Žvalgybos vadovas ketvirtadienį sakė apgailestaujantis, kad jo viešas pasisakymas sudarė prielaidas jį interpretuoti kaip pavojų žodžio laisvėms.
G. Landsbergis paprašė paaiškinimo
D. Jauniškis trečiadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda pareiškė, kad žvalgyba stebi neraminančias tendencijas informacinėje erdvėje, kai per koronaviruso krizę siekiama mažinti pasitikėjimą Lietuvos Vyriausybės ir prezidento sprendimais.
„Manau, kad mums reikia labai rimtai stebėti erdvę ir fiksuoti visus tokius neigiamo pobūdžio pasisakymus ar bandymus paveikti mūsų visuomenę verčiant abejoti valstybe, Vyriausybes priimamais sprendimais, prezidento sprendimais“, – spaudos konferencijoje kalbėjo D. Jauniškis.
Seimo opozicijos lyderis konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį viešai paprašė paaiškinimo, sakydamas, kad D. Jauniškio pasisakymas sukėlė pagrįstą nerimą visuomenėje.
Jis paprašė patikslinti, kokią informaciją žvalgyba ketina stebėti ir fiksuoti ir kokiu tikslu bus naudojami surinkti duomenys. D. Jauniškio pastabas kritikavo ir kai kurie žiniasklaidos atstovai.
Toks komentaras sukėlė pagrįstą nerimą visuomenėje, kurios dalis – politikai, teisininkai, žurnalistai, medikai, visuomenininkai ir kiti – pagrįstai kelia klausimus dėl Vyriausybės.
„Po Jūsų susitikimo su Lietuvos Respublikos prezidentu, kuriame aptarėte Jūsų vadovaujamos institucijos veiklą dabartinės valstybės lygio ekstremalios situacijos sąlygomis, žiniasklaidai pateikėte komentarą apie ketinimus stebėti ir fiksuoti visus neigiamus pasisakymus, verčiančius abejoti valstybės institucijų priimamais sprendimais“, – kreipimesi teigia G. Landsbergis.
„Toks komentaras sukėlė pagrįstą nerimą visuomenėje, kurios dalis – politikai, teisininkai, žurnalistai, medikai, visuomenininkai ir kiti – pagrįstai kelia klausimus dėl Vyriausybės, jos kai kurių ministrų ir sveikatos apsaugos sistemos institucijų, kurių veikla yra gyvybiškai svarbi, siekiant valdyti esamą krizinę situaciją, vadovų sprendimų ir jų įgyvendinimo. Tokius klausimus Vyriausybei nuolat kelia ir parlamentinei opozicijai priklausančios partijos“, – pranešime taip pat tvirtina jis.
G. Landsbergis taip pat teigia, kad kritinėse situacijose labai svarbu išlaikyti visuomenės pasitikėjimą priimamais sprendimais ir vykdomais veiksmais, o jį, pasak politiko, pakerta informacijos slėpimas, pavėluotas reagavimas, neretai nekompetentingi ir nesavalaikiai sprendimai, nepakankamas tarpinstitucinis koordinavimas.
Pasak G. Landsbergio, visuomenės teisė būti informuotai ir opozicijos teisė kelti klausimus yra vienas iš svarbiausių demokratinės valstybės požymių ir turėtų būti ir toliau laisvai realizuojama siekiant bendro tikslo – bendromis pastangomis įveikti Lietuvą ištikusią beprecedentę krizę.
„Jūsų vadovaujamai institucijai šiame procese tenka ypač svarbus vaidmuo užtikrinant mūsų valstybės nacionalinį saugumą pandemijos sukeltos krizės akivaizdoje, todėl, siekiant didesnio aiškumo, prašau pateikti platesnį paaiškinimą, kokią informaciją ketinate stebėti ir fiksuoti ir kokiu tikslu bus panaudojami surinkti duomenys“, – pranešime pažymi G. Landsbergis.
D. Jauniškis: Rusija bando sėti paniką
D. Jauniškis ketvirtadienį patikslino, kad žvalgyba dabar stebi nelietuviškos kilmės dezinformacijos skleidimą.
„Apgailestauju, kad mano pasisakymas apie VSD veiklą, siekiant išvengti grėsmių Lietuvos informaciniam saugumui, sudarė prielaidas interpretuoti ją kaip pavojų žodžio, nuomonės ir kitoms demokratinėms laisvėms“, – BNS atsiųstame komentare nurodė VSD direktorius.
„VSD stebi priešiškų Lietuvai žvalgybos institucijų suaktyvėjimą, dėl koronaviruso protrūkio daugiau savo veiklos perkeliant į elektroninę erdvę, bei dezinformacijos atakas. Mes ir mūsų partneriai esame konstatavę, kad Rusijos valstybinė žiniasklaida vykdo dezinformacijos kampaniją, kuria siekiama sunkinti krizę euroatlantinėje erdvėje, sėti paniką ir silpninti visuomenės pasitikėjimą sveikatos apsaugos sistema ir kitomis valstybės institucijomis“, – pridūrė jis.
„Stebime viešą elektroninę erdvę ir fiksuojame sąmoningą nelietuviškos kilmės dezinformacijos skleidimą, neatmetame galimybės, kad kibernetinės ir informacinės atakos ateityje dar stiprės, bus bandymų paveikti mūsų valstybę per informacinę erdvę. Mūsų pareiga stebėti, fiksuoti ir analizuoti priešišką veiklą bei ją užkardyti. Tą ir darome. Drauge noriu pabrėžti, kad Lietuvos žmonių pilietinės teisės ir laisvės, įskaitant žodžio laisvę ir teisę kritikuoti valdžios sprendimus, yra esminės demokratijos vertybės, kurias gerbti ir ginti taip pat yra VSD pareiga“, – pabrėžė žvalgybos vadovas.
