogus, iš esmės prašęs tam tikrų didelių verslo įmonių vadovų finansinės paramos“, – sakė V. Bakas. 

Laikinajai Seimo komisijai jau liudijo buvę ir esami prokuratūros, STT vadovai, taip pat savo tapatybės nusprendęs nebeslėpti pranešėjas, buvęs vienos iš VSD valdybos viršininkas T. Gailius.

T. Gailius liudydamas komisijai patvirtino dirbdamas žvalgyboje matęs informacijos dėl galimai neskaidraus 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos finansavimo, bet konkretaus kandidato neišskyrė.

Taip pat T. Gailius sakė įtaręs, kad jo vadovai galėjo padaryti drausminį pažeidimą ar net nusikaltimą, kai 2018-aisiais pavedė tikrinti G. Nausėdos aplinką ir galimai perdavė patikrinimo rezultatus tretiesiems asmenims, neturintiems teisės dirbti su įslaptinta informacija. Todėl T. Gailius teigė ir kreipęsis į politikus bei tapęs pranešėju.

Po T. Gailiaus liudijimo VSD pakartojo, jog tikrindami G. Nausėdos aplinką laikėsi įstatymų.

2023 metų pradžioje išleistoje knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“, kurios dalis turinio yra paremta T. Gailiaus pasakojimais, yra keliami klausimai dėl G. Nausėdos rinkimų kampanijos finansavimo skaidrumo.

G. Nausėda atmeta įtarimus dėl galbūt neskaidraus kampanijos finansavimo, taip pat tvirtina esantis pasiruošęs atsakyti į komisijos klausimus raštu.

„Kai vienos durys užsidaro, atsidaro kitos. Tai faktas. Baigęs tarnybą STT, šiais metais turėjau net keletą progų pasidalinti patirtimi su kolegomis iš kitų šalių. Kartu su ekspertais iš Ukrainos, JAV ir Japonijos atlikome itin išsamų Ukrainos antikorupcinės institucijos NABU veiklos vertinimą ir pateikėme net 150 rekomendacijų, kaip dar būtų galima patobulinti ir taip efektyvią šios institucijos veiklą. Taip pat kartu su NABU profesionalais ieškojome galimų būdų, kaip išspręsti dažnai aukšto lygio korupcijos tyrimų metu iškylančias problemas, pavyzdžiui, kaip užtikrinti greitų ir, svarbiausia, objektyvių ekspertų išvadų gavimą. Dirbdami su kita, didesne tarptautinių ekspertų komanda įvertinome rizikas, su kuriomis susiduria tarptautinių partnerių Ukrainai teikiama parama. Mano vaidmuo – korupcijos rizikų įvertinimas. Dar vienas šiais metais man tenkantis vaidmuo – dalintis savo antikorupcine patirtimi su Ukrainos Ministro Pirmininko pavaduotoja, jos komanda ir Ukrainos institucijomis, atsakingomis už Ukrainos euroatlantinę integraciją. Įdomi ir prasminga patirtis. Na, o po Naujųjų Metų švenčių laikinai kelsiuosi į kitą šalį kandidatę įstoti į Europos Sąjungą – Moldovą. Dirbdamas Europos Sąjungos aukšto lygio patarėjų misijoje turėsiu galimybę pasidalinti savo patirtimi su Moldovos institucijomis, atsakingomis už pinigų plovimo prevenciją ir neteisėtai, taip pat ir korupcijos būdu, įgyto turto grąžinimą valstybei. Atrodo, bus kitokie, bet įdomūs metai!“ –  feisbuko paskyroje penktadienio rytą rašė Ž. Bartkus.

Ž. Bartkus STT vadovavo nuo 2018 metų kovo iki 2023 metų kovo pabaigos. Pačioje tarnyboje jis dirbo nuo 1999 metų.

Europos Vadovų Taryba (EVT) gruodį uždegė žalią šviesą Moldovos derybų dėl narystės Bendrijoje pradžiai.

„Atlikto patikrinimo pabaigoje buvo konstatuota, kad nusikalstamos veikos požymių nenustatyta“, – trečiadienį Seimo laikinai komisijai liudijo Ž. Bartkus.

Seimo laikinoji komisija aiškinasi VSD pranešėjo T. Gailiaus informaciją apie VSD vadovų veiksmus tikrinant tuomet į prezidentus kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką, praėjusių prezidento rinkimų finansavimą, kitus klausimus.

Ž. Bartkus taip pat patvirtino, kad STT atliko kriminalinės žvalgybos tyrimą, tačiau jo plačiau teigė atviroje posėdžio dalyje nekomentuosiantis. Vėliau komisija perėjo į specialias patalpas uždaram posėdžiui.

„Buvo atliktas kriminalinės žvalgybos tyrimas, į kriminalinės žvalgybos tyrimą, juo labiau viešame posėdyje, aš nesiplėsiu“, – teigė Ž. Bartkus.

Pats informacijos rinkimas nekėlė mums abejonių, nes ne kiekvienas asmens patikrinimas yra nusikaltimas.

Perdavimo į išorę nenustatė

Buvęs STT vadovas teigė, jog tyrimo metu pats VSD informacijos rinkimas apie G. Nausėdos komandą nekėlė abejonių, o kad ta informacija būtų buvusi perduota tretiesiems asmenims, tarnyba nenustatė.

„Pats informacijos rinkimas nekėlė mums abejonių, nes ne kiekvienas asmens patikrinimas yra nusikaltimas. (...) STT neturėjo ir nesurinko duomenų, kad ta informacija kam nors būtų neteisėtai perduota išorėje“, – kalbėjo Ž. Bartkus.

Anot jo, kriminalinės žvalgybos tyrimo metu buvęs STT vadovas teigė, jog norint identifikuoti nusikaltimo požymius reikėjo nustatyti, kad informacija buvo perduota tretiesiems asmenims, tačiau tokių požymių nepavyko nustatyti.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis interviu BNS teigė nežinantis, kokius pokalbius su juo įrašė tuomet dar VSD dirbęs T. Gailius.

D. Jauniškis tik pabrėžė rizikas, jei „tie pokalbiai buvo įrašyti arba kažkokia kitokia informacija (nuteka – BNS) pačioje slapčiausioje Lietuvos tarnyboje“.

Komisijai jau liudijo buvę ir esami prokuratūros vadovai, taip pat savo tapatybės nusprendęs nebeslėpti pranešėjas, buvęs vienos iš VSD valdybos viršininkas Tomas Gailius.

Informacijos apie neteisėtą finansavimą neturėjo

T. Gailius liudydamas komisijai patvirtino dirbdamas žvalgyboje matęs informacijos dėl galimai neskaidraus 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos finansavimo, bet konkretaus kandidato neišskyrė.

Taip pat T. Gailius sakė įtaręs, kad jo vadovai galėjo padaryti drausminį pažeidimą ar net nusikaltimą, todėl jis ir kreipėsi į politikus bei tapo pranešėju.

Per Seimo komisijos posėdį trečiadienį klausiamas, ar jam buvo žinoma informacijos apie galimai neteisėtą 2019 metų prezidento kampanijos finansavimą Ž. Bartkus atsakė neigiamai.

„Bent jau aš tikrai tokios informacijos nemačiau“, – sakė Ž. Bartkus.

Perklaustas, ar tikrai VSD pranešėjas nepateikė medžiagos apie galimai neteisėtą kampanijos finansavimą, buvęs STT vadovas pakartojo, kad tokios informacijos jis neturėjęs, bet taip pat pažymėjo, nežinantis, ką ir kokiuose pokalbiuose su pareigūnais galėjo pateikti T. Gailius.

„Bent iki manęs tokia informacija tikrai neatėjo, dėl to aš esu tikras“, – patvirtino Ž. Bartkus.

Apie tyrimą informavo prezidentą

Buvęs STT vadovas taip pat patvirtino, kad apie atliekamą kriminalinės žvalgybos tyrimą pagal pranešėjo pateiktą informaciją buvo informuotas prezidentas Gitanas Nausėda.

„Prezidentas buvo informuotas apie patį faktą, 2019 metų pabaigoje, ir neatskleidžiant visiškai apimties. Tuo metu Lietuvoje vyko  tam tikri procesai su „Zapad“ pratybomis, įvertinus, kad prezidentas turėtų žinoti faktą, kad atliekamas tyrimas jo pavaldume esančios institucijos atžvilgiu“, – sakė Ž. Bartkus.

Jis patvirtino, kad vėliau Prezidentūra paprašė apie šį tyrimą patiekti daugiau informacijos, tačiau siejo tai su VSD vadovo skyrimu antrajai kadencijai.

„Tokį paklausimą (pateikti detalius duomenis – BNS) mes gavome buvo kitų metų pradžioje, bet turėkite omenyje, kad tai buvo VSD vadovo skyrimo antrai kadencijai momentas“, – sakė Ž. Bartkus.

Jis teigė, jog tuomet Prezidentūra buvo informuota apie kriminalinės žvalgybos tyrimo rezultatus su siūlymais, kaip tobulinti VSD veiklą, tačiau ne konkreti tyrimo metu surinkta medžiaga ar informacija, kuri būtų atskleidusi, kokiu pagrindu tyrimas pradėtas, atskleidusi pranešėją ar panašiai.

VSD kartoja dirbęs pagal įstatymus

Seimo komisijai anksčiau liudiję buvęs generalinis prokuroras Evaldas Pašilis bei jo buvęs pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas teigė, kad gavus pranešėjo informaciją tinkamiausia institucija jai įvertinti tuo metu atrodė STT.

Pasak buvusių prokurorų, STT atliko devynis mėnesius trukusį kriminalinės žvalgybos tyrimą, kuri buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Pranešėjas laikosi pozicijos, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas turėjo peraugti į ikiteisminį.

Seimo laikinoji komisija buvo sudaryta šiemet spalį ir aiškinasi VSD pranešėjo T. Gailiaus informaciją apie VSD vadovų veiksmus tikrinant G. Nausėdos aplinką jam kandidatuojant, praėjusių prezidento rinkimų finansavimą.

Po T. Gailiaus liudijimo VSD pakartojo, jog laikėsi įstatymų, kai tikrino tuomet dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos komandą.

2023 metų pradžioje išleistoje knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“, kurios dalis turinio yra paremta T. Gailiaus pasakojimais, yra keliami klausimai dėl G. Nausėdos rinkimų kampanijos finansavimo skaidrumo.

G. Nausėda atmeta įtarimus dėl galbūt neskaidraus kampanijos finansavimo, taip pat tvirtina esantis pasiruošęs atsakyti į komisijos klausimus raštu.

„Dėkoju Ž. Bartkui už sąžiningą tarnybą valstybės labui, už žmonių pasitikėjimo teisingumu stiprinimą, linkiu sėkmės ateities darbuose“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

Iki naujojo vadovo paskyrimo STT direktoriaus pareigas laikinai eis pirmasis pavaduotojas Jovitas Raškevičius.

G. Nausėda dar nėra pateikęs kandidato vadovauti šiai antikorupcinius tyrimus atliekančiai tarnybai, sako turintis kelis variantus.

Remdamasis anoniminiais šaltiniais, naujienų portalas „Delfi“ kovo pradžioje skelbė, kad vadovauti STT gali būti siūlomas buvęs policijos vadovas Linas Pernavas.

STT direktorių skiria prezidentas Seimo pritarimu.

Už tokį sprendimą balsavo 94 parlamentarai, prieš buvo keturi, susilaikė 27 Seimo nariai.

Dalis Seimo narių kėlė klausimus, kodėl Ž. Bartkaus kandidatūra nebuvo pasiūlyta antrai kadencijai, nors priekaištų dėl jo darbo prezidentas neišsakė.

Darbą baigiantis STT direktorius antradienį per susitikimą su opozicine Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija taip pat sakė priekaištų nesulaukęs, bet tvirtino, jog atleidimas iš pareigų pasibaigus kadencijai jam nėra jokia staigmena.

Ž. Bartkus taip pat patvirtino, kad jam buvo pasiūlyta užimti kitas pareigas, kurių neįvardins, bet jis atsisakęs, nes nori pailsėti, taip pat pats spręsti dėl karjeros kelio.

Seimui praėjusią savaitę buvo pateiktas Ž. Bartkaus atleidimas iš pareigų pasibaigus kadencijai, bet padaryta pertrauka demokratų iniciatyva. Frakcija norėjo susitikti su Ž. Bartkumi.

Prezidentas dar svarsto dėl kandidato, vyksta susitikimai, Seimui kandidatūra bus pateikta artimiausiu metu.

Prezidento vyriausiajam patarėjui Kęstučiui Budriui Seimui pristačius prezidento dekretą atleisti Ž. Bartkų iš STT direktoriaus pareigų, parlamentarai taip pat teiravosi, kokių priekaištų valstybės vadovas turi šiai tarnybai ar jos vadovui, kad nesiūlo skirti antrai kadencijai.

K. Budrys teigė, kad vienintelė priežastis yra kovo 29 dieną pasibaigianti kadencija.

Demokratas Vytautas Bakas nuogąstavimus, kad prezidentas nori STT vadovu paskirti sau lojalų asmenį stengiantis nuslėpti per vadinamąją pranešėjo istoriją surinktus kriminalinės žvalgybos duomenis, perkėlė iš frakcijos susitikimo į Seimo posėdžių salę.

„Galimas pranešėjo pateiktos informacijos tyrimas STT buvo atliktas, atsakymai ir sprendimai nepriimti, todėl aš manyčiau, kad mes turėtume šiandien susilaikyti nuo šio sprendimo ir palikti vadovą toliau vadovauti STT bent laikinai“, – sakė V. Bakas

Vasarį išleistoje žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje pateikiamas aukštas pareigas Valstybės saugumo departamento (VSD) ėjusio pareigūno liudijimas, kad jis 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis lapus su daug pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“. Vėliau paaiškėjo, kad buvo nurodyti tuomet dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos rėmėjai ir bendražygiai.

Patikrinimą atlikęs pareigūnas suabejojo, ar šis patikrinimas buvo teisėtas. Jis apie tai prieš kelerius metus informavo tuometinį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką V. Baką. Šis kreipėsi į teisėsaugą, STT buvo pavesta atlikti pirminį tyrimą. Po kurio laiko teisėsauga pranešė, kad nėra pakankamai duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą.

G. Nausėda neigia prašęs VSD patikrinti savo komandos narių ir potencialių finansinių rėmėjų.

V. Bakas ragino neatleisti Ž. Barkaus, kol Seimas neapsispręs, ar dėl VSD veiklos nevertėtų atlikti parlamentinio tyrimo.

Ž. Bartkus STT vadovauja nuo 2018 metų kovo 30 dienos.

G. Nausėda dar nėra pateikęs naujo kandidato į STT vadovus. Naujienų portalas „Delfi“ anksčiau skelbė, jog prezidentas ketina teikti buvusio policijos vadovo Lino Pernavo kandidatūrą.

„Prezidentas dar svarsto dėl kandidato, vyksta susitikimai, Seimui kandidatūra bus pateikta artimiausiu metu“, – BNS po Seimo balsavimo sakė prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis.

Pagal įstatymą, STT direktorių skiria ir atleidžia prezidentas Seimui pritarus.

„Aš vertinu kaip natūralų veiksmą, nes baigiasi mano kadencija, tai nėra jokia staigmena man. Turėjau susitikimą su prezidentu, kurio metu aptarėme, kas nuveikta per penkerius metus, išskirtinai susitikimas buvo geros nuotaikos aplinkoje, ir man atrodo, kad ši situacija natūrali“, – antradienį per susitikimą su opozicine Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija sakė Ž. Bartkus.

Ž. Bartkus teigė, kad prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su juo baigiantis kadencijai, aptarė nuveiktus darbus ir jokių priekaištų neišsakė. Kai kurie parlamentarai kelia klausimus, kodėl Ž. Bartkaus kandidatūra nepasiūlyta antrai kadencijai.

„Jei aš būčiau atleidinėjamas kadencijos viduryje, aš norėčiau, kad įvardintų priežastis, kas ne taip, o kadangi kadencijos pabaiga, aš manau, solidu su manimi nediskutuoti, kas ne taip, o lūkesčius išsakyti naujam vadovui. Lūkesčio, kad man bus išsakytos kokios nors pretenzijos, aš neturėjau“, – per susitikimą sakė Ž. Bartkus.

Lūkesčio, kad man bus išsakytos kokios nors pretenzijos, aš neturėjau.

Ž. Bartkus taip pat patvirtino, kad jam buvo pasiūlyta užimti kitas pareigas, kurių neįvardins, bet jis atsisakęs, nes nori pailsėti, taip pat pats spręsti dėl karjeros kelio.

Seimui praėjusią savaitę buvo pateiktas Ž. Bartkaus atleidimas iš pareigų pasibaigus kadencijai, bet padaryta pertrauka demokratų iniciatyva. Frakcija norėjo susitikti su Ž. Bartkumi.

Prezidento vyriausiajam patarėjui Kęstučiui Budriui Seimui pristačius prezidento dekretą atleisti Ž. Bartkų iš STT direktoriaus pareigų pasibaigus kadencijai, parlamentarai teiravosi, kokių priekaištų valstybės vadovas turi šiai tarnybai ar jos vadovui, kad nesiūlo skirti antrai kadencijai.

K. Budrys teigė, kad vienintelė priežastis yra kovo 29 dieną pasibaigianti kadencija.

Demokratų sąjungos lyderis, ekspremjeras Saulius Skvernelis stebėjosi, kad į naują lygį STT pakėlęs vadovas atleidžiamas iš pareigų, o jo frakcijos kolega Vytautas Bakas nuogąstavo, kad norima paskirti sau lojalų asmenį stengiantis nuslėpti per vadinamąją pranešėjo istoriją surinktus kriminalinės žvalgybos duomenis.

Neseniai pasirodžiusioje žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje pateikiamas aukštas pareigas Valstybės saugumo departamento (VSD) ėjusio pareigūno liudijimas, kad jis 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis lapus su daug pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“. Vėliau paaiškėjo, kad buvo nurodyti tuomet dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos rėmėjai ir bendražygiai.

Patikrinimą atlikęs pareigūnas suabejojo, kad tai šis patikrinimas buvo teisėtas. Jis apie tai prieš kelerius metus informavo tuometinį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką V. Baką. Šis kreipėsi į teisėsaugą, STT buvo pavesta atlikti pirminį tyrimą. Po kurio laiko teisėsauga pranešė, kad nėra pakankamai duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą.

G. Nausėda neigia prašęs VSD patikrinti savo komandos narių ir potencialių finansinių rėmėjų.

Ž. Bartkus STT vadovauja nuo 2018 metų kovo 30 dienos.

Pagal įstatymą, šios teisėsaugos tarnybos direktorių skiria ir atleidžia prezidentas Seimui pritarus.

Darbotvarkėje buvo numatyta ketvirtadienį priimti Seimo nutarimą dėl STT vadovo atleidimo, tačiau Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas paprašė pertraukos iki kito posėdžio svarstant šį klausimą.

„Laiko turime, naujo kandidato nėra, ta skuba yra nepagrįsta“, – sakė jis.

Parlamentaras tvirtino, kad demokratai norėtų dar pakalbėti su Ž. Bartkumi prieš jo atleidimą.

Prezidento vyriausiajam patarėjui Kęstučiui Budriui Seimui pateikus prezidento dekretą atleisti Ž. Bartkų iš STT direktoriaus pareigų pasibaigus kadencijai, parlamentarai teiravosi, kokių priekaištų valstybės vadovas turi šiai tarnybai ar jos vadovui, kad nesiūlo skirti antrai kadencijai.

„Direktoriaus kadencija baigiasi kitą savaitę, kovo 29 dieną. Tai vienintelė ir pagrindinė priežastis, kodėl prezidentas kreipėsi dėl direktoriaus atleidimo“, – sakė K. Budrys.

Tuo metu Demokratų sąjungos lyderis, ekspremjeras Saulius Skvernelis stebėjosi, kad į naują lygį STT pakėlęs vadovas atleidžiamas iš pareigų.

„STT per pastaruosius penkerius metus pasikeitė iš esmės: baigėsi tie kaukių šou, prasidėjo rimti korupcinių nusikaltimų tyrimai, mažiau parodomųjų veiksmų, tai yra tarnyba per penkerius metus auginosi savo intelektą, ir vadovas yra atleidžiamas“, – sakė jis.

„Kitos institucijos auginosi raumenis tiesiogine prasme. Ar vadovas, kuris pakeitė instituciją intelektine prasme, yra vertesnis, ar institucijos vadovas, kuris auginosi institucijos raumenis?“ – klausė politikas.

Laiko turime, naujo kandidato nėra, ta skuba yra nepagrįsta.

Jo partijos ir frakcijos kolega V. Bakas nuogąstavo, kad norima paskirti sau lojalų asmenį stengiantis nuslėpti per vadinamąją pranešėjo istoriją surinktus kriminalinės žvalgybos duomenis.

„STT 2019 metais, tikėtina, vykdė žvalgybinį tyrimą, susijusį su kandidato į prezidentus aplinkos žmonių tikrinimu, galimu neskaidriu arba neteisėtu kampanijos finansavimu. Ar nėra taip, kad atleisdami STT vadovą ir skirdami naują lojalų, yra siekiama, jog ta surinkta kriminalinės žvalgybos medžiaga niekada nepasiektų visuomenės. Nes klausimų kyla“, – sakė Seimo narys.

K. Budrys tvirtino, kad su Ž. Bartkumi prezidentas tokių temų nėra aptaręs.

„Tokių svarstymų, tokių temų apskritai nėra. Tikimės, kad artimiausiu metu bus pateikta kandidatūra, kai tik baigsis pokalbiai su potencialiais kandidatais“, – sakė jis.

Neseniai pasirodžiusioje žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje pateikiamas aukštas pareigas Valstybės saugumo departamento (VSD) ėjusio pareigūno liudijimas, kad jis 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis lapus su daug pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“. Vėliau paaiškėjo, kad buvo nurodyti tuomet dar kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos rėmėjai ir bendražygiai.

Patikrinimą atlikęs pareigūnas suabejojo, kad tai šis patikrinimas buvo teisėtas. Jis apie tai prieš kelerius metus informavo tuometinį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką V. Baką. Šis kreipėsi į teisėsaugą, STT buvo pavesta atlikti pirminį tyrimą. Po kurio laiko teisėsauga pranešė, kad nėra pakankamai duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą.

G. Nausėda neigia prašęs VSD patikrinti savo komandos narių ir potencialių finansinių rėmėjų.

Ž. Bartkus STT vadovauja nuo 2018 metų kovo 30 dienos.

Pagal įstatymą, šios teisėsaugos tarnybos direktorių skiria ir atleidžia prezidentas Seimui pritarus.

Šalies vadovas pasirašė dekretą, kuriuo Seimo prašoma atleisti Ž. Bartkų baigiantis penkerių metų kadencijai. Jis STT vadovavo nuo 2018 metų kovo 30 dienos.

Iki naujojo vadovo paskyrimo STT direktoriaus pareigas laikinai eis pirmasis pavaduotojas Jovitas Raškevičius, teigiama Prezidentūros pranešime.

G. Nausėda kol kas neįvardija kandidato į nuolatinius tarnybos vadovus.

Naujienų portalas „Delfi“ anksčiau skelbė, kad tarp jų yra buvęs policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, tačiau prezidentūra teigė, jog šalies vadovas renkasi iš kelių kandidatų.

„Sprendimas dar nėra priimtas. Bus priimtas artimiausiu metu“, – BNS sakė prezidento patarėjas Tomas Beržinskas.

STT vykdo korupcinių nusikaltimų tyrimą, korupcijos prevenciją, analitinę antikorupcinę žvalgybą ir antikorupcinio sąmoningumo didinimą.

Kasmet skelbiamame įtakingiausiųjų sąraše toliau rikiuojasi Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė.

Žurnalo „Reitingai“ atliktos apklausos duomenimis, ekspertų dešimtuke taip pat yra Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje Arnoldas Pranckevičius, generalinė prokurorė Nida Grunskienė, Valstybės senos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas Egidijus Kūris.

Ekspertų apklausą „Delfi“ užsakymu atliko žurnalas „Reitingai“, gegužės 17 – birželio 23 dienomis apklausęs 925 politikus, verslininkus, tarnautojus, žurnalistus, visuomenininkus ir žinomus žmones.

„Europos partneriai sutinka, kad korupcija išlieka viena iš grėsmių nacionaliniam saugumui, o veiksmingai kovai su ja reikalingas sisteminis atsakas ir reikšminga vieta tarp valstybės prioritetų“, – sako naujasis EPAC/EACN prezidentas Ž. Bartkus.

„Tikiu, kad bendromis pastangomis galėsime susitarti dėl strateginių visos Europos tikslų kovos su korupcija srityje ir kryptingai veikti siekiant dar aukštesnių skaidrumo standartų“, – teigia jis.

STT vadovas į šias pareigas buvo išrinktas trečiadienį ir ketvirtadienį pirmą kartą Vilniuje vykusioje EPAC/EACN metinėje konferencijoje ir Generalinėje asamblėjoje, kurioje buvo išrinkta nauja valdyba.

Renginyje Vilniuje ir nuotoliniu būdu dalyvavo apie 120 dalyvių iš 54 institucijų ir 29 užsienio valstybių – Prancūzijos, Belgijos, Liuksemburgo, Ispanijos, Austrijos, Švedijos, Danijos, Čekijos, Slovakijos, Lenkijos, Ukrainos ir kt., pranešė STT.

EPAC/EACN veikloje iš viso dalyvauja 100 antikorupcinių ir policijos priežiūros institucijų iš 38 Europos šalių.