Kaip sekėsi olimpiadoje ir kaip planuoja savo ateitį, plačiau papasakojo matematikos olimpiados aukso medalio laimėtojas Paulius Aleknavičius. 

– Kas yra matematikos olimpiada? 

– Tarptautinė matematikos olimpiada trunka 4,5 val., kurios metu mokiniai bando išspręsti tris specialiai atrinktus sunkius uždavinius. Daugiausia išsprendę arba daugiausia progreso padarę dalyviai būna įvertinti.

– Kai ruošėtės olimpiadai, tuo pat metu teko ruoštis ir brandos egzaminams. Ar matematikos egzaminas buvo lengvas pasivaikščiojimas? 

– Teko padirbėti su tam tikromis sritimis. Buvau per plauką nuo to, kad nebūčiau gavęs šimtuko. Aš nevertinčiau savo egzaminų rezultatų labai stipriai. Daugelis mano klasiokų gavo ir daugiau šimtukų, ir turėjo didesnį vidurkį.

Buvau per plauką nuo to, kad nebūčiau gavęs šimtuko.

– Matematikos olimpiadoje esate laimėjęs ne vieną medalį: buvę ir sidabro, ir bronzos medaliai. Ar galima sakyti, kad šis aukso medalis yra tikslingas? 

– Taip. Manau, daugelis mokinių, kurie ruošiasi olimpiadoms, supranta, kad svarbiausias dalyvavimas vis dėlto yra vienuoliktoje klasėje, nes olimpiados rezultatas padeda įstoti į universitetus ir atveria daug kelių. Man vienuoliktoje klasėje nepavyko laimėti, bet dėl to dabar šis įvertinimas atrodo kaip mano olimpiadinės kelionės užbaigimas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kur save matote ateityje? 

– Dar nesu apsisprendęs tarp akademinio gyvenimo ar kokios kitos profesijos. Stengiuosi žiūrėti viską realistiškai. Šiuo metu pasirinkau studijas Amerikoje ir tikiuosi, kad ten pavyks išsiaiškinti, kaip noriu toliau vystyti savo karjerą.

– Šalia matematikos, ar domitės kitomis veiklomis?  

– Mėgstu žaisti krepšinį. Taip pat poilsiniai hobiai, pavyzdžiui, muzika, filmai, kurie padeda išlaikyti balansą tarp visko.

– Kada susidomėjote matematika?

– Pradinėje mokykloje jau pradėjau šiek tiek domėtis, bet negalvojau, kad kažko sieksiu. O tokį rimtą tikslą kažką pasiekti olimpiadoje sau išsikėliau devintoje klasėje.

Tarp 37 vertintų miestų jis yra pirmoje vietoje pagal maisto, paslaugų, apgyvendinimo kainas. Esą vizitas Vilniuje su dviem nakvynėmis atsieitų 275 eurus. Kai tokia pat viešnagė brangiausiame mieste – Amsterdame – britui kainuotų beveik dukart daugiau. Ar tai reiškia, kad į Vilnių plūstelės turistai iš Jungtinės Karalystės?

Daugiau apie tai pasakojo apžvalgininkas Andrius Užkalnis. 

– Lietuvoje nuolat verkšlename dėl didelių maisto, paslaugų, nekilnojamojo turto kainų, o britams viskas atrodo juokingai pigu. Ar tokia reklama, kad esame pigiausias miestas savaitgaliui, yra naudinga? 

– Manau, kad galime pasidžiaugti. Paverkšlenti visada yra milijonas priežasčių, tačiau pasidžiaugti ir sugalvoti, kodėl ir kas pas mus yra gerai, ne taip dažnai pavyksta. Kai mums atrodo, kad kainos kyla, tai mums neatrodo, o iš tikrųjų yra labai daug pakilusių kainų. Jeigu atsiversime angliškus laikraščius ir paskaitysime, kiek koks nors dalykas kainuoja Londone, pamatysime, kad anglai toli gražu nesidžiaugia. Palyginti, prieš keletą metų Amerikoje kavos puodelis kainavo keturis dolerius, dabar septynis. Jie irgi nešokinėja iš laimės šiuo klausimu. Pas mus yra daug visko, dėl ko galėtume pazyzti.

– Ar tai nėra žinutė Lietuvoje bernvakarius mėgstantiems švęsti britams? 

– Pas mus bernvakarių tradicija buvo pavirtusi, galima pasakyti, į nacionalinę nelaimę, bet tai jau buvo seniai. Tikriausiai praėjo kokie 20 metų nuo to laiko, kai pas mus buvo bernvakarių pikas, kai važinėjo minami vežimai, kur visi gerdavo, atvažiuodavo gaujos prisilupusių su vienodais marškinėliais. Šie dalykai praėjo, mums nereikėtų bijoti. Tie, kurie atvažiuoja gerti į bernvakarius, truputėlį mažiau skaito spaudą negu mes įsivaizduojame. „Daily Mail“ yra bulvarinis, masinis laikraštis, bet vėlgi, iš ten semiasi rekomendacijų, drįsiu pasakyti, labiau tradicinė publika ir galbūt truputėlį kitokio amžiaus. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Temą tęsė „Go Vilnius“ vadovė Dovilė Aleksandravičienė. 

– Galbūt iš tiesų nebereikia sukti įvairiausių reklamų, klipų apie Vilnių, o paimti konkrečius skaičius, kuriuose Vilnius užima pirmą vietą pagal pigumą ir jį reklamuoti? 

– Tikrai išnaudojame ir šiuos dalykus. Patys teikiame visą informaciją ir šiems, ir kitiems reitingams. Šis konkretus reitingas lygina dvylika skirtingų aspektų. Vilnius šiais metais yra pirmoje vietoje pagal geriausią vertės pasiūlymą turistams. Didžioji Britanija – mūsų rinka, tai labai džiaugiamės.

– Ar turite duomenų, kiek tame sraute, kuris atvažiuoja į Lietuvą, yra būtent britų? 

– Taip, turime duomenis. Praeitais metais buvo apie 50 tūkst. britų. Tai sudarė apie 6 proc. visų užsienio turistų. Šiais metais tikimės geroko augimo iš Didžiosios Britanijos rinkos. Prognozuojame, kad tai galėtų būti apie 24 proc. ir sudarytų apie 60 tūkst. britų turistų. Džiaugiamės kiekviena vieša publikacija, kuri pasirodo užsienyje. Konkrečiai šis portalas yra skirtas britų turistams, kadangi britai yra mūsų tikslinė auditorija ir patenka į TOP 5 iš šalių, kurios atvyksta į Vilnių, tikrai džiaugiamės, kad turi didelį pasiekiamumą. Britai skaito tą portalą, viskas yra tikrai gerai.

– Koks tas penketukas be britų? Kas dar yra iš labiausiai laukiamų turistų? 

– Be britų labai laukiame vokiečių, lenkų, latvių. Be abejo, laukiame visų turistų – prancūzų, italų, ispanų. Tiesiog jų skaičiai yra gerokai mažesni, tai tokį didžiausią veiksmų paketą nukreipiame į tuos, kurie, didžiausia tikimybė, kad pasieks Vilnių. Be abejo, laukiame visų.