Art deco spindesys Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje

Art deco spindesys Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje

Art deco, kaip žinoma, yra specifinis vizualinių menų, dizaino ir architektūros stilius, būdingas XX a. pradžios, labiausiai 3-iojo ir 4-ojo dešimtmečių – kultūrinei raiškai. Jis padarė milžinišką įtaką šio laikotarpio menui ir dizainui ir išlieka svarbus iki šių dienų, nors, kaip ir tada, tebėra kritikuojamas dėl pirmumo teikimo formai, o ne turiniui, perdėto dekoratyvumo, idėjinio ir ideologinio paviršutiniškumo. Art deco išpopuliarėjimas sutampa su tarpukariu, kuris daugumoje Europos šalių buvo savarankiškų, modernių (t. y. aktualius industrinio kapitalizmo dėsnius perpratusių ir įvaldžiusių) valstybių kūrimosi era, kai buvo galutinai atsisakyta feodalizmo liekanų ir įsivyravo demokratinio pobūdžio valdymo sistemos. Modernumas, orientavimasis į progresą ir naujoves taip pat yra, anot „Artsper Magazine“ žurnalo, vienas iš pagrindinių art deco stiliaus bruožų. Šiemet art deco stiliui sukanka 100 metų – manoma, kad iš visų Baltijos šalių jis labiausiai buvo prigijęs Latvijoje. 

Lietuvoje tarpukaris taip pat pasižymi modernumo siekimu ir orientavimusi į progresą. 1918–1939 m. nepriklausomos Lietuvos laikotarpis apskritai turėtų būti suvokiamas kaip tikrasis dabartinės Lietuvos atsiradimo pagrindas, o ne Mindaugo ar Vytauto Lietuva, žavi istorinėmis legendomis ir geografinėmis teritorijų platumomis, tačiau mažai ką bendra turinti su dabarties realijomis. Būtent tarpukariu Lietuva iš carinės Rusijos užkampio virto kultūringa ir tikrai modernia valstybe su gan modernia visuomene. Todėl būtent tarpukariu turėtume žavėtis pirmiausia – Lietuvos piliečių ryžtu kurti naują šiuolaikišką savo tėvynę. Daugybė nuo karo pabėgusių emigrantų grįžo iš įvairių šalių, kad galėtų prisidėti prie valstybės kūrimo. Buvo daug investuojama į švietimą ir kultūrą – masiškai steigiamos mokyklos, ruošiama daugybė mokytojų, o į prestižines užsienio meno mokyklas vykstančių menininkų studijas apmokėdavo valstybė. Šis laikotarpis tyrinėjamas vis dar nepakankamai, vis dar trūksta daugelio tarpukario istorijos dėlionės dalių. Todėl kiekvieną ją papildantį elementą moderniosios istorijos entuziastai pasitinka su dideliu džiaugsmu.

L. Liberto scenografija

Vienas tokių tarpukario kultūrą ir meną pristatančių renginių – Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje vykstanti paroda „Ludolfas Libertas (1895–1959). Hipnotizuojantis art deco spindesys“. Jos herojus – tarpukario Latvijos scenografas, talentingas laikotarpio menininkas Ludolfas Libertas, dirbęs ir Lietuvoje, Valstybės teatre Kaune.

Kaip rašoma parodos kuratorės, Latvijos muziejininkės dr. Natalijos Jevsejevos parengtame tekste, „L. Libertas diktavo tendencijas, darė įtaką kolegoms, buvo kritikų ir žiūrovų dėmesio centre.“ Abejingų jo kurtai scenografijai nebuvo: vieni žavėjosi, kiti kritikavo už perdėtą dekoratyvumą – tačiau šiandien, teigia kuratorė, akivaizdu, kad L. Liberto kūryba visiškai atitiko tuo metu vyravusį art deco stilių, kuriam „būdingas polinkis geometrizuoti ir ornamentuoti formas, dekoratyvumas, rafinuota grafika, siekis sužavėti ir apstulbinti žiūrovą“. Reaguodamas į naujausias meno tendencijas, L. Libertas savo kūriniuose naudojo geometrinius ornamentus, zigzagų, dangoraižių ir kaskadinių fontanų ritmo motyvus, ypač madingas nuorodas į egiptietišką estetiką, rėmėsi naujutėle ir visuotinį susižavėjimą keliančia kino technologija. L. Libertas laikomas vienu ryškiausių Latvijos art deco atstovų – tai patvirtina ir jo tapyba, ir jo kurta scenografija. Parodos medžiagoje nurodoma, kad jis buvo vienas iš nedaugelio Latvijos menininkų, surengusių personalines parodas svarbiausiuose to meto Europos meno centruose: Paryžiuje (1927 m.), Briuselyje (1929 m.), Berlyne (1930, 1938 m.), Stokholme (1938 m.) ir Kopenhagoje (1938 m.).

L. Libertas Lietuvoje

Teatro, muzikos ir kino muziejuje vykstančioje parodoje demonstruojami ir tie darbai, kuriuos L. Libertas sukūrė Valstybės teatrui Lietuvoje. Tai scenografijos eskizai spektakliams „Aida“, „Samsonas ir Dalila“, „Sensacija“ ir keletas išlikusių kostiumų. Jie saugomi muziejaus fonduose kartu su kitais dailininko darbais, kurių esame sukaupę daugiau kaip 300, – muziejininkų legenda byloja, kad L. Liberto scenografijos kūrinių Lietuvoje yra daugiau nei Latvijoje. Sekdama jų autoriaus gyvenimo peripetijas, muziejaus kuratorių komanda nustebino ir Latvijos kolegas, kurie net nenumanė apie L. Liberto darbų egzistavimą. Taigi pirmiausia hipnotizuojančio spindesio paroda buvo surengta Rygoje, o dabar ja galima pasigrožėti ir Vilniuje.

Jei esate art deco stiliaus gerbėjas, paroda jums tikrai labai patiks – eksponuojami darbai pribloškiamai ryškūs, tarsi būtų sukurti vakar. Tiesiog neįtikėtina, kad jiems jau beveik 100 metų. Įspūdį daro ir parodos dydis, ir specialiai jai pritaikytos muziejaus salės (niekada anksčiau neteko atkreipti dėmesio į vienokį ar kitokį muziejų erdvių parengimą parodai – L. Liberto kūrybai skirtos salės išdažytos tam laikotarpiui būdinga žalia spalva, suteikiančia ne tik ramybės akims, bet ir gyvybės eksponuojamiems darbams). Galima išvysti trumputį videofilmą, kuriame atskleidžiamas vieno scenografijos momento tapsmas, pažaisti su scenografijos detalių dėlione. Vis dėlto šios parodos akcentas nėra pramoga ar siekis bet kuria kaina įtraukti lankytoją į kokius nors aktyvius veiksmus – priešingai, ekspozicija kviečia rimtam nelabai rimtu laikomo art deco stiliaus apmąstymui ir išsamiai pažinčiai su L. Liberto kūrybos palikimu.

Paroda vyksta iki rugsėjo 28 d. Labai rekomenduoju!

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra